GYVŪNŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 10
PATVIRTINTA
AB “Lietuvos draudimas” valdybos 2007-01-31 sprendimu Nr.2
GYVŪNŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 10
(2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė suda- ryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigo- ja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti drau- dimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti drau- dimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bei priedų, lentelių bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, ku- riuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu su- darytą draudimo sutartj. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkj vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai pati- kėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina drau- diminio jvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną drau- dimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemo- ka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jran- ga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos
(integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nusta- tyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nusta- tytas išimtis);
2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo su- tartj;
2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustaty- tų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti drau- diką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;
b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autojvykj
– policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą infor- maciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nusta- tyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nusta- tant draudimo išmokos dydj.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo su- tartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.
4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumo- kėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudiminiam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsiga- liojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudi- mo jmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties ga- liojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudi- mo laikotarpj.
4.6.2. Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmo- kos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis xxxxxxxxx xxxx- dimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisy- klių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratę- siamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusiju- sių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudi- mo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kal- tę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma,
jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau-
dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra
sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažes- nė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;
7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama bau- džiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš as- mens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudi- mo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nuro- dyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nuro- dytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nuro- dytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai prane- šimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat
šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba nau- dos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kom- piuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu drau- dimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiun- timo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Balansinė vertė – tai gyvūno vertė, nurodyta draudėjo buhalterinėje apskaitoje.
1.2. Banda – vienos rūšies gyvūnų grupė, kuri laikoma nuolatinėje laikymo vietoje, viename arba skirtinguose pasta- tuose.
Bandos skirstomos j:
- mažas bandas, kai jose yra 5 - 50 gyvūnų,
- dideles bandas, kai jose yra 51 – 500 gyvūnų.
1.3. Draudimo rizikos pasikeitimas (padidėjimas ar sumažėjimas) – tai draudimo liudijime ir/ar kituose draudikui pa- teiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitikimo tikimy- bei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), pasikeitimas ar atsiradimas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas draudimo sutartj, raštu ar kitokiu būdu teiravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj.
1.4. Draudimas, viršijantis draudimo vertę – atvejis, kai draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo objekto vertę. Šiuo atveju draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo ver- tę.
1.5. Gyvūnų apskaita – specialiame žurnale daromi jrašai apie gyvūnų nuolatinėje laikymo vietoje esančius gyvūnus, jų pardavimą, paskerdimą, kritimą ar kitokj netekimą, pirkimą ir prieauglio atsivedimą.
1.6. Gyvūnų laikymo vieta yra:
a) nuolatinė laikymo vieta – patalpa, tvartas, ferma, kitas statinys ar teritorija, kuriuose nuolatos laikomi gyvūnai.
b) ganymo, vedžiojimo vieta (nenuolatinė laikymo vieta) – laikina gyvūnų laikymo vieta arba bet kuri teritorija, kai gyvūnai iš nuolatinės laikymo vietos vedami ganyti, vedžioti ar kt.
1.7. Gyvūnų (galvijų, arklių, avių, kiaulių, ožkų) ganyklinis/tvartinis laikotarpis – tai gyvūno laikymo sąlygų keitimo bū- das, priklausantis nuo meteorologinių sąlygų; ganyklinis laikotarpis - gyvūno laikymas lauke, kai oro temperatūra bet kuriuo paros metu ne mažesnė kaip 0°C; tvartinis laikotarpis – gyvūno laikymas uždaroje patalpoje, kai oro temperatūra kuriuo nors paros metu mažesnė kaip 0°C, o oro temperatūra bet kuriuo paros metu patalpoje ne mažesnė kaip 0°C.
1.8. Gyvūnų (gyvulių) registravimas ir identifikavimas – gyvūnų laikymo vietų, bandų ir gyvūnų registravimas, esančių gyvūnų apskaita (ūkyje, bandoje, komplekse), ženklinimas bei informacijos apie gyvūnų būsenos pokytj regis- travimas.
1.9. Gyvūnų ženklinimas – tai specialių ausies ženklų ar tatuiruočių su užkoduotais jrašais, pagal kuriuos identifikuoja- mas gyvūnas, jsegimas ar kitoks individualus pažymėjimas.
1.10. Karantino punktas – patalpa arba patalpos, jregistruotos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios yra atskirtos ir atskirai eksploatuojamos ir kuriose laikomi, stebimi, tiriami, gydomi tik tos pačios siuntos tokios pačios sveikatos būklės gyvūnai (neturintys tiesioginio ir netiesioginio kontakto su kitais gyvūnais). Karantino laikotarpis
– tai laikotarpis, kai jsigyti gyvūnai privalomi laikyti atskirai nuo kitų (ūkio) gyvūnų.
1.11. Kompleksas – vienos rūšies gyvūnų grupė (daugiau kaip 501 gyvūnų), kuri laikoma nuolatinėje laikymo vietoje, viename arba skirtinguose pastatuose, suskirstyta j pogrupius pagal gyvūnų amžių, lytj ir kt.
1.12. Nebaigtas statyti pastatas – pastatas, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtj arba nėra pripažintas tinkamu naudoti.
1.13. Nevisiškas draudimas – atvejis, kai nustatyta draudimo sutartyje draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę. Šiuo atveju jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) dalj jo patirtų
nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
1.14. Rinkos vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų tos pačios rūšies, amžiaus, produktyvumo gyvūno jsigijimui.
1.15. Šautinės žaizdos – tai žaizdos, kurios turi jėjimo ir/ar išėjimo angas, per kurias atveriamas kelias infekcijai, suža- lojami vidaus organai, kaulai, kraujagyslės.
1.16. Šeimos nariai - draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami:
- nesusituokę asmenys;
- draudėjo vaikai (xxxxxxxx) ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai;
- tėvai (jtėviai), senoliai;
- broliai, seserys.
1.17. Užkrečiamosios (infekcinės) ligos – tai ligos, pasireiškiančios klinikiniais simptomais, kai pažeidžiami audiniai bei organai ir sutrinka jų funkcijos. Sveiki gyvūnai užsikrečia tokiomis ligomis patekus j organizmą patogeniniams mikroorganizmams: helmintams, grybams, pirmuonims, bakterijoms, virusams ir kitiems mikroorganizmams, jų dalims, dėl kurių gyvūnai turi būti priverstinai paskersti arba sunaikinti, gyvūniniai produktai arba žaliavos - nu- kenksminti arba sunaikinti.
1.18. Užkrėsta teritorija – nustatytų ribų teritorija, kurioje dėl pavojingų ar labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ar jų plitimo ypatumų nuolat ar ribotą laiką išlieka galimybė užsikrėsti užkrečiamomis ligomis.
1.19. Veislinis gyvūnas – gyvūnas, kurio kilmė ir individualios savybės atitinka veisliniams gyvūnams keliamus rei- kalavimus. Tokie gyvūnai ir jų prieauglis suženklinami pagal galiojančią identifikavimo tvarką, jiems vykdoma produktyvumo kontrolė ir tvarkoma veislininkystės apskaita pagal nustatytus reikalavimus.
1.20. Veislinė vertė – tai pinigų suma, kuri nustatoma pagal veislinio gyvūno jsigijimo dokumentus ar veislininkystės institucijų duomenis (atskaičiavus veislinių gyvūnų pirkimo kainos kompensaciją, pritaikytą pagal Veislininkystės rėmimo taisykles ir Paramos veisliniams gyvūnams jsigyti teikimo taisykles).
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektu gali būti:
2.1.1. galvijai;
2.1.2. arkliai;
2.1.3. avys, ožkos;
2.1.4. kiaulės;
2.1.5. paukščiai;
2.1.6. kailiniai žvėreliai;
2.1.7. grynaveisliai šunys;
2.1.8. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius draudimo sutartyje, draudimo objektu gali būti gyvūnai nenurodyti Taisyklių Draudimo sąlygos 2.1.1. – 2.1.7. punktuose.
2.1.9. Draudikui pareikalavus, draudėjas privalo pateikti veterinarijos tarnybos išduodamą gyvūno sveikatos pa- žymėjimą apie draudžiamo gyvūno sveikatos būklę, atliktus tyrimus.
2.2. Pagal šias taisykles nedraudžiami:
2.2.1. gyvūnai, galintys sirgti liga, dėl kurios gyvūnų nuolatinėje laikymo ar ganymo, vedžiojimo vietoje paskelbtas karantinas arba apribojimai (laikinai uždrausta parduoti pieną, gyvūnus ir pan.);
2.2.2. gyvūnai, esantys užkrėstoje teritorijoje;
2.2.3. gyvūnai, kurie yra sergantys, sulysę, užsigulėję, laikotarpiu mėnuo prieš ir mėnuo po prieauglio atsivedimo (išskyrus, atvejus kai draudžiami banda ar kompleksas), taip pat gyvūnai, kai sergantys gyvūnai laikomi vienoje patalpoje su sveikais gyvūnais;
2.2.4. gyvūnai, esantys nuolatinėje laikymo ar ganymo, vedžiojimo vietoje, kurioje gresia potvynis ar kitos gamti- nės jėgos, nuo to momento, kai apie tokią grėsmę pranešta nustatyta tvarka;
2.2.5. gyvūnai, laikomi nebaigtuose statyti pastatuose bei statiniuose, kurie neatitinka veterinarinės sanitarijos, saugos ir priešgaisrinių reikalavimų;
2.2.6. nustatyta tvarka privalomi jregistruoti, bet nejregistruoti gyvūnai.
3. Draudimo vieta
3.1. Gyvūnai draudžiami draudimo sutartyje nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje. Draudimo vieta yra gyvūnų nuo- latinė laikymo vieta nurodyta draudimo sutartyje.
3.2. Draudimo sutartis galioja nuolatinėje laikymo vietoje, ganymo ar vedžiojimo vietose. Gyvūnus vežant Lietuvos Respublikos teritorijoje sutartis galios tik tuo atveju (draudėjui keičiant gyvenamą vietą ar keičiantis draudimo objekto nuolatinei laikymo vietai), kai Draudėjas apie tai raštu pranešė draudikui prieš 7 kalendorines dienas apie apdrausto draudimo objekto draudimo vietos pasikeitimą bei gaus draudiko pritarimą raštu.
4. Draudiminiai jvykiai
4.1. Draudimo apsauga apdraustajam gyvūnui apima jvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba jvyksta dėl pasi- reiškimo šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų:
4.1.1. Ugnies:
a) gaisro – ugnies, atsiradusios ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusios iš jo ir galinčios plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai gyvūnams, padaryti gesinant gaisrą.
Nuostoliai gyvūnams dėl gaisro neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišo, žuvo ar sunaikintas dėl trumpo jungimosi ir (ar) elektros jtampos poveikio, kurie
atsirado elektros prietaisuose be gaisro ar sprogimo pasireiškimo.
b) dūmų ir suodžių – iš degančio daikto kylančių dujų su ne visai sudegusiomis dalelėmis, staigiai ir netikė- tai išsiveržusių iš gaisro vietos.
c) žaibo jtrenkimo – tiesioginio žaibo kanalo kontakto su apdraustu objektu, kai juo prateka žaibo srovė. Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai gyvūnui, kurie susidarė ant apdrausto gyvūno ar patalpos, kurioje yra gyvūnas, užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems medžiams.
d) sprogimo – dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjsto staiga vykstančio jėgos pasireiškimo.
e) valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimo – valdomo (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusio nevaldomu) skraidymo aparato, jo dalių bei krovinių, perveža- mų tuo aparatu, atsitrenkimo j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimo su jais.
4.1.2. Vagystės su jsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo po jsibrovimo:
a) vagystės su jsibrovimu – gyvūno pagrobimo, neteisėtai patenkant j patalpas (patalpa – statinys, turintis sienas, stogą ir specialų jėjimą) šiais būdais:
- jsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz.: išlaužus duris, išėmus langus, išdaužius stiklą ir pan.).
- panaudojant padirbtus arba iš anksto prieš vagystę su jsibrovimu pagrobtus draudėjo ar jo šeimos narių raktus. Draudėjo ar jo šeimos narių raktų vagystės faktas turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. praneštas policijai bei draudikui, tik tuomet gyvūno pagrobimas, panaudojant tokius raktus, bus laikomas draudiminiu jvykiu. Visais atvejais nuostoliai, atsitikę laikotarpiu nuo rakto vagystės iki pranešimo apie rakto vagystę policijai, yra neatlyginami.
Rakto(ų) vagystė – bet koks rakto praradimas prieš draudėjo ar kitų asmenų, teisėtai turėjusių šj raktą, valią. Rakto pametimas nėra laikomas rakto vagyste.
- panaudojant technines priemones, kai nejeidamas j patalpą kaltininkas pagrobia gyvūną. Nuostoliai gyvūnams dėl vagystės su jsibrovimu neatlyginami:
- kai j patalpas patekta pro neužrakintas duris, neuždarytą langą (langas laikomas neuždarytu, kai jam ar jo dalims uždaryti nėra panaudoto ir/ar nepilnai panaudoti visi uždarymo, jskaitant užraktus ir pan., mechanizmai), t.y nesant kliūčių patekti j patalpas;
- kai j patalpą patenkama jveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių;
- kai j pastatą ar patalpą jsibraunama, panaudojus pavogtą raktą ir nejrodoma, kad raktas buvo pavog- tas;
- jei gyvūnas pavogtas, nejsibraunant j patalpą ir nejrodomas techninių jsibrovimo priemonių panaudoji- mas;
- kai nejrodomas padirbto rakto panaudojimo faktas.
b) apiplėšimo – kai:
- draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijusio asmens atžvilgiu panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdrausto gyvūno atėmimą;
- draudėjas (ar jo šeimos narys, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijęs asmuo apdraustą gyvūną atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam grasoma fizinės ar psichologinės prievartos veiksmais;
- atimamas apdraustas gyvūnas iš draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su drau- dėju susijusio asmens, esančio bejėgiškos būklės dėl šio jvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis.
c) vandalizmo po jsibrovimo – tyčinio gyvūno naikinimo ar žalojimo jsibrovus j patalpas.
4.1.3. Piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Piktavališkas gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų – bet koks tiesioginis apdrausto gy- vūno žuvimas, sunaikinimas ar vagystė be jsibrovimo ganymo ir/ar vedžiojimo vietoje dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Nuostoliai dėl piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų neatlyginami:
- dėl transporto priemonės atsitrenkimo;
- dėl vagystės su jsibrovimu, apiplėšimo, vandalizmo po jsibrovimo.
4.1.4. Gamtinių jėgų:
a) audros – stipraus vėjo (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas, išjudina
lengvesnius daiktus.
Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai gyvūnui, kurie atsirado audros metu ant apdrausto gyvūno užvirtus medžiams.
b) liūties - trumpalaikio intensyvaus lietaus, kai per vieną valandą ir trumpesnj laiką kelių kvadratinių kilo- metrų plote iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
c) krušos -10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų kritulių, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
d) sniego slėgio – nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 12 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantj gyvūną.
Nuostoliai gyvūnams dėl sniego slėgio neatlyginami, jei:
- jie atsiranda dėl ilgą laiką, t.y. ilgiau nei per 12 val. laikotarpj, susikaupusio sniego.
e) potvynio – pastato apsėmimo dėl staigaus ir nenumatyto vandens kilimo stovinčiuose ar tekančiuose pa- viršiniuose vandens telkiniuose. Atskiras (vienas) draudiminis jvykis yra, kai nenutrūkstamas potvynis, trunka ne ilgiau kaip 168 valandas.
Nuostoliai gyvūnams dėl potvynio neatlyginami:
- kai jis draudimo vietoje buvo numatomas (jvyksta bent 1 kartą per 10 metų). Nuostoliai gyvūnams dėl audros, potvynio, liūties, krušos ir sniego slėgio neatlyginami:
- kai vanduo, sniegas, purvas patenka j patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liū- ties, krušos, sniego slėgio ir yra nuostolių, padarytų draustiems objektams.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrų, tai daroma išvada, kad audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrai atitinka Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.4 a-4.1.4 e papunkčiuose nustatytus parametrus, jei panašių nuostolių gyvūnams galėjo padaryti tik akivaizdžiai šios gamtinės jėgos, atsižvelgiant ir j jvykio vietai artimiausios Hidrome- teorologijos stoties pateiktus duomenis.
- kai gyvūnui nuostoliai atsirado dėl šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos ar van- dens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
f) grunto suslūgimo – vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimo dėl karstinių reiškinių.
g) nuošliaužos – savaiminės grunto slinkties šlaitu žemyn, veikiant grunto svorio jėgai. Nuostoliai gyvūnams dėl nuošliaužos neatlyginami:
- kai jie atsiranda dėl šlaito erozijos, t.y. šlaito paviršiumi tekančių vandenų nuoseklaus ardomojo darbo, sukeliančio pastatų deformacijas.
h) saulės ar šilumos smūgio. Saulės smūgis – galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis perkaitus nuo tiesioginių saulės spindulių. Šilumos smūgis (perkaitimas) - tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno tem- peratūros reguliacija ir pakyla kūno temperatūra, netenkama sąmonės, sutrinka širdies veikla. Nuostoliai gyvūnams dėl saulės ar šilumos smūgio neatlyginami:
- kai jie atsiranda dėl gyvūnų laikymo - nevėdinamoje, drėgnoje patalpoje, laikant uždarytuose automo- biliuose ar pervežant nevėdinamuose, drėgnuose ar nepritaikytuose sunkvežimiuose ar konteineriuo- se.
i) sušalimo (šalčio poveikio) - tai dėl bendros kūno temperatūros sumažėjimo atsirandanti būklė, lydima jvairių organų veiklos sutrikimų, ilgai veikiant šaldantiems aplinkos faktoriams (šalčiui, vėjui).
Nuostoliai gyvūnams dėl gamtinių jėgų, pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.4 a –4.1.4 i papunkčius,
neatlyginami:
- kai pastatai, kuriuose laikomi gyvūnai yra nebaigti statyti, rekonstruojami ar vykdomi kapitalinio remon- to darbai.
4.1.5. Transporto priemonės atsitrenkimo.
Transporto priemonės atsitrenkimas – tai apdrausto gyvūno nugaišimas, žuvimas ar sunaikinimas dėl są- lyčio su ne draudėjui (ar jo šeimos nariams, kai draudėjas fizinis asmuo) priklausančia ir ne draudėjo (ar jo šeimos narių, kai draudėjas fizinis asmuo) valdoma kelių eismo ar geležinkelio transporto priemone. Nuostoliai pačiai transporto priemonei neatlyginami.
4.1.6. Neužkrečiamųjų ligų
Neužkrečiamosios ligos – tai ligos, kai sveiki gyvūnai vieni nuo kitų neužsikrečia, jos pasireiškia klinikiniais simptomais, kai pažeidžiami audiniai ar organai, sutrinka jų funkcijos, dėl kurių gyvūnas gaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas.
Nuostoliai gyvūnams dėl neužkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta ar priverstinai paskerdžiamas dėl užkrečiamųjų ligų;
- kai gyvūnas dėl draudėjo savarankiško gydymo, nesikreipiant j veterinarijos gydytoją, nugaišta, žūsta ar priverstinai paskerdžiamas;
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta ar priverstinai paskerdžiamas dėl ligos, kuri yra traumos pasekmė.
4.1.7. Traumų:
Trauma - konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje dėl staigaus fizinio, terminio aplinkos poveikio apdraustam objektui jvykęs audinių vientisumo pažeidimas, sukėlęs funkcijų sutrikimą ar gyvūno žuvimą, gaišimą ar priverstinj paskerdimą.
Nuostoliai gyvūnams dėl traumų neatlyginami:
- kai gyvūnas apsinuodija cheminėmis medžiagomis;
- kai gyvūnas nugaišta ar priverstinai paskerdžiamas dėl ligos;
- kai draudėjas tyčia sužaloja gyvūną;
- kai jvyksta organų sistemos funkcinio vieneto sužalojimas, jei iki traumos ši sritis buvo pažeista ligos arba traumos jvykusios iki draudimo sutarties sudarymo;
- kai trauma jvyksta jrengimų, mechanizmų paleidimo ir eksploatacijos metu;
- kai gyvūnas žūsta, nugaišta ar priverstinai paskerdžiamas dėl šautinių žaizdų.
4.1.8. Išorinių poveikių:
a) fizinio poveikio – tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl:
- elektros srovės poveikio;
- pasismaugimo;
- paskendimo;
- staigaus ir netikėto šildymo sistemos, ventiliavimo sistemos, vandentiekio jrengimų gedimo, kanaliza- cijos tinklų avarijos ar vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
Šildymo sistemos,ventiliavimo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija - staigus ir netikėtas vandens (nuotekų, garų) išsiveržimas ne pagal paskirtj dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš drau- džiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu jrengimų, sprinklerinių arba drėkinimo jrengimų vamzdynų sistemų, gamybinių ar bui- tinių jrengimų.
b) cheminio poveikio – tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl nuodingų žolių išorinių
– vidinių sukeltų neigiamų reakcijos poveikio;
c) biologinio poveikio – tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl laukinių žvėrių sukeltų patologijų, gyvačių, vabzdžių sugėlimo.
4.1.9. Užkrečiamųjų ligų:
Užkrečiamosios ligos - tai ligos, dėl kurių vykdant nustatytas profilaktines priešepizootines priemones, konstatuojamas susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir veterinarijos tarnybos nurodymu priverstinai paskerdžiamas ar sunaikinamas vienas ar keli tik ta liga sergantys gyvūnai;
Nuostoliai gyvūnams dėl užkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl neužkrečiamųjų ligų.
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų punktą 4.1.10).
4.1.10. Pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų:
Pavojingos ir labai pavojingos (epideminės) užkrečiamosios ligos – tai ligos, dėl kurių priverstinai pasker- džiami ar sunaikinami gyvūnai vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 10 31 Nr. 465. jsakymą. Draudimo sutarties galiojimo metu gyvūnai yra apdrausti nuo tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus jsakyme nurodytų pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų, t. y. pasikeitus jsakymui automatiškai pasikeičia draudimo apsauga nuo pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų.
Draudiminis jvykis yra:
- kai nuo pirmo dėl pavojingos ir labai pavojingos (epideminės) užkrečiamosios ligos gyvūno gaišimo, pri- verstinio paskerdimo, gyvūno ar jo skerdienos sunaikinimo atvejo iki oficialiai paskelbtos užkrečiamosios ligos epizootijos pabaigos, bet ne ilgiau kaip 120 dienų nuo jos pradžios, gyvūnai, veterinarijos tarnybos nurodymu patekę j epizootijos židinj ir, pritaikius nustatytos užkrečiamosios ligos likvidavimo priešepizoo- tines priemones, yra sunaikinami, naikinama jų skerdiena, jie priverstinai paskerdžiami ar nugaišta.
Nuostoliai gyvūnams dėl pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl neužkrečiamųjų ligų.
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl užkrečiamųjų ligų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų punktą 4.1.9).
4.2. Gyvūnai taip pat draudžiami dėl priverstinio skerdimo, atsitikus (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. – 4.1.9. punktus) draudimo sutartyje nurodytiems jvykiams, dėl kurių gresia neišvengiamas nugaišimas, kai jvykj patvirti- na veterinarijos gydytojo pažyma.
4.3. Draudiminis jvykis pavienių gyvūnų draudimo atveju yra gyvūno gaišimas, žuvimas, sunaikinimas ar priverstinis paskerdimas dėl apdraustų rizikų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. – 4.1.9. punktus) nurodytų draudimo sutartyje per sutarties galiojimo laikotarpj.
4.4. Draudiminis jvykis gyvūnų bandų ar komplekso draudimo atveju yra gyvūnų gaišimai, žuvimai, sunaikinimai ar priverstiniai paskerdimai dėl apdraustų rizikų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. – 4.1.9. punktus), nurodytų draudimo sutartyje per sutarties galiojimo laikotarpj ar kalendorinj mėnesj.
5. Nedraudiminiai jvykiai
5.1. Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas gyvūnas buvo sunaikintas, nugaišo, žuvo, buvo priverstinai pa- skerstas ar prarastas dėl:
5.1.1. chirurginės operacijos, išskyrus, jei ją atliko teisėtai veikiantis veterinarijos gydytojas, nustatęs, kad tokia operacija buvo neišvengiama dėl atsitikusio jvykio (ligos, traumos) ir ji atlikta, siekiant išsaugoti gyvūno gyvybę;
5.1.2. draudėjo piktavališko ar tyčinio gyvūnų žalojimo;
5.1.3. draudėjo neapdairaus ar nerūpestingo elgesio, nesikreipimo kvalifikuotos veterinarijos gydytojo pagalbos, esant aiškiems gyvūno susirgimo, dėl kurio gyvūnas nugaišta, žūsta, priverstinai paskerdžiamas arba su- naikinamas, požymiams;
5.1.4. draudėjo ar susijusių su draudėju asmenų veterinarinės tarnybos nurodymų nesilaikymo apdraustą gyvūną laiku gydyti, taikyti reikalingas veterinarines profilaktikos priemones, tinkamai šerti, naudoti, nustatytu laiku gyvūnus karantinuoti ir laikyti pagal nustatytus veterinarinius, sanitarinius bei zoohigieninius reikalavimus (laikyti tinkamose patalpose, reguliariai valyti ir dezinfekuoti patalpas, inventorių bei teritoriją, naikinti grau- žikus bei kitus ligų platintojus, užtikrinti patalpų mikroklimatą);
5.1.5. gyvūnų priverstinio paskerdimo ar gaišimo, kai gyvūnus dėl senatvės, bergždumo, mastitų, lėtinių gineko- loginių ligų ar persirgtų ligų toliau laikyti ūkyje ekonomiškai nenaudinga (sumažėjo produktyvumas, panau- dojimo efektyvumas);
5.1.6. gyvūnų apsinuodijimo, gaišimo, priverstinio paskerdimo, kai gyvūnai buvo šerti supelijusiais, supuvusiais, sugedusiais, žemėtais, pašalusiais (jskaitant gyvūnų ganymą ganyklose, kai daugiametė ar vienmetė žolė paveikta minusinės temperatūros (šalnų)) pašarais;
5.1.7. gyvūnų susižalojimo ir/ar nugaišimo pervežant, pervarant, kai draudėjas ar su draudėju susijęs asmuo apdraustus gyvūnus pervarė, pervežė ar kitaip perkėlė j kitą vietą, pažeisdamas šalyje nustatytą gyvūnų pervarymo, pervežimo ar perkėlimo tvarką, ar vežė juos nepritaikytu ir neparuoštu transportu;
5.1.8. gyvūno pakliuvimo po transporto priemone, jei jis turėjo būti vedamas su pasaitėliu;
5.1.9. gyvūno laikymo pažeidžiant ganyklinj/tvartinj laikotarpj;
5.1.10. gyvūnų paskerdimo, kai jam neišvengiamas gaišimas negresia ar nėra veterinarijos gydytojo nurodymo ar leidimo priverstiniam paskerdimui;
5.1.11. gyvūnų gaišimo, žuvimo ir/ar priverstinio praskerdimo dėl gyvūnų fiziologinę būklę lemiančių jrengimų (šil- dymo sistemos,ventiliavimo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų jrenginių/mechanizmų) nebuvimo ar netinkamos jų priežiūros (išskyrus jvykius dėl staigaus ir netikėto šių jrengimų gedimo);
5.1.12. gyvūnų konfiskavimo;
5.1.13. individualioje draudimo sutartyje nurodytų kitų nedraudiminių jvykių.
5.2. Bet kokių kitų jvykių ar priežasčių, šių Taisyklių Bendrosiose sąlygose ir Taisyklių Draudimo sąlygose ar draudimo sutartyje nejvardintų kaip draudiminiai jvykiai.
6. Draudimo suma ir draudimo vertė. Besąlyginė išskaita
6.1. Xxxxxxxx xxxx – tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
6.2. Draudimo vertė - tai pinigais išreikšta draudžiamo objekto vertė, nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
6.3. Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo objekto vertės (draudimo vertės). Draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Įvykus draudiminiam jvykiui ir paaiškėjus draudimo sumos ir draudimo vertės aukščiau nurodytiems neatitikimams, draudikas už draudimo vertę viršijančią ir tokiu būdu negaliojančią draudimo sumos dalj atitinkamos draudimo jmokos dalies negrąžina.
6.4. Draudėjas yra atsakingas už draudžiamo objekto draudimo vertės teisingumą.
6.5. Pavieniai gyvūnai gali būti draudžiami:
6.5.1. xxxxxx verte;
6.5.2. veisline verte.
6.6. Gyvūnų bandos ir kompleksai gali būti draudžiami:
6.6.1. xxxxxx verte;
6.6.2. veisline verte;
6.6.3. balansine verte.
6.7. Draudimo suma gali būti skirtinga kiekvienam gyvūnui arba bendra vienodus požymius turinčių gyvūnų grupei.
6.8. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas:
6.8.1. Sutartyje nustatyta draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju, jos
daliai.
6.8.2. Jei draudimo sutartyje nurodoma, jog sudaryta nevisiško draudimo sutartis, gyvūnų draudimo suma gali būti mažesnė už draudimo vertę.
6.8.3. Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai nevisiško draudimo sutartis, tai, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas atlygins draudėjui jo patirtų nuostolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui (nevisiškas draudimas).
6.8.4. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjui paaiškėja, kad yra apdrausta tik dalis gyvūno vertės, draudėjas turi teisę papildomai jj apdrausti tais atvejais, kai:
- gyvūnų vertė draudimo sutarties galiojimo metu pasikeičia/padidėja.
6.9. Gyvūnai gali būti draudžiami periodiškai deklaruojant jų vertę draudimo sutartyje numatytais terminais – ataskaitų pateikimo dienomis. Tada gyvūnų bandos ar komplekso draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra didžiau- sia vienos dienos gyvūnų vertė draudimo sutarties galiojimo metu.
6.9.1. Duomenys, t. y. gyvūnų skaičius ir vertė, j ataskaitą jrašomi kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal gyvūnų amžiaus grupes. Ataskaitos pateikimo diena yra paskutinė mėnesio darbo diena.
6.9.2. Draudimo išmoka už gyvūnus negali viršyti draudimo sumos ar atitinkamo mėnesio ataskaitoje pateiktos vertės pagal gyvūnų amžiaus grupes.
6.10.Jei gyvūnų bandos ar kompleksai draudžiami periodiškai deklaruojant jų vertę, draudėjas sumoka avansinę jmoką sudarydamas draudimo sutartj. Galutinis atsiskaitymas yra atliekamas pagal faktines vertes, pateiktas periodinė- se ataskaitose pasibaigus draudimo metams:
6.10.1. Jei pagal draudimo jmokos tarifą apskaičiuotoji metinė draudimo jmoka nuo faktinės draudimo sumos yra didesnė už avansinę jmoką – draudėjas sumoka papildomą draudimo jmokos dalj.
6.10.2. Jei pagal draudimo jmokos tarifą apskaičiuotoji metinė draudimo jmoka nuo faktinės draudimo sumos yra mažesnė už avansinę jmoką – draudėjas papildomai nemoka, draudikas draudimo jmokos negrąžina.
6.10.3. Jei periodinėje ataskaitoje pateikia faktinę gyvūnų vertę, didesnę negu nurodyta draudimo sutartyje drau-
dimo suma, tai automatiškai laikoma prašymu pakeisti draudimo sutartj, draudimo sumą pakeistoje sutar- tyje jrašant ne mažesnę, negu 130 % paskutinės ataskaitos faktinės gyvūnų vertės.
6.11. Kai draudžiamas kompleksas ar banda, esminiu rizikos padidėjimu laikomas mėnesinio kiekvienos gyvūnų gru- pės kritimų per du iš eilės einančius mėnesius padidėjimas daugiau kaip 30%, lyginant su duomenimis, draudėjo pateiktais prieš sudarant draudimo sutartj informacijoje apie draudimo objektą.
6.12. Draudimo rizikos padidėjimu laikoma priešgaisrinės apsaugos ir objekto, kuriame laikomi apdrausti gyvūnai, eks- ploatavimo taisyklių bei saugumo technikos reikalavimų nepaisymas, jrengimų nefunkcionavimas pagal numa- tytus eksploatacijos reikalavimus, apdrausto objekto naudojimo paskirties pasikeitimas; veterinarinės priežiūros sąlygų keitimas, išnuomojimas (jei apie tai nebuvo pranešta draudimo sutarties sudarymo metu); nurodytų drau- dimo sutartyje saugos priemonių neveikimas, komercinės veiklos vykdymas (jei tokia veikla nebuvo vykdoma draudimo sutarties sudarymo metu).
6.13. Draudimo sutartyje gali būti numatyta besąlyginė išskaita ir jos pobūdis, nusakantis kokiomis sąlygomis ir kada ji išskaitoma iš draudimo išmokos ir jvardinama procentais arba konkrečia pinigų suma.
6.14. Draudimo sutarčiai po draudimo išmokos išmokėjimo toliau galioja ta draudimo suma, kuri lieka iš sutartimi nu- statytos draudimo sumos atėmus išmokėtų draudimo išmokų sumą.
7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
7.1. Be pareigų, nurodytų Taisyklių Xxxxxxxxxxx sąlygose, papildomai draudėjas privalo:
7.1.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:
a) suteikti draudikui teisę nevaržomai tirti draudiminj jvykj, priežastis;
b) pateikti policijai dingusių, sunaikintų gyvūnų sąrašą;
c) per 24 valandas pranešti policijai ir draudikui; kitoms pagal aplinkybes reikalingoms tarnyboms bei pa- teikti visą žinomą informaciją apie vagystę su jsibrovimu, apiplėšimą, vandalizmą po jsibrovimo, pikta- vališkus trečiųjų asmenų veiksmus;
d) iki draudiko atstovo atvykimo (t.y. 24 valandas,skaičiuojant nuo pranešimo apie jvykj, kuris gali būti pri- pažintas draudiminiu, gavimo datos) išsaugoti nugaišusj, žuvusj gyvūno lavoną arba jo liekanas būtinas nustatyti apdrausto gyvūno tapatybę (išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnas buvo sunaikintas, priverstinai priskerstas dėl užkrečiamų ligų) bei susipažinti su draudiko atstovo surašytu aktu ir šj aktą pasirašyti;
e) prieš išvežant gyvūną priverstiniam ar kontroliniam paskerdimui Draudėjas būtinai privalo pranešti ir parodyti gyvūną Xxxxxxxx atstovui, bei gauti veterinarijos gydytojo (veterinarijos tarnybos) nukreipimą priverstiniam paskerdimui;
f) gelbėti gyvūnus, imtis kitų nuostolių mažinimo priemonių;
g) pateikti draudikui dokumentus, reikalingus gyvūno žuvimo, dingimo, sunaikinimo, nugaišimo, priverstinio paskerdimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdraustų objektų kiekj ir vertę, buvusią prieš pat draudiminj jvykj ir kt.
7.1.2. Draudėjo pareigos draudimo sutarties galiojimo metu:
a) suteikti draudikui galimybę nevaržomai apžiūrėti apdraustus gyvūnus bei vykdyti draudiko nurodymus dėl gyvūno apsaugos pagerinimo, kad būtų sumažinta draudimo rizika;
b) užtikrinti, kad gyvūnai tinkamai pagal nustatytus higieninius ir veterinarinius reikalavimus būtų laikomi, prižiūrimi, skiepijami, registruojami, ganomi, gydomi, šeriami, laiku atliekami profilaktiniai darbai bei tyri- mai;
c) laikytis atitinkamų ūkinių technologinių auginimo sąlygų bei užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimato reži- mą;
d) gyvūnui susirgus ar atsiradus pradiniams ligų požymiams ar pastebėjus kitus gyvūno būsenos pasikeiti- mus, skubiai kreiptis j veterinarinę tarnybą ir vykdyti veterinarijos gydytojo duotus nurodymus dėl gyvūnų gydymo ar profilaktikos;
e) per 7 dienas raštu pranešti draudikui apie pakeistą apdrausto gyvūno nuolatinę laikymo vietą;
f) informuoti draudiką raštu per 3 darbo dienas apie bet kurią padidėjusią draudimo riziką;
g) saugoti apskaitos duomenis apie gyvūnų kitimą iki draudimo metų pabaigos ir draudiko pareikalavimu
juos pateikti patikrinimui.
h) rūpintis draudimo sumos atstatymu po draudimo išmokos, siekiant išvengti ne visiško draudimo;
i) vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus bei teisės aktų reikalavimus;
j) skubiai pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai ir Draudikui jtarus gyvūnų pavojingą ar labai pavojingą (epideminę) užkrečiamąją ligą.
7.2. Jei dingęs gyvūnas, už kurj jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsiranda, tai, draudikui pareikalavus, draudėjas turi per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką.
7.3. Draudėjas nedelsiant privalo informuoti draudiką apie valdžios institucijų ar kitų organizacijų visos žalos ar jos dalies atlyginimą, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta ar dar tik bus mokama.
7.4. Papildomai, be teisių, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudikas turi teisę:
7.4.1. draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutar- ties galiojimo laiką, išskaičiavęs draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30% draudėjo grąžin- tinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 40 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj mokėtas sumas.
7.4.2. Įvykus draudiminiam jvykiui patikrinti, ar nėra nevisiško draudimo, o šiam esant – atlyginti patirtų nuostolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
8. Nuostolio nustatymas
8.1. Gavęs pranešimą apie draudiminj jvykj, draudikas per 1 darbo dieną atvyksta j jvykio vietą ir surašo nustatytos formos gyvūno sunaikinimo, nugaišimo, žuvimo, dingimo, priverstinio paskerdimo aktą, kuriame užfiksuoja drau- diminio jvykio padarytą žalą.
8.2. Nuostolj nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu gyvūno sunaikinimo, nugaišimo žuvimo, dingimo, privers- tinio paskerdimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų jstaigų dokumentais, reikalingais gyvūno sunaikini- mo, nugaišimo žuvimo, dingimo, priverstinio paskerdimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.
8.3. Draudikas atlieka draudiminio jvykio tyrimą, kurio metu pagal poreikj siunčia reikiamus paklausimus pagal aplin- kybes teisėsaugos, teisėtvarkos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, hidrometeorologinėms tarnyboms ar kitoms institucijoms, galinčioms suteikti informaciją apie jvykio aplinkybes, kurios gali turėti jtakos jvykio pripažini- mui draudiminiu bei žalos dydžio nustatymui. Prireikus Draudikas apžiūri jvykio vietą, gyvūną, daro fotonuotrau- kas. Gyvūno apžiūros metu būtinai dalyvauja Draudėjas ar jo jgaliotas atstovas.
8.4. Draudiminj jvykj draudėjas turi pagrjsti jj patvirtinančiais dokumentais: veterinarijos gydytojo išvada, gyvūno la- vono skrodimo protokolu/aktu (Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas), nustatyta tvarka patvirtintu gyvūnų nurašymo aktu, pažyma apie gyvūnų vertę, balansinės apskaitos duomenimis, mėsos vertę pagrindžiančiais dokumentais, veterinarijos gydytojo, gydžiusio nugaišusj (kritusj) gyvūną pažyma apie su- sirgimo priežastj, ligos pobūdj, pasekmes ir išrašas (kopija) iš pacientų registracijos žurnalo apie vykdytą gyvūno gydymą ir ligos eigą ir kt.
8.5. Nuostoliu yra:
8.5.1. kai gyvūnai apdrausti rinkos verte, dėl draudiminio jvykio nugaišo, žuvo, sunaikinti ar pavogti – tos rūšies ir amžiaus gyvūno jprasta tai vietovei vidutinė rinkos vertė draudiminio jvykio dieną;
8.5.2. kai gyvūnai apdrausti rinkos verte, dėl draudiminio jvykio priverstinai paskersti - skirtumas tarp tos rūšies ir amžiaus gyvūno jprastos tai vietovei vidutinės rinkos vertės draudiminio jvykio dieną ir visos maistui tinkamos vertės, o kailinių žvėrelių – atėmus ir kailiukų vertę. Šiuo atveju Draudėjas privalo pateikti mėsos perdirbimo jmonės ar skerdyklos gyvūno ar skerdienos pirkimo kvitą.
8.5.3. kai gyvūnai apdrausti balansine verte, dėl draudiminio jvykio nugaišo, žuvo, sunaikinti ar pavogti – gyvūno balansinė vertė draudiminio jvykio dieną;
8.5.4. kai gyvūnai apdrausti balansine verte, dėl draudiminio jvykio priverstinai paskersti - skirtumas tarp gyvūno balansinės vertės draudiminio jvykio dieną ir visos maistui tinkamos vertės, o kailinių žvėrelių – atėmus ir kailiukų vertę. Šiuo atveju Draudėjas privalo pateikti mėsos perdirbimo jmonės ar skerdyklos gyvūno ar skerdienos pirkimo kvitą.
8.5.5. kai gyvūnai apdrausti veisline verte dėl draudiminio jvykio nugaišo, žuvo, sunaikinti ar pavogti – gyvūno draudimo suma;
8.5.6. kai gyvūnai apdrausti veisline verte, dėl draudiminio jvykio priverstinai paskersti - skirtumas tarp to gyvūno draudimo sumos ir visos maistui tinkamos mėsos vertės, o kailinių žvėrelių – atėmus ir kailiukų vertę. Šiuo atveju Draudėjas privalo pateikti mėsos perdirbimo jmonės ar skerdyklos gyvūno ar skerdienos pirkimo kvitą.
8.6. Mėsos vertė nustatoma:
8.6.1. kai priverstinai paskersto gyvūno mėsa pripažinta visiškai netinkama maistui, nuostolis apskaičiuojamas tokia pat tvarka, kaip už nugaišusj, žuvusj gyvūną;
8.6.2. kai mėsa priduodama j mėsos perdirbimo jmonę ar skerdyklą, nuostolis apskaičiuojamas remiantis šių jmonių išduoto dokumento duomenimis;
8.7. Mėsos netinkamumą maistui nustato veterinarijos tarnybos specialistas, tai patvirtindamas skerdienos brokavimo
akte.
8.8. Jei dėl vagystės su jsibrovimu, apiplėšimo, vandalizmo po jsibrovimo ar piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų sužalotą, sunaikintą apdraustą gyvūną ar jo liekanas galima parduoti, nuostolis yra lygus skirtumui tarp to gyvūno draudimo vertės draudiminio jvykio dieną ir gautos pinigų sumos už parduotą mėsą ar kailj.
8.9. Priešgaisrinės apsaugos, teisėsaugos ar kitų organizacijų išlaidų už suteiktą pagalbą, draudikas neatlygina.
8.10. Nuostoliu nelaikomos ir neatlyginamos gyvūno gydymo, lavono skrodimo, veterinaro pažymų išdavimo, lavono transportavimo ar kitų veterinarijos tarnybos specialistų suteiktų paslaugų išlaidos, jeigu draudimo sutartyje ne- numatyta kitaip.
9. Draudimo išmokos mokėjimas
9.1. Draudimo išmokos apskaičiavimas:
9.1.1. Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už priverstinai paskerstą, nugaišusj, žuvusj, sunaikintą, dingusj gyvū- ną draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant j gyvūno draudimo vertę ir besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franši- zę).
9.1.2. Kai gyvūnai buvo apdrausti nemažesne už draudimo vertę suma ir jei per sutarties galiojimo laikotarpj ap- drausto gyvūno vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiro gyvūno (gyvūnų amžiaus grupės) draudimo vertė draudiminio jvykio dieną;
9.1.3. Kai gyvūnai buvo apdrausti nemažesne už draudimo vertę suma ir jei sutarties galiojimo laikotarpj apdraus-
to gyvūno vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo draudimo vertės, buvusios draudiminio jvykio dieną, bet ne daugiau kaip atskiro gyvūno draudimo vertė draudiminio jvykio dieną. Ši nuostata negalioja, jeigu buvo nustatyta, kad atskiros gyvūnų amžiaus grupės draudimo vertė draudiminio jvykio dieną buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą. Šis punktas taikomas bandų ir kompleksų draudimo atveju, kai individualiai apibūdintų gyvūnų sąrašas nėra draudimo sutarties dalis.
9.1.4. Kai gyvūnai buvo apdrausti mažesne už draudimo vertę suma, draudimo išmoka apskaičiuojama propor- cingai draudimo sumos ir atskiro gyvūno vertės santykiui draudiminio jvykio dieną;
9.1.5. Kai gyvūnai buvo apdrausti mažesne už draudimo vertę suma, tačiau sutartyje buvo nustatyta, jog drau- džiama nevisišku draudimu – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atitinkama draudimo suma ir/ar atskiro gyvūno draudimo vertė, buvusios draudiminio jvykio dieną;
9.1.6. Jei draudėjas po draudimo išmokos gavimo neatstato draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos (su- mokėdamas papildomą draudimo jmoką už j sutartj naujai jtrauktus gyvūnus), o realiai atstato gyvūnų skaičių, tai kito draudiminio jvykio atveju taikomas nevisiškas draudimas. Šis punktas taikomas bandų ir kompleksų draudimo atveju, kai individualiai apibūdintų gyvūnų sąrašas nėra draudimo sutarties dalis.
9.2. Draudimo išmokos mokėjimas:
9.2.1. Gyvūnui nugaišus, žuvus, dingus, priverstinai paskerdus, sunaikinus draudimo išmoka mokama vadovau- jantis draudėjo pateiktais nuostolio dydj patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais: veterinari- jos gydytojo išvada, gyvūno lavono skrodimo protokolu, nustatyta tvarka patvirtintu gyvūnų nurašymo aktu, pažyma apie gyvūnų vertę, balansinės apskaitos duomenimis, mėsos vertę pagrindžiančiais dokumen- tais.
9.2.2. Draudėjui neatlyginama visa žala arba jos dalis, kurią atlygina valstybės/savivaldos institucijos ar kiti as- menys. Jeigu draudėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau vėliau visa žala ar jos dalis buvo atlyginta valstybės/savivaldos institucijų ar kitų asmenų, draudėjas privalo per 14 kalendorinių dienų grąžinti draudi- kui išmokos dalj, lygią gautai iš valstybės/savivaldos institucijų ar kitų asmenų.
9.2.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos gali būti išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo jmokos, kurių mo- kėjimo terminas yra suėjęs iki draudimo išmokos mokėjimo datos, jeigu draudimo sutartyje nėra susitarta kitaip.
10. Draudimo išmokos nemokėjimas ir mažinimas
10.1. Draudikas papildomai turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką, jei Draudėjas dėl savo kaltės nejvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas.
10.2. Draudikas taip pat turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką, jei draudėjo elgesys neatitiko apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio kriterijaus ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susietas su draudiminio jvykio kilimu ir žalos atsiradimu, arba draudiminio jvykio metu nesuveikė arba nebuvo tinkamai naudotos draudimo sutartyje nurodytos gyvūno apsaugos priemonės.
10.3. Neatlyginami nuostoliai, kilę todėl, kad draudėjas (jo šeimos narys, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susiję asmenys nesiėmė priemonių gelbėti apdraustus gyvūnus draudiminio jvykio metu ir po jo, užtikrinti apsau- gą ir neleisti tolesnio žalos didėjimo.
10.4. Draudimo išmoka nemokama ar mokama išskaičiavus gautą sumą, jei draudėjas nevykdė Taisyklių Draudimo sąlygų 7.2.1 ir 7.2.2. punktuose nurodytų reikalavimų.