Išvestinės finansinės priemonės Pavyzdžių Nuostatos

Išvestinės finansinės priemonės. Bankas naudoja išvestines finansines priemones, tokias kaip išankstiniai užsienio valiutos keitimo ir apsikeitimo sandoriai. Išvestinės finansinės priemonės yra apskaitomos tikrąja verte kaip turtas, kai jų tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai neigiama. Išvestinės finansinės priemonės iš pradžių apskaitomos finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte realizavimo dieną. Išvestinių finansinių priemonių, laikomų prekybai, tikrosios vertės pasikeitimai yra įtraukiami ir grynąsias prekybos pajamas. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės yra atskleidžiamos 14 pastaboje. 2019 m. ir 2018 m. Bankas klientams išdavė paskolas su kintama palūkanų norma, tačiau susitarimuose buvo nustatytos palūkanų normos apatinė riba. Ši riba yra neatsiejama susitarimų dalis. Apskaitos standartuose nurodyta, jog jei paskolos išdavimo metu apatinė palūkanų normos riba yra artima rinkos kintamai palūkanų normai, tuomet įterptinė išvestinė priemonė yra glaudžiai susijusi su pagrindine sutartimi, todėl gali būti apskaityta kartu. Išleistos finansinės priemonės ir jų sudėtinės dalys, kurių sutartyse yra numatytas įsipareigojimas sumokėti pinigus ar perduoti kitą finansinį turtą kitai šaliai ar padengti įsipareigojimą apsikeičiant fiksuota pinigų ar kito finansinio turto suma už fiksuotą Grupės ir Banko akcijų skaičių, yra apskaitomos kaip įsipareigojimai. Sudėtinių finansinių priemonių dalys, kurios turi tiek įsipareigojimų, tiek nuosavybės požymių, yra apskaitomos atskirai, nuosavybės daliai priskiriant sumą, likusią iš visos priemonės sumos, atėmus įsipareigojimo dalį, apskaičiuotą jos tikrąja verte išleidimo dieną. Po pirminio pripažinimo išleisti skolos vertybiniai popieriai ir kitos skolintos lėšos, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte per pelną (nuostolius), yra apskaitomi amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normą. Amortizuota savikaina yra apskaičiuojama įtraukiant visas nuolaidas ir priemokas, atsiradusias išleidimo metu, taip pat kitas išlaidas, kurios yra sudėtinės apskaičiuotų palūkanų normos dalys.
Išvestinės finansinės priemonės. 2. Pavedimų politka netaikoma:
Išvestinės finansinės priemonės. (i) NIF priemonės sandorio šalies rizika negali viršyti 10 % Subfondo grynųjų aktyvų, jei tokia šalis yra 10.1.1 skirsnio f punkte nurodyta kredito įstaiga, arba (kitais atvejais) 5 % jo grynųjų aktyvų.
Išvestinės finansinės priemonės. Kai operacijos yra susijusios su išvestinių finansinių priemonių naudojimu, atitinkami metodai ir priemonės turi atitikti 10.1 skirsnio „Investavimo apribojimai“ nuostatas. Be to, turi būti laikomasi 10.3 skirsnio „Rizikos valdymo procedūros“ nuostatų. Dėl šių operacijų Subfondas jokiomis aplinkybėmis negali nukrypti nuo savo investavimo politikos ir tikslų, nurodytų 5 skyriuje „Investavimo politika“ ir 1 priede. Subfondas gali investuoti į finansines išvestines priemones, įskaitant, bet neapsiribojant, išankstinius valiutos keitimo sandorius, išankstinius valiutų keitimo susitarimo sandorius (angl. non deliverable forwards), visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ar kitas panašių charakteristikų finansines priemones, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius, pasirinkimo sandorius ir apsikeitimo sandorių pasirinkimo sandorius, valiutų apsikeitimo sandorius, kredito įsipareigojimų neįvykdymo sandorius, su kreditu susietas obligacijas, arba investavimo tikslais, arba apsidraudimo tikslais, kuriais yra prekiaujama ne biržoje (taip, kaip tai pagal terminus ir sąlygas apibrėžia galiojantys įstatymai, teisės aktai ir laikas nuo laiko išleidžiami CSSF cirkuliarai, įskaitant, bet neapsiribojant, reglamentą (ES) Nr. 2015/2365; pagal sąlygas, apibrėžtas atitinkamose Prospekto skyriuose, ir kiekvieno Subfondo investavimo tikslus ir politiką. Tokios ne biržos išvestinės finansinės priemonės bus saugomos Depozitoriume.
Išvestinės finansinės priemonės. Grupė ir Bendrovė, siekdama valdyti palūkanų normos riziką, sudaro apsikeitimo sandorius. Išvestinės finansinės priemonės iš pradžių apskaitomos savikaina. Po pradinio pripažinimo ir įvertinimo išankstiniai, apsikeitimo sandoriai ir kitos išvestinės finansinės priemonės yra apskaitomos balanse finansinės būklės ataskaitoje tikrąja verte. Tikroji vertė yra apskaičiuojama pagal tiesiogiai stebimus žemiausio lygio duomenis naudojant diskontuotų pinigų srautų modelius (2-asis įvertinimo lygis). Įvertintos šių sandorių teigiamos tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomos kaip finansinis turtas, o neigiamos vertė finansinės būklės ataskaitoje apskaitomos kaip finansiniai įsipareigojimai. Pelnas ar nuostoliai iš išankstinių, apsikeitimo, pasirinkimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių instrumentų, kurie nėra apskaitomi kaip apsidraudimo nuo rizikos instrumentai, tikrosios vertės pasikeitimų yra apskaitomi bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai jie atsiranda.
Išvestinės finansinės priemonės. 29 - - (16) - 13 3 725 679 - (16) 114 4 502 Trumpalaikės paskolos ir palūkanos 1 060 613 2 335 - 103 4 111 Kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai 3 897 (17) (2 335) - 34 1 579 Kiti 29 - - (16) - 13 4 986 596 - (00) 000 0 000
Išvestinės finansinės priemonės. 0,00 0,00
Išvestinės finansinės priemonės 

Related to Išvestinės finansinės priemonės

  • Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai Eil. Nr. Kvalifikacijos reikalavimai Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

  • Prekių užsakymas, pristatymas ir priėmimas 4.1. Atskiri Prekių užsakymai pateikiami Šalims priimtinu būdu (faksu, el. paštu, elektronine užsakymo sistema). Atskirame Prekių užsakyme turi būti nurodomas Prekių kiekis ir Pagrindinėje sutartyje numatytas pristatymo vietos adresas (-ai).

  • PRETENZIJŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA 11.1. Tiekėjas, kuris mano, kad Įgaliotoji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl:

  • ŪKIO SUBJEKTŲ GRUPĖS DALYVAVIMAS PIRKIMO PROCEDŪROSE 4.1. Jei pirkimo procedūrose dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji pateikia jungtinės veiklos sutartį arba tinkamai patvirtintą jos kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidarią visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei (su kuo perkančioji organizacija turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir teikti su pasiūlymo įvertinimu susijusią informaciją).

  • Pirkimo sutarčiai taikytina teisė ir ginčų sprendimas 9.1. Šalys susitaria, kad visi Xxxxxxx sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.

  • KONKURSO SĄLYGŲ PAAIŠKINIMAS IR PATIKSLINIMAS 5.1 Pirkėjas atsako į kiekvieną Tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Į laiku gautą tiekėjo prašymą paaiškinti konkurso sąlygas pirkėjas atsako ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pirkėjas, atsakydamas tiekėjui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems jis pateikė konkurso sąlygas, bet nenurodo, kuris tiekėjas pateikė prašymą paaiškinti konkurso sąlygas.

  • SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS, GALIOJIMAS, KEITIMAS IR NUTRAUKIMAS 5. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Ugdytinis baigs ikimokyklinio ugdymo programą.

  • Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.

  • PASIŪLYMŲ NAGRINĖJIMAS IR PASIŪLYMŲ ATMETIMO PRIEŽASTYS 9.1. Komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu Komisija nustato, kad tiekėjo pateikti kvalifikacijos duomenys yra neišsamūs arba netikslūs, ji privalo CVP IS susirašinėjimo priemonėmis prašyti tiekėjo juos papildyti arba paaiškinti per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą. Jeigu perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas nepatikslino pateiktų netikslių ir neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija atmeta tokį pasiūlymą.

  • PASIŪLYMŲ NAGRINĖJIMAS IR VERTINIMAS 6.1 Pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras atlieka Komisija, tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams nedalyvaujant.