„BlueBay“ fondai Prospektas

BlueBay Fondai (toliau – „Fondas“) turi teisę vykdyti veiklą pagal pataisytą 2010 m. gruodžio 17 d. Liuksemburgo kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (loi concernant les organismes de placement collectif) (toliau – „2010 m. Įstatymas“) I dalį. Fondas paskyrė BlueBay Funds Management Company S.A. (toliau – Valdymo įmonę) kaip savo paskirtąją valdymo įmonę pagal 2010 m. Įstatymą. Fondas yra kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS) pagal Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 pastraipos punktus a) ir b), todėl jo vertybiniai popieriai gali būti platinami Europos Sąjungos (toliau – „ES“) valstybėse narėse (įregistravus kitose nei Liuksemburgas šalyse). Be to, prašymai registruoti Fondą gali būti pateikti kitose šalyse.

Fondo įregistravimas remiantis 2010 m. Įstatymo I dalimi nereiškia nei kurios nors Liuksemburgo institucijos pritarimo, nei nepritarimo dėl šio Prospekto tinkamumo ar tikslumo arba dėl įvairiuose Fondo subfonduose (toliau kiekvienas atskirai – „Subfondas“, o visi kartu – „Subfondai“) laikomo turto. Priešingi pareiškimai yra neleidžiami ir neteisėti.

Nė viena akcija nėra ar nebus įregistruota remiantis 1933 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Vertybinių popierių įstatymu su vėlesniais pakeitimais (toliau – „1933 m. Įstatymas“) ar remiantis bet kurios Jungtinių Amerikos Valstijų valstijos ar politinio padalinio ar kurios nors jų teritorijos, valdos ar kitos vietovės, kurioje taikoma jų jurisdikcija, įskaitant Puerto Riko Sandraugą, (toliau – „Jungtinės Valstijos“) Vertybinių popierių įstatymais, ir tokios akcijos gali būti platinamos, parduodamos ar kitaip perleidžiamos tik laikantis 1933 m. Įstatymo ir tokios valstijos ar kitų vertybinių popierių įstatymų. Tam tikri apribojimai taip pat taikomi vėliau perleidžiant Akcijas Jungtinėse Valstijose arba bet kuriam JAV asmeniui ar tokio JAV asmens sąskaita (kaip jis apibrėžiamas 1993 m. Įstatyme įtvirtintoje S taisyklėje). JAV asmens sąvoka apima visus Jungtinių Valstijų gyventojus, įmones, bendrijas ar kitus ūkio subjektus, įkurtus ar įsteigtus Jungtinėse Valstijose ar remiantis Jungtinių Valstijų įstatymais (įskaitant visą tokių asmenų turtą, sukurtą ar sudarytą Jungtinėse Valstijose). Atkreipiame investuotojų dėmesį į tam tikras JAV asmenims taikomas priverstinio išpirkimo nuostatas, kurios aptariamos 7.6 skyriuje „Akcijų išpirkimas“. Fondas nėra ir nebus įregistruotas remiantis 1940 m. Jungtinių Valstijų Investicinių bendrovių įstatymu su vėlesniais pakeitimais.

Šio Prospekto platinimas kitose jurisdikcijose taip pat gali būti ribojamas; asmenys, gavę šį Prospektą, privalo patys apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms ir turi laikytis visų tokių apribojimų. Šis Prospektas nėra kieno nors pasiūlymas, pateikiamas jurisdikcijoje, kurioje toks pasiūlymas būtų neteisėtas, ar pateikiamas asmeniui, kuriam teikti tokį pasiūlymą būtų neteisėta.

Be visų kitų reikalavimų, nustatytų šiame Prospekte ar įstatuose, išskyrus atvejus, nustatytus Direktorių valdybos nuožiūra, būsimas investuotojas

a) negali būti „JAV asmuo“, kaip apibrėžta S reglamente, paskelbtame pagal 1933 m. įstatymą, b) turi būti „ne Jungtinių Amerikos Valstijų asmuo“, kaip apibrėžta Prekių biržos įstatyme, c) negali būti „JAV asmuo“, kaip apibrėžta Kodekse ir Iždo reglamente, paskelbtame žemiau, ir negali būti

„JAV asmuo“, kaip apibrėžta Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akte (FATCA).

Visos šios sąlygos yra apibrėžtos toliau ir šie apibrėžimai apima bet kokias atitinkamų teisės aktų pataisas, kurios retkarčiais gali įsigalioti. Būsimas investuotojas, kuris atitinka aukščiau išvardytų punktų a), b) ir c) reikalavimus, šiame Prospekte vadinamas „ne JAV asmeniu“.

A. JAV asmens apibrėžimas S reglamente

(1) „JAV asmuo“ yra:

(a) bet kuris Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis fizinis asmuo;

(b) bet kuri bendrija ar įmonė, įkurta arba įregistruota remiantis Jungtinių Amerikos Valstijos įstatymais;

(d) bet kuri patika, kurios bet kuris valdytojas yra JAV asmuo;

(e) bet kuri agentūra arba užsienio subjekto filialas, esantis Jungtinėse Amerikos Valstijose;

(f) bet kuri riboto disponavimo sąskaita ar panaši sąskaita (išskyrus turtą ar patiką), kurią turi prekiautojas arba kitas patikėtinis ir naudoja JAV asmens naudai arba sąskaitai;

(g) bet kuri neriboto disponavimo sąskaita ar panaši sąskaita (išskyrus turtą ar patiką), kurią turi prekiautojas arba kita patikėtinių įmonė, įkurta arba įregistruota (o jei individualus asmuo – gyvenantis) Jungtinėse Amerikos Valstijose; ir

(h) bet kuri bendrija ar įmonė, jei:

- ji įkurta arba įregistruota remiantis užsienio jurisdikcijos įstatymais; ir

- jei šią bendriją ar įmonę įkūrė JAV asmuo daugiausia su tikslu investuoti į vertybinius popierius, neregistruotus pagal 1933 m. įstatymą, nebent ji būtų įkurta arba įregistruota ir priklausytų įregistruotiesiems investuotojams (kaip apibrėžta 1933 m. įstatymo 501 taisyklės a) dalyje), kurie nelaikomi fiziniais asmenimis, turtu ar patikomis.

(2) Nepaisant pirmiau apibrėžto (1.) punkto, bet kuri neriboto disponavimo sąskaita ar panaši sąskaita (išskyrus turtą ar patiką), kurią turi prekiautojas arba kita profesionalių patikėtinių įmonė, įkurta arba įregistruota (o jei individualus asmuo – gyvenantis) Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir naudoja ne JAV asmens naudai arba sąskaitai, nelaikoma „JAV asmeniu“.

(3) Nepaisant pirmiau apibrėžto (1.) punkto, bet kuris testamentas arba turtas, kurio bet kuris profesionalus patikėtinis, veikiantis kaip vykdytojas arba valdytojas, yra JAV asmuo, nelaikomas „JAV asmeniu“, jei:

a) testamento arba turto vykdytojas arba valdytojas, kuris nėra JAV asmuo, gali vien savo arba bendra nuožiūra investuoti palikimo turtą; ir

b) šiam palikimui taikomi užsienio įstatymai.

(4) Nepaisant pirmiau apibrėžto (1.) punkto, bet kuri patika, kurios bet kuris profesionalus patikėtinis, veikiantis kaip valdytojas, yra JAV asmuo, nelaikoma JAV asmeniu, jei valdytojas, kuris nėra JAV asmuo, gali vien savo arba bendra nuožiūra investuoti patikos turtą ir nė vienas naudos iš patikos gavėjas (ir nė vienas patikėtojas, jei patika yra atšaukiamoji) nėra „JAV asmuo“.

(5) Nepaisant pirmiau apibrėžto (1.) punkto, išmokų darbuotojams planas, parengtas ir vykdomas laikantis kitos šalies nei Jungtinės Amerikos Valstijos įstatymų ir vadovaujantis toje šalyje nusistovėjusia tvarka bei dokumentacija, nelaikomas „JAV asmeniu“.

(6) Nepaisant pirmiau apibrėžto (1.) punkto, bet kuri agentūra arba JAV asmens filialas, esantis už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų, nelaikomas

„JAV asmeniu“, jei:

(a) agentūra arba filialas veikia dėl pateisinamų verslo priežasčių; ir

(b) agentūra arba filialas vykdo veiklą draudimo arba bankininkystės srityje, kuriai atitinkamai taikoma tos jurisdikcijos, kurioje ta agentūra arba filialas yra, materialinis draudimo ir bankininkystės reglamentas.

(7) Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Amerikos valstybių plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Jungtinės Tautos ir jų organizacijos, filialai, pensijų planai ir bet kokios kitos panašios tarptautinės organizacijos, jų agentūros, filialai ir pensijų planai nelaikomi „JAV asmeniu“.

B. Pagal Prekių biržos įstatymą „ne Jungtinių Amerikos Valstijų asmuo“ apibrėžiamas kaip:

(1) Fizinis asmuo, kuris negyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose;

(2) Bendrija, įmonė ar kitas subjektas, išskyrus tą subjektą, kuris įkurtas daugiausia pasyviam investavimui, veikiantis pagal užsienio jurisdikcijos įstatymus ir kurio pagrindinė verslo vieta yra užsienio jurisdikcijoje;

(3) Turtas ar patika, iš kurios gautos pajamos neapmokestinamos Jungtinių Amerikos Valstijų pajamų mokesčiu, nepriklausomai nuo šaltinio;

(4) Subjektas, įkurtas daugiausia pasyviam investavimui, pvz., fondas, investicinė bendrovė ar panašus subjektas; su sąlyga, kad tie subjekto akcijų vienetai, kurie priklauso asmenims, kurie negali būti laikomi ne Jungtinių Amerikos Valstijų asmenimis ar kitu atžvilgiu reikalavimus atitinkančiais asmenimis, iš viso sudaro mažiau kaip 10 % to subjekto pelno, ir šis subjektas nebuvo įkurtas daugiausia tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investuoti asmenims, kurie nelaikomi ne Jungtinių Amerikos Valstijų asmenimis, dėl ko operatorius yra atleistas nuo tam tikrų CFTC įstatymo 4 dalies reikalavimų, kadangi subjekto dalyviai yra ne Jungtinių Amerikos Valstijų asmenys; ir

(5) Subjekto, kuris įkurtas ir kurio pagrindinė verslo vieta yra už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų, darbuotojų, pareigūnų ar vadovų pensijų planas.

C. Pagal Kodeksą ir Iždo reglamentą, paskelbtą žemiau, „JAV asmuo“ apibrėžiamas kaip:

(1) asmuo, kuris gyvena JAV arba JAV „gyventojas užsienietis“. Šiuo metu terminas „gyventojas užsienietis“ apima asmenis, kurie i) turi Užsieniečių registravimo kortelę („žaliąją kortelę“), išduotą JAV imigracijos ir natūralizacijos tarnybos arba kurių padėtis ii) patenkina

„pakankamo buvimo“ patikrinimo reikalavimus. „Pakankamo buvimo“ patikrinimo reikalavimai paprastai patenkinami atsižvelgiant į einamuosius metus, jei i) asmuo JAV praleidžia bent 31 dieną tuose metuose ir ii) dienų, kurias toks asmuo praleidžia JAV per einamuosius metus, 1/3 tokių dienų, praleistų per pirmuosius ankstesniuosius metus, ir 1/6 tokių dienų, praleistų per antruosius ankstesnius metus, suma yra lygi arba viršija 183 dienas;

(2) Bendrija ar įmonė, įkurta ar veikianti Jungtinėse Amerikos Valstijose arba pagal Jungtinių Amerikos Valstijų ar kurios nors valstijos įstatymus;

(3) Patika, kurios atžvilgiu i) JAV teismas turi pagrindinę jurisdikciją ir ii) vienas ar daugiau JAV asmenų turi teisę įtakoti esminius patikos sprendimus; ir

(4) Turtas, kurio iš viso pasaulio, įvairių šaltinių įplaukiančios pajamos yra apmokestinamos JAV mokesčiais.

Būsimi investuotojai turėtų šį Prospektą atidžiai perskaityti ir pasitarti su savo teisės, mokesčių ir finansų patarėjais šiais klausimais: i) būsimų investuotojų šalyse taikomų teisinių ir reguliavimo institucijų reikalavimų, susijusių su Akcijų pasirašymu, pirkimu, valdymu, konvertavimu, išpirkimu ar disponavimu; ii) užsienio valiutų apribojimų, kurie jiems taikomi jų šalyse pasirašant, perkant, valdant, konvertuojant, išperkant Akcijas ar jomis disponuojant klausimais; iii) teisinių, mokestinių, finansinių ar kitų Akcijų pasirašymo, pirkimo, valdymo, konvertavimo, išpirkimo ar disponavimo jomis padarinių klausimais; ir iv) kitų tokios veiklos padarinių klausimais.

Prieš Akcijų pasirašymą investuotojai turi teisę nemokamai gauti kiekvienos kiekvieno Subfondo Klasės Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą (PIID). Būsimieji investuotojai turi ieškoti informacijos atitinkamos Klasės ir Subfondo, į kurį ketina investuoti, PIID. Būsimieji investuotojai turėtų atidžiai peržiūrėti visą šį Prospektą ir pasikonsultuoti su savo teisės, mokesčių ir finansų konsultantais dėl: (i) savo šalyse taikomų teisinių ir reguliavimo institucijų reikalavimų, susijusių su Akcijų pasirašymu, pirkimu, valdymu, konvertavimu, išpirkimu ar disponavimu jomis; (ii) visų užsienio valiutų apribojimų, kurie jiems taikomi jų šalyse pasirašant, perkant, valdant, konvertuojant, išperkant Akcijas ar jomis disponuojant; (iii) teisinių, mokestinių, finansinių ar kitų Akcijų pasirašymo, pirkimo, valdymo, konvertavimo, išpirkimo ar disponavimo jomis padarinių; ir (iv) visų kitų tokios veiklos pasekmių.

Prieš duodant sutikimą platinti šį Prospektą, kai kuriose valstybėse reikalaujama, kad jis būtų išverstas į tam tikrą kalbą. Esant kurio nors vertimo žodžio ar frazės neatitikimų ar neaiškumų, pirmenybė teikiama redakcijai anglų kalba, jei tai neprieštarauja atitinkamos valstybės vietos teisei.

Bet kurio asmens pateikta informacija ar pareiškimai, neįtraukti į šį Prospektą ar į kurį nors kitą viešai prieinamą dokumentą, laikomi neteisėtais, todėl jais neturėtų būti remiamasi. Nei šio Prospekto pateikimas, nei Akcijų pasiūlymas, išleidimas ar pardavimas jokiomis aplinkybėmis nereiškia pareiškimo, kad šiame Prospekte pateikta informacija yra teisinga bet kuriuo metu po šio Prospekto paskelbimo datos.

Jei nenurodyta priešingai, visos šiame Prospekte pateiktos nuorodos į laiką ir valandas reiškia nuorodas į Liuksemburgo vietos laiką. Tam tikros Akcijos yra arba bus įtrauktos į Europos MTF vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą. Išsamesnę informaciją galima gauti iš Listingavimo agento.

2. Direktoriai

FONDO DIREKTORIŲ VALDYBA

x. Xxxxxxxx Xxxxx, Liuksemburgo didžioji hercogystė

p. Xxxxx Xxxxx, Liuksemburgo didžioji hercogystė

p. Xxxxxxxxxxx Xxxx, Jungtinė Karalystė

p. Siu-Wai Ng, Jungtinė Karalystė

p. Xxxxx Xxxxxxxxxx, Austrija

p. Xxxxxxxx Xxxxxxxx, Jungtinė Karalystė

Xxxxxxxx Xxxxx yra „Beaumont Governance S.A.“ steigėjas ir generalinis direktorius (Liuksemburgo didžioji hercogystė). Xxxxx Xxxxx yra „KellyConsult S.à.r.l.“ generalinis direktorius (Liuksemburgo didžioji hercogystė).

Xxxxxxxxxxx Xxxx yra „BlueBay Asset Management LLP“ darbuotojas. Xxx-Xxx Xx yra „BlueBay Asset Management LLP“ partnerė.

Xxxxx Xxxxxxxxxx yra nepriklausomas finansų patarėjas, Austrija. Xxxxxxxx Xxxxxxxx yra buvęs „BlueBay Asset Management LLP“ partneris.

XXXXXXX XXXXXXXX

BlueBay Funds Management Company S.A.

0, Xxxxxxxxx Xxxxx X-0000 Xxxxxxxxxx

Liuksemburgo didžioji hercogystė

VALDYMO BENDROVĖS DIREKTORIŲ VALDYBA

p. Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx, Liuksemburgo ddžioji hercogystė

p. Xxxxxxx Xxxx, Liuksemburgo didžioji hercogystė

p. Xxx Xxxxxxxx, Jungtinė Karalystė

p. Xxxxxx Xxxxxxxx, Liuksemburgo ddžioji hercogystė

Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx yra „BlueBay Funds Management Company S.A.“ darbuotojas.

Xxxxxxx Xxxx yra „Arendt & Xxxxxxxxx S.A.“ partneris, Liuksemburgo didžioji hercogystė.

Xxx Xxxxxxxx yra „BlueBay Asset Management LLP“ partneris. Xxxxxx Xxxxxxxx yra „BlueBay Funds Management Company S.A.“ darbuotojas.

VALDYMO BENDROVĖS VADOVAUJANTYS ASMENYS

p. Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx, Liuksemburgo didžioji hercogystė

p. Xxxxx Xxxxx-Xxxxx, Liuksemburgo didžioji hercogystė

p. Xxxxxx Xxxxxxxx, Liuksemburgo didžioji hercogystė

p. Xxxx-Xxxxxx Xxxxxx, Liuksemburgo didžioji hercogystė

p. Xxxxxx Xxxxxxxx, Liuksemburgo didžioji hercogystė

p. Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx, p. Xxxxx Xxxxx-Xxxxx, p. Xxxxxx Xxxxxxxx ir

p. Xxxx-Xxxxxx Xxxxxx yra „BlueBay Funds Management Company S.A.“ darbuotojai.

P. Xxxxxx Xxxxxxxx yra „BlueBay Funds Management Company S.A.“ darbuotojas.

INVESTICIJŲ VALDYTOJAS IR KONSULTANTAS

(toliau – Investicijų valdytojas)

BlueBay Asset Management LLP

00 Xxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxx X0X 0XX

Jungtinė Karalystė

PAPILDOMŲ INVESTICIJŲ VALDYTOJAS

BlueBay Asset Management USA LLC

000 Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx

Suite 802, Stamford CT 06901 JAV

PLATINTOJAS VISAME PASAULYJE

BlueBay Funds Management Company S.A.

0, Xxxxxxxxx Xxxxx X-0000 Xxxxxxxxxx

Liuksemburgo didžioji hercogystė

INVESTICIJŲ SAUGOTOJAS, ADMINISTRACIJOS AGENTAS, GYVENAMOSIOS VIETOS AGENTAS, MOKĖJIMO AGENTAS, REGISTRATORIUS, DUOMENŲ PERDAVIMO AGENTAS IR NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTAS

Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A.

80, route d’Esch

L-1470 Luxembourg

Liuksemburgo didžioji hercogystė

FONDO IR VALDYMO BENDROVĖS AUDITORIAI

PricewaterhouseCoopers Société coopérative

0, xxx Xxxxxxx Xxxxxxxx X.X. 1443 L-1014 Luxembourg

Liuksemburgo didžioji hercogystė

TEISINIAI PATARĖJAI

Xxxxxx & Xxxxxxxxx S.A. 00X, xxxxxx X.X. Xxxxxxx L-2082 Luxembourg

Liuksemburgo didžioji hercogystė

3. Apibrėžimai

Šiame Priede toliau išvardyti apibrėžimai turės tokias reikšmes:

„2010 m. Įstatymas“	– reiškia 2010 m. gruodžio 17 d. Liuksemburgo kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą su vėlesniais pakeitimais.
„Akcijos“	– Fondo akcijos.
„Akcininkai“	– Fondo akcininkai.
„Atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu“	– tam tikrų sektorių, emitentų ar praktikos atmetimas remiantis konkrečiais ESG argumentais Investicijų valdytojo nuožiūra. Tai gali būti susiję su produktu arba elgesiu pagrįstais apribojimais. Pagal produktu pagrįstus apribojimus emitentai ir sektoriai atmetami priklausomai nuo jų ekonominės veiklos, siekiant neinvestuoti į subjektus, kurie gali prisidėti prie tam tikrų su didele rizika aplinkai ir visuomenei susijusių prekių gamybos ar platinimo. Pagal elgesiu pagrįstus apribojimus atmetami emitentai, kurie savo veikloje nesprendžia etinių, aplinkosaugos ir socialinių problemų.
„AUD“	– Australijos doleris.
„Bazinė valiuta“	– valiuta, kuria vertinamas visas atitinkamo Subfondo turtas ir kuria teikiamos ataskaitos. Kiekvieno Subfondo bazinė valiuta pateikta 1 priede.
„Bendras duomenų teikimo standartas“	– Automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų bendras duomenų teikimo standartas, kaip nustatyta Bendro duomenų teikimo standarto įstatyme.
„Bendro duomenų teikimo standarto įstatymas“	– iš dalies pakeistas 2015 m. gruodžio 18 d. Liuksemburgo įstatymas dėl Bendro duomenų teikimo standarto, kuriuo įgyvendinama 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais, ir nustatomas EBPO daugiašalis kompetentingų institucijų susitarimas dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų, pasirašytas 2014 m. spalio 29 d. Berlyne ir įsigaliojęs 2016 m. sausio 1 d.
„Bendrovių grupė“	– tai pačiai ūkio subjektų grupei priklausančios bendrovės, turinčios rengti konsoliduotą atskaitomybę pagal 1983 m. birželio 13 d. Tarybos Direktyvą 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės ir pagal pripažintas tarptautines apskaitos taisykles su pakeitimais.
„CAD“	– Kanados doleris.
„CET“	– Vidurio Europos laikas.
„CHF“	– Šveicarijos frankas.
„CSSF“	– tai Liuksemburgo finansinių paslaugų priežiūros komisija (Commission de Surveillance du Secteur Financier), atsakinga už Liuksemburgo kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą.
„CSSF cirkuliarai“	– reiškia CSSF ar jų įpėdinių išleistus raštiškus cirkuliarus ir gaires kaip kartkartėmis jie yra pataisomi ar pakeičiami.
„CSSF cirkuliaras 11/512“	– 2011 m. gegužės 30 d. CSSF cirkuliaras 11/512, nustatantis (i) pagrindinių rizikos valdymo reglamentavimo pakeitimų pateikimą po CSSF reglamento 10-4 ir ESMA išaiškinimų publikavimo, (ii) tolesnius CSSF išaiškinimus apie rizikos valdymo taisykles ir (iii) rizikos valdymo proceso, pateikiamo CSSF, turinio ir formos apibrėžimą.
„CSSF cirkuliaras 18/698“	– CSSF cirkuliaras 18/698, datuojamas 2018 m. rugpjūčio 23 d., dėl pagal Liuksemburgo įstatymus valdomų investicinių fondų įgaliojimą ir kontrolę.
„Darbo diena“	– bet kuri diena, kai Liuksemburge ir Londone esantys bankai yra atidaryti ir vykdo įprastą banko veiklą (išskyrus šeštadienius ir sekmadienius bei gruodžio 24 d.).
„Direktyva 2009/65/EB“	– 2009 m. liepos 13 d. EB Tarybos Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo su vėlesniais pakeitimais.
„Direktorių valdyba“	– Fondo Direktorių Valdyba.
„Eilinis visuotinis susirinkimas“	– eilinis Akcininkų visuotinis susirinkimas.
„ES“	– Europos Sąjunga.
„ESG“	– aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir skaidrus valdymas.

„ESG bendradarbiavimas“	– Investicijų valdytojo ir esamų arba potencialių investicijos objektų (kurie gali būti įmonės arba vyriausybės), ir (arba) kitų suinteresuotųjų šalių, kurie yra svarbūs investicijos objektams, bendravimas ESG klausimais. Bendradarbiavimas vykdomas siekiant įgyti įžvalgų dėl ESG praktikos ir (arba) daryti jai įtaką (arba nustatyti poreikį daryti įtaką), ir (arba) kiek įmanoma patobulinti ESG atskleidimą.
„ESG integracija“	– sistemingas ir aiškus esminių tvarumo veiksnių įtraukimas į Investicijų valdytojo investicijų analizę ir investicinius sprendimus. Išskyrus į ESG orientuotus subfondus, bet kokia nustatyta su emitentu susijusi tvarumo rizika neužkerta kelio Subfondams investuoti į tokį emitentą.
„ESG normomis pagrįsta atranka“	– tam tikrų emitentų atranka ir atmetimas pagal minimalius verslo praktikos standartus, atsižvelgiant į tarptautines normas. Tokios normos apima JT pasaulinio susitarimo principus, bet jais neapsiriboja. Tai yra konkretus atmetimo / neigiamos atrankos ESG pagrindu metodų pogrupis, susijęs su elgesiu pagrįstu apribojimu.
„ESMA 2014/937 gairės“	– reiškia ESMA gaires, skirtas biržoje prekiaujamiems fondams (ETF) ir kitiems KIPVPS (ESMA 2014/937), išleistas 2014 m. rugpjūčio 1 d.
„ESMA“	– reiškia nepriklausomą ES tarnybą Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri padeda saugoti Europos Sąjungos finansų sistemos stabilumą, užtikrindama vertybinių popierių rinkų vientisumą, skaidrumą, efektyvumą ir tvarkingą funkcionavimą bei stiprindama investuotojų apsaugą.
„EUR“, „Euro“ arba „€“	– Europos bendra valiuta.
„FATCA“	– 2010 m. kovo 18 d. Jungtinių Valstijų įdarbinimo paskatų užimtumui skatinti (HIRE) akto
„FATCA įstatymas“	– iš dalies pakeistas 2015 m. liepos 24 d. Liuksemburgo įstatymas, kuriuo įgyvendinamas Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų I tipinis tarpvyriausybinis susitarimas, siekiant pagerinti tarptautinių mokestinių prievolių vykdymą ir atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų informacijos teikimo nuostatas, paprastai vadinamas FATCA.
„GBP“	– Jungtinės Karalystės svaras sterlingų.
„Instituciniai investuotojai“	– instituciniai investuotojai pagal 2010 m. įstatymo 174 straipsnio prasme ir kaip tam tikru metu apibrėžiami Liuksemburgo priežiūros institucijos.
„Į ESG atsižvelgiantys Subfondai“	– Subfondai, kurių pavadinime nėra frazės „ESG“ arba „Poveikis“.
„Į ESG orientuoti Subfondai“	– Subfondai, kurių pavadinime yra frazė „ESG“ arba „Poveikis“.
„ISDA“	– reiškia Tarptautinę apsikeitimo sandorių ir išvestinių priemonių asociaciją (angl. International Swap and Derivatives Association).
„Įstatai“	– Fondo įstatai.
„Ypatingosios išlaidos“	– bet kurios ypatingosios Fondo išlaidos, įskaitant, be apribojimų, bylinėjimosi išlaidas ir visą bet kokių mokesčių, prievolių, muito mokesčių ar kitų mokestinių prievolių, taikomų Fondui
„JAV asmuo“	– JAV asmuo, kaip apibrėžta 1 skyriuje.
„JK“	– Jungtinė Karalystė.
„Jungtinės Valstijos“	– Jungtinės Amerikos Valstijos.
„KIPVPS“	– kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose.
„KIPVPS direktyva“	– 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES, kuria iš dalies keičiamos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis.
„KIPVPS V direktyva“	– 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis.
„KIS“	– kolektyvinio investavimo subjektas (-ai).
„Kita reguliuojamoji rinka“	– reguliuojama, nuolat veikianti, pripažinta ir viešai prieinama rinka, t. y., rinka: (i) atitinkanti visus šiuos kriterijus: likvidumas, daugiašalis pavedimų suderinimas (bendras siūlomos ir prašomos kainos derinimas, siekiant nustatyti vieną kainą); skaidrumas (išsamios informacijos platinimas, siekiant suteikti klientams galimybę sekti prekybą ir taip užtikrinant, kad jų pavedimai būtų vykdomi esamomis sąlygomis); (ii) kurioje vertybiniais popieriais prekiaujama tam tikru nustatytu dažniu, (iii) kuri yra pripažinta valstybės, valstybės įgaliotos valdžios

	institucijos arba kito subjekto, kurį pripažįsta tokia valstybė arba tokia valdžios institucija, pavyzdžiui, profesinė asociacija, ir (iv) kurioje prekiaujama viešai prieinamais vertybiniais popieriais.
„Kita valstybė“	– bet kuri Europos valstybė, kuri nėra Valstybė narė, ir bet kuri Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos ir Okeanijos valstybė.
„Klasė“	– Subfondo Akcijų klasė.
„NOK“	– Norvegijos krona.
„Lyginamųjų indeksų reglamentas“	– Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., laikantis tam tikrų pereinamojo laikotarpio nuostatų.
„MiFID 2“	– 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2014/65/ES finansinių instrumentų rinkoms su vėlesniais pataisymais.
„OECD“	– Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Cooperation and Development)
„Perleidžiamieji vertybiniai popieriai“	– akcijos ir kiti akcijoms prilyginami vertybiniai popieriai, obligacijos bei kitos skolos priemonės ir kiti apyvartiniai vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti tokių perleidžiamųjų vertybinių popierių pasirašymo būdu ar per biržą, išskyrus metodus ir priemones.
„PIID“	– kiekvieno Subfondo kiekvienos Klasės Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas (-ai).
„Pinigų rinkos priemonės“	– priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, kurios yra likvidžios ir turi vertę, kurią galima tiksliai nustatyti bet kuriuo metu.
„Priedas“	– tam tikras Prospekto priedas.
„Prospektas“	– šis Fondo prospektas su vėlesniais jo pakeitimais.
„Reglamentas (ES) Nr. 2015/2365“	– Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. lapkričio 25 d. priimtas reglamentas dėl vertybinių popierių finansavimo operacijų skaidrumo ir pakartotinio naudojimo, koreguojantis reglamentą (ES) Nr. 648/2012.
„Reguliuojamoji rinka“	– reguliuojamoji rinka, kaip ji apibrėžta MiFID 2.
„RESA“	– reiškia „Recueil électronique des sociétés et associations“ („RESA“), centrinę Didžiosios Liuksemburgo Kunigaikštystės elektroninę platformą.
„RV“	– Rizikos vertė, kuri yra galimų nuostolių, kuriuos galima patirti per nurodytą laiko intervalą esant įprastoms rinkos sąlygoms ir nurodytam patikimumo lygiui, matas.
„Sandorio mokesčiai“	– kiekvieno Subfondo vertybinių popierių portfelio ir finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo sąnaudos ir išlaidos, tarpininkavimo ir komisiniai mokesčiai, mokėtinos palūkanos ar mokesčiai ir kitos su sandoriu susijusios išlaidos.
„SEK“	– Švedijos krona.
„Sėkmės mokesčiai“	– mokesčiai, kuriuos atitinkami Akcininkai sumoka Valdymo įmonei priklausomai nuo sėkmės mokesčiu apmokestintos klasės tipo; sėkmės mokestis apskaičiuojamas 1) atskirai kiekvienam Akcininkui naudojant sėkmės mokesčio išlyginimą arba 2) klasės lygmeniu nenaudojant sėkmės mokesčio išlyginimo.
„SGD“	– Singapūro doleris.
„Subfondas“	– Fondo subfondas.
„Tvari investicija“	– investicija į ekonominę veiklą, kuria prisidedama prie aplinkos apsaugos arba socialinio tikslo, pvz., matuojama tokiais pagrindiniais išteklių efektyvumo rodikliais kaip CO2 emisijos ar vandens suvartojimas, arba investicija, kuria prisidedama prie socialinio tikslo, pvz., kova su nelygybe, arba kuria skatinama socialinė sanglauda, su sąlyga, kad tokios investicijos reikšmingai nepakenks nė vienam iš minėtų tikslų ir kad įmonės, į kurias investuojama, laikysis gero valdymo praktikos.

„Tvarumo veiksniai“	– aplinkos, socialiniai ir su darbuotojais susiję klausimai, pagarba žmogaus teisėms, kova su korupcija ir kova su kyšininkavimu.
„Tvarumo rizika“	– aplinkosaugos, socialinis arba valdymo įvykis arba sąlyga, kuri, jei įvyktų, galėtų turėti faktinį arba potencialų reikšmingą neigiamą poveikį investicijos vertei
„USD“	– Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai.
„Valdymo mokesčiai“	– mokesčiai, Fondo sumokėti Valdymo įmonei ir apskaičiuoti kaip grynųjų kiekvienos Klasės aktyvų vertės procentas.
„Valstybė narė“	– ES valstybė narė. Valstybės, kurios yra Europos Ekonominės zonos sudarymo sutarties šalys, bet nėra ES valstybės narės, pagal šios sutarties apibrėžtas ribas ir susijusius įstatymus laikomos lygiavertėmis ES valstybėms narėms.
„Veiklos ir administracinės išlaidos“	– visos įprastos Fondo veiklos išlaidos, išvardytos šio Prospekto 9.6 skyriuje.
„Vertinimo diena“	– Darbo diena, kurią nustatoma kiekvienos Subfondo Akcijos grynųjų aktyvų vertė, kaip numatyta 1 Priede. Jeigu 1 priede nenurodyta kitaip, (a) kai vienai Akcijai tenkanti grynųjų

4. Bendroji informacija

4.1. Organizacija

Fondas yra investicinė bendrovė, įsteigta pagal Didžiosios Liuksemburgo Kunigaikštystės įstatymus kaip „société anonyme“, jos teisinė forma – SICAV, ji įsteigta pagal 2010 m. Įstatymą ir įtraukta į oficialų KIPVPS sąrašą, autorizuota pagal 2010 m. Įstatymo I dalį. Fondo registruotoji buveinė yra 80, route d'Esch, L-1470 Liuksemburgas. Fondas buvo įsteigtas Liuksemburge 2002 m. liepos 3 d. neribotam laikotarpiui. Įstatai buvo publikuoti 2002 m. liepos 29 d., jie pakeisti centrine Didžiosios Liuksemburgo Kunigaikštystės elektronine platforma (RESA) 2016 m. liepos 1 d. Naujausias Įstatų pakeitimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Šie pakeitimai paskelbti RESA platformoje 2017 m. rugsėjo 29 d. Xxxxxx registruotas Liuksemburgo „Registre de Commerce et des Sociétés“, numeriu B. 88 020.

Įstatai yra Liuksemburgo apylinkės teismo (Greffe du Tribunal d’Arrondissement) kanceliarijos byloje.

4.2. Fondo struktūra

Fondą sudaro keli Subfondai. Fondas pateikia investuotojams, naudojantiems tą pačią investavimo priemonę, galimybę investuoti į vieną arba kelis Subfondus, kuriuos vieną nuo kito skiria specifinė investavimo politika ir tikslas ir (arba) valiuta, kuria jie išreikšti. Kiekvieno Subfondo specifikacijos aprašytos 1 Priede. Direktorių valdyba gali bet kada nuspręsti sukurti papildomų Subfondų. Tokiu atveju Prospektas bus atnaujintas įtraukiant informaciją apie tokius Subfondus į 1 Priedą.

Kiekvienas Subfondas gali nuspręsti išleisti atskiras Klases, į kurių aktyvus bus galima investuoti įprastai, bet kuriems gali būti taikoma specifinė pardavimo arba išpirkimo mokesčių struktūra, mokesčio struktūra, minimali pasirašymo suma, dividendų politika ar bet kokia kita charakteringa ypatybė, dėl kurios taikymo sprendžia Direktorių valdyba. Kai Subfonde išduodamos skirtingos Klasės, kiekvienos Klasės tipo informacija aprašoma 1 Priede.

4.3. Susirinkimai ir skelbimai

Jei pranešime nenurodyta kitaip, kasmetinis visuotinis akcininkų susirinkimas bus surengtas per keturis (4) mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau nei kiekvienų metų spalio 31 d. Didžiojoje Liuksemburgo Kunigaikštystėje Fondo registruotosios būstinės adresu ar kitoje vietoje, kuri gali būti nurodyta susirinkimo šaukimo pranešime. Šaukimo pranešime apie kiekvieną visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti nurodyta bent ši informacija: susirinkimo data, laikas, vieta ir darbotvarkė. Kadangi visos Fondo akcijos yra registruotos, šaukimo pranešimai apie rengiamą susirinkimą gali būti pateikiami tik registruotu paštu ne vėliau kaip prieš aštuonias (8) kalendorines dienas iki susirinkimo arba, jei kiekvienas adresatas individualiai sutinka gauti pranešimus kitomis ryšių priemonėmis, – per tokias kitas ryšio priemones. Pranešimuose apie susirinkimus taip pat bus nurodytos kvorumo ir daugumos teisės taisyklės, kurių reikalauja Liuksemburgo įstatymai ir kurios išvardytos 1915 m. rugpjūčio 10 d. Liuksemburgo įstatymo dėl komercinių įmonių 67 ir 67-1 straipsniuose (su pakeitimais) ir Įstatuose.

Kiekviena visa Akcija suteikia teisę į vieną balsą pagal Įstatų dalinių akcijų taisyklę 10.3 straipsnyje, kaip tai toliau apibūdinama šio Prospekto 7.1 skyriuje.

4.4. Ataskaitos ir atskaitomybė

Metinės ataskaitos, kurių auditas bus atliktas, bus publikuojamos per keturis mėnesius po kiekvienų ataskaitinių metų pabaigos, o pusmetinės ataskaitos, kurių auditas neatliekamas, bus publikuojamos per du mėnesius po laikotarpio, kurį jos nurodo. Metinės ataskaitos bus išsiųstos kiekvienam registruotajam Akcininkui elektroniniu būdu arba, jei Akcininkas to pageidaus, popieriniu laišku, adresais, rodomais Akcininkų registre. Be to, metinės ir pusmetinės ataskaitos bus prieinamos registruotojoje Fondo buveinėje ir Depozitoriume per įprastas darbo valandas ir internete adresu xxx.xxxxxxx.xxx. Fondo ataskaitiniai metai baigiasi kiekvienų metų birželio 30 d.

Fondo bazinė valiuta yra euras. Minėtos ataskaitos bus sudarytos iš konsoliduotų Fondo sąskaitų, išreikštų eurais, atskiros kiekvienos Subfondo informacijos, išreikštos kiekvieno Subfondo Bazine valiuta.

4.5. Aktyvų ir įsipareigojimų paskirstymas Subfonduose

Kiekvienas Subfondas sudaro atskirą portfelį. Su kiekvienu Subfondu susiję aktyvai ir įsipareigojimai yra atskirti vienas nuo kito. Joks Xxxxxxxxx nebus atsakingas už įsipareigojimus, susijusius su bet kuriuo kitu Subfondu.

Aktyvų ir įsipareigojimų paskirstymo Subfonduose tikslais Direktorių valdyba kiekvienam Xxxxxxxxx sukūrė aktyvų telkinį tokiu būdu:

(a) pajamos, gautos iš kiekvieno Subfondo kiekvienos Akcijos emisijos, Fondo knygose taikomos aktyvų telkiniui, kuris buvo sukurtas tam Subfondui, ir bus taikomos tokiam telkiniui priskirtiems aktyvams, įsipareigojimams bei pajamoms ir išlaidoms;

(b) kai aktyvai išvedami iš kitų aktyvų, tokie finansiniai išvestiniai aktyvai Fondo knygose taikomi tam pačiam telkiniui kaip aktyvai, iš kurių jie buvo išvesti, o kas kartą perkainojant aktyvus vertės padidėjimas arba sumažėjimas taikomas atitinkamam telkiniui;

(c) kai atsiranda Fondo įsipareigojimų, susijusių su tam tikrame telkinyje esančiais bet kuriais aktyvais arba bet kuriuo veiksmu, kuris susijęs su tam tikro telkinio aktyvais, tokie įsipareigojimai priskiriami atitinkamam telkiniui, su sąlyga, kad visi įsipareigojimai, neatsižvelgiant į tai, kuriam Subfondui jie priskiriami, yra taikomi tik susijusiam Subfondui;

(d) tais atvejais, kai bet kurio Fondo aktyvo arba įsipareigojimo negalima priskirti tam tikram telkiniui, toks aktyvas arba įsipareigojimas lygiomis dalimis priskiriamas visiems telkiniams arba, jei sumos pagrįstos, proporcingai susijusių Subfondų grynųjų aktyvų vertėms;

(e) išmokant dividendus bet kurio Subfondo Akcininkams, kiekvieno Subfondo grynųjų aktyvų vertė sumažinama tokių dividendų suma.

Remiantis Įstatais, Direktorių valdyba gali nuspręsti kiekviename Subfonde kurti vieną arba kelias Klases, kurių aktyvai bus įprastai investuojami laikantis specifinės susijusio Subfondo investavimo politikos, bet kurioms gali būti taikoma specifinė pardavimo arba išpirkimo mokesčio

struktūra, mokesčio struktūra, minimalu pasirašymo suma arba dividendų politika. Bus apskaičiuota atskira kiekvienos Klasės grynųjų aktyvų vertė, kuri bus skirtinga dėl šių kintamųjų veiksnių. Jei tame pačiame Subfonde sukurta viena arba kelios Kasės, joms bus taikomos atitinkamos aukščiau išvardytos priskyrimo taisyklės. Direktorių valdyba pasilieka teisę taikyti papildomus kriterijus, kai to reikia.

4.6. Akcijų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Kiekvieno Subfondo kiekvienos Akcijos grynųjų aktyvų vertė paprastai nustatoma kiekvieną dieną, kuri yra Darbo diena, nors kai kurių Subfondų kiekvienos Akcijos grynųjų aktyvų vertė nustatoma rečiau. Kiekvienam Subfondui taikomas vertinimo dažnumas apibrėžtas 1 Priede.

Kiekvienos Klasės Akcijų grynųjų aktyvų vertė nustatoma naudojant tokios Klasės Bazinę valiutą kiekvieną Vertinimo dieną, dalijant grynuosius kiekvienai Klasei priskiriamus aktyvus iš tuo metu esamo tokios Klasės Akcijų skaičiaus. Norint išvengti abejonių, Bazinės valiutos vienetas yra mažiausias tos valiutos vienetas (pvz., jei Bazinė valiuta yra euras, vienetas yra euro centas). Vienetų dalys, skaičiuojamos iki trijų skaitmenų po kablelio, gali būti paskirstomos pagal poreikį.

Kiekvienos Klasės grynieji aktyvai sudaryti iš visų tokiai Klasei priskiriamų aktyvų vertės, iš jos atėmus bendrą tokiai Klasei priskiriamų įsipareigojimų vertę, apskaičiuotą Direktorių valdybos tokiu tikslu paskirtu metu.

Fondo aktyvų vertė nustatoma atitinkamos Vertinimo dienos pabaigoje. Faktinis aktyvų vertės skaičiavimas bus atliekamas paskesnę Darbo dieną ir bus nustatomas tokiu būdu:

(a) bet kokių turimų arba indėliuose esančių grynųjų pinigų, vekselių bei skolos raštelių ir gautinų sumų, iš anksto apmokėtų išlaidų, piniginių dividendų ir deklaruotų arba sukauptų, kaip minėta anksčiau, bet dar negautų palūkanų vertė bus laikoma visa suma, išskyrus atvejus, kai mažai tikėtina, kad minėtos sudedamosios sumos dalys bus visiškai sumokėtos arba gautos. Tokiais atvejais vertė nustatoma neatsižvelgiant į tokias sumas, kai tokiu atveju Direktorių valdyba laiko tai tinkama norint atspindėti tikrąją vertę;

(b) Perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie yra kotiruojami, įtraukiami į biržos arba Reguliuojamos rinkos prekybos sąrašą, kuriais prekiaujama biržoje arba Reguliuojamoje rinkoje, bus įvertinti, jei kitaip nenurodyta (c) ir (f) punktuose toliau, bent iki mažiausios prieinamos rinkos kainos arba biržos kainos biržoje arba Reguliuojamoje rinkoje, kai vertybiniai popieriai ar instrumentai yra pirmiausia kotiruojami, įtraukiami į biržos prekybos sąrašą arba jais prekiaujama. Kai vertybiniai popieriai ar instrumentai yra kotiruojami, įtraukiami į biržos prekybos sąrašą arba jais prekiaujama daugiau nei vienoje biržoje arba Reguliuojamoje rinkoje, Direktorių valdyba nustato, kuriose biržose arba Reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai ar priemonės pirmiausia kotiruojami, įtraukiami į biržos prekybos sąrašus ar jais prekiaujama, ir rinkos kainos ar biržos kainos biržoje arba Reguliuojamoje rinkoje bus naudojamos jiems vertinti. Perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurių rinkos kainos ar biržos kainos nėra pasiekiamos arba reprezentatyvios, arba kurie nėra kotiruojami, įtraukiami į biržos arba Reguliuojamos rinkos prekybos sąrašą, kuriais prekiaujama biržoje arba Reguliuojamoje rinkoje, yra vertinami Direktorių valdybos pagal jų tikėtiną realizacijos vertę, kuri įvertinta atsargiai ir sąžiningai bei taikant Direktorių valdybos patvirtintą vertinimo metodą;

(c) nepaisant (b) punkte pirmiau minėtų nuostatų, kai leidžiama pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, pinigų rinkos priemonės gali būti vertinamos taikant amortizavimo metodą, pagal kurį priemonės yra vertinamos jų įsigijimo savikaina, patikslinta atsižvelgiant į priemokos amortizaciją arba nuolaidų kaupimąsi iki nuolatinio grąžinimo, neatsižvelgiant į svyruojančių palūkanų normų poveikį priemonių rinkos vertei. Amortizacijos metodas bus naudojamas tik tuo atveju, jei neturėtų atsirasti reikšmingas skirtumas tarp priemonių rinkos vertės ir jų vertės, apskaičiuotos pagal amortizacijos metodą;

(d) nekotiruojamus aktyvus arba aktyvus, kuriais neprekiaujama jokioje vertybinių popierių biržoje arba Kitoje reguliuojamojoje rinkoje, taip pat kotiruojamus arba nekotiruojamus aktyvus tokioje kitoje rinkoje, kurioje negalima sužinoti vertinimo kainos, arba aktyvus, kurių biržos kaina neatspindi tikrosios rinkos kainos, vertina Direktorių valdyba, remdamasi protingumo ir sąžiningumo principais bei numatomomis pirkimo ir pardavimo kainomis;

(e) akcijos arba vienetai pagrindiniuose atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektuose vertinami jų paskutine nustatyta ir žinoma grynųjų aktyvų verte arba, jeigu tokia kaina neatspindi tikrosios tokių aktyvų rinkos kainos, ją nustato Direktorių valdyba, remdamasi sąžiningumo ir teisingumo principais. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų vienetai arba akcijos vertinami paskutine žinoma jų akcijų rinkos verte;

(f) likvidūs aktyvai gali būti vertinami pagal nominalią vertę ir visas sukauptas palūkanas arba pagal amortizacijos sąnaudas. Visi kiti aktyvai gali būti vertinami tokiu pat būdu, kai tai įmanoma;

(g) likvidacinė ateities, išankstinių ir pasirinkimo sandorių, kuriais neprekiaujama biržose ar Kitose reguliuojamosiose rinkose ir (arba) Reguliuojamose rinkose, vertė reiškia, kad jų grynoji likvidacinė vertė remiantis Direktorių valdybos nustatytomis politikomis nustatoma pagal pagrindą, nuosekliai taikomą kiekvienai skirtingų kontraktų grupei. likvidacinė ateities, išankstinių ir pasirinkimo sandorių, kuriais prekiaujama biržose ar Kitose reguliuojamosiose rinkose ir (arba) Reguliuojamose rinkose, vertė grindžiama paskutinėmis prieinamomis tokių sandorių atsiskaitymo kainomis biržose ir (arba) Reguliuojamosiose rinkose, ir (arba) Kitose reguliuojamose rinkose, kuriose Fondas prekiauja tam tikrais ateities, išankstiniais arba pasirinkimo sandoriais; jei ateities, išankstinių arba pasirinkimo sandorių nepavyksta likviduoti dieną, į kurią atsižvelgiant nustatomi grynieji aktyvai, tokių sandorių likvidacinės vertės nustatymo pagrindas bus tokia vertė, kurią Direktorių valdyba laikys sąžininga ir pagrįsta;

(h) kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio vertė nustatoma palyginant ją su galiojančia nominaliojo rinkos apsikeitimo sandorio verte. Nominaliojo rinkos apsikeitimo sandorio vertė yra tokia, kurią galima inicijuoti rinkoje šiandien nekeičiant pagrindinės paskolos sumos, o jos sandorio skirtumas yra toks, dėl kurio apsikeitimo sandorio rinkos vertė tampa lygi nuliui. Skirtumas tarp pradinio numatytojo apsikeitimo sandorio ir nominaliojo rinkos apsikeitimo sandorio atskaitomas kaip kasmetinė išmoka naudojant susijusias pagal riziką pakoreguotas atskaitymo normas. Nominaliojo rinkos apsikeitimo sandorio normos bus gaunamos iš rinkos šalių atrinktų grupių. Bet kokie kiti apsikeitimo sandoriai vertinami pagal jų rinkos vertę.

Aktyvų, išreikštų kita valiuta nei Subfondo bazinė valiuta, vertė nustatoma atsižvelgiant į keitimo kursą, galiojantį grynųjų aktyvų vertės nustatymo metu.

Savitarpio kainodaros mechanizmas

Subfondas gali patirti nuostolių dėl sumažėjusios vertės, t. y. „sumažėjimo“ dėl grynųjų įplaukų ar grynųjų išmokų prekiaujant pagrindinėmis atitinkamo Subfondo investicijomis. Taip gali nutikti dėl keleto veiksnių, įskaitant, tačiau neapsiribojant pirkimo-pardavimo kainų skirtumu bei pagrindinių vertybinių popierių sandorių sąnaudomis, mokesčiais, fiskaliniais ir kitais taikytinais prekybos mokesčiais, pagrindinių fondų pasirašymo ir išpirkimo mokesčiais (jei taikytina), vyraujančio likvidumo ir sandorio dydžio rinkose, kuriose investuoja Subfondai. Kad sumažintų tokį poveikį ir apsaugotų investuotojų interesus, valdymo įmonė atlikdama vertinimą gali pasinaudoti savitarpio kainodaros mechanizmu. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais valdymo įmonė, siekdama sumažinti neigiamą prekybinių operacijų ir kitų išlaidų poveikį (jei toks poveikis laikomas reikšmingu), gali pakoreguoti vienai akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertę.

Jei bet kurią vertinimo dieną susumuoti grynieji investuotojo (-ų) sandoriai Subfonde viršija iš anksto nustatytą ribą, vienai akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertė gali būti padidinta arba sumažinta, kad atitinkamai atspindėtų su grynosiomis įplaukomis ir grynosiomis išmokomis susijusias išlaidas. Paprastai taip koreguojant, vienai akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertė padidėja, jei Subfondo veikloje užfiksuoti grynieji akcijų pasirašymai, o vienai akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertė sumažėja, kai užfiksuoti grynieji akcijų iš Subfondo išpirkimai. Ribą, kurią sudaro atitinkamo Subfondo grynųjų aktyvų procentinė dalis, nustato valdymo įmonė. Riba nustatoma atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, pvz., Subfondo dydį ir Subfondo prekybinių operacijų išlaidas. Riba retkarčiais gali būti peržiūrima.

Savitarpio kainodaros mechanizmas gali būti taikomas visiems Fondo Subfondams. Kokia procentine dalimi bus koreguojama grynųjų aktyvų vertė, nustato Direktorių valdyba, paskui ją reguliariai tikrina, kad ta procentinė dalis apytiksliai atspindėtų prekybinių operacijų ir kitas išlaidas. Kokiu mastu vertė bus pakoreguota skirsis priklausomai nuo Subfondo, nes tam tikrose jurisdikcijose pardavimo ir pirkimo sandoriams taikomi skirtingi mokesčiai, tačiau šis vertės koregavimas neviršys 2 % originalios vienai akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertės. Išskirtinėmis aplinkybėmis Direktorių valdyba pasilieka teisę padidinti savitarpio faktorių ne daugiau nei iki 5 % originalios vienai akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertės. Direktorių valdybai pasinaudojus tokia teise padidinti Savitarpio faktorių, svetainėje xxx.xxxxxxx.xxx paskelbiamas atitinkamas pranešimas.

Vienai akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertė kiekvienoje Subfondo akcijų klasėje bus apskaičiuota atskirai, tačiau bet kokie pataisymai bus taikomi procentais viso Subfondo lygmeniu, todėl vienodai paveiks vienai akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertę kiekvienoje akcijų klasėje. Jei konkrečią vertinimo dieną Xxxxxxxxx buvo pritaikyta savitarpio kainodaros politika, tai grynųjų aktyvų vertės koregavimas galios visiems tos dienos sandoriams.

Siekiant išvengti bet kokių abejonių, bet koks taikytinas sėkmės mokestis bus imamas nuo Akcijos nesvyruojančios grynosios turto vertės.

Investuotojai turėtų žinoti, kad dėl taikomos savitarpio kainodaros svyruojanti Subfondo grynųjų aktyvų vertė neatspindi tikrųjų portfelio rezultatų.

Alternatyvūs vertinimo principai

Fondas gali taikyti kitus atitinkamus vertinimo principus Fondo aktyvams ir (arba) nurodytos Subfondo aktyvams, jei anksčiau minėti vertinimo metodai pasirodo neįmanomi arba netinkami dėl ypatingų aplinkybių ar įvykių, kad būtų galima geriau atspindėti galimą realizavimo vertę, nustatytą remiantis protingumo ir geros valios principais.

Kiekvienos Klasės Akcijos grynųjų aktyvų vertė ir jos emisijos bei išpirkimo kainos pateikiamos registruotojoje Fondo buveinėje.

4.7. Laikinas grynųjų aktyvų vertės nustatymo, Akcijų išleidimo, išpirkimo ir konvertavimo sustabdymas

Vienos arba kelių Klasių Akcijų grynųjų aktyvų vertės nustatymas gali būti sustabdytas:

(a) kai bet kokios biržos ar Reguliuojamos rinkos, tiekiančios Fondo ar Subfondo turto kainą, yra uždarytos, išskyrus įprastines atostogas, arba tuo atveju, jei sandoriai tokiais mainais ar rinka yra sustabdomi, atsižvelgiant į apribojimus, arba neįmanoma įvykdyti pakankamai sandorių, leidžiančių nustatyti sąžiningas kainas;

(b) kai informacijos ar skaičiavimo šaltiniai, paprastai naudojami Fondo ar Subfondo turto vertei nustatyti, yra nepasiekiami;

(c) per bet kurį laikotarpį, kai įvyksta gedimas ar sutrikimas ryšio tinkluose ar informacinių technologijų laikmenose, paprastai naudojamose nustatant Fondo arba Subfondo turto kainą ar vertę, arba kurios reikalingos norint apskaičiuoti grynąją turto vertę vienai akcijai;

(d) kai mainai, kapitalo pervedimas ar kiti apribojimai neleidžia vykdyti Fondo ar Subfondo sandorių arba užkerta kelią sandorių vykdymui taikant įprastus keitimo kursus ir tokių sandorių sąlygas;

(e) kai mainai, kapitalo pervedimas ar kiti apribojimai užkerta kelią Fondo ar Subfondo turto repatriacijai, siekiant atlikti mokėjimus išpirkti akcijas, arba užkerta kelią tokiai repatriacijai vykdyti taikant įprastus keitimo kursus ir sąlygas tokiai repatriacijai;

(f) kai teisinė, politinė, ekonominė, karinė ar piniginė aplinka arba force majeure atvejis trukdo Fondui valdyti Fondo ar Subfondo turtą įprasta tvarka ir (arba) užkerta kelią tinkamai nustatyti jų vertę;

(g) tuo atveju, kai grynosios turto vertės apskaičiavimas arba emisijos, išpirkimo ar konvertavimo teisės yra sustabdytos investicinio fondo (-ų), į kurį (-iuos) yra investavęs Fondas ar Subfondas;

(h) po to, kai sustabdomas pagrindinio fondo, kuriame Xxxxxx arba Subfondas investuoja kaip finansuojantysis fondas, grynojo turto vertės apskaičiavimas ir (arba) išleidimas, išpirkimas ir konvertavimas;

(i) kai dėl bet kurios kitos priežasties Fondo ar Subfondo turto kainos ar vertės negali būti greitai arba tiksliai nustatytos arba kai kitu atveju Fondo ar Subfondo turtu negalima disponuoti įprastiniu būdu ir (arba) be reikšmingos įtakos akcininkų interesams;

(j) jei išsiunčiamas pranešimas akcininkams apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, siekiant panaikinti ir likviduoti Fondą arba informuoti juos apie Subfondo ar Klasės nutraukimą ir likvidavimą, o bendresniu atveju – Fondo, Subfondo ar Klasės likvidavimo proceso metu;

(k) keitimo santykių nustatymo procese turto suliejimo metu, turto ar akcijų padalijimo arba bet kokio kito restruktūrizavimo sandorio kontekste;

(l) bet kuriuo laikotarpiu, kai Fondo, Subfondo ar Klasės akcijų sandoriai bet kurioje atitinkamoje biržoje, kurioje tokios akcijos yra išvardytos, yra sustabdyti, apriboti arba uždaryti; ir

(m) išimtinėmis aplinkybėmis, kai Direktorių valdyba mano, kad tai būtina siekiant išvengti negrįžtamų neigiamų pasekmių Fondui, Subfondui ar Klasei, vadovaujantis sąžiningo elgesio su akcininkais principu, atsižvelgiant į jų interesus.

Esant išskirtinėms aplinkybėms, kurias nustato Direktorių valdyba ir kurios gali turėti neigiamos įtakos akcininkų interesams, arba kai yra gauti reikšmingi prašymai pasirašyti, išpirkti ar konvertuoti Subfondo ar Klasės akcijas, Direktorių valdyba pasilieka teisę nustatyti tokio Subfondo ar Klasės grynąją turto vertę vienai akcijai tik po to, kai Fondas yra baigęs reikiamas investicijas arba išleidimą iš atitinkamo Subfondo arba Klasės vertybinių popierių ar kito turto.

Grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo ir (arba), jei taikytina, akcijų išleidimo, išpirkimo ir (arba) konvertavimo sustabdymas gali būti skelbiami ir (arba) pateikiami akcininkams, kaip reikalaujama taikomuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Grynosios turto vertės apskaičiavimo ir (arba), jei taikytina, bet kurio Subfondo ar Klasės akcijų išleidimo, išpirkimo ir (arba) konvertavimo sustabdymas neturi įtakos grynosios turto vertės apskaičiavimui ir (arba), jei taikytina, bet kurio kito Subfondo ar Klasės akcijų išleidimui, išpirkimui ir (arba) konvertavimui.

Direktorių valdyba turi teisę sustabdyti akcijų išleidimą, išpirkimą ir konvertavimą vienoje ar daugiau klasių už bet kurį laikotarpį, per kurį Xxxxxx sustabdo atitinkamo (-ų) Subfondo (-ų) grynųjų aktyvų vertės nustatymą pagal aukščiau aprašytus įgaliojimus. Sustabdytos pasirašymo, išpirkimo ir konvertavimo paraiškos bus laikomos numanomomis pasirašymo, išpirkimo ar konversijų paraiškomis pirmosios vertinimo dienos atžvilgiu po sustabdymo laikotarpio pabaigos, nebent akcininkai atsiėmė savo paraiškas dėl pasirašymo, išpirkimo ar konvertavimo pateikdami raštišką pranešimą Fondui ar jo vardu veikiantiems atstovams prieš pasibaigiant sustabdymo laikotarpiui.

4.8. Klasių reorganizacija

Tuo atveju, jei dėl kokios nors priežasties Klasės grynoji turto vertė sumažėjo arba nepasiekė Direktorių valdybos nustatytos sumos (akcininkų interesais), kad būtų pasiekta minimali tos Klasės norma ir ji būtų naudojama efektyviu būdu, ar dėl bet kurios kitos priežasties, atskleistos Prospekte, Direktorių valdyba gali nuspręsti perskirstyti tos Klasės turtą ir įsipareigojimus į Fondo vienos ar kelių kitų Klasių turtą ir įsipareigojimus ir pakartotinai paskirstyti Klasės (-ių) akcijas kaip kitas tokios Klasės ar Klasių akcijas (prireikus paskirstant arba konsoliduojant ir sumokėjus akcininkams sumą, atitinkančią bet kurią dalinę teisę). Atitinkamos Klasės akcininkas bus informuotas apie reorganizavimą pranešimu ir (arba) bet kokiu kitu būdu, kaip reikalaujama arba leidžiama pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nepaisant Direktorių valdyboje pagal ankstesnę pastraipą suteiktų įgaliojimų, akcininkai gali priimti sprendimą dėl tokio reorganizavimo atitinkamos Klasės akcininkų visuotinio susirinkimo sprendimu. Šaukimo visuotiniam akcininkų susirinkimui pranešime būtina nurodyti reorganizavimo priežastis ir procesą. Toks visuotinis susirinkimas priima sprendimus pagal pusę atitinkamos klasės akcinio kapitalo kvorumo, kurio daugumą sudaro ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje teisėtai balsuojančių balsų.

4.9. Fondo likvidavimas

Fondo veikla gali būti bet kada nutraukta pagal galiojančius įstatymus.

Likvidavimo pajamos, kurių likvidavimo uždarymo metu akcininkai nepareikalavo, deponuojamos sąlyginio deponavimo sąskaitoje „Caisse de Consignation“ Liuksemburge. Įstatymų nustatytu laikotarpiu pajamos, į kurias nebuvo pareikšta pretenzijų, negrąžinamos pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.10. Subfondų ar Klasių nutraukimas ir likvidavimas

Jei dėl kokios nors priežasties bet kurio Subfondo ar Klasės grynoji turto vertė sumažėjo iki arba nepasiekė tokios sumos, kurią Direktorių valdyba nustatė kaip minimalų tokio Subfondo ar Klasės lygį, kad toks Subfondas arba Klasė būtų naudojama efektyviu būdu arba dėl bet kokios kitos priežasties, Direktorių valdyba gali nuspręsti nutraukti šio Subfondo ar Klasės naudojimą ir privalomai išpirkti visas atitinkamo Subfondo ar Klasės akcijas pagal vienai akcijai tenkančią grynųjų aktyvų vertę, Direktorių valdybos nustatytą vertinimo dieną.

Akcininkams bus pranešta apie Direktorių valdybos sprendimą nutraukti Subfondą ar Klasę pranešimu ir (arba) bet kokiu kitu būdu, kaip reikalaujama arba leidžiama pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Pranešime bus nurodytos nutraukimo ir likvidavimo priežastys ir procesas.

Nepaisant pagal ankstesnę dalį Direktorių valdybos suteiktų įgaliojimų, bet kurio atitinkamo Subfondo ar Klasės akcininkai taip pat gali nuspręsti nutraukti tokį Subfondą ar Klasę visuotiniame akcininkų susirinkime ir išpirkti visas Subfondo ar Klasės (-ių) akcijas pagal vienai akcijai tenkančią grynųjų aktyvų vertę, nustatytą vertinimo dieną. Šaukimo į visuotinį Subfondo ar Klasės akcininkų susirinkimą pranešime nurodomos siūlomos nutraukimo ir likvidavimo priežastys ir procesas. Toks visuotinis susirinkimas priima sprendimus pagal atitinkamo Subfondo arba Klasės pusę atitinkamos klasės akcinio kapitalo kvorumo, kurio daugumą sudaro ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje teisėtai balsuojančių balsų.

Apskaičiuojant privalomojo išpirkimo sumą, bus atsižvelgta į faktines investicijų realizavimo kainas, realizavimo išlaidas ir likvidavimo išlaidas. Subfondo ar atitinkamos klasės akcininkai paprastai galės toliau prašyti išpirkti ar konvertuoti savo akcijas prieš įsigaliojant privalomam išpirkimui,

nebent Direktorių valdyba nuspręstų, kad tai neatitiktų geriausių tokio Subfondo ar Klasės akcininkų interesų, arba jei tai gali pakenkti sąžiningam elgesiui su akcininkais.

Išpirkimo pajamos, į kurias akcininkai nepareiškė pretenzijų privalomuoju išpirkimu, pagal taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus deponuojamos sąlyginio deponavimo sąskaitoje „Caisse de Consignation“ sąlyginiu juos turinčių asmenų vardu. Įstatymų nustatytu laikotarpiu nepaskirstytos pajamos, į kurias nebuvo pareikšta pretenzijų, negrąžinamos pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Visos išpirktos akcijos gali būti atšauktos.

Subfondo ar Klasės nutraukimas ir likvidavimas neturės jokios įtakos jokiam kitam esančiam Subfondui ar Klasei. Sprendimas nutraukti ir likviduoti paskutinį Fondo Subfondą paskatins Fondo nutraukimą ir likvidavimą.

4.11. Fondo ar jo Subfondų sujungimas

Direktorių valdyba gali nuspręsti tęsti susijungimą (kaip apibrėžta 2010 m. Įstatyme) su vienu ar keliais kitais Liuksemburgo arba užsienio KIPVPS arba jų Subfondais. Direktorių valdyba taip pat gali nuspręsti tęsti vieno ar kelių Subfondų susijungimą (kaip apibrėžta 2010 m. Įstatyme) su vienu ar keliais kitais Fondo Subfondais arba su vienu arba keliais kitais Liuksemburgo arba užsienio KIPVPS arba jų Subfondais. Tokiems susijungimams taikomos 2010 m. Įstatyme nustatytos sąlygos ir tvarka, visų pirma susijusi su jungtiniu jungimo projekto projektu, kurį turi nustatyti Direktorių valdyba, ir informacija, kuri turi būti pateikta akcininkams. Toks susijungimas nereikalauja išankstinio akcininkų sutikimo, išskyrus tuos atvejus, kai Fondas yra perimtas subjektas, kuris dėl susijungimo nutraukia egzistavimą; tokiu atveju visuotinis Fondo akcininkų susirinkimas turi nuspręsti dėl susijungimo ir jo įsigaliojimo datos. Toks visuotinis susirinkimas priima sprendimą be kvorumo reikalavimo ir pagal paprastą teisėtai balsuojančių balsų daugumą.

Direktorių valdyba gali nuspręsti, kad Xxxxxx arba vienas ar keli Subfondai imsis (i) vieno ar kelių kito Liuksemburgo ar užsienio KIS Subfondų, neatsižvelgiant į jų formą, arba (ii) bet kurio Liuksemburgo arba užsienio KIS, įsteigto pagal nekomercinę formą, įsiliejimo. Fondo akcijų ar investicinių vienetų arba atitinkamo jo Subfondo akcijų ar investicinių vienetų keitimo santykis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į atitinkamą grynąją turto vertę vienai akcijai ar vienetui įsiliejimo dieną.

Nepaisant Direktorių valdybos pagal ankstesnes pastraipas suteiktų įgaliojimų, Fondo arba bet kurio Subfondo akcininkai taip pat gali nuspręsti dėl bet kokio anksčiau aprašyto susijungimo ar įsiliejimo bei jo įsigaliojimo datos. Šaukimo visuotiniam akcininkų susirinkimui pranešime būtina nurodyti siūlomo susijungimo arba įsiliejimo priežastis ir procesą.

Be to, Xxxxxx taip pat gali įsisavinti kitą Liuksemburgo arba užsienio KIS, įregistruotą kaip įmonę, laikantis 1915 m. rugpjūčio 10 d. Liuksemburgo įstatymo dėl komercinių bendrovių (su pakeitimais) ir kitų galiojančių įstatymų bei kitų teisės aktų.

4.12. Esminės sutartys

Sudarytos tokios esminės sutartys:

(a) 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Valdymo bendrovės paslaugų susitarimas (su pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 1 d. pakeitimo susitarimu ir 2018 m. gegužės 18 d. pakeitimo susitarimu), kurį sudarė Fondo ir Valdymo bendrovės ir pagal kurį Valdymo bendrovė veikia kaip Fondo valdymo bendrovė.. Pagal šią sutartį Valdymo įmonė valdo, administruoja Fondą, vykdo su juos susijusią rinkodaros, akcijų platinimo visame pasaulyje veiklą ir atlieka Fondo atitikties ir rizikos valdymą. Valdymo įmonę prižiūri ir kontroliuoja Direktorių valdyba. Ši sutartis sudaryta neribotam laikotarpiui, ją nutraukti turi teisę bet kuri šalis, raštu pranešusi apie tai prieš tris mėnesius.

(b) Išlaidų sutartis, galiojanti nuo 2011 m. liepos 1 d., tarp Fondo ir Valdymo įmonės, pagal kurią Fondas ir Valdymo įmonė sutaria dėl kiekvieno Subfondo kiekvienos Klasės išlaidų koeficientų. Ši sutartis sudaryta neribotam laikotarpiui, ją nutraukti turi teisę bet kuri šalis, raštu pranešusi apie tai prieš tris mėnesius.

(c) Investicijų valdymo ir konsultavimo sutartis tarp Valdymo įmonės ir BlueBay Asset Management LLP, pagal kurią pastaroji Valdymo įmonės vardu veikia kaip Fondo investicijų valdytojas ir konsultantas; sutartis iš dalies pakeista ir pataisyta 2016 m. lapkričio 7 d. ir iš dalies pakeista 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. liepos 17 d. Ši sutartis sudaryta neribotam laikotarpiui, ją nutraukti turi teisę bet kuri šalis, raštu pranešusi apie tai prieš tris mėnesius.

(d) Depozitoriumo sutartis, galiojanti nuo 2016 m. kovo 18 d., tarp Fondo ir Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A., pagal kurią pastaroji paskirta Fondo turto Depozitoriumu. Ši sutartis sudaryta neribotam laikotarpiui, ją nutraukti turi teisę bet kuri šalis, raštu pranešusi apie tai prieš tris mėnesius.

(e) Administravimo sutartis, galiojanti nuo 2011 m. liepos 1 d., tarp Valdymo įmonės ir Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A., pagal kurią Valdymo įmonės vardu pastaroji paskirta Fondo Administravimo agentu, Vietos agentu, pagrindiniu Mokėjimų agentu, Registro tvarkytoju, Pervedimų agentu ir Listingavimo agentu. Ši sutartis sudaryta neribotam laikotarpiui, ją nutraukti turi teisę bet kuri šalis, raštu pranešusi apie tai prieš tris mėnesius.

(f) Subinvesticijų valdymo ir konsultavimo sutartis dėl „BlueBay Funds“ subfondų, įsigaliojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. tarp Investicijų valdytojo ir „BlueBay Asset Management USA LLC“.

4.13. Dokumentai, su kuriais galima susipažinti

Su pirmiau nurodytų sutarčių kopijomis galima susipažinti ir Įstatų, šio Prospekto, PIID bei naujausių periodinių ataskaitų kopijas galima nemokamai gauti įprastiniu darbo metu Fondo registruotoje buveinėje. Tokios ataskaitos yra neatskiriama šio Prospekto dalis. Šio Prospekto, Įstatų, PIID bei naujausių periodinių ataskaitų kopijos taip pat pateiktos internete xxx.xxxxxxx.xxx. Kartu pateikiama kita praktinė informacija (įskaitant naudojimo balsavimo teise strategiją, susijusią su Fondo turimomis priemonėmis). Išsamią informaciją apie skundų apdorojimą galima nemokamai gauti įprastiniu darbo metu Fondo registruotoje buveinėje.

4.14. Valdymas ir administravimas

Valdymo įmonė atsako už Fondo valdymą ir kontrolę.

BlueBay Asset Management LLP yra paskirta Investicijų valdytoju ir konsultantu ir rizikos valdytoju. Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A. yra paskirta atlikti Administravimo agento, Vietos agento, pagrindinio Mokėjimų agento, Registro tvarkytojo, Pervedimų ir Listingavimo agento funkcijas.

4.15. Valdymo įmonė

BlueBay Funds Management Company S.A. yra ribotos atsakomybės bendrovė, įsteigta pagal Liuksemburgo įstatymus 2002 m. rugpjūčio 1 d. neribotam laikotarpiui. Valdymo įmonė yra visiškai priklausanti BlueBay Asset Management International Ltd. dukterinė įmonė. Valdymo įmonės įstatai paskelbti 2002 m. rugpjūčio 23 d. pareiškime ir pateikti Liuksemburgo apylinkės teismo kanceliarijai (Greffe du Tribunal d’Arrondissement). Naujausi įstatų pakeitimai atlikti 2011 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Jie buvo paskelbti 2014 m. spalio 10 d. pareiškime ir pateiktas Liuksemburgo apylinkės teismo kanceliarijai. Nuo šio Prospekto paskelbimo datos Valdymo įmonės visiškai apmokėtas kapitalas yra 250 000 EUR.

Valdymo įmonė yra įtraukta į oficialų Liuksemburgo valdymo įmonių registrą pagal 2010 m. Įstatymo 15 straipsnį.

Xxxxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxx Xxxxx-Xxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxx ir Xxxx-Xxxxxx Xxxxxx yra atsakingi už Valdymo bendrovės kasdienį verslą ir operacijas.

Valdymo įmonė atsako už Fondo kasdienes operacijas. Vykdant įsipareigojimus pagal 2010 m. Įstatymą ir Valdymo įmonės paslaugų sutartį leidžiama pavesti visas funkcijas ir įsipareigojimus trečiosioms šalims, jei Įmonė atsako ir kontroliuoja tokius įgaliotinius. Pavedimą trečiosioms šalims turi patvirtinti Fondas ir CSSF. Valdymo įmonės įsipareigojimams neturės įtakos faktas, kad ji pavedė savo funkcijas ir įsipareigojimus trečiosioms šalims.

Valdymo įmonė pavedė šias funkcijas trečiosioms šalims: investicijų valdymo, pervedimų agentūros, administravimo, listingavimo ir rinkodaros. Valdymo įmonė taip pat perdavė savo nuolatinę vidinio audito funkciją „KPMG Luxembourg S.àr.l.“.

Valdymo bendrovė taip pat veikia kaip pasaulinė Fondo platintoja ir teikia Fondui kitas paslaugas, susijusias su Fondo platinimu.

Valdymo bendrovė taip pat gali veikti kaip alternatyvių investicinių fondų valdytoja (abu terminai apibrėžti alternatyvių investicinių fondų valdytojų direktyvoje Nr. 2011/61/ES). Valdymo įmonės valdomų fondų sąrašas bus paskelbtas Valdymo įmonės metinėse ataskaitose.

4.16. Investicijų valdytojas

Fondo investavimo veiklą kontroliuoja ir už ją atsako Valdymo įmonė.

Siekdama įgyvendinti kiekvieno Subfondo investavimo politiką, Valdymo įmonė nusprendė pavesti Fondo Subfondų turto valdymą Investicijų valdytojui, kurio veiklą pati nuolat prižiūrės ir už kurią atsakys.

Remiantis pataisyta ir performuluota Investicijų valdymo ir konsultavimo sutartimi, Investicijų valdytojas turi teisę kiekvieną dieną pirkti bei parduoti vertybinius popierius ir kitaip valdyti atitinkamo Subfondo portfelius, visiškai prižiūrimas Valdymo įmonės, kuriai tenka galutinė atsakomybė už jo veiklą.

Investicijų valdytojas, vykdydamas savo pareigas ir naudodamasis savo teisėmis, atsako už tai, kad būtų laikomasi Fondo Subfondų investavimo politikos ir apribojimų.

Investicijų valdytojas yra Jungtinėje Karalystėje įsteigta ribotos turtinės atsakomybės bendrija, kurios veiklą prižiūri Finansinio elgesio institucija (angl. Financial Conduct Authority). Pagrindinė jos veikla yra teikti investicijų valdymo paslaugas įvairiems investavimo subjektams. Iki [2012 m. balandžio 2 d.] Fondo investicijų valdytojas ir konsultantas buvo BlueBay Asset Management Ltd, [2012 m. balandžio 2 d.] BlueBay Asset Management Ltd perdavė visą savo turto valdymo veiklą BlueBay Asset Management LLP. Investicijų valdytojas visiškai priklauso Royal Bank of Canada.

4.17. Subinvesticijų valdytojas

„BlueBay Asset Management USA LLC“ buvo paskirta subinvesticijų valdytoju ir konsultantu tam tikriems Fondo Subfondams dėl minėtų Subfondų konkrečių aktyvų, dėl kurių Investicijų valdytojas laiko Subinvesticijų valdytoją patyrusiu ir dėl kurių Investicijų valdytojas norėtų pasinaudoti Subinvesticijų valdytojo praktine patirtimi pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. subinvesticijų valdymo ir konsultacinės sutarties, sudarytos tarp Investicijų valdytojo ir „BlueBay Asset Management USA LLC“, sąlygas. Subfondų sąrašas, dėl kurių „BlueBay Asset Management USA LLC“ teiks subinvesticijų ir konsultacines paslaugas, galima gauti Fondo registruotoje buveinėje.

„BlueBay Asset Management USA LLC“ yra Delavaro valstijos ribotos atsakomybės bendrovė, registruota kaip investicijų konsultantas pagal Jungtinių Amerikos Valstijų 1940 m. Investicijų konsultantų įstatymo 203(c) straipsnį.

4.18. Depozitoriumas

Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A. yra paskirta viso Fondo turto Depozitoriumu.

Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A. yra registruota RCS (Liuksemburgo prekybos ir įmonių registre) numeriu B29923. Ji buvo įsteigta 1989 m. vasario 9 d. pavadinimu „Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A.“ Įmonei suteikta licencija vykdyti bankų veiklą vadovaujantis 1993 m. balandžio 5 d. Liuksemburgo finansų sektoriaus įstatymu. Įmonės specializacija – depozitoriumo, fondų administravimo ir susijusios paslaugos.

Depozitoriumo teisės ir pareigos nustatytos depozitoriumo sutartyje, kuri galioja nuo 2016 m. kovo 18 d. neribotą laikotarpį (toliau –

„Depozitoriumo sutartis“), ir kuri kartkartėmis gali būti keičiama.

Vykdydamas savo prievoles pagal Depozitoriumo sutartį, Depozitoriumas privalo laikytis (i) Liuksemburgo įstatymų, (ii) Depozitoriumo sutarties ir, (iii) kiek reikia, šio Prospekto nuostatų. Be to, vykdydamas savo kaip depozitoriumo banko vaidmenį, Depozitoriumas turi veikti siekdamas vien Fondo ir jo Akcininkų interesų.

Depozitoriumui yra patikėta saugoti Fondo turtą (įskaitant grynuosius pinigus ir vertybinius popierius), kurį Depozitoriumas įsipareigoja saugoti tiesiogiai arba tarpininkaujant kitoms finansų įstaigoms, pavyzdžiui, bankams korespondentams, Depozitoriumo dukterinėms bendrovėms ar filialams, per kliringo sistemas arba atsiskaitymo už vertybinius popierius sistemas. Visos finansinės priemonės, kurios gali būti saugomos, yra registruojamos Depozitoriumo registruose atskirose Fondo vardu atidarytose sąskaitose kiekvieno Subfondo atžvilgiu. Depozitoriumas privalo patikrinti, ar kiekvieno Subfondo turto (išskyrus finansines priemones ir grynuosius pinigus) savininkas yra Fondas. Be to, Depozitoriumas privalo užtikrinti, kad būtų vykdoma tinkama Fondo pinigų srautų stebėsena.

Taip pat pagal 2010 m. įstatymą Depozitoriumas privalo:

(a) užtikrinti, kad Fondo ar jo vardu atliekamas Akcijų pardavimas, išleidimas, konvertavimas, pakartotinis įsigijimas ir anuliavimas atitiktų Liuksemburgo įstatymus ir įstatus;

(b) užtikrinti, kad akcijų grynoji turto vertė būtų apskaičiuojama pagal Liuksemburgo įstatymus ir Įstatus;

(d) užtikrinti, kad sudarant xxxxxxxxx, susijusius su Fondo turtu, iš tokių sandorių gautas atlyginimas būtų pervestas Fondui per įprastinius terminus;

(e) užtikrinti, kad Fondo pajamos būtų naudojamas remiantis Liuksemburgo įstatymais ir Įstatais.

Depozitoriumas, vadovaudamasis taikomuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytomis sąlygomis ir Depozitoriumo sutarties nuostatomis, gali pavesti saugoti Fondo turtą trečiosioms šalims korespondentėms (toliau – „Korespondentai“). Kiek tai susiję su Korespondentais, Depozitoriumas turi taikyti procedūrą, sukurtą pasirinkti aukščiausios kokybės trečiųjų šalių teikėją (-us) kiekvienoje rinkoje. Depozitoriumas, pasirinkdamas ir paskirdamas Korespondentą, įsipareigoja tinkamai rūpintis ir atlikti patikrinimą, kad užtikrintų, jog visi Korespondentai turi reikiamų žinių ir kompetencijos. Be to, Depozitoriumas periodiškai įvertina, ar Korespondentai laikosi taikomų teisinių ir priežiūros reikalavimų, ir nuolat vykdo Korespondentų priežiūrą, kad užtikrintų, jog jų prievolės yra tinkamai vykdomos. Su KIPVPS susijusių Korespondentų sąrašas prieinamas xxxxx://xxx.xxx.xxx/xx-xx/xxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxx-xxx-xxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxx-xxxxxxx/xxx- subcustodian-list. Šis sąrašas kartkartėmis gali būti atnaujinamas, o pateikus rašytinį prašymą jį galima gauti iš Depozitoriumo.

Interesų konfliktai

Depozitoriumas taiko visa apimančią ir išsamią įmonės politiką ir procedūras, pagal kurias reikalaujama, kad Depozitoriumas laikytųsi taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.

Depozitoriumas turi parengęs interesų konfliktų valdymo politiką ir procedūras. Vadovaujantis šia politika ir procedūromis tvarkomi interesų konfliktai, galintys atsirasti teikiant paslaugas KIPVPS.

Pagal Depozitoriumo politiką reikalaujama, kad visi reikšmingi interesų konfliktai, apimantys vidaus ar išorės šalis, būtų tinkamai atskleisti, apie juos būtų informuojami aukštesniojo lygio vadovai, jie būtų atitinkamai registruojami, švelninami ir (arba) jų atžvilgiu imtasi prevencinių priemonių. Jeigu interesų konflikto išvengti negalima, Depozitoriumas privalo turėti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines schemas, kad tinkamai (i) atskleistų interesų konfliktus Fondui ir akcininkams, (ii) kad tokie konfliktai būtų valdomi ir vykdoma jų stebėsena.

Depozitoriumas privalo užtikrinti, kad darbuotojai žinotų interesų konfliktų politiką ir procedūras, būtų tinkamai apmokyti ir gautų konsultacijas. Be to, Depozitoriumas užtikrina, kad, siekiant išvengti interesų konfliktų, pareigos ir atsakomybės būtų tinkamai atskirtos.

Kaip Depozitoriumo partneris ir Depozitoriumo įgaliotoji vadovybė atitiktį interesų konfliktų politikai ir procedūroms prižiūri ir stebi Vadovų valdyba, taip pat Depozitoriumo atitikties, vidaus audito ir rizikos valdymo skyriai.

Depozitoriumas įsipareigoja imtis visų pagrįstų veiksmų galimiems interesų konfliktams nustatyti ir juos sušvelninti. Tai darydamas, atsižvelgdamas į veiklos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, jis įgyvendina savo interesų konfliktų politiką. Šioje politikoje nustatytos aplinkybės, kurioms susiklosčius atsiranda arba gali atsirasti interesų konfliktas, ir procedūros bei priemonės, kurias reikia vykdyti norint suvaldyti interesų konfliktą. Depozitoriumas tvarko ir prižiūri interesų konfliktų registrą.

Vadovaujantis tarp Depozitoriumo ir Fondo sudarytų administravimo sutarčių nuostatomis, Depozitoriumas taip pat veikia kaip Administravimo agentas ir (arba) Registro tvarkytojas ir Pervedimų agentas. Depozitoriumas yra tinkamai atskyręs Depozitoriumo ir administravimo / registro tvarkymo ir pervedimų įstaigų veiklą, įskaitant plėtros procesus ir valdymą. Be to, saugojimo funkcija yra hierarchiškai ir funkciškai atskirta nuo administravimo ir registro tvarkymo bei pervedimų įstaigos paslaugų.

Galima interesų konflikto rizika gali atsirasti situacijose, kai greta su saugojimu susijusių santykių Korespondentai užmezga atskirus prekybos ir (arba) verslo santykius su Depozitoriumu arba tokiais santykiais yra susiję. Vykdant veiklą, tarp Depozitoriumo ir Korespondento gali kilti interesų konfliktų. Tuo atveju, jeigu Korespondentą su Depozitoriumu sieja grupės ryšiai, Depozitoriumas įsipareigoja nustatyti galimus dėl tų ryšių kylančius interesų konfliktus ir imtis reikiamų pagrįstų veiksmų tiems interesų konfliktams sušvelninti.

Depozitoriumas nesitiki, kad dėl funkcijų perleidimo bet kuriam Korespondentui galėtų kilti konkretūs interesų konfliktai. Kilus konfliktui, Depozitoriumas privalo pranešti direktorių valdybai arba Fondo Valdymo įmonės direktorių valdybai.

Tiek, kiek esama kitų galimų su Depozitoriumu susijusių interesų konfliktų, jie buvo nustatyti, sušvelninti ir sprendžiami vadovaujantis Depozitoriumo politika ir procedūromis.

Naujausią informaciją apie Depozitoriumo su saugojimu susijusias pareigas ir galinčius kilti interesų konfliktus pateikus prašymą galima nemokamai gauti iš Depozitoriumo.

Kai pagal trečiosios valstybės teisę reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietos subjektas, o vietos subjektų, atitinkančių tokių funkcijų perdavimo reikalavimus (t. y. taikomus riziką ribojančius teisės aktus), nėra, remiantis 2010 m. įstatymu, Depozitoriumas gali, bet neprivalo perduoti savo funkcijas tokiam vietos subjektui tik tos trečiosios valstybės teisės reikalaujama apimtimi ir tik tol, kol nėra vietos subjektų, atitinkančių saugojimo perdavimo reikalavimus, bei tik tokiais atvejais: (i) prieš investuojant į Fondą, Akcininkai yra tinkamai informuojami apie tai, kad toks funkcijų perdavimas būtinas, apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas funkcijų perdavimas, ir apie su tokiu perdavimu susijusią riziką; ir (ii) Fondas buvo nurodęs perduoti funkcijas tokiam vietos subjektui arba tokie nurodymai buvo duoti Fondui.

Remiantis 2010 m. įstatymo ir Depozitoriumo sutarties nuostatomis, Depozitoriumas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su finansine priemone, kuri saugoma Depozitoriumo, banko korespondento, dukterinių bendrovių, filialų ar trečiosios šalies, kuriai tokių finansinių priemonių saugojimo funkcija perduota taip, kaip aprašyta pirmiau. Tokiu atveju be reikalo nedelsdamas Depozitoriumas privalo grąžinti identiškos rūšies ar atitinkamos vertės finansinę priemonę Fondui. Depozitoriumas turėtų galėti išvengti tos atsakomybės tik tais atvejais, kai gali įrodyti, jog nuostolių buvo patirta dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmės būtų buvusios neišvengiamos nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų. Be to, Depozitoriumas yra atsakingas Fondui arba Akcininkams už visus kitus jų nuostolius, patirtus dėl Depozitoriumo aplaidumo, sąmoningo nederamo elgesio, sukčiavimo ir (arba) tyčinio savo prievolių pagal 2010 m. įstatymą ir Depozitoriumo sutartį nevykdymo.

Fondas ir Depozitoriumas gali nutraukti Depozitoriumo sutartį pateikę 90 kalendorinių dienų išankstinį rašytinį pranešimą. Tam tikromis aplinkybėmis Depozitoriumo sutartis gali būti nutraukta ir pateikus trumpesnio laikotarpio išankstinį rašytinį pranešimą. Tačiau Depozitoriumas ir toliau įsipareigoja veikti kaip Depozitoriumas ne ilgiau nei dviejų mėnesių laikotarpiu, kol bus paskirtas jį pakeisiantis depozitoriumas (remiantis 2010 m. įstatymo 36 straipsnio a dalimi). Kol ims veikti jį pakeisiantis subjektas, Depozitoriumas įsipareigoja imtis visų priemonių, reikalingų siekiant apsaugoti Fondo Akcininkų interesus ir sudaryti sąlygas visą Fondo turtą perleisti kitam depozitoriumui.

Be to, „Brown Brothers Xxxxxxxx (Luxembourg) S.C.A“ yra paskirta Fondo mokėjimų agente. Veikdama kaip mokėjimų agentė, ji turi prievolę išmokėti paskirtas sumas už Akcijas, jeigu tokių būtų.

4.19. Administravimo, Vietos, Mokėjimų, Įtraukimo į sąrašą ir Pervedimų agentas ir Registro tvarkytojas

Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A taip pat atsako už kasdieninį Fondo administravimą ir už Akcijų išleidimo, Išpirkimo bei konvertavimo įforminimą ir Akcininkų registro vedimą. Šiuo požiūriu ji veikia kaip Registro tvarkytojas, Administravimo, Vietos, Mokėjimų, Pervedimų ir Listingavimo agentas, apskaičiuoja Akcijų grynųjų aktyvų vertę, aptarnauja Fondo sąskaitas ir įtraukia tam tikrus Subfondus į Europos MTF biržos prekybos sąrašą. Brown Brothers Xxxxxxxx (Luxembourg) S.C.A. yra société en commandite par actions, įsteigta pagal Didžiosios Liuksemburgo Kunigaikštystės įstatymus. Ji įregistruota Liuksemburge 1989 m. vasario 9 d., jos registruotos buveinės adresas: 80, route d'Esch, L-1470 Liuksemburgas.

Brown Brothers Harriman (Luxembourg) S.C.A. yra visiškai Brown Brothers Harriman & Co. (toliau – „BBH & Co.“) kontroliuojama dukterinė bendrovė. 1818 m. įsteigtas BBH & Co. yra komercinis bankas, įkurtas kaip ūkinė bendrija pagal Niujorko, Masačusetso ir Pensilvanijos valstijų privačiosios bankininkystės įstatymus.

4.20. Lyginamųjų indeksų reglamentas

Tam tikri Subfondai naudoja lyginamuosius indeksus, kaip apibrėžta Lyginamųjų indeksų reglamente. Dėl to Xxxxxx priėmė rašytinius planus, kuriuose nustatomi veiksmai, kurių bus imtasi tuo atveju, jei kuris nors iš toliau pateiktoje lentelėje išvardytų lyginamųjų indeksų iš esmės pasikeistų arba nebebūtų pateiktas, (toliau – Nenumatytų atvejų planai), kaip reikalaujama Lyginamųjų indeksų reglamento 28 straipsnio

2 dalyje. Paprašę, Fondo registruotoje buveinėje investuotojai gali nemokamai gauti Nenumatytų atvejų planą.

Toliau pateiktoje lentelėje išvardytus lyginamuosius indeksus teikia subjektas, kuris nurodytas šalia kiekvieno lyginamojo indekso pavadinimo, veikdamas kaip administratorius, kaip apibrėžta Lyginamųjų indeksų reglamente. Šio Prospekto dieną lyginamuosius indeksus teikia lyginamųjų indeksų administratoriai, registruoti viešajame administratorių registre, kurį tvarko EVPRI pagal Lyginamųjų indeksų reglamento 36 straipsnį.

Subfondas

Lyginamasis indeksas

Administratorius

„BlueBay Emerging Market Aggregate Bond Fund“

„JP Morgan Emerging Market Bond Index Global Diversified“

„JP Morgan Corporate Emerging Market Bond Index (CEMBI) Diversified“

J.P. Morgan Securities LLC

„BlueBay Emerging Market Aggregate Short Duration Bond Fund“

„JP Morgan Emerging Market Blend Hard Currency Credit 50-50 1-3 year Index“

J.P. Morgan Securities LLC

„BlueBay Emerging Market Bond Fund“

„JP Morgan Emerging Market Bond Index Global Diversified“

J.P. Morgan Securities LLC

„BlueBay Emerging Market Corporate Bond Fund“

„JP Morgan Corporate Emerging Market Bond Index (CEMBI) Diversified“

J.P. Morgan Securities LLC

„BlueBay Emerging Market High Yield Corporate Bond Fund“

„JP Morgan Corporate Emerging Market Diversified High Yield Index“

J.P. Morgan Securities LLC

„BlueBay Emerging Market Investment Grade Corporate Bond Fund“

„JP Morgan Corporate Emerging Market Diversified High Grade Index“

J.P. Morgan Securities LLC

„BlueBay Emerging Market Local Currency Bond Fund“

„JP Morgan Government Bond Index – Emerging Markets Global Diversified (GBI-EM Global

Diversified)“, neapdraustas nuo USD rizikos

J.P. Morgan Securities LLC

„BlueBay Emerging Market Local Currency Corporate Bond Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Diversified Local Emerging Markets Non-Sovereign Index“

ICE Data Indices, LLC

„BlueBay Emerging Market Select Bond Fund“

„JP Morgan Emerging Markets Bond Index Global Diversified“

„JP Morgan Government Bond Index – Emerging Markets Global Diversified (GBI-EM Global

Diversified)“, neapdraustas nuo USD rizikos

J.P. Morgan Securities LLC

„BlueBay Emerging Market Unconstrained Bond Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx US Dollar 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index“

ICE Data Indices, LLC

„BlueBay Global Convertible Bond Fund“

„Refinitiv Global Convertible Focus Index USD“

Refinitiv Benchmark Services Limited

„BlueBay Global High Yield Bond Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Global High Yield

Constrained Index“, visiškai apdraustas nuo USD rizikos

ICE Data Indices, LLC

„BlueBay Global High Yield ESG Bond Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Global High Yield

Investment Grade Countries Index“, visiškai apdraustas nuo USD rizikos

ICE Data Indices, LLC

„BlueBay Global Investment Grade Corporate Bond Fund“

„Bloomberg Barclays Global Aggregate Corporates Bond Index USD Hedged“

Bloomberg Index Services Ltd

„BlueBay Global Sovereign Opportunities Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx US Dollar 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity

Index“pridedant 3 % (taikoma tik K klasei (Perf)

ICE Data Indices, LLC

BlueBay High Grade Structured Credit Short Duration Fund

ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Euro Currency 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index

ICE Data Indices, LLC

„BlueBay High Yield Bond Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx European Currency High Yield Constrained Index“, visiškai apdraustas nuo EUR rizikos

ICE Data Indices, LLC

„BlueBay Investment Grade Absolute Return Bond Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Euro Currency 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index“

ICE Data Indices, LLC

„BlueBay Investment Grade Absolute Return ESG Bond Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Euro Currency 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index“

ICE Data Indices, LLC

„BlueBay Investment Grade Bond Fund

„iBoxx Euro Corporates Index“

IHS Markit Benchmark Administration Limited

„BlueBay Investment Grade ESG Bond Fund“

„iBoxx Euro Corporates Index“

HIS Markit Benchmark Administration Limited

„BlueBay Investment Grade Euro Aggregate Bond Fund“

„Bloomberg Barclays Euro Aggregate Index“

Bloomberg Index Services Ltd

„BlueBay Investment Grade Euro Government Bond Fund“

„Bloomberg Barclays Euro Aggregate Treasury Index“

Bloomberg Index Services Ltd

„BlueBay Investment Grade Global Aggregate Bond Fund“

„Bloomberg Barclays Global Aggregate Bond Index“, USD unhedged

Bloomberg Index Services Ltd

„BlueBay Investment Grade Structured Credit Fund“

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Euro Currency 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index“

ICE Data Indices, LLC

4.21. Su tvarumu susijusi informacija

Pagal ES reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (tvarumo informacijos finansų sektoriuje atskleidimo reglamentas arba SFDR) Fondas turi pateikti tam tikrą informaciją apie Fondą ir Subfondus.

Vadovaudamasis SFDR 6 straipsniu Investicijų valdytojas tvarumo riziką (kuri apibrėžta skyriuje „Rizikos veiksniai“) laiko aktualia visiems Subfondams. Tvarumo rizika nustatoma į rizikos valdymo sistemą integruojant tvarumo veiksnius taikant ESG metodus, kurie leidžia Investicijų valdytojui nustatyti ir sumažinti šią riziką. Tokie metodai taikomi kiekvienam Subfondui kaip minimalus reikalavimas, neatsižvelgiant į tai, ar Subfondas propaguoja aplinkosaugą ar socialinę atsakomybę ir ar jo tikslas yra tvarios investicijos. Mastas, kuriuo Subfondai taiko ESG metodus, išsamiau aprašytas skyriuje „Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir skaidraus valdymo sistema“.

Tvarumo rizikos poveikis Subfondui gali būti didelis ir gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių:

• susijusių su konkrečia investicija ir jos savybėmis (įskaitant, bet neapsiribojant, verslo sektorių, geografiją, kredito reitingą, nuosavybės struktūrą ar terminą);

• susijusių su konkrečiu (-iais) tvarumo veiksniu (-iais), kuris (-ie) emitentui yra svarbus (-ūs) atsižvelgiant į jo (-ų) savybes (įskaitant, bet neapsiribojant, ar poveikis pasireiškia iš karto (pvz., sveikatos ir saugos nelaimingo atsitikimo atvejis), ar po truputį, bėgant laikui

(pvz., didėjantis anglies dioksido emisijų kiekis);

• konkrečios Subfondo investavimo strategijos ir jos savybių (įskaitant, bet neapsiribojant, diversifikavimo pagal skirtingus sektorius, regionus ar kredito reitingus mastą).

Papildoma informacija apie galimo poveikio kiekvienam Subfondui vertinimą pateikiama priede.

Kadangi Valdymo bendrovė kaip finansų rinkos dalyvė, kaip ji apibrėžta SFDR, neatitinka SFDR 4 straipsnyje nustatytų kriterijų, ji netaiko deramo patikrinimo politikos, susijusios su jos investicijų sprendimų pagrindiniu neigiamu poveikiu tvarumo veiksniams. Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra galutinių konkrečių pagrindinio neigiamo poveikio matavimo rodiklių ir nėra matavimo rodiklių investicijoms į ne įmonių emitentus, šiame etape užuot „taikydama“ reikalavimus Valdymo bendrovė juos „paaiškins“. Valdymo bendrovė pasilieka teisę ateityje savanoriškai taikyti deramo patikrinimo politiką, susijusią su investicinių sprendimų pagrindiniu neigiamu poveikiu tvarumo veiksniams. Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, Valdymo bendrovė turi tvarumo veiksnių ir rizikos vertinimo sistemą, visų pirma pagrįstą ESG integracijos metodu, kuris iš esmės suderinamas su tokių poveikių vertinimu.

5. Investavimo politika

5.1. Kiekvieno Subfondo investavimo politika

Subfondai stengsis pasiekti savo tikslų laikydamiesi specifinės investavimo politikos, kurią kiekvienam Subfondui nustato Direktorių valdyba, pirmiausia investuodami į fiksuoto pajamingumo Perleidžiamuosius vertybinius popierius, iš kurių, Investicijų valdytojo nuomone, būtų galima gauti didelę bendrąją grąžą. Direktorių valdyba yra nustačiusi kiekvieno Subfondo investavimo politiką ir tikslą, kurie apibūdinami 1 priede. Nėra jokių garantijų, kad bus pasiektas kurio nors Subfondo investavimo tikslas. Įgyvendinant kiekvieno Subfondo investavimo politiką ir tikslus, privaloma laikytis 10.1 skirsnyje „Investavimo apribojimai“ įtvirtintų ribų ir apribojimų.

5.2. Finansiniai metodai ir priemonės

Kiekvienas Subfondas gali naudoti finansinius metodus ir priemones investuodamas, apsidrausdamas ir norėdamas efektyviai valdyti portfelį. Tokios portfelio strategijos apima ateities finansinius sandorius ir jų pasirenkamuosius sandorius. Subfondai taip pat gali sudarinėti pasirenkamuosius sandorius, susijusius su obligacijų ir akcijų indeksais, taip pat su indeksų portfeliais. Subfondai gali siekti apdrausti savo investicijas nuo valiutų kurso svyravimų, neigiamai veikiančių atitinkamas valiutas, kuriomis yra išreikšti šių Subfondų aktyvai, naudodami valiutos pasirinkimo sandorius, ateities sandorius ir išankstinius užsienio valiutos sandorius.

Subfondai gali pardavinėti palūkanų normų ateities sandorius, pasirinkimo pirkti sandorius arba pirkti pasirinkimo parduoti sandorius, susijusius su palūkanų normomis, arba sudarinėti apsikeitimo sandorius, siekdami apsidrausti nuo palūkanų normų svyravimų. Subfondai gali turėti, Investicijų valdytojo nuomone, tinkamo papildomo likvidaus turto, įskaitant, bet neapsiribojant, pinigus, pinigų ekvivalentus ir turtą, susietą su atpirkimo sandoriais, kurie yra iždo valdymo strategijos dalis. Kiekvienas Subfondas taip pat gali sudaryti vertybinių popierių skolinimo, atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, laikydamasis CSSF cirkuliarų, ESMA gairių 2014/937 ir ES direktyvos 2015/2365.

Subfondas gali sudaryti minėtus sandorius tik su finansų įstaigomis, kurios specializuojasi sudarinėdamos tokio tipo sandorius ir kurios, Investicijų valdytojo nuomone, yra tinkamos pagal jo vidinę tvirtinimo politiką (ir pagal esamą versiją). Tokius sandorius galima sudaryti tik laikantis standartinių ISDA nustatytų sąlygų. Tarptautinė apsikeitimo sandorių ir išvestinių vertybinių popierių asociacija (ISDA) yra parengusi standartinius tokių sandorių dokumentus, kuriuos jungia ISDA pagrindinė sutartis. Teisiniai apribojimai taikomi išvestinės priemonės emitentui, taip pat jų bazei.

Naudodamas ankstesnėse pastraipose aprašytus metodus ir priemones, Subfondas turi laikytis 10.1 skirsnyje „Investavimo apribojimai“ nustatytų ribų ir apribojimų. Naudojami metodai ir instrumentai, neturi daryti įtakos Subfondų investavimo tikslams ir politikai.

Minėtų metodų ir priemonių naudojimas yra rizikingas ir nėra garantijų, kad juos naudojant norimas pasiekti tikslas bus pasiektas.

5.3. Visame pasaulyje turimos pozicijos

Subfondo visame pasaulyje turimos pozicijos apskaičiuojamos pagal rizikos vertės (RV) metodą.

RV dažnai naudojama finansų matematikoje ir finansinės rizikos valdyme kaip konkretaus finansinio turto portfelio nuostolių rizikos įvertinimo priemonė. RV išmatuoja konkretaus investicijų portfelio, tikimybės ir laiko horizonto galimus nuostolius, kuriuos galima patirti per nurodytą laiko intervalą esant įprastoms rinkos sąlygoms ir nurodytam patikimumo lygiui. RV apskaičiuota taikant 99 % vienkryptį patikimumo intervalą ir 20 dienų turėjimo laikotarpį. Subfondo turimos pozicijos periodiškai testuojamas nepalankiausiomis sąlygomis.

Subfondo turimas pozicijas galima papildomai didinti tranzitiniais skolinimaisis, kurie neviršija 10 % Subfondo turto.

Visame pasaulyje turimų pozicijų apskaičiavimo metodas ir numatomas svertų lygmuo, apskaičiuotas pagal taikomas Subfondo taisykles, aprašyti 1 priede.

5.4. Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir skaidraus valdymo Sistema

Investuodamas Subfondų vardu Investicijų valdytojas iš esmės siekia atsižvelgti į tvarumo veiksnius ir tvarumo riziką. Tiek į ESG atsižvelgiantys, tiek į ESG orientuoti Subfondai atlikdami investicinį sprendimą siekia bent jau nustatyti ir įtraukti tvarumo riziką. Be to, į ESG orientuoti Subfondai taip pat įtraukia tvarumo veiksnius, kad jų investicijos į emitentus atitiktų atitinkamą ESG praktiką, todėl ESG yra jų dėmesio centre.

Tvarumo veiksniai ir rizika įtraukiami taikant įvairius metodus, įskaitant ESG integraciją, ESG įtraukimą, atmetimą / neigiamą atranką ESG pagrindu ir ESG normomis pagrįstą atranką. Paprastai ESG integracija, ESG bendradarbiavimas ir atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu taikomi visuose Subfonduose. Į ESG orientuoti Subfondai taiko ESG metodus didesniu mastu ir, atsižvelgiant į jų ESG orientaciją, jiems taikomi griežtesni šių metodų taikymo reikalavimai. Be to, į ESG orientuotiems Subfondams paprastai taikoma ESG normomis pagrįsta atranka. Todėl į ESG orientuoti Subfondai dėl savo ESG orientacijos (daugiausia dėmesio skirdami tvarumo veiksniams) gali neįtraukti tam tikrų vertybinių popierių, kuriuos kitu atveju gali įtraukti į ESG atsižvelgiantys Subfondai (kurie orientuojasi į tvarumo riziką), ir laikosi privalomų ESG arba tvarumo įsipareigojimų, viršijančių bet kokį oficialų atmetimą / neigiamą atranką ESG pagrindu. Tvarumo veiksniai ir kiekvienam Subfondui taikomi reikalavimai apibendrinami toliau:

Į ESG atsižvelgiantys Subfondai:

• ESG integracija: tvarumo veiksniai naudojami atliekant įmonių ir valstybinių emitentų investicijų analizę ir gali daryti įtaką sprendimams dėl portfelio konstravimo Investicijų valdytojo nuožiūra. Nustatyta su emitentu susijusi tvarumo rizika nebūtinai užkerta kelią Subfondams investuoti į tokį emitentą, jei nustatyta tvarumo rizika nėra reikšminga investicijų požiūriu arba jei Investicijų valdytojas mano, kad tokia tvarumo rizika gali būti kaip nors sumažinta, arba jei investicijos rizikos ir grąžos analizė tai tinkamai atspindi ir kompensuoja.

• ESG bendradarbiavimas: Investicijų valdytojas gali bendradarbiauti su įmonių ir valstybiniais emitentais ESG klausimais, jei jie laikomi reikšmingais investicijų požiūriu, siekdamas valdyti ir potencialiai sumažinti bet kokį tvarumo rizikos pasireiškimą ir jos poveikį, kad būtų apsaugota Subfondų turto vertė.

• Atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu: įmonių emitentai, dalyvaujantys tam tikrų kontraversiškų ginklų rūšių gamyboje, neįtraukiami į investicijas pagal Investicijų valdytojo grupės lygio atrankos kriterijus. Konkretus Xxxxxxxxx taip pat gali taikyti papildomus atrankos kriterijus, pavyzdžiui, neįtraukti su tabaku ir iškastiniu kuru susijusių įmonių emitentų. Bet koks atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu, kurią atlieka į ESG atsižvelgiantys fondai, yra šiems fondams privalomi reikalavimai, tačiau tuo nesiekiama pabrėžti jokių aplinkosaugos ar socialinės atsakomybės savybių ir tai nėra esminis investavimo metodo bruožas.

• ESG normomis pagrįsta atranka: konkretūs Subfondai taip pat gali taikyti atranką elgesio pagrindu, pagal kurią įmonių emitentai neįtraukiami, jei nustatoma, kad jie nesilaiko tarptautinių normų, visų pirma JT pasaulinio susitarimo principų. Bet kokia ESG normomis pagrįsta atranka, kurią atlieka į ESG atsižvelgiantys fondai, yra šiems fondams privalomi reikalavimai, tačiau tuo nesiekiama pabrėžti jokių aplinkosaugos ar socialinės atsakomybės savybių ir tai nėra esminis investavimo metodo bruožas.

Į ESG orientuoti Subfondai:

• ESG integracija: tvarumo veiksniai naudojami atliekant įmonių ir valstybinių emitentų investicijų analizę ir darys įtaką sprendimams dėl portfelio konstravimo. Be to, kad vykdo atmetimą / neigiamą atranką ESG pagrindu arba ESG normomis pagrįstą atranką, į ESG orientuoti Subfondai taip pat neįtraukia emitentų, kurie laikomi turinčiais labai didelę ESG riziką, atsižvelgiant į Investicijų valdytojo vidinį ESG vertinimą. Be to, neinvestuojama į konkrečius emitentus, kuriuos Investicijų valdytojas laiko turinčiais didelę ESG riziką, atsižvelgiant į įvairius vertinimo veiksnius, įskaitant, bet neapsiribojant, įrodymus dėl pagrindinių tvarumo veiksnių arba tvarumo rizikos situacijos pagerėjimo. Toks papildomos emitentų atrankos metodas yra privalomas reikalavimas, atitinkantis tokių Subfondų ESG orientaciją.

• ESG bendradarbiavimas: Investicijų valdytojo bendradarbiavimas su įmonių ir valstybiniais emitentais ESG klausimais gali apimti ne tik materialinius investicijų aspektus, bet ir etinius ar tvarumo aspektus.

• Atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu: į investicijas neįtraukiami įmonių emitentai, dalyvaujantys tam tikrų kontraversiškų ginklų rūšių, įskaitant branduolinius ginklus, gamyboje. Be to, paprastai taikoma su tabaku ir iškastiniu kuru susijusi atranka siekiant apriboti bet kokias investicijas į tokius įmonių emitentus, atsižvelgiant į konkrečias dalyvavimo rūšis. Valstybinių emitentų statusas, susijęs su kovos su korupcija, kovos su kankinimais ir žmogaus teisių konvencijomis, taip pat yra investicijų atrankos pagrindas.

• ESG normomis pagrįsta atranka: taip pat taikoma atranka elgesio pagrindu, pagal kurią įmonių emitentai neįtraukiami, jei nustatoma, kad jie nesilaiko tarptautinių normų, visų pirma bet kurio iš JT pasaulinio susitarimo principų.

Subfondo kaip į ESG atsižvelgiančio arba į ESG orientuoto Subfondo klasifikaciją savo nuožiūra nustato Valdymo bendrovė ir šiuo metu ši klasifikacija nėra pagrįsta jokia standartizuota rinkos taksonomija. Mastas, kuriuo į ESG atsižvelgiantys ir į ESG orientuoti Subfondai vertina tvarumo veiksnius arba tvarumo riziką, atitinka SFDR 6 straipsnyje nustatytas sąlygas. Nors dėl tvarumo rizikos įtraukimo į investicinių sprendimų priėmimo procesą į ESG atsižvelgiantys Subfondai atitinka 6 straipsnio reikalavimus, atliekant jų investicijas neatsižvelgiama į ES kriterijus dėl aplinkos požiūriu tvarios ekonominės veiklos. Papildomos informacijos apie tai, kaip į ESG orientuotų Subfondų investicijos atitinka SFDR 8 arba 9 straipsnius, pateikta priede. Siekiant išvengti abejonių, toliau pateiktoje lentelėje pateikiama visų į ESG orientuotų Subfondų SFDR klasifikacija.

Į ESG orientuoti Subfondai	SFDR kategorija
„BlueBay Global High Yield ESG Bond Fund“	8 straipsnis
„BlueBay Investment Grade Absolute Return ESG Bond Fund“	8 straipsnis
„BlueBay Investment Grade ESG Bond Fund“	8 straipsnis
„BlueBay Impact-Aligned Bond Fund“	9 straipsnis

Tikėtina, kad bėgant laikui Investicijų valdytojo taikomas tvarumo veiksnių vertinimo metodas ir jo taikymas į ESG atsižvelgiantiems ir į ESG orientuotiems Subfondams keisis, todėl ateityje abiejų rūšių fondams gali būti taikomi skirtingi arba papildomi tvarumo veiksniai (o taip pat ir konkreti jų atranka). Išsami informacija apie naujausią ESG metodą ir taikomą atranką pateikiama internete adresu xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/XxxxXxx-XXXXX-XXX-xxxxxxx-xxx-xxxxxxxxxx-xx-xxxxxx.xxxx .

Visiems turimiems fiksuotų pajamų vertybiniams popieriams taikomas Investicijų valdytojo ESG vertinimas. Investicijų valdytojo ESG vertinimas yra platesnės bet kurio Subfondų turimo emitento kredito analizės dalis. Investicijų valdytojas peržiūrės emitento vertinimą kas dvejus metus arba dažniau, jei to reikia. Kaip informacijos šaltinį į ESG atsižvelgiantiems ir į ESG orientuotiems Subfondams skirtai ESG sistemai Investicijų valdytojas naudoja nuosavus vidinius ESG tyrimus, kuriuos papildo išoriniai trečiųjų šalių ESG informacijos teikėjai. Išorinių ESG informacijos teikėjų duomenys gali būti naudojami apibrėžiant konkrečius emitentus, kurie neįtraukiami pagal atmetimo / neigiamos atrankos ESG pagrindu ir ESG normomis pagrįstos atrankos metodus. Tačiau išorinių ESG informacijos teikėjų duomenys Investicijų valdytojui atliekant emitentų ESG vertinimą naudojami tik kaip įvesties duomenys ir jie neapibrėžia kiekvienam emitentui priskirto ESG rizikos reitingo.

Jei vertybiniai popieriai neįtraukiami dėl tvarumo veiksnių, toks neįtraukimas taikomas tokių emitentų išleistiems fiksuotų pajamų vertybiniams popieriams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, pagrįstoms tokių emitentų turtu (neleidžiamos nei ilgosios, nei trumposios pozicijos). Subfondas gali būti investavęs į neįtraukiamus emitentus, jei naudoja tokias priemones kaip finansiniai indeksai arba struktūrizuoti kredito vertybiniai popieriai.

Subfondas gali taikyti ESG integraciją ir ESG bendradarbiavimą dėl struktūrizuotų kredito vertybinių popierių tokių vertybinių popierių emitento lygmeniu. Struktūrizuotus kredito vertybinius popierius užtikrinančio turto atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu gali būti taikoma tik jei tokių vertybinių popierių emitentas yra Investicijų valdytojas.

Visa informacija apie naujausią Investicijų valdytojo taikomą ESG investavimo metodą pateikiama internete adresu xxx.xxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx/xxx/xxxxxxxx/.

6. Rizikos veiksniai

6.1. Bendroji informacija

Šis 6 skyrius paaiškina kai kurias rizikas, susijusias su Subfondais. Jis neturi būti laikomas išsamiu paaiškinimu, taip pat atitinkamu momentu gali būti reikšmingi ir kiti rizikos veiksniai.

Investicijų vertė ir iš jų uždirbamos pajamos gali tiek padidėti, tiek ir sumažėti, ir investuotojai gali ir nesusigrąžinti pradinės sumos, investuotos į Fondą. Ankstesni veiklos rezultatai nerodo būsimų rezultatų. Nėra jokios garantijos, kad bet kuris iš Subfondų iš tiesų pasieks savo investavimo tikslus.

Investuotojai turi perskaityti visus rizikos veiksnius, kad nustatytų jų pritaikomumą konkrečiam Subfondui, į kurį ketina investuoti investuotojas.

Bendrosios rizikos

6.2. Palūkanų normos rizika

Kai nominali palūkanų norma kyla, fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių, kuriuos turi Subfondas, vertė gali mažėti. Vertybiniai popieriai, kurių trukmė yra ilgesnė, labiau reaguoja į palūkanų normų pasikeitimus, paprastai dėl to jie yra labiau svyruojantys nei trumpalaikiai vertybiniai popieriai. Nominali palūkanų norma gali būti apibūdinta kaip realios palūkanų normos ir tikėtino infliacijos dydžio suma. Su infliacija susietų vertybinių popierių vertė mažėja, kai kyla reali palūkanų norma. Esant tam tikroms palūkanų normų aplinkybėms, tokioms kaip, pavyzdžiui, kai reali palūkanų norma kyla greičiau nei nominali palūkanų norma, su infliacija susieti vertybiniai popieriai gali patirti daugiau nuostolių nei kiti panašaus laikotarpio fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai.

6.3. Priešingos sandorio šalies kredito rizika

Pagal Subfondo investicijų tikslus ir politiką jis gali prekiauti nebiržinėmis (OTC) finansinėmis išvestinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nebiržinės prekybos būsimuosius ir pasirinkimo sandorius, išankstinius sandorius, apsikeitimo sandorius ar sandorius dėl kainų skirtumo. Nebiržinės finansinės išvestinės priemonės – tai priemonės, specialiai pritaikytos atskiro investuotojo poreikiams, suteikiančios naudotojui galimybę tiksliai suformuoti prieigą prie duotos pozicijos. Tokios priemonės nesuteikė tokios apsaugos, kuri būtų galima investuotojams, prekiaujantiems būsimaisiais ar pasirinkimo sandoriais biržose, pavyzdžiui, biržos užskaitos rūmų sėkmės garantija. Konkretaus nebiržinės išvestinės finansinės priemonės sandorio šalis bus konkretus sandoryje dalyvaujantis subjektas, o ne pripažintos biržos užskaitos rūmai. Šiomis aplinkybėmis Subfondas patirs riziką, kad sandorio šalis neatsiskaitys pagal sandorio sąlygas dėl sutarties sąlygų ginčo (sąžiningai arba nesąžiningai) arba dėl sandorio šalies nemokumo, bankroto ar kitų kredito ar likvidumo problemų. Tai gali lemti reikšmingus Subfondo nuostolius.

Nebiržinių rinkų dalyviams paprastai neatliekamas kreditingumo vertinimas ir reguliavimo tarnybų priežiūra, tai paprastai taikoma biržų rinkų nariams. Jeigu kitaip nenurodyta konkretaus Subfondo prospekte, Fondui nebus ribojami sandoriai su jokiomis konkrečiomis sandorių šalimis. Fondo sandorių šalių kreditingumo vertinimo gali nepakakti. Sandorių šalių visiško ir suprantamo finansinių galimybių vertinimo stoka ir reguliuojamos rinkos, palengvinančios atsiskaitymus, nebuvimas gali padidinti nuostolių galimybes.

Fondas gali pasirinkti sandorių šalis, esančias įvairiose jurisdikcijose. Šioms vietinėms sandorių šalims taikomi įvairūs įstatymai ir teisės aktai įvairiose jurisdikcijose, kurie yra skirti klientams apsaugoti jų nemokumo atveju. Tačiau praktinis šių įstatymų ir jų taikymo Subfondui ir jo aktyvams poveikis yra stipriai apribotas ir yra daug neaiškumų. Dėl didelio subjektų ir susijusių jurisdikcijų skaičiaus ir įvairių faktinių scenarijų, susijusių su sandorio šalies nemokumu, neįmanoma apibendrinti jų nemokumo poveikio Subfondui ir jo aktyvams. Investuotojai turi daryti prielaidą, kad bet kokios sandorio šalies nemokumas lems nuostolį Subfondui, kuris gali būti svarbus.

Jeigu sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų, Xxxxxx esant normalioms aplinkybėms turi sutartinių teisių gynimo priemonių ir kai kuriais atvejais įkeistą turtą pagal su sandoriu susijusias sutartis. Tačiau šių sutartinių teisių vykdymas gali būti susijęs su vėlavimais ir sąnaudomis. Jeigu viena arba daugiau nebiržinių sandorių šalių tampa nemoki arba likviduojama, vertybinių popierių ir kito turto pagal nebiržines išvestines finansines priemones atgavimas gali būti pavėluotas ir Fondo atgautų vertybinių popierių ir kito turto vertė gali sumažėti.

Nepaisant priemonių, kurias Xxxxxx gali įgyvendinti, kad sumažintų sandorio šalies kredito riziką, negali būti jokios garantijos, kad sandorio šalis vykdys savo įsipareigojimus arba kad Subfondas nepatirs iš sandorių nuostolių. Tokia sandorio šalies rizika yra pabrėžiama sandoriams su ilgesniais terminais arba kai Subfondo sandoriai sudaromi su viena arba maža grupe sandorių šalių.

6.4. Ekonominė rizika

Subfondo vertė gali sumažėti dėl veiksnių, kurie bendrai daro įtaką rinkos sąlygoms arba tam tikrų pramonės šakų, kurios veikia tose rinkose, sąlygoms. Subfondo turimo vertybinio popieriaus vertė gali sumažėti dėl esamų arba manomų pasikeitimų bendrose rinkos sąlygose, kurios nėra susijusios su tam tikra konkrečia bendrove, tokių kaip realios arba numanomos nepalankios ekonominės sąlygos, pasikeitimai bendrose bendrovių gaunamų pajamų ateities perspektyvose, palūkanų normų ar valiutų kursų pasikeitimai, ar bendros nepalankios investuotojų nuotaikos. Ji taip pat gali sumažėti dėl veiksnių, kurie veikia tam tikrą pramonės šaką ar šakas, kaip, pavyzdžiui, darbo jėgos trūkumas ar padidėję gamybos kaštai ir konkurencinės sąlygos tam tikroje pramonės šakoje. Esant bendram ekonomikos nuosmukiui, vienu metu gali sumažėti daugelio akcijų klasių vertė. Dėl spekuliacijų infliacijos, finansiniais ir piniginiais veiksniais, ekonominį nuosmukį gali būti sunku nuspėti.

6.5. Emitento rizika

Vertybinių popierių emitento nesugebėjimas arba negalėjimas vykdyti įsipareigojimų gali lemti, kad Subfondas susidurs su rizika patirti nuostolius. Emitento sugebėjimas vykdyti savo skolinius įsipareigojimus gali būti neigiamai veikiamas tam tikro emitento vystymosi, emitento nesugebėjimo pasiekti tam tikrų numatytų verslo prognozių ar nesugebėjimo gauti papildomo finansavimo.

6.6. Likvidumo rizika

Laikui bėgant tam tikrų vertybinių popierių likvidumas, arba gebėjimas prekiauti vertybiniais popieriais nedarant poveikio jų kainai, gali svyruoti priklausomai nuo rinkos sąlygų. Sumažėjęs rinkos aktyvumas ar dalyvavimas joje bei padidėję rinkos apribojimai ar kliūtys gali lemti didesnę likvidumo riziką. Didelio rinkos dalyvių skaičiaus plačiai vykdomas vertybinių popierių pardavimas sumažėjusios paklausos laikotarpiais gali padidinti vertybinių popierių likvidumo riziką. Esant ekstremalioms rinkos sąlygoms vertybiniai popieriai, kurie įprastai būtų likvidūs, gali tapti ne tokie likvidūs, todėl Xxxxxxxxxxx gali būti sunku atgauti išpirkimo mokėjimus laiku, arba esant didesnei likvidumo rizikai Akcininkai gali patirti kompensacinio sandorio poveikio koregavimus (angl. dilution adjustment). Esant tam tikroms sąlygoms, Direktorių valdyba gali atidėti arba sustabdyti Subfondo vertybinių popierių išpirkimą laikotarpiui, kuris būtų naudingiausias Akcininkams, leisdama atitinkamam Subfondui, kurio vertybiniai popieriai tapo nelikvidūs, tinkamai disponuoti aktyvais (žr. 4.7 skyrių „Laikinas grynųjų aktyvų vertės nustatymo, akcijų išleidimo, išpirkimo ir konvertavimo sustabdymas“ ir 7.6 skyrių „Akcijų išpirkimas“).

Tam tikros investicijų pozicijos, kuriose Subfondas turi dalį, gali būti nelikvidžios. Subfondas gali investuoti į neperleidžiamus vertybinius popierius, vertybinius popierius, kuriais nėra prekiaujama viešai, ir vertybinius popierius, kurių prekybos apimtis yra maža. Tokios investicijos gali neleisti Subfondui likviduoti nepatenkinamas pozicijas greitai ir gali lemti, kad Xxxxxxxxx patirs reikšmingų nuostolių. Tokios investicijos taip pat gali pabloginti Akcininkų galimybes laiku atgauti išpirkimo mokėjimus, kai išperkamos akcijos, ir Akcininkai gali patirti kompensacinio sandorio poveikio koregavimus (angl. dilution adjustment).

6.7. Valiutos rizika

Subfondas gali patirti valiutos keitimo riziką tais atvejais, kai turtas ir pajamos yra išreikšti valiutomis, kitomis nei bazinė Subfondo valiuta. Valiutų kursų pasikeitimai ar vienos valiutos keitimas kita gali lemti Subfondo investicijų padidėjimą arba sumažėjimą. Valiutų keitimo kursai gali reikšmingai svyruoti trumpu laikotarpiu. Juos paprastai sąlygoja valiutos pasiūlos ir paklausos valiutų keitimo rinkose ir santykin s investicijų grąžos skirtingose šalyse, esamų ar tikėtinų pasikeitimai palūkanų normose ir kiti sudėtingi faktoriai. Valiutų keitimo kursai taip pat gali būti nenuspėjamai paveikiami vyriausybių ar centrinių bankų intervencijos (arba neveikimo), ar valiutos kontrolės ar politinio vystymosi.

Subfondas gali sudaryti valiutos keitimo sandorius, siekdamas apsisaugoti nuo tos šalies valiutos keitimo kursų pasikeitimo. Subfondas gali sudaryti išankstinius sandorius, kad apsidraustų nuo tam tikros valiutos keitimo kurso pasikeitimo, kuris sukeltų turimų investicijų, išreikštų ar kuriomis daugiausia prekiaujama kita valiuta nei to Subfondo bazinė valiuta, vertės sumažėjimą. Kad tą padarytų, Xxxxxxxxx sudarys išankstinį sandorį tam, kad parduotų valiutą, kuria išreikštos Subfondo investicijos arba kuria daugiausia prekiaujama keičiant į Subfondo bazinę valiutą.

Nors tokiais sandoriais siekiama sumažinti nuostolių, dėl apdraustos valiutos vertės sumažėjimo, riziką, tuo pačiu metu tai apriboja bet kokią galimą naudą, kuri galėtų atsirasti, jei apdraustos valiutos kursas pakiltų. Išankstinio sandorio sumos ir vertybinių popierių vertė paprastai tiksliai nesutaps, kadangi tokių vertybinių popierių vertė ateityje pasikeis kaip tokių vertybinių popierių vertės nuo tos datos, kai sudarytas išankstinis sandoris iki tos datos, kai sueis atsiskaitymo terminas, pasikeitimų rinkoje pasekmė. Todėl negalima užtikrinti, kad bus sėkmingai įvykdyta apsidraudimo strategija, kuri visiškai sutampa su bet kurio Subfondo investicijų profiliu.

6.8. Valiutos rizika – Apdraustos Akcijų Klasės

Priklausomai nuo akcijų klasės, apsidraudusios nuo valiutos rizikos, tipo, subfondas gali sudaryti valiutos keitimo sandorius, kad apsidraustų nuo:

• Valiutos keitimo kurso pasikeitimo, kuris sukeltų Klasės, išreikštos kita valiuta, nei to Subfondo bazinė valiuta, vertės sumažėjimą. Kad tą padarytų, Xxxxxxxxx sudarys išankstinį sandorį tam, kad parduotų Xxxxxxxx Xxxxxx valiutą keičiant ją į valiutą, kuria išreikšta Klasė; arba

• valiutos kursų svyravimo, dėl kurio klasės vertė sumažėtų, jei tos klasės atitinkamo subfondo lyginamojo indekso valiuta būtų kita nei pačios klasės valiuta. Kad tą padarytų, subfondas sudarys išankstinį sandorį tam, kad parduotų subfondo lyginamojo indekso ne klasės valiutą keičiant ją į valiutą, kuria ši klasė išreikšta. Tai taikoma „BHedged“ klasėms, aprašytoms 7.3 skirsnyje „Klasės aprašai, teisė įsigyti Akcijų, minimali pasirašymo suma ir Akcijų paketas“.

Nors Subfondas arba jo įgaliotasis agentas gali bandyti apsidrausti nuo valiutos rizikos, nėra garantijos, kad tai pavyks, ir galimas Subfondo valiutos pozicijos ir apdraustos Klasės neatitikimas.

Tuo atveju, kai vienos ar daugiau Klasių Akcijų grynosios turto vertės nustatymas buvo sustabdytas arba jei Direktorių valdyba nusprendė atidėti išpirkimus pagal 7.6 skyriuje „Akcijų išpirkimas“ numatytas sąlygas, tokių Klasių valiutos apdraudimas gali nebūti tikslus ir Akcininkams gali sukelti su valiuta susijusią riziką.

Taikomos apsidraudimo nuo subfondo bazinės valiutos arba ne klasės lyginamojo indekso valiutos vertės didėjimo arba mažėjimo, palyginti su apdraustos klasės valiuta, strategijos gali iš esmės apsaugoti atitinkamos apdraustos klasės investuotojus nuo bazinės valiutos arba ne klasės lyginamojo indekso valiutos vertės sumažėjimo, palyginti su apdraustos klasės valiuta, tačiau taip pat apriboja naudą, kurią investuotojai gautų padidėjus bazinės valiutos arba ne klasės lyginamojo indekso valiutos vertei.

Tame pačiame Subfonde skirtingų klasių turtas ir įsipareigojimai nėra teisiškai atskirti. Subfondui gali atsirasti prievolių, susijusių su valiutų rizikos draudimo sandoriais, įvykdytais dėl kurios nors vienos Klasės ir jos naudai. Kraštutiniais atvejais vienos Klasės valiutų draudimo sandoriai gali neigiamai paveikti kitų to paties Subfondo Klasių grynųjų aktyvų vertę.

Apsidraudimo strategijos gali puikiai veikti. Dėl apsidraudimo taip pat patiriama išlaidų. Todėl gali atsirasti sėkmės nuokrypis tarp Bazinės valiutos klasės ir apdraustos Klasės.

Tačiau pernelyg dideliu rizikos draudimu apdraustos pozicijos neviršys 105 proc. Klasės grynosios turto vertės, o per mažu rizikos draudimu apdraustos pozicijos neviršys 95 proc. Klasės, kuri turi būti apdrausta nuo valiutos rizikos, grynosios turto vertės dalies. Apdraustos pozicijos bus

peržiūrimos kasdien siekiant užtikrinti, kad pernelyg dideliu rizikos draudimu apdraustos ar per mažu rizikos draudimu apdraustos pozicijos neviršys pirmiau nurodytų leidžiamų lygių ir nebus mažesnės nei pirmiau nurodyti leidžiami lygiai ir bus reguliariai perbalansuojamos.

6.9. Depozitoriumo rizika

Subfondas gali investuoti rinkose, kur depozitoriumo ir (ar) atsiskaitymo sistemos nėra visiškai išvystytos. Subfondo turtas, kuriuo prekiaujama tokiose rinkose, ir kuriose yra pasitelktas subdepozitoriumas, esant aplinkybėms, prie kurių tokio subdepozitoriumo naudojimas yra reikalingas, gali patirti riziką dėl aplinkybių, dėl kurių depozitoriumas neprisiima atsakomybės.

6.10. Vertinimo rizika

Subfondo turtas susideda daugiausia iš kotiruojamų investicijų, kurių vertinimo kainą galima sužinoti iš biržos ar panašaus patikimo šaltinio. Tačiau yra rizika, kad kai Subfondas investuoja į nekotiruojamas ir (ar) nelikvidžias investicijas, tokių investicijų vertės, kokiomis tos investicijos yra realizuojamos, gali iš esmės skirtis nuo tikrųjų nustatytų tokių investicijų verčių.

6.11. Kredito paskirstymo rizika

Subfondo investicijas gali neigiamai paveikti tai, jei kuris nors iš emitentų, į kuriuos investuojama, patiria tikrą ar numanomą jų kredito kokybės sumažėjimą. Bet koks tikras ar suvokiamas sumažėjimas gali lemti emitento vertybinių popierių kredito paskirstymo (angl. credit spread) padidėjimą.

6.12. Veiklos rizika

Subfondo investicijos gali būti neigiamai paveiktos dėl Subfondo veiklos procesų. Subfondas gali patirti nuostolių, kylančių iš neadekvačios vidinės kontrolės ar jos nebuvimo, procesų ir sistemų, ar dėl žmogiškųjų ar išorinių įvykių.

6.13. Reglamentavimo, verslo, teisinė ir mokesčių rizikos

Kai kuriose jurisdikcijose įstatymų ir kitų teisės aktų interpretavimas ir taikymas bei akcininkų teisių įgyvendinimas pagal tokius įstatymus ir teisės aktus gali būti susijęs su esminiais neapibrėžtumais. Be to, gali būti skirtumų tarp apskaitos ir audito standartų, pranešimų teikimo praktikos ir informacijos atskleidimo reikalavimų, lyginant su tais, kurie yra įprastai priimtini tarptautiniu mastu. Kai kuriems Subfondams taikomas mokestis prie pajamų šaltinio ir kiti mokesčiai. Mokesčių teisė ir kiti teisės aktai bet kurioje šalyje nuolat keičiasi, kai kada tokie pakeitimai gali būti taikomi ir retrospektyviai. Aiškinimas ir mokesčių teisės taikymas kai kurių šalių mokesčių institucijose nėra vieningas ir skaidrus ir, priklausomai nuo regiono, gali skirtis.

6.14. Interesų konfliktai

Valdymo įmonei ir įvairioms trečiosioms šalims, kurioms Valdymo įmonė pavedė savo funkcijas, gali kilti interesų konfliktų, susijusių su jų pareigomis Fondui. Tačiau Xxxxxxx įmonė užtikrins, kad tokie galimi interesų konfliktai būtų išsprendžiami teisingai ir, kiek tai įmanoma padaryti, siekiant geriausių Akcininkų interesų.

6.15. Besivystančios rinkos

Subfondas gali investuoti ir mažiau išsivysčiusiose arba besivystančiose rinkose. Tokios rinkos gali būti nepastovios ir nelikvidžios ir Subfondo investicijos tokiose rinkose gali būti laikomos spekuliatyviomis ir gali būti stipriai vėluojama atsiskaityti. Praktikoje, kiek susiję su atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius besivystančiose rinkose, tai susiję su didesne rizika nei išsivysčiusiose rinkose, dalinai dėl to, kad Fondas turi naudotis brokerių ir kitų sandorio šalių, kurios ne tokios kapitalizuotos, paslaugomis, be to, depozitoriumas ir turto registravimas kai kuriose šalyse gali būti nepatikimas. Vėlavimai atsiskaityti gali lemti tai, kad bus praleistos kai kurios galimybės investuoti, jei Subfondas negalės įsigyti ar disponuoti vertybiniu popieriumi.

Rizika, kad grynųjų aktyvų vertė smarkiai svyruos, ir kad išpirkimai gali būti sustabdomi tuose Subfonduose gali būti daug didesnė nei tuose Subfonduose, kurie investuoja didžiosiose pasaulio rinkose. Subfondo, investuojančio tokiose rinkose, turtas, taip pat Subfondo gaunamos pajamos, taip pat gali būti neigiamai paveiktos valiutų kursų svyravimų bei biržos kontrolės ir apmokestinimo įstatymų keitimosi, ir atitinkamai, tokio Subfondo Akcijų grynųjų aktyvų vertė gali labai svyruoti. Kai kuriose iš tokių rinkų gali būti netaikomi apskaitos, audito, ir finansinių ataskaitų teikimo standartai ir praktika, lyginant su tomis, kokios taikomos labiau išsivysčiusiose šalyse, ir tokių šalių vertybinių popierių rinkos gali būti netikėtai uždarytos.

Čia gali būti mažesnė vyriausybės priežiūra ir teisinis reguliavimas ir mažiau apibrėžti mokesčių įstatymai ir procedūros, nei šalyse, kur vertybinių popierių rinkos yra geriau išvystytos. Kai kurių besivystančių rinkų vyriausybės turi didžiulę įtaką privačiam ekonomikos sektoriui ir politiniai bei socialiniai netikrumai, kurie egzistuoja daugelyje besivystančių šalių, yra ypatingai reikšmingi. Kita rizika, būdinga tokioms šalims, yra, kad tų šalių ekonomikos yra iš esmės orientuotos į eksportą, ir dėl to priklauso nuo tarptautinės prekybos. Itin apsunkintų infrastruktūrų egzistavimas ir neaiškios finansinės sistemos, kaip ir aplinkosaugos problemos, taip pat sukelia riziką kai kuriose šalyse.

Su tvarumu susijusi rizika

Besivystančios rinkos gali turėti didesnę tvarumo riziką nei kitos rinkos. Pagrindinė to priežastis – mažesnis su ESG susijusių reglamentų ir standartų skaičius arba silpnesnis jų įgyvendinimas ir (arba) kontrolė, todėl ESG praktika ten gali būti ne tokia pažangi kaip išsivysčiusiose rinkose. Pavyzdžiui, besivystančiose rinkose dažnai būna didesnė valdymo rizika, atsirandanti dėl nepakankamos rinkos brandos, kadencijų įmonėse nebuvimo ar dažnu atveju didesnės nuosavybės (įskaitant valstybinę) koncentracijos. Besivystančių rinkų valstybinių emitentų vertybinių popierių kredito kokybei neigiamos įtakos gali turėti didesnė nei įprasta politinio, ekonominio, socialinio ir religinio nestabilumo rizika, nepalankūs valdžios reglamentų ir įstatymų pakeitimai ir privalomas turto įsigijimas be tinkamos kompensacijos. Be to, daugelio besivystančių rinkų šalių įmonės paprastai yra mažiau skaidrios ir atskleidžia žemesnio patikimumo informaciją, todėl Investicijų valdytojui ir išoriniams paslaugų teikėjams sunkiau nustatyti ir įvertinti galimos tvarumo rizikos reikšmingumą. Atsilikimas darbo ir žmogaus teisių praktikos, vaikų darbo,

korupcijos srityse yra kiti tvarumo rizikos besivystančiose rinkose pavyzdžiai, kurie gali pakenkti įmonės reputacijai ir pelno perspektyvoms bei padidinti įstatyminės kontrolės ir apribojimų riziką. Tokie atvejai galėtų turėti reikšmingos įtakos Subfondo grąžai.

6.16. Investavimas Kinijoje

Laikantis Subfondo investavimo politikos, bet kuri investicija žemyninėje Kinijos dalyje atliekama per Kinijos tarpbankinės obligacijų rinkos „China Interbank Bond Market“ tiesioginę prieigą arba „Bond Connect“. Investicijoms Kinijoje būdinga investicijų į besivystančiąsias rinkas rizika, o investuotojai gali susidurti su toliau išdėstyta rizika:

• Kinijos tarpbankinės obligacijų rinkos „China Interbank Bond Market“ (toliau – „CIBM“) rizika. CIBM yra NIF rinka, nepatenkanti į dvi pagrindines Kinijos vertybinių popierių biržas. CIBM instituciniai investuotojai prekiauja valstybės ir įmonių obligacijomis „vienas su vienu“ kotiravimu pagrįstu pagrindu. CIBM sudaro 95 proc. visų prekyboje esančių obligacijų Kinijoje vertės. CIBM yra prižiūrima Kinijos liaudies banko (toliau – „KLB“). Investuotojai turėtų žinoti, kad Kinijos obligacijų rinka tebėra besivystanti, todėl dėl prekybos CIBM Subfondas susiduria su didesne:

o Likvidumo rizika. Fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių, kuriais prekiaujama CIBM, paklausos ir pasiūlos kainos skirtumas gali būti didelis. Todėl Subfondai gali patirti reikšmingų prekiavimo sąnaudų, o parduodami tokias investicijas – netgi nuostolių. Nesant reguliarios ir aktyvios antrinės rinkos, gali pasitaikyti situacijų, kai Subfondai negalės parduoti savo turimų obligacijų Investicijų valdytojo nuomone palankiomis kainomis, todėl obligacijas gali tekti laikyti iki išpirkimo datos.

o Atsiskaitymo rizika. CIBM už sandorius atsiskaitoma pagal priešingos sandorio šalies vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą. Priešingai sandorio šaliai nevykdant sandorio įsipareigojimų, Subfondai nuostolių nepatirs.

• CIBM tiesioginės prieigos rizika. CIBM tiesioginė prieiga yra Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – „KLR“) 2016 m. peržiūrėta investavimo programa, pagal kurią tam tikri užsienio instituciniai investuotojai, tokie kaip Fondas ir jo Subfondai, gali investuoti neturėdami specialių licencijų ar kvotų, tiesiogiai į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriais prekiaujama CIBM, tarpininkaujant vidaus atsiskaitymų už obligacijas agentui (toliau – Atsiskaitymų už obligacijas agentas), kuris atsakingas už dokumentų pateikimą ir sąskaitų atidarymą atitinkamose KLR institucijose, ypač KLB.

Užsienio institucinių investuotojų (tokių kaip Fondas) dalyvavimui CIBM tiesioginėje prieigoje taikomos žemyninės Kinijos valdžios įstaigų, pavyzdžiui, KLB ir Valstybinės užsienio valiutos administracijos (angl. State Administration of Foreign Exchange, SAFE), paskelbtos taisyklės ir kiti teisės aktai. Šios taisyklės ir kiti teisės aktai kartkartėmis gali būti keičiami (pakeitimus taikant retrospektyviai) ir apimti (tuo neapsiribojant):

o 2016 m. vasario 24 d. KLB išleistą „Skelbimą (2016 m.) Nr. 3“;

o 2016 m. gegužės 27 d. KLB pagrindinės būstinės Šanchajuje išleistas „Užsienio institucinių investuotojų dokumentų teikimo investuojant į tarpbankines obligacijų rinkas taisykles“;

o 2016 m. gegužės 27 d. SAFE išleistą „Cirkuliarinį raštą dėl užsienio institucinių investuotojų investicijų į tarpbankinę obligacijų rinką, kiek tai susiję su užsienio valiutos kontrole“; ir

o bet kokius kitus taikomus atitinkamų institucijų paskelbtus teisės aktus.

CIBM tiesioginės prieigos taisyklės ir kiti teisės aktai yra palyginti nauji. Todėl tokių investavimo teisės aktų taikymas ir aiškinimas yra palyginti nepatikrintas, kas lemia netikrumą dėl to, kaip jie bus taikomi, nes KLR valdžios įstaigoms ir priežiūros institucijoms yra suteikta nemažai laisvės, taigi nėra jokio precedento ar tikrumo, kaip tokia laisvė galėtų būti įgyvendinama dabar ar ateityje. Be to, negalima užtikrinti, kad CIBM tiesioginės prieigos taisyklės ir kiti teisės aktai ateityje nebus panaikinti. Tokie pakeitimai ar panaikinimas gali neigiamai paveikti Subfondus, kurie investuoja į KLR rinkas per CIBM tiesioginę prieigą.

Investuotojai taip pat turėtų žinoti, kad dėl CIBM tiesioginės prieigos jie susiduria su tokia rizika:

o Perlaidų ir repatriacijos apribojimų rizika. Užsienio investuotojai (tokie kaip Fondas) gali perleisti pagrindinę investicijų dalį ženminbi (toliau – „RMB“) arba užsienio valiuta į KLR, kad galėtų investuoti į CIBM per CIBM tiesioginę prieigą. Subfondui, naudojantis CBIM tiesiogine prieiga, reikės perleisti pagrindinę investicijos dalį, atitinkančią bent 50 proc. laukiamos investicijos, per devynis (9) mėnesius nuo dokumentų pateikimo KLB dienos. Kitu atveju dokumentus reikės pateikti iš naujo per vidaus Atsiskaitymų už obligacijas agentą.

Subfondui susigrąžinus lėšas iš KLR, RMB ir užsienio valiutos kursas (toliau – „Valiutos kursas“) turėtų atitikti Valiutos kursą tuo metu, kai pagrindinė investicijos dalis buvo perleista KLR; maksimalus leidžiamas nuokrypis yra 10 proc. Tačiau tiek, kiek repatriacijos į išorę valiuta sutampa su perleidimo viduje valiuta, Valiutos kurso apribojimai nėra taikomi.

KLR valdžios institucijos gali nustatyti tam tikrus apribojimus CIBM tiesioginėje prieigoje dalyvaujantiems investuotojams ir (arba) Atsiskaitymų už obligacijas agentui. Šie apribojimai gali neigiamai paveikti Subfondo likvidumą ir veiklos rezultatus. Šiuo metu repatriaciją KLR galima atlikti kasdien, jai netaikomi repatriacijos apribojimai (tokie kaip peržvalgos laikotarpiai) ar išankstinio patvirtinimo reikalavimai, tačiau privaloma atlikti autentiškumo ir atitikties peržiūrą. Atsiskaitymų už obligacijas agentas atitinkamoms KLR institucijoms teikia ataskaitas apie perlaidas ir repatriaciją. Tačiau negalima užtikrinti, kad KLR taisyklės ir kiti teisės aktai nesikeis, taip pat kad ateityje nebus nustatyta apribojimų repatriacijai. Be to, kadangi Atsiskaitymų už obligacijas agentas atlieka visų repatriacijos atvejų autentiškumo ir atitikties peržiūrą, tuo atveju, jeigu nesilaikoma CIBM tiesioginės prieigos taisyklių ir kitų teisės aktų, Atsiskaitymų už obligacijas agentas gali atidėti repatriacijos vykdymą ar net ją visai atšaukti. Bet kokie KLR institucijų būsimi apribojimai investuoto kapitalo ir grynojo pelno repatriacijai, jos atmetimas ar

atidėjimas gali paveikti Xxxxxxxx gebėjimą vykdyti akcininkų užklausas dėl išpirkimo. Svarbu pažymėti, kad faktinio laiko, kurio reikia repatriacijai įvykdyti, Investicijų valdytojas nekontroliuoja.

Norėdamas dalyvauti CIBM tiesioginėje prieigoje, Investicijų valdytojas teikia paraišką KLB tarpininkaujant Atsiskaitymų už obligacijas agentui. Paraiškoje, be kitų dalykų, nurodomas laukiamas investicijos, kurią kiekvienas Subfondas, galintis investuoti Kinijoje, atliks per CIBM tiesioginę prieigą, dydis. Pasiekus numatytą investicijos dydį, norint ją padidinti, reikia pateikti papildomus dokumentus KLB per Atsiskaitymų už obligacijas agentą. Negalima užtikrinti, kad KLB pritars padidinimui, kas gali riboti Subfondo prieigą prie vertybinių popierių, kuriais prekiaujama CIBM.

o Vertybinių popierių ir pinigų sąskaitos. KLR vidaus vertybiniai popieriai yra registruoti „investicijų valdytojo visas pavadinimas

– Subfondo pavadinimas“ vardu vadovaujantis atitinkamomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Juos elektronine forma Atsiskaitymų už obligacijas agentas tvarko per vertybinių popierių sąskaitą Kinijos centrinio depozitoriumo ir kliringo kompanijoje / Šanchajaus kliringo rūmuose (angl. China Central Depository & Clearing Co, CCDC / Shanghai Clearing House, SCH). Vidaus grynieji pinigai tvarkomi pinigų sąskaitoje pas Atsiskaitymų už obligacijas agentą.

Už kiekvieną Subfondą, norintį investuoti per CIBM tiesioginę prieigą, KLB teikiami papildomi dokumentai, kad būtų galima nustatyti atskirą Subfondo nuosavybės teisę. KLR vertybinių popierių, kurie įsigyjami per CIBM tiesioginę prieigą, nuosavybės teisė pripažinta KLB 2016 m. gegužės 30 d. išleistame DUK leidinyje. Tačiau nuosavybės teisė KLR yra nepatikrinta sąvoka.

Investuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad Subfondo pinigų sąskaitoje pas Atsiskaitymų už obligacijas agentą laikomi grynieji pinigai nebus atskirti – jie bus laikomi skola, kurią Atsiskaitymų už obligacijas agentas skolingas Subfondui kaip indėlininkui. Tokie grynieji pinigai bus sumaišyti su kitiems Atsiskaitymų už obligacijas agento klientams priklausančiais pinigais. Atsiskaitymų už obligacijas agento bankroto arba likvidavimo atveju Subfondas neturės nuosavybės teisių į tokioje pinigų sąskaitoje laikomus pinigus, be to, Subfondas taps neužtikrintu kreditoriumi, jo reitingas bus toks pat, koks yra visų kitų Atsiskaitymų už obligacijas agento neužtikrintų kreditorių reitingas. Subfondas, susigrąžindamas tokią skolą, gali susidurti su sunkumais ir (arba) delsa, taip pat gali būti, kad jis negalės atgauti dalies arba visos skolos – tokiu atveju Subfondas patirs nuostolių.

o Atsiskaitymų už obligacijas agento rizika. Yra rizika, kad Xxxxxxxxx patirs tiesioginių arba pasekminių nuostolių dėl: (i) Atsiskaitymų už obligacijas agento veiksmų ar neveikimo atsiskaitant už sandorius arba perleidžiant lėšas ar vertybinius popierius; arba (ii) Atsiskaitymų už obligacijas agento įsipareigojimų nevykdymo arba bankroto; arba (iii) Atsiskaitymų už obligacijas agento laikino ar nuolatinio teisės būti tokiu agentu atėmimo. Tokie veiksmai, neveikimas, įsipareigojimų nevykdymas ar diskvalifikacija taip pat gali neigiamai paveikti Subfondą įgyvendinant investavimo strategiją arba trukdyti vykdyti jo operacijas, pavyzdžiui, dėl to gali būti vėluojama atsiskaityti už bet kokį sandorį ar perleisti lėšas ar vertybinius popierius KLR, arba susigrąžinti turtą, kas savo ruožtu gali neigiamai paveikti Subfondo grynųjų aktyvų vertę.

Be to, Atsiskaitymų už obligacijas agentui pažeidus bet kurią CIBM tiesioginės prieigos taisyklių nuostatą, KLB yra suteikta teisė taikyti reglamentavimo sankcijas. Tokios sankcijos gali neigiamai paveikti Fondo per CIBM tiesioginę prieigą atliekamas investicijas.

▪ „Bond Connect“ rizika. „Bond Connect“ yra investicinių obligacijų rinkos prieigos kanalas, sukurtas 2017 m. liepą tarp Honkongo ir Kinijos Liaudies Respublikos, kuris palengvina investavimą į CIBM per bendros prieigos ir ryšio galimybes prekybai, saugojimui ir susitarimams tarp susijusių Honkongo ir Kinijos Liaudies Respublikos finansinių infrastruktūrų. Subfondo investicijas į Kiniją nukreipiant per „Bond Connect“, tokioms investicijoms gali būti taikomi papildomi rizikos faktoriai.

Pagal Kinijos Liaudies Respublikoje galiojančius reglamentus užsienio šalių investuotojai, kurie gali ir pageidauja investuoti per „Bond Connect“, tai gali atlikti per užsienio saugojimo agentūrą, patvirtintą Honkongo finansų kontrolės institucijos („Užsienio saugojimo agentūra“), kuri bus atsakinga už sąskaitos atidarymą atitinkamoje užsienio saugojimo agentūroje, patvirtintoje Kinijos Liaudies Banko. Kadangi sąskaita investicijoms į CIBM rinką, atidaroma per „Bond Connect“, turi būti sukuriama per Užsienio saugojimo agentūrą, atitinkamame Subfonde gali kilti įsipareigojimų nevykdymo ar Užsienio saugojimo agentūros padarytų klaidų rizika.

Vertybiniai popieriai, Subfondo investuojami per „Bond Connect“, bus laikomi sąskaitoje, valdomoje Centrinės piniginių rinkų agentūros (angl. Central Moneymarkets Units, toliau – CMU) kaip centrinio investicijų saugotojo Honkonge ir įgaliotojo turėtojo. Kadangi CMU yra tik vertybinių popierių įgaliotasis turėtojas, o ne nuosavybės turėtojas, tuo mažai tikėtinu atveju, jei CMU atžvilgiu Honkonge būtų pradėta likvidavimo procedūra, investuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad vertybiniai popieriai nebus laikomi CMU bendrojo turto dalimi, kurią galima paskirstyti kreditoriams, net pagal Kinijos Liaudies Respublikos įstatymus. Tačiau CMU neprivalės imtis jokių juridinių veiksmų ar kreiptis į teismą, kad užtikrintų investuotojų į vertybinius popierius teises Kinijos Liaudies Respublikoje. CMU nepavykus laiku įvykdyti arba iš viso neįvykdžius savo įsipareigojimų, gali nepavykti sudaryti sandorio arba galima prarasti vertybinius popierius ir (arba) sumokėtus už juos pinigus, taigi atitinkami Subfondai ir jų investuotojai dėl to gali patirti nuostolių. Nei Subfondai, nei investicijų valdytojas ir (arba) papildomų investicijų valdytojas neatsako ir neprivalo atsakyti už jokius minėtus nuostolius.

Prekyba vertybiniais popieriais per „Bond Connect“ gali būti susijusi su kliringo ir atsiskaitymo rizika. Jei Kinijos Liaudies Respublikos kliringo įstaiga nevykdo savo įsipareigojimo pristatyti vertybinius popierius ar atlikti mokėjimą, Subfondas gali susidurti su sunkumais laiku susigrąžinti patirtus nuostolius arba gali būti neįmanoma susigrąžinti patirtų nuostolių visa apimtimi.

Investicijoms per „Bond Connect“ netaikomos jokios kvotos, tačiau atitinkamos institucijos gali suspenduoti sąskaitos atidarymą ar prekybą per „Bond Connect“, taigi atitinkamo Subfondo galimybės investuoti į CIBM bus ribotos, todėl atitinkamas Subfondas gali negalėti veiksmingai įgyvendinti savo investavimo strategijos arba tai gali turėti nepageidaujamą poveikį atitinkamo Subfondo veiklai, nes atitinkamam Subfondui gali tekti atsisakyti savo turimų CIBM vertybinių popierių.

• Ženminbi valiutos rizika. CIBM tiesioginėje prieigoje, investuojant žemyninėje Kinijoje, užsienio valiutą leidžiama konvertuoti į RMB tiek viduje (toliau – „CNY“), tiek užsienyje (toliau – „CNH“). CNH vertė gali skirtis, kartais reikšmingai, nuo CNY vertės dėl įvairių veiksnių, įskaitant, bet neapsiribojant, Kinijos vyriausybės nustatytą užsienio valiutos kontrolės politiką ir repatriacijos apribojimus bei kitus išorės veiksnius ir rinkos jėgas. Todėl žemyninėje Kinijoje investuojantys Subfondai gali susidurti su didesne valiutos rizika.

• Mokesčių Kinijoje rizika. Kaip ir kitų Subfondų atveju, Kinijoje gautoms pajamoms ir pelnui gali būti taikomas išskaičiuojamas mokestis ir kapitalo prieaugio mokestis. Esamų Kinijos mokesčių įstatymų aiškinimas ir taikymas gali būti mažiau nuoseklus ir skaidrus, palyginti su labiau išsivysčiusių šalių, ir gali skirtis skirtinguose regionuose. Yra galimybė, kad esami mokesčių įstatymai, kiti teisės aktai ir praktika Kinijoje bus pakeisti, pakeitimus taikant retrospektyviai. Be to, negalima užtikrinti, kad šiuo metu užsienio bendrovėms taikomos mokestinės lengvatos, jeigu tokių yra, nebus panaikintos, o esami mokesčių įstatymai ir kiti teisės aktai ateityje nebus peržiūrėti ar pakeisti. Dėl bet kokių tokių pakeitimų gali sumažėti pajamos iš Subfondo investicijų ir (arba) jų vertė.

Fondo manymu, Subfondas turėtų būti traktuojamas kaip Liuksemburgo rezidentas mokesčių tikslais ir jo kapitalo prieaugiui turėtų būti taikomos mokestinės išimtys, nustatytos Liuksemburgo-Kinijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje.

⚫ Kinijos kredito reitingų rizika. Kai kuriems Subfondo turimiems skolų vertybiniams popieriams Kinijos vietos kredito reitingų agentūra gali būti priskyrusi kredito reitingą. Tokių agentūrų naudojami reitingų kriterijai ir metodika gali nesutapti su tais, kuriuos naudoja gerai žinomos tarptautinės kredito reitingų agentūros (pvz., „S&P“, „Moody’s“ arba „Fitch“). Todėl tokių vertybinių popierių reitingai, suteikti pagal tokių agentūrų reitingų sistemas, gali būti nepalyginami su vertybinių popierių reitingais, kuriuos suteikė tarptautinės kredito reitingų agentūros. Pasirinkdamas Subfondo skolų vertybinius popierius, Investicijų valdytojas gali remtis Kinijos vietos kredito reitingų agentūrų suteiktais reitingais, tačiau pirmiausia jis atliks savo vidinę analizę, kad kiekvieną skolos vertybinį popierių įvertintų atskirai.

6.17. Sektoriaus rizika

Subfondas visas savo investicijas gali sutelkti į konkretaus ekonominio sektoriaus įmones. Dėl to Subfondo veiklos rezultatai gali labai priklausyti nuo to sektoriaus plėtros ir sektorių veikiančio ekonomikos ciklo. Su konkrečiu sektoriumi susieti Subfondai yra daug nepastovesni, o jų investuotojai gali patirti didesnį kapitalo nuostolį nei Subfondų, kurie investuoja į keletą sektorių, investuotojai.

6.18. Visuomenės sveikatos krizės

Dėl pandemijų ir kitų plačiai paplitusių visuomenės sveikatos krizių, įskaitant tokių infekcinių ligų kaip SARS, H1N1/09 gripas, paukščių gripas, Ebola ir COVID-19 protrūkius, rinka tapo nestabili ir buvo sužlugdyta ir ateityje tokios krizės gali turėti esminį neigiamą poveikį ekonominei gamybai ir veiklai nenuspėjamais būdais, dėl kurių Subfondas gali patirti didelių nuostolių.

6.19. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos

2017 m. kovo 29 d. JK oficialiai pranešė Europos Tarybai apie savo ketinimą pasitraukti iš Europos Sąjungos (Breksitas). Po kelių pakartotinai vykusių derybų, Europos Komisija ir JK susitarė dėl JK pasitraukimo iš ES sąlygų ir JK ir ES Parlamentas pritarė dėl šių sąlygų. 2020 m. sausio 31 d. 11:00 val. JK oficialiai pasitraukė iš ES; tada prasidėjo pereinamasis laikotarpis, nurodytas pasitraukimo iš ES sutartyje, kurio numatoma pabaiga yra 2020 m. gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu tikimasi, kad dauguma galiojančių ES nuostatų ir toliau bus taikomos JK.

JK pasitraukimo iš ES sąlygos, įskaitant galimybę patekti į ES bendrąją rinką, leidžiančią JK ir ES keistis prekėmis ir paslaugomis, vis dar yra neaiškios. JK tikisi susitarti dėl būsimų santykių su ES iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tačiau tai priklauso nuo to, ar susitars ES valstybės narės.

Be kitų dalykų, ES teisės aktų taikymas fondų sektoriuje JK ateityje priklausys nuo to kaip JK persvarstys santykius su JK. Negali būti užtikrinama, kad bet kokie persvarstyti įstatymai ar norminiai teisės aktai neturės neigiamo poveikio Subfondui ir jo investicijoms, įskaitant Subfondo galimybei pasiekti savo investavimo tikslų.

Teisinis, politinis ir ekonominis neapibrėžtumas, atsiradęs dėl JK pasitraukimo iš ES, gali turėti neigiamą poveikį tiek ES, tiek JK įmonėms. Dėl šio neapibrėžtumo gali sulėtinti ekonomikos augimą ir (arba) pabloginti verslo aplinką JK ir vienoje ar daugiau ES valstybių narių.

6.20. Katalizuojantys įvykiai

Subfondo investicijos gali apimti investicijas, susijusias į vertybinius popierius su artimojo laikotarpio katalizuojančiais įvykiais, dėl kurių, kaip numanoma, kaina gali padidėti / sumažėti. Katalizuojantys įvykiai, be kita ko, apima refinansavimo, restruktūrizavimo operacijas, nemokumo atvejus bei susijungimus ir įsigijimus. Dėl katalizuojančių įvykių gali padidėti likvidumo rizika, nes po katalizuojančių įvykių gali būti sunku įsigyti vertybinių popierių ar juos parduoti arba gali būti sunkiau nustatyti jų vertę, ypač besikeičiančiose rinkose. Dėl Subfondo investicijų į nelikvidžius vertybinius popierius gali sumažėti Subfondo grąža, nes jis gali negalėti parduoti nelikvidžių vertybinių popierių palankiu laiku arba už palankią kainą, dėl ko Subfondas gali negalėti pasinaudoti investavimo galimybėmis.

6.21. FATCA ir Bendrieji duomenų teikimo standartai

Pagal FATCA įstatymo ir Bendro duomenų teikimo standarto įstatymo sąlygas Fondas gali būti laikomas Atskaitingąja (užsienio) finansų įstaiga. Taigi Xxxxxx gali pareikalauti visų Akcininkų pateikti savo rezidavimo vietos mokesčių tikslais patvirtinamuosius dokumentus ir visą kitą informaciją, kuri yra reikalinga siekiant atitikti pirmiau minėtus teisės aktus. Jei Fondui pradedami taikyti išskaičiuojamieji mokesčiai ir (arba) baudos dėl to, kad nesilaikoma reikalavimų pagal FATCA įstatymą, ir (arba) baudos dėl to, kad nesilaikoma reikalavimų pagal Bendro duomenų teikimo standarto įstatymą, gali būti padarytas esminis neigiamas poveikis Akcininkų turimų Akcijų vertei. Be to, iš Fondo taip pat gali būti pareikalauta išskaičiuoti mokesčius už tam tikrus mokėjimus savo Akcininkams, kurie nesilaiko FATCA (t. y. įsipareigojimas sumokėti išskaičiuojamąjį mokestį, kuris taikomas vadinamiesiems užsienio perleidžiamiesiems mokėjimams (angl. passthru payments).

6.22. Sėkmės mokesčio mechanizmas

Atskirai kiekvienam subfondui gali būti taikomi dviejų rūšių sėkmės mokesčio mechanizmai, aprašyti 9 skyriuje „Valdymas ir fondo mokesčiai“. Investavusiems į neišlyginamojo sėkmės mokesčio klases, žymimas „(CPerf)“, retkarčiais gali tekti mokėti sėkmės mokestį už pelno neuždirbusias akcijas, nes sėkmės mokestis apskaičiuojamas klasės lygmeniu, o ne atskirai kiekvienam akcininkui.

6.23. Su depozitoriumu susijusi rizika

Kartkartėmis Investicijų valdytojas gali nuspręsti investuoti šalyje, kurioje Depozitoriumas neturi korespondento. Tokiu atveju Depozitoriumas turės nustatyti ir, atlikęs patikrinimą, paskirti vietos depozitoriumą. Šis procesas gali užtrukti ir, kol procesas vykdomas, Investicijų valdytojas gali netekti savo investavimo galimybių.

Taip pat Depozitoriumas privalo nuolat vertinti šalies, kurioje saugomas Fondo turtas, depozitoriumo riziką. Kartkartėmis Depozitoriumas gali nustatyti depozitoriumo riziką tam tikroje jurisdikcijoje ir rekomenduoti Investicijų valdytojui nedelsiant realizuoti savo investicijas. Šiuo atveju faktinė turto pardavimo kaina gali būti mažesnė už tą, kurią Fondas būtų gavęs įprastomis aplinkybėmis; tokia situacija gali paveikti atitinkamų Subfondų veiklos rezultatus.

Kad nuolat užtikrintų savo mokesčių (pavyzdžiui, mokesčiai, mokami Depozitoriumui už jo paslaugas, taip pat Depozitoriumo siūloma galimybė pereikvoti sąskaitos lėšas) mokėjimą pagal Depozitoriumo sutartį, Depozitoriumui teikiama pirmenybė gauti Fondo suteikiamą įkaitą už turtą, kurį Depozitoriumas ar bet kuri trečioji šalis kartkartėmis laiko tiesiogiai Fondo sąskaita.

Pagal V KIPVPS direktyvą grynieji pinigai turi būti traktuojami kaip trečios kategorijos turtas šalia finansinių priemonių, kurios gali būti saugomos, ir kito turto. V KIPVPS direktyvoje nustatyti konkretūs pinigų srautų stebėsenos įsipareigojimai. Priklausomai nuo išpirkimo termino, terminuotieji indėliai gali būti traktuojami kaip investicijos, taigi kaip kitas turtas, o ne grynieji pinigai.

6.24. ESG / tvarumo rizika

Tvarumo rizika yra aplinkosaugos, socialinis arba valdymo įvykis arba sąlyga, kuri, jei įvyktų, galėtų turėti faktinį arba potencialų reikšmingą neigiamą poveikį Subfondų atliekamų investicijų vertei.

Nėra garantijos, kad Investicijų valdytojo įgyvendinamos tvarumo rizikos vertinimo ir valdymo priemonės apsaugos Subfondus nuo nuostolių, patirtų dėl tvarumo rizikos.

6.25. ESG vertinimo kriterijų įgyvendinimas

Skirtingi Subfondai gali naudoti ir taikyti skirtingus ESG vertinimo kriterijus. Į ESG orientuotiems Subfondams gali būti ribojamos investicijos į tam tikrus įmonių ir valstybinius emitentus, į kuriuos galėtų investuoti panašią strategiją taikantis į ESG atsižvelgiantis Subfondas. Todėl į ESG orientuotų Subfondų rezultatai gali skirtis nuo panašią strategiją taikančių į ESG atsižvelgiančių Subfondų. Jeigu tokie į ESG orientuoti Subfondai nėra valdomi stengiantis sekti į ESG orientuotą lyginamąjį indeksą, tokie į ESG orientuoti Subfondai gali turėti kitokias portfelio savybes (pvz., indekso sekimo paklaidą) nei panašią strategiją taikantys į ESG atsižvelgiantys Subfondai.

Atlikdamas įmonių arba valstybinių emitentų ESG analizę, Investicijų valdytojas gali remtis trečiųjų šalių arba tyrimų teikėjų duomenimis. Tokie duomenys gali būti netikslūs, neišsamūs arba nepasiekiami. Dėl šios priežasties Investicijų valdytojas gali įvertinti emitentą arba vertybinius popierius neteisingai.

Jei pasikeistų bet kokio Subfondo turimo vertybinio popieriaus ESG vertinimas, dėl kurio Investicijų valdytojas turėtų vertybinio popieriaus atsisakyti, Investicijų valdytojas siekia tai padaryti kuo greičiau ir atsižvelgiant į investuotojų interesus. Dėl to Subfondas gali būti investavęs į vertybinį popierių, kuris ribotą laikotarpį neatitiks Subfondo taikomų ESG vertinimo kriterijų.

Vertybiniai popieriai, Išvestinės finansinės priemonės ir Investavimo metodai

6.26. Fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai – bendroji dalis

Investuojant į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius patiriama palūkanų normos, sektoriaus, vertybinių popierių ir kredito rizika. Žemiau reitinguojamų vertybinių popierių pajamingumas paprastai yra didesnis nei aukščiau reitinguojamų vertybinių popierių – taip kompensuojama už mažesnį šių vertybinių popierių kreditingumą ir už didesnę įsipareigojimų nevykdymo riziką.

Investuotojai turėtų nepamiršti, kad kredito reitingai nebūtinai atspindi tikrąją investicijos riziką ir kad Investicijų valdytojas, atlikdamas kredito analizę, gali naudotis savo kredito reitingavimo kriterijais, kurie gali skirtis nuo kredito reitingų agentūrų naudojamų kriterijų.

6.27. Vyriausybės obligacijos

Subfondas gali investuoti į skolos vertybinius popierius, išleistus ar užtikrintus vyriausybių ar jų agentūrų (Vyriausybės obligacijos). Vyriausybės įstaiga, kuri kontroliuoja Vyriausybės išleistų obligacijų apmokėjimą, gali neturėti galimybės ar nenorėti sumokėti pagrindinės sumos ir (ar) palūkanų, suėjus jų mokėjimo terminui, pagal tokios skolos sąlygas. Vyriausybinės įstaigos noras ar gebėjimas apmokėti pagrindinę ir palūkanų sumą reikiamu laiku gali būti paveiktas, be kitų faktorių, grynųjų pinigų srautų judėjimo, turimų užsienio rezervų, pakankamų užsienio valiutos išteklių tą dieną, kai turi būti atliekami mokėjimai, santykinio turimų paskolų kiekio įtakos visai ekonomikai, vyriausybinės įstaigos politikos Tarptautinio valiutos fondo atžvilgiu ir politinių apribojimų, kurie taikomi tokiai vyriausybės įstaigai. Vyriausybės įstaigos taip pat gali būti priklausomos nuo laukiamų kompensacijų iš užsienio vyriausybių, daugiašalių institucijų, ir kitų esančių užsienyje, kurios gali sumažinti pagrindinę ir nuo skolos sukauptų palūkanų normą. Tokių vyriausybių, institucijų ir kitų įsipareigojimas išmokėti tokias sumas gali priklausyti nuo to, kaip vyriausybės įstaiga įgyvendina ekonomines reformas ir (ar) nuo ekonominių rezultatų ir tokių skolininkų laiku vykdomų įsipareigojimų. Jei tokios reformos neįgyvendinamos, tokie ekonominių rezultatų lygiai nepasiekiami ar pagrindinė ar palūkanų suma nesumokama, kai joms ateina

terminas, gali lemti, kad trečiosios šalys atsisakys skolinti tokioms vyriausybės įstaigoms lėšas, kas gali dar labiau pabloginti tokio skolininko galimybes ar norą vykdyti skolinius įsipareigojimus laiku. Todėl vyriausybės įstaigos gali nevykdyti įsipareigojimų pagal išleistas vyriausybės obligacijas.

Vyriausybės obligacijų savininkai gali būti prašomi dalyvauti tokių paskolų restruktūrizavime ir jų termino vyriausybėms įstaigoms pratęsime. Nėra tokio bankroto proceso, kurio metu vyriausybinės obligacijos, įsipareigojimų pagal kurias nevykdo vyriausybės įstaigos, gali būti visiškai ar dalinai susigrąžintos.

6.28. Bendrovių obligacijos

Subfondas gali investuoti į bendrovių obligacijas. Bendrovių obligacijos yra susijusios su rizika, kad emitentas negalės įvykdyti pagrindinės įsipareigojimų sumos ir palūkanų mokėjimo prievolės, taip pat su kainos svyravimais dėl tokių veiksnių kaip jautrumas palūkanų normai, emitento kreditingumo vertinimas rinkoje ir bendras likvidumas rinkoje. Kai palūkanų normos kyla, tikėtina, kad bendrovių obligacijų vertė gali mažėti. Bendrovių obligacijos, kurių išpirkimo terminas ilgesnis, yra jautresnės palūkanų normų svyravimams nei tos, kurių terminas yra trumpesnis.

6.29. Investicinio reitingo vertybiniai popieriai

Subfondas gali investuoti į investicinio reitingo vertybinius popierius. Investiciniu reitingu reitinguojami vertybiniai popieriai reitingų agentūrų yra priskiriami prie tam tikro kredito reitingo pagal kreditingumą arba įsipareigojimų pagal išleistas obligacijas neįvykdymo rizikos. Reitingų agentūros kartkartėmis peržiūri tokius priskirtus vertybinių popierių reitingus ir atitinkamai gali sumažinti reitingą, jei ekonominės aplinkybės daro įtaką atitinkamų obligacijų emisijoms.

6.30. Subinvesticinio reitingo / xxxxxxx xxxxxxxxxxx vertybiniai popieriai

Subfondas gali investuoti į subinvesticinio reitingo / didelio pajamingumo vertybinius popierius. Šiems fiksuoto pajamingumo vertybiniams popieriams (kurių Standard & Poor‘s arba Fitch reitingas yra BB+ ar žemesnis, Moody‘s reitingas yra Ba1 ar žemesnis) paprastai būdingi didesni rinkos svyravimai ir didesnė pajamų bei pagrindinės sumos praradimo rizika dėl emitento įsipareigojimų nevykdymo, nei fiksuoto pajamingumo vertybiniams popieriams, kuriems suteiktas aukštesnis reitingas. Žemiau reitinguojamų fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių vertės paprastai labiau atspindi trumpalaikius pasikeitimus įmonėse, ekonomikoje bei rinkoje, taip pat investuotojų požiūrį į emitento kredito kokybę, nei mažesnio fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai, kuriems suteiktas aukštesnis reitingas. Be to, didelio fiksuoto pajamingumo vertybiniais popieriais gali būti sudėtingiau disponuoti ar nustatyti jų vertę. Į vertybinius popierius, kuriems suteiktas žemesnis reitingas, investuoja mažiau asmenų, todėl gali būti sunkiau pirkti ir parduoti vertybinius popierius palankiausiu metu. Fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriems suteiktas BB+, Ba1 ar žemesnis reitingas, reitingų agentūros apibūdina kaip „daugiausia spekuliatyvius, kalbant apie sugebėjimą išmokėti palūkanas ir grąžinti pagrindinę skolos sumą pagal įsipareigojimo sąlygas. Nors tikėtina, kad toks įsiskolinimas turės tam tikrų kokybės ir apsauginių charakteristikų, jas nusveria didelis netikrumas ar didelė su neigiamomis sąlygomis susijusi rizika“.

Su tvarumu susijusi rizika

Be to, mažesnės, bendrovės, kurios gali būti privačios, gali išleisti subinvesticinio reitingo ir (arba) didelio pajamingumo vertybinius popierius. Dažnu atveju dėl ribotų finansinių išteklių tokios mažesnės bendrovės gali turėti mažiau išplėtotą ESG praktiką ir (arba) teikti žemesnio patikimumo ESG informaciją. Dėl informacijos trūkumo Investicijų valdytojui ir išoriniams teikėjams sunkiau nustatyti ir įvertinti galimos tvarumo rizikos reikšmingumą. Be to, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, didelio pajamingumo obligacijų emitentai gali būti koncentruoti tam tikrose pramonės šakose ir regionuose. Todėl su ESG susiję neįtraukimai (t. y. viso sektoriaus ar subsektoriaus neįtraukimas) gali paaštrinti šį poveikį ir padidinti Subfondo koncentracijos riziką. Iš to atsirandanti mažesnė diversifikacija galėtų turėti įtakos Subfondo kredito rizikai. Galiausiai, visuomenės informuotumas tam tikrais klausimais (pvz., klimato kaitos klausimais) arba konkretus su ESG susijęs incidentas gali sumažinti konkrečios obligacijos paklausą. Dėl to gali atsirasti įvairių padarinių, pvz., sumažėti likvidumas arba padidėti įsipareigojimų neįvykdymo rizika, su kuria bendrovė susiduria dėl didesnių refinansavimo kaštų ir kitų priežasčių. Tokie atvejai galėtų turėti įtakos bendrai Subfondo grąžai.

6.31. Finansinių sunkumų turinčių juridinių asmenų skolos vertybiniai popieriai

Subfondai gali investuoti į finansinių sunkumų turinčių juridinių asmenų skolos vertybinius popierius. Investuojant į tokius skolos vertybinius popierius (kurie yra Perleidžiamieji vertybiniai popieriai) įsigyjami bendrovių, turinčių didelių finansinių ar verslo sunkumų, įskaitant bankroto ar kitokio reorganizavimo ar likvidavimo procedūrose dalyvaujančias bendroves, įsipareigojimai. Tokiu būdu gali būti investuojama į pirmaeilės ar subordinuotos skolos vertybinius popierius, banko paskolas, paprastuosius vekselius ir kitas įsiskolinimą įrodančias priemones, taip pat į su prekyba susijusias mokėtinas sumas. Nors tokios investicijos gali atnešti investuotojui didelę grąžą, jos yra susijusios su nemaža rizika ir ilgą laikotarpį gali neatnešti grąžos. Iš tiesų didelė dalis šių investicijų paprastai lieka neapmokėtos tol, kol bendrovė reorganizuojama ir (arba) kol jai nutraukiama bankroto byla, todėl jas gali tekti laikyti ilgą laiką. Norint sėkmingai investuoti į didelių verslo ir finansinių sunkumų turinčias bendroves, būtinas nepaprastai didelis analitinis išprusimas tiek finansų, tiek teisės srityse. Nėra garantijų, kad Investicijų valdytojas teisingai įvertins įvairių veiksnių, galinčių turėti įtakos sėkmingam reorganizavimui ar panašiems veiksmams, pobūdį ir reikšmę. Reorganizavimo ar likvidavimo procedūrose, susijusiose su bendrove, į kurią investuoja Xxxxxxxxx, investuotojas gali prarasti visas savo investicijas arba jam gali tekti priimti pinigus ar vertybinius popierius, kurių vertė yra mažesnė už pirminę investiciją. Esant tokioms aplinkybėms, investicijų grąža gali neužtikrinti Subfondui tinkamos kompensacijos už prisiimtą riziką.

Investuojant į finansinių sunkumų turinčių įmonių skolas, Investicijų valdytojui gali tekti prisiimti pareigas, prieštaraujančias jo įsipareigojimams Subfondui. Konkretus Investicijų valdytojo interesų konflikto pavyzdys yra atvejis, kai jis investuoja Subfondo lėšas į bendrovę, turinčią didelių finansinių sunkumų, ir kai dėl šios investicijos Investicijų valdytojas yra priverstas investuoti į bendrovę daugiau Subfondo lėšų arba prisiimti aktyvų vaidmenį valdant ar konsultuojant bendrovę, ar kai vienas iš Investicijų valdytojo darbuotojų tampa tokios bendrovės direktoriumi ar kitokiu pareigūnu. Tokiais atvejais Investicijų valdytojas arba jo darbuotojas gali turėti bendrovei ir (arba) jos dalyviams ir kreditoriams tokių įsipareigojimų, kurie prieštarauja Xxxxxxxx Xxxxxxxxx interesams arba su jais nesutampa. Tokiais atvejais Investicijų valdytojas taip pat gali turėti teisę naudotis visomis su Subfondo investicijomis į tokią bendrovę susijusiomis teisėmis. Investicijų valdytojas imsis veiksmų, jo nuomone, būtinų tokiems potencialiems interesų konfliktams tinkamai išspręsti.

6.32. Konvertuojamosios obligacijos

Investicijos į konvertuojamąsias obligacijas gali svyruoti ne tik dėl įprastos obligacijų rizikos ir svyravimų, bet ir dėl daugelio veiksnių, įskaitant (bet neapsiribojant) emitento periodinių veiklos rezultatų pokyčius, investuotojo požiūrio į emitentą pokyčius, konvertuojamųjų obligacijų rinkos gylį bei likvidumą ir faktinių ar prognozuojamų pasaulinių ar regioninių ekonominių sąlygų pokyčius. Be to, pasaulinės obligacijų rinkos tam tikrais laikotarpiais patiria ypatingus kainų ir apimčių svyravimus. Tokie dideli rinkos svyravimai gali turėti neigiamos įtakos konvertuojamųjų obligacijų prekybos kainai.

6.33. Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai

Tam tikri Subfondai gali turėti poziciją įvairių turtu užtikrintų vertybinių popierių (įskaitant turto grupes kredito kortelių paskolomis, paskolas automobiliams, būsto ir komercinio turto paskolas, užstatu užtikrintus hipotekos įsipareigojimus, užstatu užtikrintus paskolos įsipareigojimus ir užstatu užtikrintus skolinius įsipareigojimus), agentūrų užstatu užtikrintų perleidžiamųjų obligacijų ir padengtųjų obligacijų atžvilgiu. Su šiais vertybiniais popieriais susieti įsipareigojimai gali būti susiję su didesne kredito, likvidumo ir palūkanų normų rizika, lyginant su kitais fiksuoto pajamingumo vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, tokiais kaip vyriausybės išleistos obligacijos. Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai ir hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai yra vertybiniai popieriai, kurie jų savininkams suteikia teisę gauti mokėjimus, kurie pirmiausia priklauso nuo grynųjų pinigų srautų, kurie susidaro iš tam tikro bendrai sutelkto finansinio turto, tokio kaip būsto ar komercinės paskolos, paskolos autotransporto priemonėms ar kredito kortelių paskolos. Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai ir hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai dažnai yra susiję su rizika, kad jų terminas bus pratęsiamas ar, kad jie bus apmokami iš anksto, kas gali turėti esminės įtakos kada ir kokio dydžio grynųjų pinigų mokėjimai už vertybinius popierius bus padaryti ir gali neigiamai paveikti grąžą, gaunamą iš tokių vertybinių popierių. Kiekvieno vertybinio popieriaus vidutinė trukmė gali būti veikiama daugelio veiksnių, tokiu kaip egzistavimas ir dažnumas galimybės pasinaudoti pasirinkimo išpirkti ir išankstinio apmokėjimo teise, vyraujančios palūkanų normos, esama bazinio turto palūkanų norma, susigrąžinimo laikas ir bazinio turto rotacijos lygis. Išankstinio mokėjimo rizika dažniausiai yra didesnė mažėjant palūkanų normoms, nes hipotekos ir paskolos yra apmokėtos iš anksto. Tai gali neigiamai paveikti bet kurio subfondo, investavusio į tokius vertybinius popierius, grąžą, nes gaunamos pajamos turės būti reinvestuojamos mažesnėmis vyraujančiomis palūkanų normomis. Priešingai, palūkanų normoms didėjant, taip pat didėja išplėstinė rizika, nes išankstinio mokėjimo norma sumažėja, todėl pailgėja turtu ir hipoteka užtikrintų vertybinių popierių galiojimo trukmė, o investuotojai susiduria su didesnės palūkanų normos rizika.

Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais paprastai išleidžiami daugybiniai vekseliai arba dalys, iš kurių kiekvienas pasižymi skirtingomis ypatybėmis sumokėtos palūkanų normos, pretenzijos dėl paskirstymų, kuriai teikiama pirmumo teisė, ir patiriamos pagrindinės turto grupės praradimo rizikos atžvilgiu. Subfondai gali investuoti į didesnio prioriteto ir subordinuotuosius vekselius arba dalis, dėl kurių investuotojai gali patirti skirtingų lygių kredito riziką. Be to, susigrąžinimo normos paprastai yra žemesnės turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju, kai pagrindinė turto grupė apima neužtikrintą skolą.

Kalbant apie turtu užtikrintus vertybinius popierius, kaip antai įkaitu užtikrintas paskolas ir skolos įsipareigojimus, pagrindinę turto grupę paprastai sudaro neinvesticinio reitingo paskolos, neinvesticinio reitingo paskolos palūkanos, didelio pelningumo skolos vertybiniai popieriai ir kitos skolos priemonės, kurioms taikomas likvidumas, rinkos vertė, kreditas, palūkanų norma, reinvestavimas ir kitos tam tikros rizikos. Pagrindiniam turtui paprastai kyla didesnė rizika nei investicinio reitingo skolos vertybiniams popieriams. Pagrindinį turtą paprastai aktyviai valdo trečioji šalis arba Investicijų valdytojas (jeigu Subfondas investuoja į įkaitu užtikrintos paskolos dalį arba skolos įsipareigojimus, kuriuos išleido Investicijų valdytojas) atsižvelgiant į reitingų agentūros reikalavimus ir kitus apribojimus. Bendra pagrindinio turto grąža iš dalies priklausys nuo atitinkamos trečiosios šalies arba Investicijų valdytojo gebėjimų aktyviai valdyti atitinkamą pagrindinio turto portfelį laikantis nustatytų apribojimų. Investavimui į šias priemones taikomas mokestis, kurį iš Subfondo ima įkaitu užtikrintos paskolos arba skolos įsipareigojimų, kurie gali daryti poveikį Subfondo gaunamai grąžai, valdytojas.

Subfondas, įsigydamas „skelbtinų“ vertybinių popierių (toliau – „TBA“ vertybiniai popieriai), gali įgyti hipoteka užtikrintų vertybinių popierių poziciją. „TBA“ vertybiniai popieriai yra išankstiniai sandoriai dėl perleidžiamųjų hipotekinių vertybinių popierių, išleistų vyriausybės institucijų. Įsigijimo metu tikslūs vertybiniai popieriai nežinomi, bet pagrindinės jų ypatybės nurodomos. Nors kaina nustatyta įsigijimo metu, pagrindinė suma nėra galutinai sutarta. Įsigyjant „TBA“ vertybinių popierių rizikuojama patirti nuostolių, jei numatytų įsigyti vertybinių popierių vertė sumažėtų prieš sandorio įsigaliojimo datą. Xxxxxx, investuodamas į „TBA“ vertybinius popierius, susiduria su įvairiomis rizikomis, išvardytomis skyriuje „Išvestinės finansinės priemonės – bendroji informacija“.

6.34. Užstatu užtikrinti skolų ir paskolų įsipareigojimai (CDO / CLO)

Vertybiniai popieriai, išduodami pagal CDO / CLO (toliau – CDO / CLO vertybiniai popieriai) paprastai yra riboto finansavimo investuotojo įsipareigojimai, apmokėtini tiktai iš atitinkamo investuotojo pagrindinio turto (toliau – Pagrindinis turtas) arba iš jo gauto pelno. Dėl to CDO / CLO vertybinių popierių turėtojai, įskaitant Subfondą, atitinkamos skolos / paskolos padengimo gali tikėtis tiktai iš Pagrindinio turto arba iš jo gauto pelno paskirstymo.

Be to, CDIO / CLO vertybinių popierių palūkanų mokėjimas (išskyrus didžiausio prioriteto dalį arba dalis konkrečiam leidimui) paprastai yra atidedamas. Jei Pagrindinio turto (arba CDO / CLO vertybinių popierių rinkos vertės atveju, kaip paaiškinta toliau, padengimui gautų lėšų iš Pagrindinio turto pardavimo) nepakanka mokėjimams už CDO / CLO vertybinius popierius atlikti, trūkumui padengti nebus jokio kito turto, todėl po Pagrindinio turto realizavimo atitinkamų CDO / CLO vertybinių popierių leidėjo įsipareigojimai padengti tokį trūkumą, taip pat ir Subfondui, užsibaigia.

Esant rinkos vertės CDO / CLO sandoriui, pagrindiniai ir palūkanų mokėjimai investuotojams atliekami iš užstato grynųjų pinigų srautų ir iš užstato pardavimo. Dalių mokėjimai priklauso ne nuo užstato grynųjų pinigų srautų adekvatumo, o nuo užstato rinkos vertės adekvatumo. Jei užstato rinkos vertė nukristų žemiau nustatyto lygio, mokėjimai į akcijų dalį būtų sustabdyti. Jei vertė nukristų dar labiau, tai paveiktų dar didesnės pirmenybės dalis. Rinkos vertės CDO / CLO privalumas yra tai, kad jie portfelio vadybininkui suteikia daugiau lankstumo. Jų neriboja poreikis užstato grynųjų pinigų srautus derinti pagal įvairias dalis.

Pagrindinę turto grupę paprastai sudaro neinvesticinio reitingo paskolos, neinvesticinio reitingo paskolos palūkanos, didelio pelningumo skolos vertybiniai popieriai ir kitos skolos priemonės, kurioms taikomas likvidumas, rinkos vertė, kreditas, palūkanų norma, reinvestavimas ir tam tikros kitos rizikos. Pagrindiniam turtui paprastai kyla didesnė rizika nei investicinio reitingo įmonių obligacijoms. Tokios investicijos paprastai laikomos spekuliacinėmis. Pagrindinę turto grupę paprastai aktyviai valdo investicijų valdytojai, dėl to pagrindinio turto grupe prekiaujama pagal reitingavimo agentūros ir kitus apribojimus, taikomus tokių investicijų valdytojų. Bendra Pagrindinio turto grąža iš dalies priklausys nuo atitinkamo investicijų valdytojo gebėjimų aktyviai valdyti atitinkamą Pagrindinio turto portfelį laikantis nustatytų apribojimų.

Pagrindinio turto grupei taikomi tam tikri toliau išdėstyti portfelio apribojimai. Tačiau Pagrindinio turto dalies koncentracija bet kurio tipo vertybinių popierių CDO / CLO savininkų rankose yra susijusi su didesne rizika, turint omenyje su Pagrindinio turto dalimi susijusius įsipareigojimų nevykdymus.

Pagrindinė turto dalis priklauso nuo kredito, likvidumo, rinkos vertės, palūkanų normos ir kai kurių kitų rizikų.

CDO / CLO vertybiniai popieriai paprastai yra privatūs ir užtikrina mažesnį likvidumą nei kitos kreditingumo reitingo ar didelio našumo įmonių skolos. Jie taip pat paprastai išleidžiami struktūrizuotuose sandoriuose ir jų rizika skiriasi nuo įprastos įmonių skolos. Be to, turto objektai, kurie yra CDO / CLO vertybinių popierių rinkos vertės užstatas, gali būti likviduoti neatlikus tam tikrų patikrinimų, todėl tikėtina, kad dėl tokio likvidavimo reikšmingai sumažės susijusių CDO / CLO vertybinių popierių rinkos vertė.

Pagrindinės turto grupės dalies kainos gali būti nestabilios ir dažniausiai svyruoja dėl įvairių faktorių, kuriuos dažniausiai sunku prognozuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, palūkanų dydžio keitimą, kredito pasiskirstymą, bendrąsias ekonomines sąlygas, finansinių rinkų sąlygas, vietinius ar tarptautinius ekonominius ar politinius įvykius, konkrečios pramonės šakos vystymąsi ar tendencijas bei finansines sąlygas, kurių privalo laikytis Pagrindinio turto prievolininkai. Be to, Pagrindinio turto emitentas parduoti tokį turtą anksčiau nustatyto termino gali tik pagal tam tikrus iš anksto nustatytus ir pasiūlyme dokumentuotus apribojimus.

Vidutinis CDO / CLO vertybinių popierių terminas gali priklausyti nuo susijusios paskolos finansinių sąlygų arba CDO / CLO vertybių popierių emitento ir (arba) nuo Pagrindinio turto charakteristikų, įskaitant, be apribojimų, bet kokių privalomų ar pasirenkamų išpirkimo ypatybių buvimą ir naudojimo dažnį; vyraujančias palūkanų normas; išpirkimo kainą ir faktinio neišmokėjimo dydį.

6.35. Vertybiniai popieriai vietos valiuta

Subfondas gali investuoti į vertybinius popierius vietos valiuta. Tokios investicijos susiję su rizika, būdinga investicijomis į besivystančių rinkų vertybinius popierius, kaip apibūdinta aukščiau. Be to, kai perkami vertybiniai popieriai vietos Valiuta, gali atsirasti palūkanų normų svyravimai tarp sandorio prekybos datos ir datos, kai valiuta įsigyjama tam, kad būtų patenkintas reikalavimas atsiskaityti.

6.36. Subordinuotos skolos

Subfondas gali investuoti į subordinuotas skolas. Subordinuota skola yra skola, kuri emitento nemokumo atveju, pagal grąžinimo eiliškumą yra grąžinama po kitų paskolų. Kadangi subordinuota skola yra apmokama tik po to, kai apmokamos pagrindinės skolos, galimybė gauti bet kokį mokėjimą nemokumo atveju yra mažesnė, ir todėl subordinuota skola yra susijusi su didesne rizika investuotojui.

Priklausomai nuo emitento jurisdikcijos, finansų reguliavimo ir priežiūros institucija gali pasinaudoti įstatymų numatytomis galiomis, jei mano, kad subordinuotos skolos emitentas pasiekė finansinio negyvybingumo tašką, o tai reiškia, kad būtinas valstybės įsikišimas. Esant tokioms sąlygoms, prieš pradedant bankroto procedūrą subordinuotos skolos vertybiniais popieriais gali būti padengti nuostoliai.

6.37. Neapibrėžtieji konvertuojami vertybiniai popieriai

Subfondas gali investuoti į neapibrėžtuosius konvertuojamuosius vertybinius popierius (str. NK vertybinius popierius). NK vertybiniai popieriai yra skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido finansinės įstaigos. NK vertybinius popierius paprastai sudaro nuostolių padengimo mechanizmas arba gelbėjimo privačiomis lėšomis sąlyga, siekiant išvengti viešojo sektoriaus intervencijos, gelbstint tokių vertybinių popierių emitentą nuo nemokumo arba bankroto. Be to, NK vertybinių popierių investuotojai gali patirti nuostolių anksčiau nei tos pašios finansinės įstaigos investuotojai, turintys kapitalo arba obligacijų ir pagal eiliškumą užimantys tą pačią arba žemesnę poziciją nei NK obligacijų turėtojai. NK vertybinių popierių sąlygos gali skirtis, tai priklauso nuo jų emitento ir obligacijų, o investuotojai gali susidurti su:

• Galima priežastine rizika tuo atveju, kai emitento kapitalo rodiklis yra mažesnis nei iš anksto numatyta riba, todėl NK vertybiniai popieriai konvertuojami į kapitalą arba visam laikui nurašomi. Nustatant tokį priežastinį įvykį, gali būti atsižvelgta į pasikeitusias taikomas apskaitos taisykles, emitento ar įmonių grupės apskaitos tvarką ir tos tvarkos taikymą. Tuo atveju, kai vertybiniai popieriai konvertuojami į kapitalą, priklausomai nuo konvertavimo kurso investuotojai gali patirti nuostolių. Kai vertybiniai popieriai nurašomi, pagrindinė suma gali būti visiškai prarasta neatgaunant jokių įmokų. Kai kurių NK vertybinių popierių nominalioji vertė laikui bėgant gali būti atstatyta, bet emitentas neprivalo to padaryti. Po šio priežastinio įvykio nuostoliai gali neatspindėti pavaldumo „iš viršaus žemyn“ (angl. „waterfall“ – „krioklio“ principu), o kai kuriais atvejais NK obligacijų turėtojai gali patirti nuostolių anksčiau nei tos pačios finansinės įstaigos investuotojai, turintys kapitalo arba obligacijų ir pagal eiliškumą užimantys tą pačią arba žemesnę poziciją nei NK priemonių turėtojai.

• Išplėstine rizika, nes gali nebūti jokios priemokos, pvz., didėjančių atkarpų mokėjimų forma, kad emitentas galėtų išpirkti išleistus vertybinius popierius. Dėl to vertybinių popierių galiojimo trukmė gali pailgėti, o investuotojai gali susidurti su didesnės palūkanų normos rizika;

• Atkarpų mokėjimo rizika, kai atkarpų mokėjimai gali būti atidėti neribotam laikui arba visiškai atšaukti anuliuojant sukauptas palūkanas ir galimai nedraudžiant emitentui išmokėti dividendus kapitalo turėtojams arba atkarpas obligacijų turėtojams, kurie pagal eiliškumą užima tą pačią arba žemesnę poziciją nei NK obligacijų turėtojai.

• Tam tikrais atvejais finansų reguliavimo ir priežiūros institucija gali nuspręsti, kad emitentas pasiekė finansinio negyvybingumo tašką, o tai reiškia, kad būtinas valstybės įsikišimas tokiu būdu siekiant apsaugoti emitentą nuo bankroto, kuris kapitalo ir obligacijų turėtojams sukeltų visos kapitalo struktūros nuostolius. Tokiomis aplinkybėmis NK obligacijų turėtojai patirs nuostolių priklausomai nuo NK pagrindinės priemonės pavaldumo.

NK vertybinių popierių kainos svyruoja dažniau, taip pat didesnė nei kitų vertybinių popierių likvidumo rizika ir vertinimo rizika; investuotojai, turintys kitus vertybinius popierius, su minėtomis rizikomis nesusiduria. Be to, dėl naujoviškų, tačiau dar nepatikrintų NK vertybinių popierių struktūrų, nežinoma, kiek koreliacija tarp šių vertybinių popierių padidėtų esant nepalankioms rinkos sąlygoms.

Dauguma NK vertybinių popierių yra subordinuotos skolos vertybiniai popieriai. Tokiais atvejais taikomas rizikos veiksnys, susijęs su

„subordinuotomis skolomis“.

6.38. Korporaciniai hibridai

Subfondas gali investuoti į korporacinius hibridus, kurie yra nefinansinio segmento subrdinuotos obligacijos, turinčios tam tikrų bendrų ypatybių su akcijomis. Korporacinių hibridų pelningumas yra gerokai didesnis nei to paties leidėjo aukštesnės klasės obligacijų. Šios turto klasės rizikos ir grąžos profilis yra tarpinis tarp akcijų ir aukštesnės klasės obligacijų. Korporacinių hibridų terminas arba yra labai ilgas, arba jie termino visai neturi (yra nuolatiniai).

Leidėjas turi tam tikras panaikinimo teises obligacijos galiojimo laikotarpiu. Tam tikromis sąlygomis kuponų mokėjimai gali būti atidėti (pvz., jei neišmokami dividendai), tačiau paprastai jie atliekami iškart po to, kai dividendai išmokami. Kuponų mokėjimai paprastai yra fiksuoti laikotarpiui nuo penkerių iki dvylikos metų su tolimesniu kintamo indekso laikotarpiu. Jei obligacija neišperkama pradinio pareikalavimo datą, kuponas tampa kintamosios vertės.

6.39. Nuosavybės vertybiniai popieriai

Subfondas gali investuoti į nuosavybės ar su nuosavybe susijusius vertybinius popierius. Nuosavybės vertybinių popierių vertė gali sumažėti dėl bendrų rinkos sąlygų, kurios nėra susiję su tam tikra konkrečia bendrove, kaip pavyzdžiui, realios arba numanomos nepalankios ekonominės sąlygos, pasikeitimai bendrose bendrovių gaunamų pajamų ateities perspektyvose, palūkanų normų ar valiutų kursų pasikeitimai, ar bendros nepalankios investuotojų nuotaikos. Ji taip pat gali sumažėti dėl veiksnių, kurie veikia tam tikrą pramonės šaką ar šakas, kaip pavyzdžiui, darbo jėgos trūkumas ar padidėję gamybos kaštai ir konkurencinės sąlygos tam tikroje pramonės šakoje. Nuosavybės vertybinių popierių kaina paprastai svyruoja labiau nei fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių.

6.40. Vertybinių popierių rizika pagal 144a taisyklę

Vertybiniai popieriai pagal 144a taisyklę – Jungtinėse Valstijose išleisti vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiami naudojantis privataus investavimo režimu (t. y. neįregistruojant Vertybinių popierių ir biržos komisijoje) ir kuriems pagal 1933 m. Jungtinių Valstijų vertybinių popierių įstatymą (toliau – 1933 m. Įstatymas) gali būti priskirta registracijos teisė. Registracijos teisė numato vertybinių popierių pagal 144a taisyklę keitimą į atitinkamus skolos ar nuosavybės vertybinius popierius. Tokių vertybinių popierių pagal 144a taisyklę pardavimas yra numatytas tik kvalifikuotiems instituciniams pirkėjams (kaip nurodyta 1933 m. Įstatyme). Vertybinių popierių pagal 144a taisyklę pardavimo apribojimas gali lemti didesnį tokių vertybinių popierių kainų svyravimą ir didesnę likvidumo riziką.

Subfondas į vertybinius popierius pagal 144a taisyklę gali investuoti su sąlyga, kad:

• šie vertybiniai popieriai arba yra įtraukti į oficialųjį prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje, arba jais prekiaujama kitoje nuolat veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kuri yra pripažinta ir atvira visuomenei;

• šie vertybiniai popieriai yra laikomi likvidžiais.

Investicijos į 144a taisyklėje nurodytus vertybinius popierius, kurie neatitinka kurios nors iš minėtų sąlygų, kartu su Perleidžiamais vertybiniais popieriais, atitinkančiais šio Prospekto 10.1.2 skirsnio „Investavimo apribojimai“ a punkto sąlygas, negali viršyti 10 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės.

6.41. Vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos prekybos sąrašus

Subfondas gali investuoti į vertybinius popierius, kurie nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Paprastai vertybinių popierių, kurie nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus, sandoriai yra mažiau reguliuojami ir kontroliuojami nei sandoriai, kurie sudaromi biržoje. Be to, daugelis apsaugos priemonių, kurios prieinamos tam tikros biržos dalyviams, tokios kaip biržos kliringo institucijos įsipareigojimų vykdymo garantija, gali nebūti suteikiamos vertybinių popierių, kurie nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus, atžvilgiu. Todėl bet kuris Xxxxxxxxx, investuodamas į vertybinius popierius, neįtrauktus į biržos prekybos sąrašus, susidurs su rizika, kad kita tiesioginė sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų pagal sandorį ir kad Xxxxxxxxx patirs nuostolius. Papildoma rizika, susijusi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios nėra įtrauktos į biržos sąrašą, nurodyta žemiau.

6.42. Išvestinės finansinės priemonės – bendroji informacija

Siekiant sumažinti riziką arba kaštus arba sukaupti papildomo kapitalo ar pajamų, dalį Subfondo investicijų gali sudaryti išvestinės finansinės priemonės. Kai kurie Subfondai gali naudoti kompleksines išvestines finansines priemones. Kaip kiekvienas Subfondas naudoja išvestines priemones, detaliau nurodyta 1 priede.

Paprastai išvestinės priemonės yra finansiniai sandoriai, kurių vertė priklauso nuo arba išvedama iš bazinio turto vertės, bazinės palūkanų normos ar indekso, ir gali būti susijusi su akcijomis, obligacijomis, paskolomis įsiskolinusiems paskolos gavėjams, didelio pajamingumo skolos vertybiniais popieriais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutų keitimo kursais ir panašiais indeksais. Išvestinių priemonių, kuriomis Subfondas gali naudotis, pavydžiais yra pasirinkimo sandoriai, ateities sandoriai, pasirinkimo dėl ateities sandorių sandoriai, apsikeitimo sandoriai (įskaitant visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, kredito apsikeitimo sandorius, kredito įsipareigojimų

neįvykdymo apsikeitimo xxxxxxxxx, apsikeitimo sandorių pasirinkimus, pozicijų kombinacijas („straddles“), išankstinius valiutų keitimo sandorius ir struktūrizuotas obligacijas).

Subfondo išvestinių priemonių naudojimas yra susijęs su rizika, kuri skiriasi nuo arba yra galimai didesnė, nei tuo atveju, kai investuojama į bazinį turtą tiesiogiai. Žemiau nurodomi svarbūs rizikos veiksniai, susiję su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriuos investuotojai turėtų suprasti ir apsvarstyti.

Valdymo rizika

Išvestinės priemonės yra labai specializuotos priemonės, kurios reikalauja investavimo metodų ir rizikos analizės, kuri skiriasi nuo tos, kuri susijusi su kitais vertybiniais popieriais. Išvestinės priemonės naudojimas reikalauja suprasti ne tik bazinį turtą, bet taip pat ir pačią išvestinę priemonę, neturint galimybės stebėti išvestinės priemonės rezultatų visomis galimomis rinkos sąlygomis.

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika egzistuoja, kai tam tikrą išvestinę priemonę yra sunku pirkti ar parduoti. Jei sandoris dėl išvestinės priemonės yra ypatingai didelės apimties, arba jei atitinkama rinka yra nelikvidi (taip yra daugelio privačiai derinamų išvestinių priemonių atveju), gali būti neįmanoma inicijuoti sandorį arba likviduoti tam tikrą poziciją geru laiku ar gera kaina.

Rinkos ir kitos rizikos

Kaip ir dauguma kitų investicijų, išvestinės priemonės yra susiję su rizika, kad priemonės rinkos vertė pasikeis, neigiamai paveikdama Subfondo interesus. Nors kai kurios strategijos, susiję su išvestinėmis priemonėmis, gali sumažinti nuostolių riziką, jos taip pat gali sumažinti ir galimybę uždirbti arba net pasireikšti kaip nuostoliai, kompensuojant teigiamus kainų pokyčius kitose Subfondo investicijose.

Į biržos sąrašą neįtrauktos priemonės

Į biržos sąrašą neįtrauktoms finansinėms priemonėms, arba ne biržinėms išvestinėms priemonėms, kur šalys sutartį sudaro tiesiogiai, o ne per biržą, Subfondas paprastai sutartinius santykius užmezga tik su priešinga tokios į biržos sąrašą neįtrauktos priemonės sandorio šalimi, o ne su pagal referentinę poziciją įsipareigojusiu asmeniu. Apskritai Subfondas neturi teisės tiesiogiai priversti pagal referentinę poziciją įsipareigojusį asmenį laikytis referentinės pozicijos sąlygų, taip pat negali pasinaudoti įskaitymo teisėmis pagal referentinę poziciją įsipareigojusio asmens atžvilgiu, jam įtakos gali turėti pagal referentinę poziciją įsipareigojusio asmens įgyvendinamos įskaitymo teisės kitos sandorio šalies ar kito fizinio arba juridinio asmens atžvilgiu, ir paprastai Subfondas neturi jokių balsavimo ar kitų sutartinių nuosavybės teisių, susijusių su referentine pozicija.

Subfondas negauna tiesioginės naudos iš referentinės pozicijos užtikrinimo, jis negali pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, kurios paprastai būtų prieinamos tokios referentinės pozicijos turėtojui. Be to, kitos sandorio šalies nemokumo atveju Subfondas laikomas paprastu tokios kitos sandorio šalies kreditoriumi ir neturi teisės reikšti su tokia referentine pozicija susijusių pretenzijų. Taigi, Subfondui tenka tiek kitos sandorio šalies, tiek pagal referentinę poziciją įsipareigojusio asmens kredito rizika. Dėl didelio skaičiaus ne biržinių išvestinių priemonių, įsigytų sudarius sandorius su bet kuria viena šalimi, Subfondas prisiima papildomą riziką, susijusią su tokios kitos sandorio šalies ir pagal referentinę poziciją įsipareigojusio asmens įsipareigojimų nevykdymu. Be to, nors Investicijų valdytojas tikisi, kad iš ne biržinių išvestinių priemonių gaunama grąža bendrai atspindės su jais susijusios referentinės pozicijos grąžą, dėl ne biržinių išvestinių priemonių sandorio sąlygų ir dėl prisiimtos kitos ne biržinių išvestinių priemonių sandorio šalies rizikos laukiama ne biržinių išvestinių priemonių grąža gali skirtis, taip pat gali skirtis (ir gali būti didesnė) įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė, numatomi dėl įsipareigojimų nevykdymo atsirandantys nuostoliai ir numatoma kompensacija neįvykdžius įsipareigojimų.

Be to, palyginus su referentine pozicija, ne biržinių išvestinių priemonių sandorio sąlygose gali būti numatytos kitokios atsiskaitymo, platinimo datos, palūkanų normos, bazinės palūkanų normos, kredito pozicijos arba kitos su kreditu susijusios ar su juo nesusijusios charakteristikos. Suėjus atsiskaitymo terminui, pažeidus sutartinius įsipareigojimus, pateikus reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą ar kitaip nutraukus sandorį (įskaitant pasirinkimo parduoti ir pasirinkimo pirkti sandorius), jei tai atsitinka ne dėl kredito įvykio (kaip jis apibrėžiamas šiame Prospekte), susijusio su ne biržinėmis išvestinėmis priemonėmis, ne biržinių išvestinių priemonių sandorio sąlygose gali būti numatytas leidimas arba įpareigojimas tokių vertybinių popierių emitentui įvykdyti savo su ne biržinėmis išvestinėmis priemonėmis susijusius įsipareigojimus, pateikiant atitinkamam Subfondui vertybinius popierius, kurie nėra susiję su referentine pozicija, ar sumą, kuri skiriasi nuo tuo metu esamos referentinės pozicijos rinkos vertės.

Nebiržinių rinkų dalyviams paprastai netaikoma reguliavimo tarnybų ir operacijų priežiūra, tai taikoma biržų rinkų nariams. Konkretaus nebiržinės išvestinės finansinės priemonės sandorio šalis bus konkretus sandoryje dalyvaujantis subjektas, o ne pripažintos biržos užskaitos rūmai. Priešingoms ne biržinių operacijų išvestinių instrumentų sandorio šalims nesuteikiama tokios apsaugos, kuri būtų galima investuotojams, prekiaujantiems biržose, pavyzdžiui, biržos užskaitos rūmų sėkmės garantija.

Subfondas gali investuoti į ne biržinių operacijų išvestinius instrumentus, patvirtintus per biržos užskaitos rūmus, kurie yra sandorio centrinė priešinga sandorio šalis. Centriniai biržos užskaitos rūmai sumažina priešingos sandorio šalies patiriamą riziką ir padidina likvidumą, lyginant su abipusiu susitarimu sudaromus sandorius dėl ne biržinių operacijų išvestinius instrumentus, tačiau jie negali tos rizikos visiškai pašalinti. Centrinė priešinga sandorio šalis turės gauti maržą iš centrinių biržos užskaitos rūmų brokerio, kuriam, savo ruožtu, reikės maržos iš Subfondo. Tokiomis aplinkybėmis Subfondas susidurtų su rizika dėl savo pradinių ir kintamos maržos depozitų, jei biržos užskaitos rūmų brokeris, su kuriuo Subfondas turėtų atvirą poziciją, nevykdytų savo finansinių įsipareigojimų arba jei marža nebūtų identifikuota ir teisingai nurodyta konkrečiam Subfondui, ypač tuo atveju, jei marža laikoma bendrojoje sąskaitoje, kurią centriniuose biržos užskaitos rūmuose tvarko biržos užskaitos rūmų brokeris. Jei sandorio šalis taptų nemoki, Subfondas gali negalėti perkelti arba perduoti jos padėties kitam biržos užskaitos rūmų brokeriui.

ES direktyva dėl 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (dar žinoma kaip Europos rinkos infrastruktūros reglamentas (ERIR) numato, kad atskiros ne biržos išvestinės finansinės priemonės turi būti pateiktos reglamentuotiems biržos užskaitos rūmams ir atskiros jų detalės turi būti praneštos sandorių duomenų saugykloms. Be to, ERIR numato

reikalavimus, skirtus užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos procedūros ir priemonės siekiant įvertinti, kontroliuoti ir mažinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorio šalies operacinę ir kredito riziką. Tikėtina, kad šie reikalavimai apims sandorio šalių, įskaitant subfondą, tarpuskaitą ir segregaciją. Nors kai kurie ERIR reikalavimai jau įsigaliojo, tačiau nemažai daliai direktyvos reikalavimų įgyvendinimo taikomi pereinamieji laikotarpiai ir iki šio leidimo datos galutinis jų suderinimas nebuvo užbaigtas. Dar nežinoma, kiek ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinka prisitaikys prie naujojo reglamento nuostatų. ESMA paskelbė nuomonę, raginančią KIPVPS direktyvą pakoreguoti taip, kad ji atspindėtų ERIR reikalavimus ir ypač privalomą ERIR sandorių tarpuskaitą. Tačiau dar nėra aišku, kaip, kada ir kokia forma šie pakeitimai įsigaliotų. Atitinkamai sudėtinga prognozuoti ir visą ERIR įtaką fondui, kuri gali apimti ir padidinti bendruosius ne biržos išvestinių finansinių instrumentų sandorių sudarymo ir palaikymo kaštus.

Investuotojai turėtų nepamiršti, kad reglamentiniai pokyčiai, kylantys iš ERIR ir kitų susijusių galiojančių įstatymų, pagal kuriuos būtų privaloma ne biržos išvestinių finansinių instrumentų sandorių centrinė tarpuskaita, gali ilgainiui neigiamai paveikti Subfondų galimybes laikytis savo atitinkamų investavimo politikų ir pasiekti savo investicijų tikslus.

Investicijos į ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius gali būti susijusios su įvairių variacijų rizika, kylančia iš skirtingų leistinų variacijų taikymo metodų. Nors Fondas įgyvendino atitinkamas variacijų procedūras, skirtas nustatyti ir patvirtinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių vertes, tam tikras operacijas atlikti yra sudėtinga, todėl variacijas gali pateikti tiktai ribotas rinkos dalyvių, kurie taip pat gali veikti kaip sandorio šalys, skaičius. Netiksli variacija gali nulemti netikslų pelno ir nuostolių apskaičiavimą ir priešingų sandorio šalių pažeidžiamumą.

Skirtingai nei biržoje apskaitos išvestinės finansinės priemonės, kurių sąlygos yra standartizuotos, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių sąlygos yra apibrėžiamos šalių tarpusavio derybomis ir susitarimais. Nors tokio tipo sandoris leidžia lanksčiau pritaikyti instrumentą pagal sandorio šalių poreikius, tačiau ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriai gali būti susiję su didesne teisine rizika nei biržoje apskaitomos finansinės priemonės, nes išlieka nuostolių rizika tuo atveju, jei sutartis būtų pripažinta esanti juridiškai neįvykdoma arba neteisingai dokumentuota. Taip pat gali būti juridinės ar dokumentacijos rizikos dėl to, kad šalys gali nesusitarti dėl tinkamo sutarties terminų interpretavimo. Tačiau šios rizikos paprastai yra iki tam tikro lygio sumažinamos taikant tokius pramoninių standartų susitarimus kaip, pavyzdžiui, skelbiamus Tarptautinės pasikeitimų ir išvestinių priemonių asociacijos (ISDA).

6.43. Su kreditu susietos obligacijos

Su kreditu susietos ir panašios struktūrizuotos obligacijos susiję su priešinga sandorio šalimi, kuri struktūrizuoja obligaciją, kurios vertė ketina keistis kaip ir bazinio vertybinio popieriaus, kuris nurodytas toje obligacijoje. Priešingai nei finansinių išvestinių priemonių atveju, grynieji pinigai yra perduodami iš obligacijos pirkėjo jos pardavėjui. Tuo atveju, jei priešinga sandorio šalis (obligacijos struktūrizuotojas) nevykdo įsipareigojimų, Subfondui tenka ta priešingos sandorio šalies rizika, nepaisant bazinio vertybinio popieriaus, susieto su ta obligacija, vertės. Papildoma rizika kyla dėl to fakto, kad tokių obligacijų programų dokumentai paprastai yra labai pritaikyti konkrečiam atvejui. Su kreditu susietos obligacijos ar panašios obligacijos likvidumas gali būti mažesnis nei bazinio vertybinio popieriaus, įprastos obligacijos ar skolos finansinės priemonės, ir tai gali neigiamai paveikti arba galimybę parduoti tokią poziciją, arba kainą, kokia toks pardavimas įvykdomas.

6.44. Atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandoriai

Pagrindinė atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandorių rizika yra sandorio šalies, kuri tapo nemoki ar dėl kitų priežasčių negali ar atsisako laikytis savo įsipareigojimų grąžinti vertybinius popierius ar pinigus atitinkamam Subfondui, kaip reikalauja sandorio sąlygos, įsipareigojimų nesilaikymas. Sandorio šalies riziką sušvelnina įkeisto turto perdavimas ar įkeitimas atitinkamam Subfondui. Tačiau atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandoriai negali būti visiškai padengti. Fondui mokėtini mokesčiai ir grąža pagal atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandorius negali būti padengti. Be to, užstato vertė gali sumažėti tarp užstato perbalansavimo datų arba ji gali būti netinkamai nustatyta ar stebima. Tokiu atveju, jeigu sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų, atitinkamam Subfondui gali prireikti parduoti gautą nepiniginį užstatą vyraujančiomis rinkos kainomis, todėl atitinkamas Subfondas gali patirti nuostolių.

Xxxxxxxxx taip pat gali patirti nuostolių reinvestuodamas gautą piniginį užstatą. Šie nuostoliai gali atsirasti sumažėjus padarytų investicijų vertei. Šių investicijų vertės sumažėjimas sumažins Fondo turimo grąžinti sandorio šaliai pagal sandorio sąlygas užstato vertę. Atitinkamas Subfondas turės padengti vertės skirtumą tarp pradžioje gauto užstato ir turimos sandorio šaliai grąžinti sumos, todėl Xxxxxx patirs nuostolių.

Atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandoriai taip pat yra susiję su operacine rizika, pavyzdžiui, neatsiskaitymas arba pavėluotas atsiskaitymas pagal nurodymus ir teisinė rizika, susijusi su naudojamais dokumentais šių sandorių atžvilgiu.

Subfondas gali sudaryti atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo sandorius su kitomis bendrovėmis, esančiomis toje pačioje bendrovių grupėje kaip ir Valdymo bendrovė arba Investicijų valdytojas. Susijusios sandorio šalys, jeigu yra, vykdys savo įsipareigojimus pagal atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandorius, sudarytus su Subfondu komerciškai pagrįstu būdu. Be to, Valdymo bendrovė arba Investicijų valdytojas pasirinks sandorio šalis ir sudarys sandorius pagal geriausią vykdymo praktiką ir visada pagal geriausius Subfondo ir jo investuotojų interesus. Tačiau investuotojai turi žinoti, kad Valdymo bendrovė ar Investicijų valdytojas gali susidurti su konfliktais tarp jo vaidmens ir jo arba susijusių sandorio šalių interesų.

6.45. Bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriai

Kaip ir bet kokios kitos NIF priemonės, bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriai yra dvipusis susitarimas, kurį sudaranti šalis gali būti nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų pagal bendrosios grąžos apsikeitimo sandorį. Taigi bet kuri bendrosios grąžos apsikeitimo sandorį sudaranti šalis rizikuoja kitos šalies įsipareigojimų neįvykdymu ir, jei sutartis apima užstatų naudojimą, – su rizika, susijusia su jų valdymu. Be to, nepakankamas bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių standartizavimas gali turėti neigiamos įtakos kainai ir / arba sąlygoms, pagal kurias bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris gali būti parduotas, likviduotas ar išparduotas. Dėl to bet koks bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris yra susijęs su tam tikra likvidumo rizika. Daugiau informacijos apie riziką, susijusią su bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriais, investuotojai gali rasti 6.42 sk.

„Išvestinės finansinės priemonės – bendroji informacija“.

7. Akcijos

7.1. Bendroji informacija

Visos Subfondo Akcijos bus vardinės ir išleidžiamos be sertifikatų. Visos Akcijos neturi nominalios vertės ir turi būti visiškai apmokėtos jas išleidus.

Direktorių valdyba gali nuspręsti išleisti dalines akcijas. Akcijų dalys bus išleistos daugiausia su trimis skaitmenimis po dešimtainio skyriklio. Tokios dalinės akcijos nesuteikia teisės balsuoti, bet suteikia teisę dalyvauti valdant grynąjį turtą, proporcingai priskirtiną atitinkamai Klasei. Jei to paties akcininko tos pačios klasės dalinių akcijų turima dalis sudaro vieną ar daugiau visos akcijos, toks akcininkas turi atitinkamą balsavimo teisės privilegiją.

Laikantis toliau nurodytų apribojimų, kiekvieno Subfondo kiekvienos Klasės Akcijos gali būti laisvai perleidžiamos ir kiekvienos iš jų savininkas turi vienodas teises dalyvauti skirstant tai Klasei priskiriamą pelną ir likvidavimo metu skirstomą turtą. Tokį paskirstymą reglamentuojančios taisyklės pateikiamos toliau.

Akcijos nesuteikia jokių privilegijuotųjų arba pirmumo teisių ir kiekviena Akcija jos registruotajam turėtojui suteikia vieną balsą visuotiniuose Akcininkų susirinkimuose bei visuose Subfondo, kuriame tokia Akcija laikoma, susirinkimuose. Fondo išpirktos Akcijos gali būti atšauktos.

Direktorių valdyba gali riboti bet kurio asmens, įmonės ar korporacijos juridinę arba palankią nuosavybės teisę į Akcijas arba neleisti tokiems asmenims įgyti nuosavybės teisės į Akcijas, jei tokia nuosavybės teisė prieštarautų Fondo, jo Akcininkų daugumos, bet kurio Fondo Subfondo ar Klasės interesams. Jei, Direktorių valdybos nuomone, asmuo, kuriam neleidžiama turėti Akcijų, vienas ar kartu su bet kuriuo kitu asmeniu faktinės nuosavybės teise valdo (angl. beneficial owner) Akcijas, Fondas gali išpirkti visas tokia nuosavybės teise valdomas Akcijas priverstine tvarka.

Direktorių valdyba gali nustatyti minimalias kiekvienos Klasės pasirašymo sumas, kurios (jei yra taikomos) nurodomos toliau esančiame 7.3 skirsnyje „Klasės aprašai, teisė įsigyti Akcijų, minimali pasirašymo suma ir Akcijų paketas“.

Jei prie konkretaus Subfondo 1 priede nenurodyta kitaip, paraiškos dėl akcijų pasirašymo gali būti teikiamos iki 12.00 val. Vidurio Europos laiku bet kurią Vertinimo dieną, jei gauta paraiška atitinka nustatytus reikalavimus. Paraiškos dėl akcijų pasirašymo, gautos praėjus nurodytam terminui, nagrinėjamos kitą Vertinimo dieną. Nustatytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl akcijų išpirkimo ir akcijų konvertavimo iš bet kurio Subfondo turi būti gautos ne vėliau kaip iki 12.00 val. Vidurio Europos laiku atitinkamą Vertinimo dieną. Paraiškos dėl akcijų išpirkimo ir konvertavimo gautos praėjus minėtam terminui, bus nagrinėjamos kitą Vertinimo dieną.

Daugiau informacijos apie Akcijų pasirašymą, konvertavimą ir išpirkimą pateikiame toliau.

7.2. Akcijų pasirašymas

Paraiškos dėl Akcijų pasirašymo gali būti teikiamos bet kurią tam tikro Subfondo Vertinimo dieną iki 12.00 val. Vidurio Europos laiku. Akcijų paraiškos turėtų būti siunčiamos Registro tvarkytojui ir Pervedimų agentui xxx Xxxxxxxxx 0 skyriuje „Direktoriai“ pateiktu adresu.

Kiekvienos Klasės Akcijos paskirstomos tokios Klasės vienai Akcijai tenkančia grynųjų aktyvų verte, kuri nustatoma atitinkamą Vertinimo dieną, prie jos pridėjus taikomą pardavimo mokestį. Gali būti taikomas 5 % pasirašytos sumos pardavimo mokestis (jei yra) ir jį gali saugoti tarpininkas, atlikdamas veiksmus, susijusius su Akcijų platinimu,

Depozitoriumas privalo gauti apmokėjimą už Akcijas atitinkamos Klasės Bazine valiuta ne vėliau kaip praėjus trims Darbo dienoms po atitinkamos Vertinimo dienos. Jei Akcijų pirkėjas nesumoka atsiskaitymo pinigų pasirašymo metu, Direktorių valdyba gali atšaukti suteikimą arba, jei taikoma, išpirkti Akcijas. Xxxxxxxxx prašymu Direktorių valdyba savo nuožiūra gali laikas nuo laiko nuspręsti sumokėti tokias atšaukimo įmokas kitomis valiutomis nei atitinkamos Akcijų klasės paskirtoji valiuta. Depozitoriumas informuos pareiškėją, kad paraiška buvo atmesta arba pasirašymas buvo atšauktas (jei taikoma), o gauti pinigai, jei tokie yra, grąžinami pareiškėjui, atsižvelgiant į riziką ir išlaidas, be palūkanų. Pareiškėjo gali būti pareikalauta atlyginti Xxxxxx bet kokius (visus) nuostolius, mokesčius ar išlaidas (kaip galutinai nustato Direktorių valdyba savo nuožiūra), patirtas tiesiogiai ar netiesiogiai dėl to, kad pareiškėjas nesugebėjo laiku atsiskaityti. Apskaičiuojant tokius nuostolius, prireikus atsižvelgiama į bet kokį atitinkamų Akcijų kainų kitimą tarp paskirstymo ir atšaukimo arba išpirkimo ir Fondo patirtas išlaidas imantis veiksmų prieš ieškovą.

Jei pareiškėjas laiku nesusitaria dėl akcijų ar akcijų paskyrimo, Direktorių valdyba gali savo nuožiūra imtis tokių veiksmų, kokių mano esant reikalinga siekiant išvengti, sušvelninti ar kompensuoti bet kokius Fondo nuostolius, mokesčius ar išlaidas, patirtas kaip nurodyta pirmiau, įskaitant termino pabaigos dieną sumokėtą sumą į Fondą, ir turi teisę susigrąžinti visus mokesčius ir išlaidas (įskaitant palūkanas), kurias Xxxxxx tiesiogiai arba netiesiogiai patyrė siekdamas susigrąžinti tokią skolą ir kuri turi būti sumokėta pagal pareikalavimą.

Direktorių valdyba gali nustatyti apribojimus dažnumui, kuriuo Akcijos turi būti išleidžiamos bet kurioje Akcijų klasėje. Direktorių valdyba visų pirma gali nuspręsti, kad bet kurios Klasės Akcijos išduodamos tik vienu ar keliais pasiūlymo laikotarpiais arba tokiu periodiškumu, kaip numatyta šiame prospekte. Be to, Direktorių valdyba gali nustatyti apribojimus, susijusius su minimaliomis pradinėmis pasirašymo sumomis, minimalia paskesne pasirašymo suma ir minimalia akcijų dalies suma. Direktorių valdyba gali laikas nuo laiko nustatyti minimalų bet kurio Subfondo / Klasės akcijų skaičių arba pasirašymą ar iš jų gaunamą vertę, kiek ji mano esant tinkama, arba atsisakyti šio minimumo.

Fondas gali, jei būsimasis akcininkas prašo ir Direktorių valdyba su tuo sutinka, patenkinti bet kurią paraišką pasirašyti Akcijas, kuri siūloma kaip įnašas natūra. Visais tokiais atvejais priimtino turto pobūdį ir rūšį nustato Direktorių valdyba ir ji turi atitikti investavimo politiką ir Fondo ar Subfondo investavimo apribojimus. Nepriklausomas auditorius turi pateikti Fondui ataskaitą apie įneštą turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pagal galiojančius įstatymus numatyta kitaip. Visas išlaidas, susijusias su tokiu įnašu natūra, apmoka akcininkas, įnešantis įnašą, arba tokia trečioji šalis, dėl kurios susitarė Fondas, arba jos turi būti padengiamos kitu būdu, kurį Direktorių valdyba laiko sąžiningu visiems Subfondo akcininkams.

Direktorių valdyba pasilieka teisę priimti ar atsisakyti priimti bet kurią paraišką ar jos dalį dėl bet kokių priežasčių. Xxxxxx taip pat gali riboti tam tikros Klasės ar Subfondo Akcijų platinimą tam tikrose šalyse. Tam tikros Klasės Akcijų emisija gali būti sustabdyta, jei Xxxxxx sustabdo tokios Klasės vienai Akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės nustatymą (žr. 4.7 skirsnį „Laikinas grynųjų aktyvų vertės nustatymo, Akcijų išleidimo,

išpirkimo ir konvertavimo sustabdymas“). Fondas, Valdymo įmonė, Registro tvarkytojas ir Pervedimų agentas visuomet laikosi galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų taisyklių, susijusių su pinigų plovimu, įskaitant visus jų pakeitimus ar pataisymus, be to, nustato šio įsipareigojimo laikymąsi (tiek, kiek reikalaujama) užtikrinančią tvarką. Todėl Registro tvarkytojas ir Pervedimų agentas turi užtikrinti, kad Fondui būtų atskleista Akcijas pasirašančių fizinių asmenų tapatybė (kuri nustatoma pagal patvirtintą jų paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją), Akcijas pasirašančių juridinių asmenų tapatybė (kuri nustatoma pagal patvirtintą jų įstatų ar lygiaverčio dokumento kopiją) arba finansų tarpininkų statusas (kuris nustatomas pagal xxxxxxxxx Xxxxxxxx registro išrašo originalą ir, esant atitinkamam reikalavimui ar prašymui, pagal patvirtintą leidimą užsiimti atitinkama veikla, kurį pateikia kompetentingos vietos institucijos). Tokia informacija renkama tik siekiant nustatyti, ar laikomasi tam tikrų reikalavimų, ir jos negalima atskleisti pašaliniams asmenims.

Akcijų pasirašymo užbaigimo patvirtinimas išsiunčiamas paštu Akcininko rizika jo paraiškoje nurodytu adresu per 10 Darbo dienų nuo Akcijų išleidimo.

Akcijų platintojas visame pasaulyje gali su tam tikrais platintojais sudaryti sutartis, pagal kurias jie sutinka veikti kaip per savo įmones Akcijas pasirašančių investuotojų paskirtieji asmenys ar paskirti tokius asmenis (platinimo ir paskyrimo sutartys). Veikdamas šiuo pagrindu, platintojas gali pasirašinėti, konvertuoti ir išpirkti Akcijas paskirtojo asmens vardu atskirų investuotojų naudai ir reikalauti, kad tokios operacijos būtų įregistruotos Fondo Akcininkų registre tokio paskirtojo asmens vardu. Paskirtasis asmuo (platintojas) veda savo apskaitą ir pateikia investuotojui individualizuotą informaciją apie turimas Fondo Akcijas.

7.3. Klasių aprašai, teisė įsigyti Akcijų, minimali pasirašymo suma ir Akcijų paketas

Akcijų Klasės

Kartais Direktorių valdyba gali nutarti kiekviename Subfonde sukurti skirtingas Klases, kurios gali apimti toliau išvardytas savybes:

• Kiekviename Subfonde gali būti viena arba daugiau toliau išvardytų Klasių: A, B, C, D, E, G, I, K, M, Q R, S, V, W, X, Y, Z (ir (arba) bet kuri iš nurodytų su papildoma raide „R“ gale). Gali skirtis šių Klasių minimali pradinė suma, minimalus akcijų paketas, teisės įgijimo reikalavimai bei taikomi mokesčiai ir išlaidos, kaip išsamiai aprašyta 1 priede. Tos pačios Klasės rūšys gali būti išreikštos skaitmenimis 1, 2, 3 ir t. t.

• Kiekviena Klasė, kai galima, gali būti siūloma atitinkamo Subfondo Bazine valiuta arba išreikšta bet kuria kita valiuta, kaip retkarčiais nustato Direktorių valdyba. Kiekvienos Klasės bazinė valiuta nurodoma Klasės pavadinime trumpąja tos valiutos nuorodos forma. Klasės, kurios neišreikštos atitinkamo subfondo bazine valiuta, periodiškai apdraudžiamos nuo atitinkamo subfondo bazinės valiutos rizikos, siekiant sumažinti valiutos riziką, kylančią tarp valiutos, kuria išreikšta klasė ir atitinkamo subfondo bazinės valiutos. Ši apsidraudimo nuo rizikos priemonė automatiškai taikoma visoms klasėms, kurios neišreikštos atitinkamo subfondo bazine valiuta, išskyrus atvejus, kai klasė yra

„BHedged“ klasė (žr. toliau) arba jei nurodyta kitaip. Tokie valiutų sandoriai nesiejami su pagrindine akcijų portfelio valiutos pozicija.

• Kai galima, tam tikra kiekvienos klasės kitos (ne klasės) valiutos dalis, susijusi su atitinkamo subfondo lyginamuoju indeksu, gali būti apsidraudžiant periodiškai konvertuojama į klasės valiutą. Tokios klasės pavadinime žymimos „(BHedged)“. Tokie valiutų sandoriai nesiejami su pagrindinėmis akcijų portfelio valiutos pozicijomis. Investuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad subfondo lyginamojo indekso valiutos rizika gali arba negali būti tokia pati kaip subfondo portfelio valiutos rizika, todėl tokiu atveju investuotojai vis tiek gali patirti valiutos kurso svyravimų poveikį.

• Klasės, kurių dividendus numatoma paskirstyti, bus suskirstytos pagal kategorijas, nurodytas 8.2 skyriuje „Paskirstomosios klasės“. Tame skyriuje aprašyta ir konkreti dividendų politika.

• Kiekvienai Klasei, kai galima, kaip aprašyta 9 skyriuje „Valdymas ir Fondo mokesčiai“, gali būti taikomas Sėkmės mokestis. Klasių, kurioms taikomas Sėkmės mokestis, pavadinimuose nurodoma „(Perf)“, jei taikomas išlyginamasis sėkmės mokestis, arba − „(CPerf)“, jei taikomas neišlyginamasis sėkmės mokestis. Atitinkamas kiekvienos Klasės Sėkmės mokesčio tarifas nurodytas 1 priede.

Galimybė įsigyti bet kurios anksčiau aprašytos Klasės akcijų skirtinguose Subfonduose gali skirtis. Visą kiekviename Subfonde siūlomų Klasių sąrašą galima gauti internete, adresu xxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/, Fondo registruotojoje buveinėje arba pateikus prašymą Registro tvarkytojui ar Pervedimų agentui.

Teisės įsigyti Akcijų reikalavimai

• A, M, V ir W klasių akcijas gali įsigyti tik investuotojai, platintojai ir (arba) tarpininkai, teikiantys paslaugas, kaip antai nepriklausomas konsultacijas, ir atliekantys vykdymą tik pagal FPRD 2, kurie yra Investicijų valdytojo klientai ir atitinka minimalius sąskaitų tvarkymo ar kvalifikacijos reikalavimus, kartais nustatomus Investicijų valdytojo klientų sąskaitoms.

• B ir R Klasių akcijomis (išskyrus atvejus, kai „R“ yra toliau aprašytos klasės priesaga; tokiu atveju tokiai klasei taikomi tinkamumo reikalavimai) gali naudotis visi investuotojai, taip pat platintojai ir (arba) tarpininkai, teikiantys paslaugas, kaip antai nepriklausomas konsultacijas, arba atliekantys vykdymą tik pagal FPRD 2.

• C Klasės akcijomis gali naudotis visi investuotojai per tam tikrus platintojus ir (arba) tarpininkus, kurie, remiantis i) taikomais teisiniais ir (arba) norminiais reikalavimais, įskaitant tuos, kurie savo nuožiūra atlieka portfelio valdymą ir (arba) teikia nepriklausomas konsultacijas pagal FPRD 2, arba remiantis ii) atskira apmokestinimo tvarka ar komerciniais modeliais su jų klientais, negali gauti ir išlaikyti jokių lengvatų arba tolesnių komisinių, gaunamų iš Investicijų valdytojo arba Valdymo bendrovės.

• D ir DR Klasių akcijas gali įsigyti Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ar buveinę turintys (mokesčių tikslais) investuotojai.

• E ir ER klasių akcijos gali būti siūlomos ribotomis aplinkybėmis kvalifikuotiems instituciniams investuotojams ir bet kuriam konkrečius reikalavimus atitinkančiam investuotojui, dėl kurio Investicijų valdytojas nusprendžia savo nuožiūra.

• G Klasės akcijos yra prieinamos tik konkretiems investuotojams tam tikrose šalyse Investicijų valdytojo nuožiūra. G klasės akcijas bus galima pasirašyti tik tol, kol bendra atitinkamo Subfondo grynoji turto vertė sieks ar bus didesnė nei Investicijų valdytojo konkrečiai nustatyta suma.

• I Klasės akcijos nėra skirtos platinti viešai ir jų gali įsigyti tik tokią teisę turintys Instituciniai investuotojai.

• K Klasės akcijos gali būti siūlomos ribotomis aplinkybėmis tam tikrose šalyse, kvalifikuotiems instituciniams investuotojams, kurie atitinka minimalius sąskaitų vedimo ar kvalifikacinius reikalavimus ar kitus kriterijus, kuriuos kartkartėmis nustato Investicijų valdytojas. K klasės akcijas bus galima pasirašyti tik tol, kol bendra atitinkamo Subfondo grynoji turto vertė sieks ar bus didesnė nei Investicijų valdytojo konkrečiai nustatyta suma.

• Q Klasės akcijos gali būti siūlomos tam tikriems platintojams ir (arba) tarpininkams, kurie, remiantis i) taikomais teisiniais ir (arba) norminiais reikalavimais, įskaitant tuos, kurie savo nuožiūra atlieka portfelio valdymą ir (arba) teikia nepriklausomas konsultacijas pagal FPRD, arba remiantis ii) atskira apmokestinimo tvarka ar komerciniais modeliais su jų klientais, negali gauti ar išlaikyti jokių lengvatų arba tolesnių komisinių, gaunamų iš Investicijų valdytojo arba Valdymo bendrovės. Šios klasės akcijomis gali naudotis tik platintojai ir (arba) tarpininkai, kurie atitinka minimalius sąskaitos tvarkymo arba kvalifikacijos reikalavimus, paprastai turintys bent 50 000 000 EUR vertės kolektyvinio turto arba tiek pat kitomis valiutomis.

• S Klasės akcijas galima siūlyti ribotomis aplinkybėmis tam tikriems platintojams ir (arba) tarpininkams, kurie, remiantis i) taikomais teisiniais ir (arba) norminiais reikalavimais, įskaitant tuos, kurie savo nuožiūra atlieka portfelio valdymą ir (arba) teikia nepriklausomas konsultacijas pagal FPRD II, arba remiantis ii) atskira apmokestinimo tvarka ar komerciniais modeliais su jų klientais, negali gauti ir išlaikyti jokių lengvatų arba tolesnių komisinių, gaunamų iš Investicijų valdytojo arba Valdymo bendrovės. Šios klasės akcijomis gali naudotis tik platintojai ir (arba) tarpininkai, kurie atitinka minimalius sąskaitos tvarkymo arba kvalifikacijos reikalavimus, paprastai turintys bent 200 000 000 EUR vertės kolektyvinio turto arba tiek pat kitomis valiutomis.

• X Klasės akcijas gali įsigyti tik (a) investuotojai, kurie yra Investicijų valdytojo arba Investicijų valdytojo filialo klientai ir (i) kurie atitinka minimalius sąskaitų tvarkymo ar kvalifikacinius reikalavimus, kurie atitinkamu metu nustatomi Investicijų valdytojo ar jo filialo klientų sąskaitoms ir (arba) (ii) kurių X Klasės Akcijos bus laikomos Investicijų valdytojo arba Investicijų valdytojo filialo kliento sąskaitoje mokant atskirus valdymo mokesčius Investicijų valdytojui arba Investicijų valdytojo filialui; arba (b) Direktoriai, Investicijų valdytojo arba bet kurio Investicijų valdytojo filialo direktoriai ar darbuotojai arba bet kurie su jais susiję asmenys (įskaitant, be apribojimų, tokių asmenų įsteigtų patikos bendrovių patikos valdytojus) arba bet kurių anksčiau nurodytų asmenų paskirtasis asmuo.

• Y Klasės akcijas gali įsigyti tik (a) instituciniai investuotojai, kurie yra Investicijų valdytojo klientai arba Investicijų valdytojo filialo klientai ir

(i) atitinkantys minimalius sąskaitų vedimo ar kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos kartkartėmis nustato Investicijų valdytojas ar jo filialo klientų sąskaitos ir (arba) (ii) kurių Y klasės akcijos bus laikomos Investicijų valdytojo ar Investicijų valdytojo filialo kliento sąskaitoje mokant atskirus valdymo mokesčius Investicijų valdytojui ar Investicijų valdytojo filialui arba (b) Investicijų valdytojas, Investicijų valdytojo filialai, atitinkantys institucinių investuotojų, Investicijų valdytojo valdomų investavimo subjektų ar Investicijų valdytojo filialų kriterijus.

• Z Akcijų klasė yra klasė, kuriai taikomas tiktai sėkmės mokestis ir kurių gali įsigyti tiktai kvalifikuoti investuotojai.

• ZR Akcijų klasė yra klasė, kuriai taikomas tiktai sėkmės mokestis ir kurių gali įsigyti bet kuris investuotojas.

Jei Klasių pasirašymo pajamos gaunamos iš investuotojų, pasirašančių ne atitinkamo Subfondo Bazine valiuta išreikštas Klases, valiutos konvertavimo į atitinkamo Subfondo Bazinę valiutą išlaidos tenka atitinkamai Klasei, tačiau visada su sąlyga, kad visi atitinkamos Klasės Akcininkai būtų vertinami vienodai.

Pirminio platinimo kaina

Visų kiekvieno Subfondo Klasių pirminio platinimo kaina atitinkama valiuta pateikiama internete, adresu xxx.xxxxxxx.xxx, ją taip pat galima sužinoti Fondo registruotojoje buveinėje arba pateikus prašymą Registro tvarkytojui ar Pervedimų agentui.

Minimali pasirašymo suma ir Akcijų paketo suma

Atitinkamo Klasės tipo minimalios pasirašymo sumos ir minimalaus akcijų paketo sumos reikalavimai, nurodyti toliau, taikomi visoms tos Klasės tipo rūšims, nebent kitaip būtų nurodyta toliau arba 1 priede. Klasių bet kuria valiuta, kuri nenurodyta toliau, minimalią pasirašymo sumą ir minimalią akcijų paketo sumą galima sužinoti internete, adresu xxx.xxxxxxx.xxx , ją galima sužinoti Fondo registruotojoje buveinėje arba pateikus prašymą Registro tvarkytojui ar Pervedimų agentui (ji bus apytikriai lygi atitinkamoms toliau nurodytoms sumoms). Jei minimali suma prie konkrečios Klasės nenurodyta, minimali suma netaikoma. Galimybė įsigyti bet kurios toliau aprašytos Klasės akcijų gali skirtis priklausomai nuo Subfondo. Visą kiekvieno Subfondo leidžiamų Klasių sąrašą su valiutų minimumu visomis valiutomis galima gauti internete, adresu xxx.xxxxxxx.xxx, taip pat Fondo registruotojoje buveinėje arba iš Registro tvarkytojo ir Pervedimų agento pateikus prašymą.

C klasės, E klasės, ER klasės, G klasės, K klasės, M klasės, Q klasės, S klasės, W klasės, X klasės ir Y klasės akcijoms netaikoma minimali pasirašymo suma ir akcijų paketo suma, išskyrus pirmiau nurodytą atitikimo reikalavimams reikalavimą.

Direktorių valdyba gali laikas nuo laiko atsisakyti bet kokių taikytinų minimalių pasirašymo sumų.

Minimali pasirašymo suma ir Akcijų paketo suma
Klasė	Valiutos, kuriomis siūloma	Minimali pasirašymo suma ir akcijų paketas
B	CAD	100 000 CAD

	CHF	100 000 CHF
	EUR	100 000 EUR
	GBP	50 000 GBP
	JPY	10 000 000 JPY
	USD	100 000 USD
D	GBP	50 000 GBP
DR	GBP	5 000 GBP
I ir Z	AUD	500 000 AUD
	CAD	500 000 CAD
	CHF	500 000 CHF
	EUR	500 000 EUR
	GBP	300 000 GBP
	NOK	5 000 000 NOK
	SEK	5 000 000 SEK
	SGD	500 000 SGD
	USD	500 000 USD
	NOK	5 000 000 NOK
R ir ZR	CHF	10 000 CHF
	EUR	10 000 EUR
	GBP	5 000 GBP
	NOK	100 000 NOK
	PLN	50 000 PLN
	SEK	100 000 SEK
	SGD	10 000 SGD
	USD	10 000 USD

Minimali pasirašymo suma ir Akcijų paketo suma: taikytina tam tikram Subfondui

Mažiausios pasirašytos sumos ir mažiausios turimos kapitalo dalies sumos reikalavimai, keliami A, B, C, D, DR, E, ER, G, I, K, M, Q, R, S, V, W, X, Y, Z ir ZR klasėms, „BlueBay Capital Income Fund“, „BlueBay Financial Capital Bond Fund“, „BlueBay Global Sovereign Opportunities Fund“, „BlueBay High Grade Structured Credit Short Duration Fund“ ir „BlueBay Investment Grade Structured Credit Fund“ atveju yra nustatyti toliau ir bus lygiaverčiai bet kokioms alternatyvioms valiutoms, kurios išvardytos sąraše. Direktorių valdyba neturi teisės panaikinti (atleisti nuo) šioms akcijų klasėms taikomos minimalios pasirašymo sumos ir minimalios akcijų paketo sumos. Tačiau Direktorių valdyba pasilieka teisę panaikinti minimalią papildomą pasirašymo sumą, taikomą akcijų klasėms B, D, I ir Z.
Minimali pasirašymo ir akcijų paketo suma
Klasė	Galimos valiutos	Minimali pasirašymo ir akcijų paketo suma
B	CHF	100 000 CHF
	EUR	100 000 EUR
	GBP	50 000 GBP
	USD	100 000 USD
A, C, E, ER, G, K, M, Q, R, S, V, W, X, Y ir ZR	CHF	10 000 EUR arba ekvivalentiška suma kitomis valiutomis
	EUR
	GBP
	NOK
	SEK

	SGD
	USD
D	GBP	50 000 GBP
DR	GBP	Suma GBP ekvivalentiška 10 000 EUR
I ir Z	AUD	500 000 AUD
	CAD	500 000 CAD
	CHF	500 000 CHF
	EUR	500 000 EUR
	GBP	300 000 GBP
	NOK	5 000 000 NOK
	USD	500 000 USD

Direktorių valdyba gali bet kuriuo metu nuspręsti priverstine tvarka išpirkti visas Akcijas iš Akcininkų, turinčių akcijų paketą, kuris, pateikus paraišką išpirkti dalį Akcijų, tampa mažesnis už minimalią pasirašymo sumą, ar kuris dėl minėtos priežasties nebeatitinka bet kurio galiojančio teisės įgijimo reikalavimo. Tokiu atveju toks Akcininkas prieš vieną mėnesį informuojamas apie susidariusią padėtį, kad galėtų padidinti savo Akcijų paketą virš tokios ribos arba kitaip įvykdyti teisės įgijimo reikalavimus.

7.4. Akcijų įtraukimas į biržos prekybos sąrašą

Valdymo įmonės nuožiūra visų Subfondų tam tikrų Klasių Akcijos (išskyrus X/Y Klasių Akcijas) gali būti įtrauktos į Europos MTF biržos prekybos sąrašą. Detalesnę informaciją galima gauti iš Listingavimo agento.

Kol Subfondo Akcijos yra įtrauktos į Europos MTF biržos prekybos sąrašą, Fondas turi laikytis Europos MTF biržos reikalavimų, susijusių su tokiomis Akcijomis.

7.5. Akcijų konvertavimas

Akcininkai turi teisę konvertuoti visas ar dalį savo bet kurios Klasės Akcijų į tos pačios kito Subfondo Klasės Akcijas arba į to paties ar kito Subfondo kitos esamos Klasės Akcijas, pateikdami paraišką dėl Akcijų konvertavimo tokia pat tvarka kaip dėl Akcijų emisijos. Tokiu atveju atitinkamų grynųjų aktyvų verčių nustatymas sustabdomas. Tačiau norėdami pasinaudoti teise konvertuoti Akcijas, Akcininkai privalo laikytis visų sąlygų (įskaitant minimalios pasirašymo sumos), taikomų tai Klasei, į kurią numatoma konvertuoti. Todėl jei įvykdžius konvertavimą Akcininko naujos Klasės akcijų paketo vertė būtų mažesnė už minimalią pasirašymo sumą (nurodyta anksčiau 7.3 skirsnyje „Klasių aprašai, teisė įsigyti Akcijų, minimali pasirašymo suma ir Akcijų paketas“, jei reikalinga), Valdymo įmonė gali nuspręsti nepriimti prašymo dėl Akcijų konvertavimo. Be to, jei dėl konvertavimo Akcininko pirminės Klasės Akcijų paketo vertė taptų mažesnė už atitinkamą minimalią pasirašymo sumą, gali būti laikoma (Valdymo įmonės sprendimu), kad Akcininkas yra pateikęs prašymą dėl visų savo Akcijų konvertavimo.

Konvertavimo metu išleistų Akcijų skaičius priklauso nuo dviejų su konvertavimu susijusių Klasių grynųjų aktyvų verčių Vertinimo dieną, kurios atžvilgiu įvykdoma paraiška dėl konvertavimo.

Paraiškos dėl to paties Subfondo Klasių Akcijų konvertavimo

Tinkamai užpildytos paraiškos dėl skirtingų to paties Subfondo Klasių Akcijų konvertavimo, gautos iki 12.00 val. Vidurio Europos laiku bet kurią Vertinimo dieną, nagrinėjamos tą Vertinimo dieną. Paraiškos gautos po 12.00 val. Vidurio Europos laiku bet kurią Vertinimo dieną, bus paliekamos nenagrinėtos iki kitos Vertinimo dienos ta pačia tvarka, kaip ir paraiškos dėl Akcijų emisijos ir išpirkimo.

Paraiškos dėl skirtingų Subfondų Akcijų Klasių Konvertavimo

Paraiškos dėl Konvertavimo tarp skirtingų Subfondų Akcijų Klasių, gautos numatyta tvarka ne vėliau kaip iki 12.00 val. Vidurio Europos laiku bet kurią bendrą Vertinimo dieną, bus įvykdomos tą bendrą Vertinimo dieną. Paraiškos, gautos po 12.00 val. Vidurio Europos laiku bet kurią bendrą Vertinimo dieną, bus atidėtos iki sekančios bendros Vertinimo dienos, ir vykdomos tokia pačia tvarka, kokia taikoma Akcijų emisijai ir išpirkimui.

Siekiant išvengti abejonių, konvertavimams tarp skirtingų Subfondų Akcijų Klasių, įspėjimo terminas paraiškoms dėl konvertavimo pateikti bus toks pats kaip ir įspėjimo terminas, taikomas atitinkamo Subfondo, iš kurio prašoma konvertuoti, akcijų išpirkimui.

Konvertavimo metu išleistų Akcijų skaičius priklauso nuo atitinkamų Subfondų Akcijų grynųjų aktyvų verčių Vertinimo dieną, kurios atžvilgiu yra priimtos paraiškos atlikti konvertavimą, ir apskaičiuojamas taikant tokią formulę:

(𝐵 𝑥 𝐶 𝑥 𝐷)

𝐴 = 𝐸

A yra numatomų paskirstyti naujo Subfondo (Klasės) Akcijų skaičius.

B yra numatomų konvertuoti pirminio Subfondo (Klasės) Akcijų skaičius.

C yra numatomų konvertuoti pirminio Subfondo (Klasės) Akcijų grynųjų aktyvų vertė atitinkamą Vertinimo dieną.

D yra dviejų Subfondų (Klasių) valiutų keitimo kursas, taikomas sandorio vykdymo dieną.

E yra numatomų paskirstyti naujo Subfondo (Klasės) Akcijų grynųjų aktyvų vertė atitinkamą Vertinimo dieną.

Atlikus konvertavimą, Registro tvarkytojas ir Pervedimų agentas praneša Akcininkui (-ams) apie konvertavimo metu įgytų naujų Akcijų skaičių ir grynųjų aktyvų vertę.

Be to, jei bet kurios Vertinimo dienos atžvilgiu gaunami prašymai konvertuoti nustatyta procentine verte viršija Subfondo ar Akcijų Klasės grynojo turto vertę, kaip tai nustato Direktorių valdyba, Direktorių valdyba gali nuspręsti atidėti dalį arba visus tokius konvertavimo prašymus taikydama tą pačią tvarką kaip atidėdama išpirkimus (žr. skyrių 7.6 „Akcijų išpirkimas“).

Tam tikro Subfondo Akcijų konvertavimas sustabdomas, jei Xxxxxx sustabdo tokio Subfondo vienai Akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės nustatymą (žr. 4.7 skirsnį „Laikinas grynųjų aktyvų vertės nustatymo, Akcijų išleidimo, išpirkimo ir konvertavimo sustabdymas“).

7.6. Akcijų išpirkimas

Bet kuris Akcininkas gali kreiptis dėl dalies ar visų savo Akcijų išpirkimo bet kurią Vertinimo dieną. Registro tvarkytojas ir Pervedimų agentas turėtų gauti galiojančias rašytines tinkamai užpildytas paraiškas dėl išpirkimo iš bet kurio Subfondo ne vėliau kaip 12.00 val. Vidurio Europos laiku atitinkamą Vertinimo dieną.

Akcijos išperkamos atitinkamos Klasės Akcijai tenkančia grynųjų aktyvų verte, nustatyta atitinkamą Vertinimo dieną. Išpirkimo mokėjimai atliekami atitinkamos Klasės Bazine valiuta ir Depozitoriumas pateikia savo bankui korespondentui mokėjimo nurodymus paprastai ne vėliau nei praėjus trims Darbo dienoms po Vertinimo dienos. Direktorių valdyba pasilieka teisę pratęsti išpirkimo mokėjimų terminą laikotarpiui, neviršijančiam 10 Darbo dienų, kuris reikalingas surinkti pajamas, gautas už investicijų pardavimą tuo atveju, jei kyla sunkumų pasikeitus biržos kontrolę reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl panašių apribojimų rinkoje, kurioje Subfondas yra investavęs didžiąją dalį turto, arba esant išskirtinėms aplinkybėms, kai Subfondas negali įvykdyti paraiškų išpirkti per tris Darbo dienas nuo atitinkamos Vertinimo dienos.

Jei dėl išpirkimo Akcininko akcijų paketo vertė tampa mažesnė už atitinkamą minimalią pasirašymo sumą, gali būti laikoma (Direktorių valdybos sprendimu), kad toks Akcininkas yra pateikęs prašymą išpirkti visas jo Akcijas.

Jei Direktorių valdyba savo nuožiūra arba kitomis išskirtinėmis aplinkybėmis nustato nepakankamą rinkos likvidumą, kad galėtų sudaryti sandorius, Direktorių valdyba pasilieka teisę atidėti išpirkimo pajamų mokėjimą.

Be to, atsižvelgiant į bet kurią konkrečią Vertinimo dieną, jeigu prašymai dėl išpirkimo viršija tam tikrą Subfondo arba Akcijų klasės grynąją turto vertę, kaip nustato Direktorių valdyba, Direktorių valdyba gali nuspręsti, kad ta dalis arba visi tokie prašymai dėl išpirkimo atidedami tam tikram laikotarpiui ir taip, kaip Direktorių valdyba mano, kad tai atitinka Fondo ir jo akcininkų interesus. Išpirkimo atidėjimas yra tinkamas tinkamo turto perleidimas, vykdomas atitinkamo Subfondo, siekiant realizuoti pajamas, reikalingas patenkinti tokius prašymus. Atidėtoji išpirkimo išmoka proporcingai mokama atsižvelgiant į bendrą susigrąžinimą, gautą tam tikrą Vertinimo dieną atitinkamame Subfonde, atsižvelgiant į bet kokias atidėtas išpirkimo iš ankstesnio Vertinimo dienos (-ų) vertes. Išpirkimo prašymams, kurie nebuvo nagrinėjami dėl tokio atidėjimo, bus teikiama pirmenybė prieš vėliau gautas užklausas. Atidėtasis išpirkimas atliekamas priklausomai nuo grynosios turto vertės vienai akcijai nustatymo dieną išpirkimo metu, o ne pagal vienos akcijos grynojo turto vertę tuo metu, kai buvo pateikti atitinkami išpirkimo prašymai.

Jei, atsižvelgiant į bet kurią konkrečią Vertinimo dieną, išpirkimo prašymai sudaro bendrą išleistų akcijų skaičių bet kokioje (-se) Akcijų klasėje (- se) ar Subfonduose arba jei likęs Akcijų, išleistų šiame Subfonde ar Akcijų klasėje, skaičius po tokio išpirkimo atspindi bendrą grynojo turto vertę, kuri yra mažesnė už minimalų turto, reikalingo tokiam Subfondui arba Akcijų Klasei efektyviai valdyti, lygiui, Direktorių valdyba gali nuspręsti nutraukti ir likviduoti Subfondą arba Akcijų klasę pagal reglamentuojančias Įstatų nuostatas. Norint nustatyti išpirkimo kainą, apskaičiuojant atitinkamų Subfondų arba Akcijų klasės (-ių) grynąją turto vertę vienai akcijai atsižvelgiama į visus įsipareigojimus, kurie bus patirti nutraukiant ir likviduojant minėtą (-as) Akcijų klasę (-es) ar Subfondus.

Tam tikro Subfondo Akcijų išpirkimas sustabdomas, kai Foxxxx xustabdo tokio Subfondo grynųjų aktyvų vertės vienai akcijai nustatymą (žr. 4.7 skyrių „Grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimo laikinas sustabdymas, emisijos, išpirkimai ir konversijos“).

Fondas turi teisę, jei Direktorių valdyba taip nusprendžia, sumokėti bet kokį išpirkimo kainos mokėjimą bet kuriam akcininkui, kuris sutinka, paskirstydamas akcininko investicijas iš Fondo ar atitinkamo (-ų) Subfondo (-ų) turto portfelio, kurio dydis yra lygus išperkamų akcijų vertei. Tokiu atveju perleidžiamas turtas nustatomas sąžiningai ir pagrįstai ir nepažeidžiant kitų Fondo ar atitinkamo (-ų) Subfondo (-ų) akcininkų interesų, o naudojamas įvertinimas turi būti patvirtintas specialia nepriklausomo auditoriaus ataskaita, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius įstatymus numatyta kitaip. Visas išlaidas, susijusias su išpirkimu natūra, apmoka akcininkas, reikalaujantis išpirkimo, arba kita Šalis, dėl kurios susitarė Foxxxx, arba bet kokiu kitu būdu, kurį Direktorių valdyba laiko sąžiningu visiems Subfondo akcininkams.

Akcininkai privalo nedelsdami pranešti Registro tvarkytojui ir Pervedimų agentui, jei jie yra arba tampa JAV asmenimis arba valdo Akcijas JAV asmenų sąskaita ar naudai, arba jei jie kitaip valdo Akcijas, pažeisdami įstatymus ar kitus teisės aktus, arba kitomis aplinkybėmis, turinčiomis ar galinčiomis turėti neigiamų reguliacinių ar mokestinių pasekmių Fondui ar Akcininkams, arba galinčioms kitaip pakenkti Fondo interesams. Jei Direktorių valdyba sužino, kad Akcininkas (a) yra JAV asmuo arba valdo Akcijas JAV asmens sąskaita, (b) valdo Akcijas, pažeisdamas įstatymus ar kitus teisės aktus arba kitomis aplinkybėmis, turinčiomis ar galinčiomis turėti neigiamų reguliacinių ar mokestinių pasekmių Fondui ar Akcininkams, arba galinčioms kitaip pakenkti Fondo interesams, Direktorių valdyba gali išpirkti Akcijas, remdamasi Įstatų nuostatomis.

Tam tikru metu Fondui gali prireikti laikinai skolintis, kad galėtų finansuoti išpirkimą. Fondo skolinimuisi taikomi apribojimai nurodyti toliau esančiame 10.1 skirsnyje „Investavimo apribojimai“.

Visos išpirktos akcijos gali būti atšauktos.

7.7. Akcijų perleidimas

Vardinės Akcijos paprastai perleidžiamos pateikiant Registro tvarkytojui ir Pervedimų agentui tinkamos formos perleidimo dokumentą. Gavęs prašymą dėl perleidimo, Registro tvarkytojas ir Pervedimų agentas, patikrinęs indosamentą (-us), gali pareikalauti, kad parašą (-us) patvirtintų patvirtintas bankas, biržos makleris ar notaras.

Siekiant užtikrinti, kad Akcininkai turėtų visus sandoriui reikalingus dokumentus, Akcininkams rekomenduojama prieš prašant perleisti Akcijas susisiekti su Registro tvarkytoju ir Pervedimų agentu.

7.8. Vėlyvoji prekyba ir Sandorio laiko parinkimas

Fondas, Valdymo įmonė, Registro tvarkytojas ir Pervedimų agentas užtikrina, kad platinant Akcijas nebūtų taikoma vėlyvoji prekyba ir sandorio laiko parinkimas. Griežtai laikomasi 7 skyriuje nurodytų terminų. Pateikdami prašymą dėl pasirašymo, išpirkimo ar konvertavimo, investuotojai nežino vienai Akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės.

Akcijų pasirašymas, išpirkimas ir konvertavimas turėtų būti vykdomas tik investavimo tikslais. Fondas ir Valdymo įmonė neleidžia taikyti sandorio laiko parinkimo ar kitų manipuliacinių veiksmų (angl. excessive trading). Manipuliacinės, trumpalaikės prekybos priemonės gali pakenkti portfelio valdymo strategijai ir padaryti žalos Fondo rezultatams. Siekdama sumažinti Fondui ir Akcininkams daromą žalą, Valdymo įmonė ar jos vardu veikiantis Registro tvarkytojas ir Pervedimų agentas turi teisę atmesti bet kurį Prašymą dėl pasirašymo ar konvertavimo arba pareikalauti sumokėti Fondo naudai 2 % prašymo vertės mokestį, jei manoma, kad investuotojas atlieka ar anksčiau yra atlikęs manipuliacinių veiksmų, arba, Valdymo įmonė nuomone, investuotojo prekyba kenkia ar gali pakenkti Fondui ar bet kuriam Subfondui. Priimdama tokį sprendimą, Valdymo įmonė gali atsižvelgti į prekybą, vykdytą naudojantis keliomis bendrosios nuosavybės teise priklausančiomis ar bendrai kontroliuojamomis sąskaitomis. Valdymo įmonė taip pat turi teisę išpirkti visas Akcijas, priklausančias Akcininkui, kuris užsiima ar užsiėmė manipuliaciniais veiksmais. Nei Valdymo įmonė, nei Fondas neatsako už nuostolius, atsiradusius dėl atmestų prašymų ar priverstinių išpirkimų.

7.9. Duomenų apsauga

Visus Akcininkų asmens duomenis, pateiktus bet kokiame dokumente, kuriuos pateikė tokie Akcininkai, ir bet kokius kitus asmens duomenis, surinktus esant santykiams su Fondu, Valdymo bendrove, Investicijų valdytoju, administratoriumi, registratoriumi ir duomenų perdavimo agentu ir (arba) investicijų saugotoju, (toliau – asmens duomenys) gali rinkti, įrašyti, tvarkyti, saugoti, pertvarkyti arba keisti, gauti, peržiūrėti, naudoti, atskleisti, perduoti, platinti ar kitaip pateikti naudoti, derinti arba gretinti, blokuoti, ištrinti arba naikinti ar kitaip tvarkyti (toliau – tvarkyti) Valdymo bendrovė (toliau – Įgaliotasis subjektas) ir kitos bendrovės, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su Fondu, Investicijų valdytoju, administratoriumi, registratoriumi ir duomenų perdavimo agentu ir (arba) investicijų saugotoju, pagal taikomus duomenų apsaugos teisės aktus, įskaitant, bet neapsiribojant, Reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d.), kaip įgyvendinta ar papildyta. Tokie asmens duomenys turi būti tvarkomi remiantis teisiniu sutartinės būtinybės pagrindu arba Įgaliotojo subjekto teisėtais interesais administruojant Fondą (prireikus), sudarius ir įvykdžius Akcininkų Fondo pasirašymą ir sąskaitų administravimo, kovos su pinigų plovimu nustatymo, mokesčių nustatymo tikslais pagal taikomus teisės aktus, kaip antai FATCA įstatymą ir Bendro duomenų teikimo standarto įstatymą, plėtojant verslo santykius ir kaip gali būti kitu atveju reikalaujama siekiant atitikti taikomus įstatymus. Įgaliotasis subjektas bus asmens duomenų valdytojas.

Asmens duomenys nebus saugomi ilgiau nei būtina norint pasiekti pirmiau minėtų tikslų ar kol nebus susitarta su jumis dėl naujų tikslų arba vadovaujantis taikomais įstatymais. Įgaliotasis subjektas gali dalytis asmens duomenimis su agentais, kuriuos paskyrė Investicijų valdytojas, administratorius, registratorius ir duomenų perdavimo agentas ir (arba) investicijų saugotojas, siekiant paremti atitinkamą Fondo veiklą dėl pirmiau minėtų tikslų. Jei Įgaliotasis subjektas perduoda asmens duomenis šalims, kurios yra už Europos ekonominės erdvės ribų ir kurių Europos Komisija nepatvirtino kaip šalių, galinčių užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, toks perdavimas bus atliekamas vadovaujantis taikomais duomenų apsaugos įstatymais. Dėl bet kokių klausimų, susijusių Įgaliotojo subjekto atliekamu duomenų tvarkymu (įskaitant duomenų subjekto teises naudoti, taisyti ir ištrinti asmens duomenis), kreipkitės adresu xxxxxxxxxxxxxx@xxxxxxx.xxx .

Daugiau informacijos apie jūsų asmens duomenų rinkimą, tvarkymą ir perdavimą yra pateikta pranešime apie privatumą, su kuriuo galima susipažinti šiuo adresu: xxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx.xxx .

7.10. Investuotojų teisės

Foxxxx xori atkreipti investuotojų dėmesį į tai, kad investuotojas savo, kaip investuotojo, teisėmis visapusiškai galės naudotis tik imdamasis veiksmų tiesiogiai prieš Fondą, ypač naudotis teise dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, jei investuotojas užsiregistravo pats arba savo vardu Fondo akcininkų registre. Tais atvejais, kai investuotojas investuoja į Fondą per tarpininką, investuojantį į Fondą savo vardu, tačiau už investuotoją, investuotojas ne visada galės naudotis tam tikromis akcininko teisėmis tiesiogiai Fondo atžvilgiu. Investuotojams patariama gauti patarimą dėl jų teisių.

8. Dividendų politika

8.1. Bendroji informacija

Išskyrus kaip nurodyta toliau, kiekvieno Subfondo politika yra reinvestuoti visas pajamas bei kapitalo prieaugį ir neišmokėti jokių dividendų. Tačiau Direktorių valdyba savo nuožiūra kiekvienais ataskaitiniais metais Eiliniame visuotiniame susirinkime gali nuspręsti pasiūlyti bet kurio Subfondo ar Klasės Akcininkams išmokėti dividendus iš visų ar dalies tokio Subfondo ar Klasės grynųjų investicinių pajamų. Siekiant išvengti abejonių, grynosios pajamos iš investicijų neturi apimti kapitalo prieaugio. Direktorių valdyba gali nuspręsti išmokėti tarpinius dividendus bet kuriuo metu per atitinkamus ataskaitinius metus. Direktorių valdyba gali pasiūlyti išmokėti dividendus tik, jei atėmus tokią paskirstytąją sumą, Fondo kapitalas viršys Liuksemburgo teisės reikalaujamą minimalų kapitalą.

8.2. Paskirstomosios Klasės

Dividendų paskirstymo dažnumo skirtumai žymimi pagal toliau nurodytas kategorijas. Įprastomis aplinkybėmis tikėtinas toks dažnumas:

Kategorija	Paskirstymo dažnumas	Dividendų paskelbimo diena
(M)	Mėnesinis	Paskutinė kiekvieno mėnesio Darbo diena
(Q)	Ketvirtinis	Paskutinė kiekvienų metų kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių Darbo diena
(A)	Metinis	Paskutinė kiekvienų metų birželio mėnesio Darbo diena. Metinis paskirstymas yra paremtas grynosiomis investicijų pajamomis ir grynuoju gautu pelnu (jeigu taikytina) pasibaigus Fondo finansiniams metams birželio mėn.

Dividendų politika, taikoma skirtingoms Paskirstomųjų Klasių kategorijoms, nurodyta toliau:

Kategorija	Politika
(Cdiv)	Direktorių valdyba numato rekomenduoti paskirstyti iš esmės visas kiekvienų metų grynąsias šių Klasių pajamas iš investicijų ir viso grynojo kiekvieno dividendų paskirstymo laikotarpio kiekvienos klasės gauto pelno paskirstymo.
(Fdiv)	Dividendų dydis nustatomas kaip procentinė vertė nuo kiekvienos Klasės vienai Akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertės, kaip Direktorių valdyba laikas nuo laiko nustato. Šiuo metu taikomus dividendų dydžius pateikus prašymą galima gauti iš Registro tvarkytojo ir Pervedimų agento. Investuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad fiksuotą dividendų dydį nustatys Direktorių valdyba, atsižvelgdama į tokius veiksnius, be apribojimų: atitinkamo Subfondo grynosios pajamos ir kapitalo prieaugis atskaičius visus taikomus mokesčius ir išlaidas per atitinkamą laikotarpį. Retkarčiais dividendai gali būti išmokami nuo atitinkamos Klasės kapitalo. Direktorių valdyba vien savo nuožiūra gali paskelbti metinius papildomus dividendus. Tokios Klasės grynųjų aktyvų vertė gali svyruoti labiau, palyginti su kitomis Klasėmis, dėl dažnesnių dividendų paskirstymų. Direktorių valdyba vien savo nuožiūra gali keisti išmokamų dividendų sumą ir išmokėjimo laiką, jei mano, kad tai būtina atsižvelgiant į esamas rinkos sąlygas.
(IDiv)	Direktorių valdyba numato rekomenduoti paskirstyti iš esmės visas grynąsias kiekvienos Klasės investicijų pajamas kiekvienam dividendų paskirstymo laikotarpiui.
(KDiv)	Direktorių valdyba numato rekomenduoti paskirstyti iš esmės visų grynųjų investicijų pajamų ir visą gautą grynojo kapitalo prieaugį, uždirbtą iš kiekvienos Klasės, kiekvienam atitinkamam dividendų paskirstymo laikotarpiui. Tais atvejais, kai atitinkamą dividendų paskirstymo laikotarpį Klasės grynoji turto vertė tampa mažesnė nei jos pirminio platinimo kaina, paskirstymas nevykdomas.

Pavyzdžiui, Klasės, kurios iš esmės visos grynosios pajamos iš investicijų paskirstomos kartą per ketvirtį, pavadinime nurodoma (QIDiv).

8.3. JK Atskaitingo fondo statusas

Numatoma visoms C, D, DR, G, M, Q, S ir ZR klasės akcijoms taikyti JK Atskaitingo fondo statusą. Direktorių valdyba bet kuriuo metu gali pateikti prašymą taikyti JK Atskaitingo fondo statusą bet kuriai kitai klasei. Tačiau garantijos, kad Atskaitingo fondo statusas bus suteiktas Klasei, nėra.

Visą Klasių, kurioms šiuo metu suteiktas JK Atskaitingo fondo statusas, sąrašą pateikus prašymą galima gauti Fondo registruotojoje buveinėje arba iš Registro tvarkytojo ir Pervedimų agento.

Klasių, turinčių JK Atskaitingo fondo statusą, pajamas Direktorių valdyba gali skirstyti vien savo nuožiūra. Pagal JK Atskaitingų fondų režimą Atskaitingų fondų investuotojams taikomas mokestis už tos Klasės pajamas, priskiriamas jų turimam Fondo akcijų paketui, paskirstytas ar nepaskirstytas, tačiau visam prieaugiui perleidžiant akcijų paketą taikomas kapitalo prieaugio mokestis.

8.4. Dividendų išmokėjimas

Dividendai paprastai išmokami per 10 Darbo dienų nuo dividendų paskelbimo dienos arba kiek įmanoma greičiau po šios datos.

Dividendai paprastai išmokami elektroniniu banko pervedimu. Akcininkai turėtų tikėtis gauti dividendus per dvi Darbo dienas po mokėjimo datos. Dividendai išmokami atitinkamų Akcijų Bazine valiuta.

Jei dividendai neatsiimami per penkerius metus, juos turėję gauti asmenys nebetenka teisės į juos ir neatsiimti dividendai grąžinami atitinkamai Klasei remiantis Liuksemburgo teise.

8.5. Reinvestavimas

Išankstiniu rašytiniu Akxxxxxxx xrašymu dividendai gali būti reinvestuojami, jei Depozitoriumas gauna tokį prašymą ne vėliau kaip likus 10 Darbo dienų iki dividendų paskelbimo dienos. Numatomi reinvestuoti dividendai perduodami Depozitoriumui dividendų paskelbimo dieną. Depozitoriumas investuoja dividendų sumą į papildomas tos pačios Klasės Akcijas (toliau – „Reinvestuotos akcijos“) Akcininko sąskaitoje atitinkamų dividendų paskelbimo dieną, jei tokia diena yra Vertinimo diena, o jei tokia diena nėra Vertinimo diena, kitą Vertinimo dieną.

Reinvestuotos akcijos išleidžiamos atitinkamos Klasės grynųjų aktyvų verte, nustatyta dividendų paskelbimo dieną, jei tokia diena yra Vertinimo diena, o jei tokia diena nėra Vertinimo diena, kitą Vertinimo dieną.

Už Reinvestuotas akcijas pardavimo mokestis nemokamas. Reinvestuotos akcijos laikomos vardinėje Akcininko sąskaitoje. Reinvestuotos akcijos apskaičiuojamos iki trijų skaitmenų po dešimtainio skyriklio tikslumu.

8.6. Dividendų pajamų išlyginimas

Apskaičiuojant išmokamus dividendus, pajamos išlyginamos, siekiant užtikrinti, kad pajamų už vieną Akciją lygiui neturėtų įtakos Akcijų emisija ir išpirkimas. Todėl laikoma, kad tokių Akcijų pasirašymo kaina apima išlyginamąjį mokestį, apskaičiuotą nuo atitinkamų Akcijų pajamų, ir pirmasis su atitinkamomis Akcijomis susijęs paskirstymas apima apmokėjimą už kapitalą, kuris paprastai lygus tokio išlyginamojo mokesčio sumai. Kiekvienos Akcijos išpirkimo kaina taip pat apima išlyginamąjį mokestį už atitinkamų Akcijų pajamas iki išpirkimo dienos.

9. Valdymas ir Fondo mokesčiai

9.1. Valdymo mokesčiai

Fondas Valdymo įmonei moka Valdymo mokestį, kuris apskaičiuojamas kaip procentinė kiekvienos jos valdomos Klasės grynųjų aktyvų dalis. Valdymo mokesčiai apskaičiuojami kiekvieną Vertinimo dieną ir išmokami kas mėnesį už praėjusį laikotarpį, taikant 1 priede nurodytą tarifą.

Laikydamiesi toliau šiame Prospekte nurodytų investavimo apribojimų, Subfondai gali investuoti į kitas Investicijų valdytojo ir (arba) Valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo programas. Jei tokias kolektyvinio investavimo programas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo Investicijų valdytojas, Valdymo įmonė arba įmonė, su kuria atitinkamas Investicijų valdytojas arba Valdymo įmonė yra susiję bendru valdymu ar kontrole arba tiesioginiu ar netiesioginiu dalyvavimu kapitale, viršijančiu 10 % kapitalo ar balsavimo teisių (toliau – Susiję fondai), su tokioms investicijoms susijęs atitinkamas Suxxxxxxx Xxxxxxx xokesčiu neapmokestinamas. Be to, iš Subfondo negalima reikalauti mokėti su Susijusiais fondais susijusių pasirašymo, išpirkimo ir (arba) konvertavimo mokesčių.

9.2. Sėkmės mokesčiai

Atskirai kiekvienam Subfondui gali būti taikomi dviejų rūšių sėkmės mokesčio mechanizmai, t. y. išlyginamieji sėkmės mokesčiai ir neišlyginamieji sėkmės mokesčiai. Abiem atvejais valdymo įmonė gali turėti teisę gauti atitinkamų akcijų klasių grynųjų aktyvų sėkmės mokestį. Jis apskaičiuojamas dviejomis skirtingomis metodikomis, kurios yra aprašytos toliau.

Sėkmės mokestis vertinamas kaip susidaręs kiekvieną vertinimo dieną. Sėkmės mokestis, mokėtinas pagal kievieno Sunfondo kiekvieną sėkmės mokesčio išmokos Klasę, žymimą „(Perf)“, kuriai taikomas Sėkmės mokestis, nustatomas paskutinę Vertinimo dieną spalio mėnesį (toliau – Kristalizacijos diena). Sėkmės mokestis iš esmės skaičiuojamas kiekvienam 12 mėnesių laikotarpiui, kuris baigiasi paskutinę atitinkamo Subfondo atitinkamos Klasės Vertinimo dieną spalio mėnesį (toliau – Skaičiavimo laikotarpis).

Pirmas kiekvieno Subfondo su atitinkama Klase susijęs Skaičiavimo laikotarpis yra laikotarpis, prasidedantis tą dieną, kai atitinkamo Subfondo atitinkama Klasė pirmą kartą investuojama, ir pasibaigiantis paskutinę Vertinimo dieną kitą spalį. Nepaisydama anksčiau išdėstytų sąlygų, Valdymo įmonė išskirtinai savo nuožiūra gali atidėti pirmo Skaičiavimo laikotarpio pradžią ne ilgiau nei mėnesiui, skaičiuojant nuo dienos, kai atitinkama Klasė pirmą kartą investuojama, atsižvelgdama, be apribojimų, į tokius veiksnius kaip, pavyzdžiui, pradinės investicijos dydis, bazinio portfelio likvidumas ir Subfondo prekybos pajėgumas. Jeigu vėliau iš kurios nors kurio nors Suxxxxxx Xxxxxx xnvesticijos išimamos, esamas tokios Klasės Skaičiavimo laikotarpis nutraukiamas tą dieną, kai investicijos išimamos, o naujas Skaičiavimo laikotarpis prasidės, kaip nustatyta kiekvienu skaičiavimo metodu ir tą dieną, kai į tokią Klasę bus iš naujo investuota.

Kiekvieną Skaičiavimo laikotarpį Sėkmės mokestis kiekvienam akcijų paketui lygus procentui vienai Akcijai tenkančio Suvestinio santykinio rezultato prieaugio per tokį Skaičiavimo laikotarpį, kaip nurodyta 1 priede („Sėkmės mokesčio dydis“), su sąlyga, kad Suvestinis santykinis rezultatas yra teigiamas. Sėkmės mokestis apskaičiuojamas Klasės lygmeniu, Suxxxxxxx xį sumoka Valdymo įmonei.

Sėkmės mokestis Valdymo įmonei paprastai mokamas už praėjusį laikotarpį po kiekvieno Skaičiavimo laikotarpio pabaigos. Tačiau jei Akcijos išperkamos per Skaičiavimo laikotarpį, už tokias Akcijas priskaičiuotas Sėkmės mokestis sumokamas po Akcijų išpirkimo dienos. Vykdant dalinį išpirkimą Skaičiavimo laikotarpiu ar jo pabaigoje, laikoma, kad Akcijos yra išpirktos iš Akcininko Akcijų paketo.

Jei Paslaugų sutartis su Valdymo įmone nutraukiama nepasibaigus Skaičiavimo laikotarpiui, Sėkmės mokestis už tuo metu einamąjį Skaičiavimo laikotarpį apskaičiuojamas ir sumokamas sutarties nutraukimo dieną laikant atitinkamo laikotarpio pabaiga.

9.2.1. Išlyginamasis sėkmės mokestis

Jei Akcininkai yra pasirašę Sėkmės mokesčio Klasių Akcijų, žymimų „(Perf)“, Valdymo įmonė taip pat turi teisę gauti Sėkmės mokestį, kuris apskaičiuojamas atskirai kiekvienam Akcininkui, taikant Sėkmės mokesčio išlyginimą. Šis skaičiavimo metodas užtikrina, kad: (i) Valdymo įmonei Sėkmės mokestis būtų mokamas tik už tuos akcijų paketus, kurių santykinė vertė yra padidėjusi (skaičiuojant taikomas Suvestinis santykinis rezultatas, kuris yra suvestinis vienai Akcijai tenkantis prieaugis, atėmus, jei taikoma, palyginamojo arba minimalaus pelningumo koeficiento suvestinį prieaugį); (ii) visi Akcininkai Fonde rizikuotų tokio paties dydžio vienai Akcijai tenkančiu kapitalu; (iii) visų Akcijų vienai Akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertė būtų vienoda.

Kiekvieną Kristalizacijos dieną, kai mokamas Sėkmės mokestis, vienai Akcijai tenkančio Suvestinio santykinio rezultato vertė bus iš naujo prilyginta nuliui iš naujo subalansuojant indeksą taip, kad jo vertė būtų lygi vienai Akcijai tenkančių grynųjų aktyvų vertei tokią Kristalizacijos dieną. Sėkmės mokestis bus mokamas už Skaičiavimo laikotarpį tik tuo atveju, jeigu Suvestinis santykinis rezultatas Kristalizacijos dienos pabaigoje, žyminčioje šio Skaičiavimo laikotarpio pabaigą, yra teigiamas. Kai už Skaičiavimo laikotarpį Sėkmės mokestis nemokamas, Suvestinis santykinis rezultatas nebus nustatomas iš naujo tol, kol Kristalizacijos dieną Suvestinis santykinis rezultatas bus teigiamas.

Korekcijos

Jei Akcininkas pasirašo Akcijas ne Kristalizacijos dieną, atliekamos tam tikros korekcijos siekiant sumažinti neteisybę, kurią priešingu atveju galėtų patirti Akcininkas ar Valdymo įmonė. Jei Akcijos pasirašomos tuo metu, kai vienai Akcijai tenkantis Suvestinis santykinis rezultatas yra neigiamas, reikalaujama, kad Akcininkas sumokėtų papildomą Sėkmės mokestį už vėlesnį tokių Akcijų Suvestinio santykinio rezultato padidėjimą už laikotarpį nuo emisijos dienos iki tol, kol Suvestinis santykinis rezultatas tampa teigiamas (toliau – „Išlyginamasis debetas“). Jei Akcijų pasirašymo dieną tokių Akcijų santykinė vertė nuo vienai Akcijai tenkančio Suvestinio santykinio rezultato padidėja iki tiek, kad vienai Akcijai tenkantis Suvestinis santykinis rezultatas tampa teigiamas, Sėkmės mokestis imamas kiekvieno Skaičiavimo laikotarpio pabaigoje, grynųjų aktyvų verte išperkant tokį Akcininko Akcijų skaičių, kurio bendra grynųjų aktyvų vertė (po to, kai ji priskaičiuojama kuriam nors Sėkmės mokesčiui apskaičiuoti) lygi sumai, apskaičiuotai taikant Sėkmės mokesčio dydį tokiam santykiniam padidėjimui (toliau – „Sėkmės mokesčio išpirkimas“). Jei Akcininkas išperka savo Akcijas iki visiško Išlyginamojo debeto pritaikymo, Akcininkui taikomas Sėkmės mokestis, lygus Sėkmės mokesčio dydžiui, taikomam bet kokiam santykiniam padidėjimui per tokių Akcijų laikymo laikotarpį, padauginant iš trupmenos, kurios skaitiklis yra išperkamų Akcijų skaičius, o vardiklis – prieš pat Akcijų išpirkimą Akcininkui priklausančių Akcijų skaičius. Sumą, lygią bendrai taip išpirktų Akcijų

grynųjų aktyvų vertei, Subfondas sumoka Valdymo įmonei kaip Sėkmės mokestį. Sėkmės mokestis išperkamas siekiant užtikrinti, kad Subfonde vienai Akcijai tektų vienoda grynųjų aktyvų vertė. Kalbant apie likusias Akcininko Akcijas, už tokių Akcijų vienai Akcijai tenkančio Suvestinio santykinio rezultato padidėjimą Sėkmės mokestis mokamas pirmiau nurodyta tvarka iki tol, kol vienai Akcijai tenkantis Suvestinis rezultatas tampa teigiamas.

Jei Akcijos pasirašomos tuo metu, kai vienai Akcijai tenkantis Suvestinis santykinis rezultatas yra teigiamas, reikalaujama, kad Akcininkas sumokėtų sumą, viršijančią tuo metu esamą vienai Akcijai tenkančią grynųjų aktyvų vertę, lygią Sėkmės mokesčio dydžiui, taikomam tuo metu esamam vienai Akcijai tenkančiam Suvestiniam santykiniam rezultatui prieš tai, kai jis priskaičiuojamas Sėkmės mokesčiui apskaičiuoti (toliau –

„Išlyginamasis kreditas“). Pasirašymo dieną Išlyginamasis kreditas yra lygus vienai Akcijai tenkančiam Sėkmės mokesčiui, priskaičiuotam už kitas Subfondo Akcijas (toliau – „Maksimalus išlyginamasis kreditas“). Išlyginamasis kreditas mokamas patvirtinant faktą, kad vienai Akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertė sumažinta, siekiant atspindėti priskaičiuotą Sėkmės mokestį, kurį turės sumokėti Akcininkai. Jis naudojamas kaip kreditas, susijęs su Sėkmės mokesčiais, kuriuos priešingu atveju turėtų mokėti Subfondas, bet kurių (taikant teisingumo principą) neturėtų būti reikalaujama iš Akcijas pasirašančių Akcininkų, nes už šias Akcijas dar negautas teigiamas rezultatas. Išlyginamasis kreditas užtikrina, kad visi Akcijų savininkai rizikuotų tokia pačia vienai Akcijai tenkančia kapitalo suma.

Papildoma suma, investuota kaip Išlyginamasis kreditas, nėra apsaugota nuo Subfondo rizikos, todėl ji didėja arba mažėja atsižvelgiant į rezultatus, pasiektus po tam tikrų Akcijų išleidimo, tačiau niekada neviršija Maxxxxxxxxx xšlyginamojo kredito. Jei Vertinimo dieną tokių Akcijų vienai Akcijai tenkantis Suvestinis santykinis rezultatas sumažėja, Išlyginamasis kreditas taip pat sumažinamas suma, lygia Sėkmės mokesčio dydžiui, kuris taikomas skirtumui tarp vienai Akcijai tenkančio Suvestinio santykinio rezultato (prieš tai, kai jis priskaičiuojamas Sėkmės mokesčiui apskaičiuoti) emisijos dieną ir tokią Vertinimo dieną. Vėliau padidėjus vienai Akcijai tenkančiam Suvestiniam santykiniam rezultatui, Išlyginamojo kredito sumažinimas susigrąžinamas, tačiau tik tiek, kiek Išlyginamasis kreditas anksčiau buvo sumažintas iki Maksimalaus išlyginamojo kredito.

Jei Kristalizacijos dieną vienai Akcijai tenkantis Suvestinis santykinis rezultatas (prieš tai, kai jis priskaičiuojamas Sėkmės mokesčiui apskaičiuoti) yra teigiamas ir viršija vienai Akcijai tenkantį Suvestinį santykinį rezultatą tokių Akcijų emisijos dieną, Išlyginamojo kredito dalis, lygi sumai, apskaičiuotai taikant Sėkmės mokesčio dydį vienai Akcijai tenkančiam Suvestiniam santykiniam rezultatui tokią Kristalizacijos dieną, ir padaugintai iš Kristalizacijos dieną Akcininkui priklausančių Akcijų skaičiaus, panaudojama tam Akcininkui pasirašyti papildomas Akcijas. Kiekvieną vėlesnę Kristalizacijos dieną toks papildomas Akcijų pasirašymas tęsiamas tol, kol visiškai pritaikomas Išlyginamasis kreditas, kuris po pirminio Akcijų pasirašymo Subfonde gali padidėti arba sumažėti. Jei Akcininkas išperka savo Akcijas iki visiško Išlyginamojo kredito pritaikymo, Akcininkas gauna papildomų išpirkimo pajamų, lygių tuo metu likusiam grynojo Išlyginamojo kredito likučiui, padaugintam iš trupmenos, kurios skaitiklis yra išperkamų Akcijų skaičius, o vardiklis – prieš pat Akcijų išpirkimą Akcininkui priklausančių Akcijų skaičius.

Jei Akcininkas atlieka keletą Akcijų pasirašymo operacijų, dėl kurių taikomi tiek Išlyginamieji debetai, tiek Išlyginamieji kreditai, pirmiausia šios sumos įskaitomos tarpusavyje tuo metu, kai išaiškėja tų Akcijų Sėkmės mokesčiai (arba Skaičiavimo laikotarpio pabaigoje, arba tų Akcijų išpirkimo akimirką), o grynojo Išlyginamojo kredito ar Išlyginamojo debeto likučiui taikoma pirmiau nustatyta tvarka.

9.2.2. Neišlyginamasis sėkmės mokestis

Jei akcininkai yra pasirašę Sėkmės mokesčio klasių akcijų, žymimų „(CPerf)“, Valdymo įmonė turi teisę gauti Sėkmės mokestį, kuris apskaičiuojamas klasės lygmeniu pagal išlyginamojo ėkmės mokesčio apskaičiavimo metodiką. Naudojant šį skaičiavimo metodą netaikomas joks Sėkmės mokesčio išlyginimas atskirai kiekvienam akcininkui ir taip pat nėra su šia klase siejamo Išlyginamojo debeto ir Išlyginamojo kredito. Tačiau tokioms Klasėms taikomas specialus mechanizmas ( toliau – Mokėjimo koregavimas), apskaičiuojamas iš Sėkmės mokesčio, apskaičiuoto pagal turimų akcijų skaičių, atėmus Sėkmės mokestį, susijusį su turėtomis ir per ankstesnį laikotarpį iki mokėjimo dienos apmokėtomis akcijomis. Dėl to tokioms naujai apmokėtoms akcijoms iki apmokėjimo dienos joks Sėkmės mokestis nebus skaičiuojamas.

Bet koks Valdymo įmonei mokėtinas Sėkmės mokestis padidėja, kai padidėja santykinė Akcijų paketo vertė, taikoma visai klasei (skaičiuojant taikomas Suvestinis santykinis rezultatas, kuris yra suvestinis vienai Akcijai tenkantis prieaugis, atėmus, jei taikoma, palyginamojo arba minimalaus pelningumo koeficiento ( toliau – Indeksas) suvestinį prieaugį tuo pačiu laikotarpiu).

Sėkmės mokestis bus mokamas už Skaičiavimo laikotarpį tik tuo atveju, jeigu Suvestinis santykinis rezultatas Kristalizacijos dienos pabaigoje, žyminčioje šio Skaičiavimo laikotarpio pabaigą, yra teigiamas. Jei Skaičiavimo laikotarpiu Sėkmės mokestis nesumokamas, Suvestinio santykinio rezultato nustatymas bus tęsiamas iš naujo nenustatant Suvestinio santykinio rezultato ir neatliekant Akcijų pasirašymo koregavimo tol, kol Kristalizacijos dieną bus gautas teigiamas Suvestinis santykinis rezultatas.

Kasdien klasei taikomas Sėkmės mokestis nustatomas padauginant Suvestinį santykinį rezultatą, jei jis yra teigiamas, iš tos dienos klasės vienetų skaičiaus. Gautas rezultatas tada padauginamas iš taikomo Sėkmės mokesčio tarifo, kaip nurodyta 1 priede. Taip apskaičiuojamas bendras visos Klasės mokestis. Šiuo bendru Sėkmės mokesčiu vienodai apmokestinama visų „(CPerf)“ Klasės akcijų grynųjų aktyvų vertė. Sėkmės mokestis, mokėtinas už kiekvieną „(CPerf)“ klasės akcininko akcijų paketą, atitinkamą Kristalizacijos dieną yra proporcingas to paketo dydžiui kaip visos Klasės santykis. Gali būti atvejų, kai „(CPerf)“ klasės akcininkas apmokestinamas Sėkmės mokesčiu už pelno neuždirbusius akcijų paketus. Jei Kristalizacijos dieną Suvestinis santykinis rezultatas yra neigiamas, Sėkmės mokestis nebus taikomas, o skaičiavimo laikotarpis tęsis tol, kol klasės suvestinis santykinis rezultatas bus teigiamas Kristalizacijos dieną. Taip pat gali būti atvejų, kai, nepaisant teigiamo Suvestinio santykinio rezultato, Valdymo įmonei Sėkmės mokestis nebus mokamas; tokiu atveju skaičiavimo laikotarpis tęsis iki tokio laiko, kai Klasės akcijų paketui bus taikomas Sėkmės mokestis, kuris Valdymo įmonei bus sumokėtas Kristalizacijos dieną. Gali pasitaikyti, kad nepaisant teigiamo Suvestinio santykinio rezultato, Valdymo bendrovei nebus mokamas joks Sėkmės mokestis dėl Mokėjimo koregavimo; tokiu atveju skaičiavimo laikotarpis bus pratęstas iki tol, kol Kristalizacijos dieną Valdymo bendrovei bus apskaičiuotas mokėtinas Sėkmės mokestis.

9.3. Investicijų valdytojo mokesčiai

Valdymo įmonė yra atsakinga už anksčiau 9.1 ir 9.2 skirsniuose nurodytų gautų mokesčių sumokėjimą Investicijų valdytojui.

9.4. Subinvesticijų valdytojo mokesčiai

Investicijų valdytojas bus atsakingas, be mokesčių, kuriuos gauna pagal 9.3 punktą, už Subinvesticijų valdytojo, „BlueBay Asset Management USA LLC“ mokesčius.

9.5. Depozitoriumo, Administravimo agento, Vietos agento, Mokėjimų agento, Registro tvarkytojo, Pervedimų agento ir Listingavimo agento mokesčiai

Depozitoriumas, Administravimo agentas, Vietos agentas, Mokėjimų agentas, Registro tvarkytojas, Pervedimų agentas ir Listingavimo agentas turi teisę iš kiekvieno Subfondo kiekvienos Klasės turto gauti mokestį, apskaičiuojamą pagal įprastą Liuksemburgo bankų praktiką.

Be to, Depozitoriumas, Administravimo agentas, Vietos agentas, Mokėjimų agentas, Registro tvarkytojas, Pervedimų agentas ir Listingavimo agentas turi teisę gauti iš Fondo kompensaciją už savo patirtas protingas sąnaudas ir išlaidas, taip pat už korespondentų mokesčius.

9.6. Veiklos ir administracinės išlaidos

Fondas prisiima visas Veiklos ir administracines išlaidas įskaitant, bet neapsiribojant: formavimo išlaidas, pavyzdžiui, organizacines ir registracijos sąnaudas; Liuksemburgo nuo turto skaičiuojamą taxe d’abonnement (iki maksimalaus tarifo, nurodyto 11 skyriuje „Apmokestinimas“); dalyvavimo mokesčius ir protingas Direktorių valdybos patiriamas išlaidas; Valdymo įmonės Fondo vardu patiriamas išlaidas; atlyginimą teisininkams bei auditoriams ir su tuo susijusias išlaidas; tebevykstančios registracijos ir įtraukimo į prekybos sąrašus mokesčius, įskaitant vertimo išlaidas; ir Prospekto, PIID, finansinių ataskaitų ir kitų Akcininkams susipažinti pateikiamų dokumentų rengimo, spausdinimo ir platinimo sąnaudas bei išlaidas.

Į Veiklos ir administracines išlaidas nėra įtraukti Sandorio mokesčiai ir ypatingosios išlaidos. Direktoriai, kurie nėra Investicijų valdytojo direktoriai, pareigūnai ar darbuotojai, turi teisę gauti kompensaciją iš Fondo, kaip nurodyta Fondo metinėse finansų ataskaitose.

Apie 150 000 EUR dydžio paskutinės Fondo formavimo išlaidos buvo kapitalizuotos ir amortizuotos per Liuksemburgo teisės leidžiamą penkerių metų neviršijantį laikotarpį. Su naujų Subfondų sukūrimu susijusios išlaidos gali būti kapitalizuotos ir amortizuotos per Liuksemburgo teisės leidžiamą penkerių metų neviršijantį laikotarpį.

9.7. Ypatingosios išlaidos

Fondas apmoka visas Ypatingąsias išlaidas. Ypatingosios išlaidos apskaitomos taikant pinigų metodą, šios išlaidos apmokamos iš Subfondo, kuriam jos priskiriamos, grynųjų aktyvų, kai yra patiriamos ar kai už jas išrašomos sąskaitos.

9.8. Sandorio mokesčiai

Kiekvienas Subfondas apmoka savo Sandorio mokesčius. Sandorio mokesčiai apskaitomi taikant pinigų metodą, jie sumokami iš grynųjų Subfondo aktyvų, kuriems jie priskirtini, kai jie patiriami ar kai už juos išrašomos sąskaitos.

Investicijų valdytojas gali sudarinėti xxxxxxxxx ar pasirūpinti sandorių sudarymu per maklerius, su kuriais jis yra sudaręs „paslėptųjų komisinių“ susitarimus. Pagal tokius susitarimus gaunamos paslaugos padeda Investicijų valdytojui teikti investicines paslaugas Fondui. Konkrečiai kalbant, Investicijų valdytojas gali susitarti, kad makleriui mokamas komisinis atlyginimas, viršijantis sumą, kurios už tokio sandorio sudarymą prašytų kitas makleris tol, kol makleris sutinka vykdyti Fondo užsakymus naudingiausiomis sąlygomis, ir, sąžininga Investicijų valdytojo nuomone, komisinio atlyginimo dydis yra protingas, atsižvelgiant į tarpininkavimo ir kitų paslaugų, kurias suteikė ar už kurias sumokėjo toks makleris, vertę. Investicijų valdytojas gali pasinaudoti tokiomis paslaugomis, kurios gali būti teikiamos mokslinių tyrimų paslaugų, kotiravimo paslaugų, naujienų siuntimo paslaugų, portfelio ir prekybos analizės programinės įrangos sistemų, ypatingų užsakymų vykdymo ir tarpuskaitos paslaugų forma, sandoriuose, kuriuose Fondas nedalyvauja.

Susitarimams dėl paslėptųjų komisinių taikomos tokios sąlygos: (i) sudarydamas susitarimus dėl paslėptųjų komisinių, Investicijų valdytojas visada veikia Fondo interesais; (ii) teikiamos paslaugos tiesiogiai susijusios su Investicijų valdytoju; (iii) Investicijų valdytojas komisinį atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su Fondo portfelio sandoriais, moka makleriams, kurie yra ūkio subjektai, o ne fiziniai asmenys; ir (iv) Investicijų valdytojas teikia Valdymo įmonei ataskaitas apie susitarimus dėl paslėptųjų komisinių, kuriose nurodomas jo gaunamų paslaugų pobūdis.

9.9. Fiksuotos išlaidos

Bendra už 9.5 ir 9.6 skirsniuose nurodytas paslaugas reikalaujama mokėti išlaidų suma per metus kiekvieno Subfondo kiekvienai Klasei turi būti fiksuota tam tikra procentinė atitinkamos Klasės grynųjų aktyvų dalis, kurią nustato Valdymo įmonė ir Fondas pagal 2011 m. liepos 1 d. Išlaidų sutartį. Kiekvieno Subfondo kiekvienos Klasės fiksuotas išlaidų tarifas nurodytas 1 priede ir peržiūrimas kas metus. Visus tokį fiksuotą tarifą viršijančias išlaidas apmoka Valdymo įmonė.

9.10. Nuolaidų taikymas

Laikydamasi galiojančių įstatymų ir taisyklių, Valdymo įmonė savo nuožiūra, derybų pagrindu, sudaro asmeninius susitarimus su platintoju, pagal kuriuos Valdymo įmonė moka tokiam platintojui arba jo naudai mokestį, kuris sudaro visų arba dalies Fondo Valdymo įmonei mokamų mokesčių nuolaidą. Be to, laikydamasi galiojančių įstatymų ir taisyklių, Valdymo įmonė arba platintojas savo nuožiūra, derybų pagrindu, sudaro asmeninius susitarimus su Akcijų turėtoju arba būsimu turėtoju, pagal kuriuos Valdymo įmonė arba platintojas privalo mokėti tokiam Akcijų turėtojui dalį arba visus tokius mokesčius.

Taigi, taikomi grynieji mokesčiai mokami Xxxxxxxxx, kuris pagal anksčiau aprašytus susitarimus turi teisę gauti nuolaidą, gali būti mažesni nei Akcininko, kuris tokiuose susitarimuose nedalyvauja, mokami mokesčiai. Dėl tokių susitarimų sąlygų šalys (ne Fondas) susitaria asmeniškai ir, siekiant išvengti abejonių, Fondas negali ir jokiu būdu neprivalo siekti, kad kiti ūkio subjektai vienodai traktuotų Akcininkus.

9.11. Administracinis mokestis

Laikydamasi taikomų įstatymų ir taisyklių, valdymo įmonė savo nuožiūra gali iš į Fondą surinktų mokesčių sumokėti administracinį mokestį tam tikriems platintojams ir (arba) tarpininkams už suteiktas paslaugas.

9.12. Atlyginimas

Valdymo įmonė taiko atlyginimų politiką, procedūras ir praktiką, kaip reikalaujama pagal V KIPVPS direktyvą (toliau – „Atlyginimų politika“). Atlyginimų politika dera su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu. Ji sukurta taip, kad skatintų nesiimti rizikos, kuri nesuderinama su Valdymo įmonės ir Fondo rizikos profiliu.

Atlyginimų politika atitinka Valdymo įmonės, Fondo ir Fondo investuotojų verslo strategiją, tikslus, vertybes bei interesus ir apima interesų konfliktams išvengti skirtas priemones. Atlyginimų politika taikoma darbuotojams, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį Valdymo įmonės arba Fondo rizikos pobūdžiui. Ji užtikrina, kad joks asmuo nedalyvaus nustatant arba tvirtinant jo atlyginimą. Atlyginimų politika bus kasmet peržiūrima.

Su atlyginimu susijęs vertinimo procesas yra daugiametis, atitinkantis Fondo investuotojams rekomenduojamą laikymo laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad vertinimo procesas būtų grindžiamas Fondo ilgesnio laikotarpio veiklos rezultatais bei jo investavimo rizika ir kad faktinis veiklos rezultatais pagrįstų atlyginimo dalių išmokėjimas būtų išskirstytas per tą patį laikotarpį.

Fiksuotoji ir kintamoji viso atlyginimo sudedamosios dalys yra tinkamai subalansuotos, o fiksuotoji sudedamoji dalis sudaro pakankamai didelę viso atlyginimo dalį, kad būtų galima vykdyti visiškai lanksčią politiką, susijusią su kintamosiomis atlyginimo dalimis, įskaitant galimybę nemokėti kintamosios atlyginimo sudedamosios dalies.

Išsami informacija apie naujausią Atlyginimų politiką pateikiama adresu xxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/. Akcininkams pageidaujant, jie gaus nemokamą popierinę informacijos apie Atlyginimų politiką versiją.

10. Investavimo apribojimai ir finansiniai metodai bei priemonės

10.1. Investavimo apribojimai

10.1.1. Subfondų turtas susideda iš vieno arba daugiau toliau išvardytų punktų:

(a) Perleidžiamųjų vertybinių popierių ir Pinigų rinkos priemonių, kurie yra įtraukti į Reguliuojamosios rinkos biržos prekybos sąrašus ar kuriais prekiaujama Reguliuojamojoje rinkoje;

(b) Perleidžiamųjų vertybinių popierių ir Pinigų rinkos priemonių, kuriais prekiaujama Valstybės narės Kitoje reguliuojamojoje rinkoje;

(c) Perleidžiamųjų vertybinių popierių ir Pinigų rinkos priemonių, kurie yra įtraukti į Kitos valstybės vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą arba kuriais prekiaujama Kitos valstybės Kitoje reguliuojamojoje rinkoje;

(d) Neseniai išleistų Perleidžiamųjų vertybinių popierių ir Pinigų rinkos priemonių, su sąlyga, kad:

i) emisijos sąlygose nustatytas įsipareigojimas pateikti paraišką įtraukti į Reguliuojamosios rinkos ar Kitos reguliuojamosios rinkos oficialų prekybos sąrašą, kaip nurodyta pirmiau esančiuose 10.1.1 skirsnio a, b ir c punktuose; ir

ii) toks įtraukimas užtikrinamas per vienerius metus nuo išleidimo;

(e) KIPVPS ir (arba) kitų Kolektyvinio investavimo subjektų Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktų pirmosios ir antrosios pastraipos prasme, kurie yra arba nėra įsikūrę Valstybėje narėje ar Kitoje valstybėje, vienetų, su sąlyga, kad:

i) tokie kiti Kolektyvinio investavimo subjektai turi teisę pagal įstatymus, nustatančius, kad jiems taikoma priežiūra, kuri, Priežiūros institucijos nuomone, atitinka ES teisėje nurodytą priežiūrą, ir kad užtikrinamas pakankamas institucijų tarpusavio bendradarbiavimas (šiuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Šveicarija, Honkongas, Japonija, Norvegija, Meno sala, Džersis ir Gernsis);

ii) tokių Kolektyvinio investavimo subjektų vienetų savininkams taikoma apsauga yra tolygi KIPVPS vienetų savininkams taikomai apsaugai, o ypatingai, turto atskyrimo, Perleidžiamųjų vertybinių popierių ir Pinigų rinkos priemonių skolinimosi, skolinimo ir prekybos dar nedisponuojamais Perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir Pinigų rinkos priemonėmis taisyklės atitinka Direktyvos 2009/65/EB reikalavimus;

iii) apie kitų tokių Kolektyvinio investavimo subjektų veiklą teikiamos pusmetinės ir metinės ataskaitos, kad būtų galima įvertinti ataskaitinio laikotarpio turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir operacijas; ir

iv) remiantis KIPVPS ar kitų tokių Kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentais, į kitų KIPVPS ir kitų Kolektyvinio investavimo subjektų vienetus iš viso galima investuoti ne daugiau kaip 10 % KIPVPS ar kitų Kolektyvinio investavimo subjektų, kuriuos ketinama įsigyti, turto;

(f) Indėlių kredito įstaigose, kurie grąžinami pareikalavus arba kuriuos galima atsiimti ir kurių terminas yra ne ilgesnis kaip 12 mėnesių, jei kredito įstaigos registruota buveinė yra Valstybėje narėje, arba jei kredito įstaigos registruota buveinė yra Kitoje valstybėje, jei jai taikomos riziką ribojančios taisyklės, kurios, Priežiūros institucijos nuomone, atitinka ES teisėje nustatytas taisykles;

(g) Išvestinių finansinių priemonių, t. y. ypač iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių, pasirenkamųjų sandorių ir būsimųjų sandorių, įskaitant lygiavertes grynaisiais pinigais apmokamas priemones, kuriais prekiaujama Reguliuojamojoje rinkoje ar Kitoje reguliuojamojoje rinkoje, nurodytoje pirmiau esančiuose šio 10.1.1 skirsnio a, b ir c punktuose, ir (arba) iš išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama ne biržoje (toliau – „NIF priemonės“), su sąlyga, kad:

i) pagrindinę priemonę sudaro šiame 10.1.1 skirsnyje nurodytos priemonės, finansiniai indeksai, palūkanų normos, valiutų keitimo kursai ar valiutos, į kurias Subfondai gali investuoti siekdami savo investavimo tikslų;

ii) sandorių su NIF priemonėmis šalys yra įstaigos, kurioms taikoma riziką ribojanti priežiūra ir kurios priklauso Priežiūros institucijos patvirtintoms kategorijoms; ir

iii) NIF priemonės turi būti kasdien patikimai ir tiksliai įvertintos ir Subfondo iniciatyva jos gali būti bet kada parduodamos, likviduojamos ar jų pozicija gali būti uždaroma priešpriešiniu sandoriu, teisingai nustačius jų vertę.

Dėl tokių operacijų Subfondai jokiu būdu negali nukrypti nuo savo investavimo tikslų.

(h) Pinigų rinkos priemonių, kuriomis neprekiaujama Reguliuojamojoje rinkoje ar Kitoje reguliuojamojoje rinkoje, jeigu tokių priemonių emisija arba emitentas yra reguliuojami, siekiant apsaugoti investuotojus ir santaupas, ir su sąlyga, kad jie yra:

i) išleisti arba garantuoti Valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucijos arba jos centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos arba Europos investicijų banko, Kitos valstybės arba vienos iš federaciją sudarančių narių, kai valstybė yra federacinė, arba viešojo tarptautinio subjekto, kuriam priklauso viena ar daugiau Valstybių narių;

ii) išleisti įmonės, kurios visais vertybiniais popieriais yra prekiaujama Reguliuojamosiose rinkose ar Kitose reguliuojamosiose rinkose, nurodytose šios 10.1.1 skirsnio a, b arba c punktuose;

iii) išleisti arba garantuoti įmonės, kuriai taikoma riziką ribojanti priežiūra, laikantis ES teisės aktuose apibrėžtų kriterijų, arba įmonės, kuriai taikomos riziką ribojančios taisyklės, Priežiūros institucijos laikomos ne mažiau griežtomis nei ES teisės aktuose nustatytos taisyklės, ir kuri jų laikosi; arba

iv) išleisti kitų subjektų, priklausančių vienai iš Priežiūros institucijos patvirtintų kategorijų, su sąlyga, kad investuotojams, investuojantiems į tokias priemones, yra suteikiama apsauga, lygiavertė bet kurioje kitoje šio h punkto pastraipoje numatytai apsaugai, jeigu emitentas yra bendrovė, kurios kapitalas ir rezervai sudaro ne mažiau kaip 10 000 000 EUR, ir kuri pateikia bei skelbia savo metines ataskaitas, vadovaudamasi EB Direktyva 78/660/EEB su pakeitimais, ir jeigu ši bendrovė yra subjektas, kuris, priklausydamas Bendrovių grupei, apimančiai vieną arba keletą į biržos prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių, atlieka grupės finansavimo funkciją, arba yra subjektas, finansuojantis garantijos priemones, išleidžiant banko paskolomis finansuojamus vertybinius popierius.

(i) Finansuojamojo fondo akcijos arba vienetai, priskiriami KIPVPS, su sąlyga, kad atitinkamas Subfondas investuoja bent 85 % savo grynųjų aktyvų vertės į šio finansuojamojo fondo akcijas / vienetus ir kad šis finansuojamasis fondas nei pats nebus finansuojantysis fondas, nei turės finansuojančiojo fondo vienetų / akcijų;

(j) Kito Subfondo akcijos (toliau – „Tikslinis subfondas“), su sąlyga, kad:

i) Tikslinis subfondas neinvestuoja į Subfondą, kuris investavo į šį Tikslinį subfondą; ir

ii) ne daugiau kaip 10 % Tikslinio subfondo grynųjų aktyvų gali būti investuoti į kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetus; ir

iii) balsavimo teisės, susijusios su Tikslinio subfondo atitinkamomis akcijomis, laikinai yra pristabdomos, kol jas turi šis Subfondas, neapribojant atitinkamų sąskaitų apdorojimo ir reguliarių ataskaitų; ir

iv) kol Tikslinio subfondo atitinkamas akcijas turi kitas Subfondas, į jų vertę nebus atsižvelgiama skaičiuojant Fondo grynuosius aktyvus tikrinant minimalų kapitalą, kaip numatyta Įstatų 5 straipsnyje.

10.1.2. Tačiau kiekvienas Subfondas gali:

(a) investuoti iki 10 % savo grynųjų aktyvų į Perleidžiamuosius vertybinius popierius ir Pinigų rinkos priemones, kurie nėra numatyti

10.1.2 skirsnio a–d ir h punktuose;

(b) papildomai laikyti pinigus ir pinigų ekvivalentus (šį apribojimą išimtiniais atvejais galima laikinai viršyti, jei, Direktorių valdybos nuomone, tai geriausiai atitinka Akcininkų interesus);

(c) skolintis iki 10 % savo grynųjų aktyvų, su sąlyga, kad toks skolinimasis yra tik laikinas (šio apribojimo prasme užtikrinimo sutartys, susijusios su pasirenkamaisiais sandoriais ar su išankstinių ar būsimųjų sandorių pirkimu arba pardavimu, nelaikomos

„skolinimusi“); ir

(d) įsigyti užsienio valiutų kompensacinės paskolos būdu.

10.1.3. Be to, Xxxxxx, investuodamas kiekvieno Subfondo grynuosius aktyvus, turi laikytis toliau nurodytų apribojimų vienam emitentui:

10.1.3.1 Rizikos diversifikavimo taisyklės

Apskaičiuojant šio 10.1.3 skirsnio a–e ir h punktuose nurodytus apribojimus, tai pačiai Bendrovių grupei priklausančios bendrovės laikomos vienu emitentu.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir Pinigų rinkos priemonės

(a) Subfondas negali pirkti papildomų to paties emitento Perleidžiamųjų vertybinių popierių ir Pinigų rinkos priemonių, jei:

i) juos nusipirkus, daugiau kaip 10 % grynųjų aktyvų bus sudaryti iš vieno emitento Perleidžiamųjų vertybinių popierių ar Pinigų rinkos priemonių; arba

ii) bendroji visų emitentų, į kuriuos jis investuoja daugiau kaip 5 % savo grynųjų aktyvų, Perleidžiamųjų vertybinių popierių ir Pinigų rinkos priemonių vertė viršytų 40 % jo grynųjų aktyvų vertės. Šis apribojimas netaikomas indėliams ir NIF priemonių sandoriams, sudarytiems su finansų įstaigomis, kurioms taikoma riziką ribojanti priežiūra.

(b) Subfondas gali kaupiamuoju būdu investuoti iki 20 % savo grynųjų aktyvų į Perleidžiamuosius vertybinius popierius ir Pinigų rinkos priemones, išleidžiamas tos pačios Bendrovių grupės.

(c) Šio 10.1.3 skyriaus a punkto i papunktyje nurodyta 10 % riba padidinama iki 35 %, jei Perleidžiamuosius vertybinius Popierius ir Pinigų rinkos priemones išleidžia ar už juos garantuoja Valstybė narė, jos vietos institucijos, bet kuri Kita valstybė ar tarptautinė viešoji institucija, kurios nare (-mis) yra viena ar daugiau Valstybių narių.

(d) Šio 10.1.3 skirsnio a punkto i papunktyje nurodyta 10 % riba padidinama iki 25 %, kalbant apie pripažįstamus skolos vertybinius popierius, leidžiamus kredito įstaigos, kuri turi registruotą buveinę Valstybėje narėje ir kuriai pagal galiojančius įstatymus taikoma specifinė viešoji kontrolė, siekiant apsaugoti tokių pripažįstamų skolos vertybinių popierių savininkų interesus. Šio punkto prasme „pripažįstami skolos vertybiniai popieriai“ yra vertybiniai popieriai, kurių pajamos pagal galiojančius įstatymus investuojamos į turtą, kurio grąža padengia skolos aptarnavimą iki pat vertybinių popierių išpirkimo termino ir kuris pirmenybės tvarka bus naudojamas apmokant pagrindinę skolos sumą ir palūkanas, jei emitentas nevykdytų savo prievolių. Jei Subfondas daugiau kaip 5 % savo grynųjų aktyvų investuoja į tokio emitento skolos vertybinius popierius, bendra tokių investicijų vertė negali viršyti 80 % tokio Subfondo grynųjų aktyvų.

(e) Šio 10.1.3 skirsnio c ir d papunkčiuose nurodyti vertybiniai popieriai neįtraukiami skaičiuojant 40 % ribą, nurodytą šio

10.1.3 skirsnio a punkto ii papunktyje.

(f) Nepaisant nurodytų ribų, kiekvienas Subfondas turi teisę, laikydamasis rizikos paskirstymo principo, investuoti iki 100 % savo grynųjų aktyvų į Perleidžiamuosius vertybinius popierius ir į Pinigų rinkos priemones, kuriuos išleidžia ar už kuriuos garantuoja Valstybė narė, jos vietos institucijos, EBPO arba Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalis narė, Singapūro Respublika, Kinijos Liaudies Respublikos Honkongo specialusis administracinis regionas ar tarptautinė viešoji institucija, kurios viena ar daugiau narių yra Valstybė(-s) narė(-s), su sąlyga, kad: (i) tokie vertybiniai popieriai priklauso mažiausiai šešioms skirtingoms emisijoms ir (ii) bet kurios tokios emisijos vertybiniai popieriai nesudaro daugiau kaip 30 % tokio Subfondo grynųjų aktyvų.

(g) Nepažeidžiant 10.1.3.2 skirsnyje nustatytų apribojimų, investuojant į to paties emitento išleistas akcijas ir (arba) obligacijas, šio 10.1.3 skirsnio a punkte nustatytos ribos didinamos ne daugiau kaip iki 20 %, jei Subfondo investavimo politikos tikslas yra atkartoti tam tikro Priežiūros institucijos pripažįstamo akcijų ar obligacijų indekso struktūrą remiantis tuo, kad:

i) indekso struktūra yra pakankamai diversifikuota;

ii) indeksas tinkamai atspindi rinkos, su kuria jis yra susijęs, lyginamąjį indeksą; ir

iii) indeksas tinkamai paskelbtas.

20 % riba didinama iki 35 %, jeigu tai yra pagrįsta ypatingomis rinkos sąlygomis, ypač Reguliuojamosiose rinkose, kur labai dominuoja tam tikri Perleidžiamieji vertybiniai popieriai arba Pinigų rinkos priemonės. Investuoti iki tokios ribos leidžiama tik į vieno emitento vertybinius popierius.

Bankų indėliai

(h) Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į tame pačiame subjekte laikomus indėlius.

Išvestinės finansinės priemonės

(i) NIF priemonės sandorio šalies rizika negali viršyti 10 % Subfondo grynųjų aktyvų, jei tokia šalis yra 10.1.1 skirsnio f punkte nurodyta kredito įstaiga, arba (kitais atvejais) 5 % jo grynųjų aktyvų.

(j) Investuoti į išvestines finansines priemones galima tik jei bendra bazinio turto pozicija neviršija 10.1.3 skirsnio a–e, h, i, m ir n punktuose nustatytų ribų. Subfondui investuojant į su indeksu susietas išvestines finansines priemones, šios investicijos neturi būti sudedamos šio 10.1.3 skirsnio a–e, h, i, m ir n punktuose nustatytų ribų tikslais.

(k) Jei Perleidžiamasis vertybinis popierius ar Pinigų rinkos priemonė apima išvestinę finansinę priemonę, į tokią išvestinę finansinę priemonę atsižvelgiama, siekiant laikytis 10.1.3 skirsnio a punkto ir 10.1.1 skirsnio g punkto reikalavimų, taip pat šiame Prospekte įtvirtintų rizikos ir informavimo reikalavimų.

Atvirojo tipo fondų vienetai

(l) Jeigu 1 priede prie konkretaus Subfondo nenurodyta kitaip, Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į kito pavienio KIPVPS ar kitų Kolektyvinio investavimo subjektų vienetus.

Bendri apribojimai

(m) Nepaisant atskirų apribojimų, išdėstytų (a), (h) ir (i) punktuose, Subfondas negali derinti, jeigu tai lemtų daugiau nei 20 % savo aktyvų investavimą į vieną subjektą, nieko iš šių dalykų:

i) investicijų į tokio subjekto išleistus Perleidžiamuosius vertybinius popierius ar Pinigų rinkos priemones;

ii) į tą subjektą įneštų indėlių; ir (arba)

iii) pozicijų, atsirandančių dėl NIF priemonių sandorių, sudarytų su tuo objektu.

(n) Šio 10.1.3 skirsnio a, c, d, h, i ir m punktuose nurodyti apribojimai negali būti sudedami, todėl investicijos į to paties emitento Perleidžiamuosius vertybinius popierius ar Pinigų rinkos priemones, į indėlius šiame subjekte ar į jo išvestines finansines priemones, atliktos pagal šio 10.1.3 skirsnio a, c, d, h, i ir m punktus, kartu negali viršyti 35 % Subfondo grynųjų aktyvų.

10.1.3.2 Kontrolės apribojimai

(o) Subfondai negali įsigyti tokio kiekio akcijų, suteikiančių balsavimo teises, kurios leistų Fondui daryti reikšmingą įtaką emitento valdymui.

(p) Subfondas negali įsigyti:

i) daugiau kaip 10 % vieno emitento akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisių;

ii) daugiau kaip 10 % vieno emitento skolos vertybinių popierių;

iii) daugiau kaip 10 % vieno emitento Pinigų rinkos priemonių; arba

iv) daugiau kaip 25 % vieno Kolektyvinio investavimo subjekto akcijų ar vienetų.

Įsigijimo metu šio p punkto ii–iv papunkčiuose nustatytų apribojimų galima nesilaikyti, jeigu tuo metu negalima apskaičiuoti obligacijų ar Pinigų rinkos priemonių bendros sumos arba grynosios išleistų vertybinių popierių sumos.

(q) šio 10.1.3 skirsnio o ir p punktuose nustatytos ribos netaikomos:

i) perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir Pinigų rinkos priemonėms, kuriuos išleidžia ar už kuriuos garantuoja Valstybė narė ar jos vietos valdžios institucijos;

ii) perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir Pinigų rinkos priemonėms, kuriuos išleidžia ar už kuriuos garantuoja Kita valstybė;

iii) perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir Pinigų rinkos priemonėms, kuriuos išleidžia tarptautinė viešoji institucija, kurios nare (-ėmis) yra viena ar daugiau Valstybių narių;

iv) pagal Kitos valstybės įstatymus įsteigtos bendrovės akcijoms, su sąlyga, kad: (i) tokia bendrovė savo turtą daugiausia investuoja į tos Valstybės emitentų vertybinius popierius; (ii) pagal tos Valstybės įstatymus tokios bendrovės akcijų paketas yra vienintelis būdas Subfondui įsigyti tos Valstybės emitentų vertybinių popierių; ir (iii) tokia bendrovė savo investavimo politikoje laikosi šio 10.1.3 skirsnio a–e, h, j ir l–p punktuose nustatytų apribojimų; arba

v) dukterinių bendrovių, kurios vykdo tik valdymo, konsultavimo arba rinkodaros veiklą išimtinai savo vardu toje šalyje, kur yra įsteigta dukterinė bendrovė, akcijoms, kai akcijos yra išperkamos akcininkų prašymu.

10.1.4. Galiausiai Fondas turi laikytis tokių investavimo apribojimų, susijusių su kiekvieno Subfondo turtu:

(a) Subfondas negali įsigyti brangiųjų metalų ar jų nuosavybės liudijimų.

(b) Subfondas negali investuoti į nekilnojamąjį turtą, su sąlyga, kad galima investuoti į vertybinius popierius, kurie yra užtikrinti nekilnojamuoju turtu ar teisėmis į jį arba kuriuos leidžia bendrovės, investuojančios į nekilnojamąjį turtą ar į teises į jį.

(d) Subfondas negali leisti varantų ar kitų teisių pasirašyti tokio Subfondo Akcijas.

(e) Subfondas negali trečiosioms šalims teikti paskolų ar garantijų, tačiau šis apribojimas neužkerta kelio Subfondui investuoti į nevisiškai apmokėtus Perleidžiamuosius vertybinius popierius, Pinigų rinkos priemones ar kitas finansines priemones, nurodytas 10.1.1 skirsnio e, g ir h punktuose.

(f) Subfondas negali dalyvauti prekyboje dar nedisponuojamais Perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, Pinigų rinkos priemonėmis ar kitomis finansinėmis priemonėmis, nurodytomis 10.1.1 skirsnio e, g ir h punktuose.

10.1.5. Nepaisant priešingų šiame Prospekte įtvirtintų nuostatų:

(a) kiekvienas Subfondas, naudodamasis pasirašymo teisėmis, susijusiomis su tokio Subfondo portfelį sudarančiais Perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar Pinigų rinkos priemonėmis, gali nepaisyti pirmiau nustatytų ribų;

(b) jei tokios ribos viršijamos dėl nuo Subfondo nepriklausančių priežasčių ar pasinaudojus pasirašymo teisėmis, toks Subfondas privalo savo pardavimo sandoriuose kaip svarbiausio tikslo siekti ištaisyti tokią situaciją, tinkamai atsižvelgdamas į Akcininkų interesus.

(c) Direktorių valdyba turi teisę nustatyti papildomų investavimo apribojimų, jei tokie apribojimai yra būtini, siekiant laikytis šalių, kuriose platinamos ar parduodamos Fondo Akcijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

10.2. Investavimo metodai ir priemonės

Kiekvienas Subfondas gali naudoti su Perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir Pinigų rinkos priemonėmis susijusius metodus ir priemones, siekdamas investuoti ir veiksmingai valdyti portfelį, kaip plačiau nurodyta 5 skyriuje „Investavimo politika“ ir 1 priede.

Išvestinės finansinės priemonės

Kai operacijos yra susijusios su išvestinių finansinių priemonių naudojimu, atitinkami metodai ir priemonės turi atitikti 10.1 skirsnio „Investavimo apribojimai“ nuostatas. Be to, turi būti laikomasi 10.3 skirsnio „Rizikos valdymo procedūros“ nuostatų.

Dėl šių operacijų Subfondas jokiomis aplinkybėmis negali nukrypti nuo savo investavimo politikos ir tikslų, nurodytų 5 skyriuje „Investavimo politika“ ir 1 priede.

Subfondas gali investuoti į finansines išvestines priemones, įskaitant, bet neapsiribojant, išankstinius valiutos keitimo sandorius, išankstinius valiutų keitimo susitarimo sandorius (angl. non deliverable forwards), visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ar kitas panašių charakteristikų finansines priemones, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius, pasirinkimo sandorius ir apsikeitimo sandorių pasirinkimo sandorius, valiutų apsikeitimo sandorius, kredito įsipareigojimų neįvykdymo sandorius, su kreditu susietas obligacijas, arba investavimo tikslais, arba apsidraudimo tikslais, kuriais yra prekiaujama ne biržoje (taip, kaip tai pagal terminus ir sąlygas apibrėžia galiojantys įstatymai, teisės aktai ir laikas nuo laiko išleidžiami CSSF cirkuliarai, įskaitant, bet neapsiribojant, reglamentą (ES) Nr. 2015/2365; pagal sąlygas, apibrėžtas atitinkamose Prospekto skyriuose, ir kiekvieno Subfondo investavimo tikslus ir politiką. Tokios ne biržos išvestinės finansinės priemonės bus saugomos Depozitoriume.

Išankstiniai valiutų keitimo susitarimo sandoriai – tai bendras pavadinimas, taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, apimančioms pagrindinės valiutos sandorius, įskaitant FX išankstinius apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius, atkarpos apsikeitimo sandorius nekonvertuojamaisiais ar labai ribotais vertybiniais popieriais. Išankstiniuose valiutų keitimo susitarimo sandoriuose neperduodamos valiutos numanomos palūkanų normos apskaičiuojamos, atsižvelgiant į atsiskaitymo valiutos palūkanų normas ir arba į dabartinį valiutų keitimo kursą ir išankstinius punktus, arba į vienakrypčius išankstinius sandorius.

Sandoriai dėl kainų skirtumo – tai dviejų šalių susitarimai sumokėti skirtumą tarp pradinės vertybinių popierių kainos ir jų kainos sandoriui pasibaigus, padaugintą iš sandoryje nurodyto bazinio turto vertybinių popierių vienetų skaičiaus. Taigi skirtumai atsiskaitant sumokami grynaisiais pinigais, o ne fiziškai pateikiant bazinį turtą.

Portfelio apsikeitimo sandoriai – tai dvišaliai finansiniai sandoriai, panašūs į visos grąžos apsikeitimo sandorius, išskyrus tai, kad pagrindinė priemonė yra vertybinių popierių krepšelis, kurį apsikeitimo sandoryje dalyvaujantis vertybinių popierių turėtojas arba sandorio šalis turėtojo vardu formuoja ir aktyviai prekiauja, kad pritaikytų krepšelį prie kintančių rinkos sąlygų. Pagrindinės priemonės – tik vyriausybės ir bendrovių obligacijos, o šių vertybinių popierių reitingai bus nustatyti atsižvelgiant į kiekvieno Subfondo investavimo rekomendacijas.

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai naudojami dviem šalims keičiantis palūkanų normų pozicijomis (kintamos normos pozicijas keičiant į fiksuotos normos pozicijas ar atvirkščiai). Sudarydama tokį sandorį, kiekviena šalis netiesiogiai įgyja prieigą prie fiksuoto ar kintamo kapitalo rinkų.

Valiutos apsikeitimo sandoriai yra dvišalės finansinės sutartys, pagal kurias palūkanų norma ir mokėtina suma viena valiuta iškeičiama į tokią pat kita valiuta, siekiant apsidrausti nuo tam tikros valiutos svyravimo rizikos.

Apsikeitimo sandorių pasirinkimo sandoriai yra palūkanų normų apsikeitimo sandorių pasirinkimo sandoriai. Apsikeitimo sandorio pasirinkimo sandorio pirkėjas turi teisę sudaryti palūkanų normų apsikeitimo sutartį iki tam tikros nustatytos datos ateityje. Apsikeitimo sandorio pasirinkimo sutartyje nurodoma, ar apsikeitimo sandorio pasirinkimo sandorio pirkėjas bus fiksuotos normos gavėjas, ar fiksuotos normos mokėtojas. Apsikeitimo sandorio pasirinkimo sandorio pardavėjas tampa šalimi, jei pirkėjas pasinaudoja savo numatytomis teisėmis.

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra dvišalės finansinės sutartys, kurių viena šalis (toliau – „apsaugos pirkėjas“) moka periodines įmokas, o kita šalis (toliau – „apsaugos pardavėjas“) už jas prisiima sąlyginį įsipareigojimą išmokėti tam tikrą sumą, įvykus su pagrindiniu emitentu susijusiam kredito įvykiui. Apsaugos pirkėjas įgyja teisę, įvykus kredito įvykiui, perleisti tam tikras pagrindinio emitento išleistas obligacijas ar paskolas apsaugos pardavėjui mainais už tokių obligacijų ar paskolų nominaliąją vertę iki bendros sąlyginės sutarties vertės. Kredito įvykis paprastai apibrėžiamas kaip bankrotas, nemokumas, turto administravimas, esminis neigiamas skolos restruktūrizavimas arba mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymas laiku. Tarptautinė apsikeitimo sandorių ir išvestinių vertybinių popierių asociacija (ISDA) yra parengusi standartinius tokių sandorių dokumentus, kuriuos jungia ISDA pagrindinė sutartis.

Su kreditu susietos obligacijos yra struktūrizuotos obligacijos, leidžiančios pasinaudoti vietos ar išorės turtu, kuriuo kitais atvejais Fondas negali naudotis. Su kreditu susietas obligacijas leidžia aukštus reitingus turinčios finansų įstaigos; jei su kreditu susietos obligacijos nėra įtrauktos į prekybos sąrašus ar jomis nėra prekiaujama Reguliuojamojoje rinkoje, investuoti į su kreditu susietas obligacijas visuomet galima tik laikantis 10 % apribojimo, nustatyto 10.1.2 skirsnio a punkte; teisiniai apribojimai taikomi su kreditu susietų obligacijų emitentui, taip pat jų bazei. Tais atvejais, kai su kreditu susietos obligacijos yra įtrauktos į prekybos sąrašus ar jomis prekiaujama Reguliuojamojoje rinkoje, minėta 10 % riba netaikoma ir su kreditu susietoms obligacijoms taikomi investavimo apribojimai, įtvirtinti 10.1.3 skirsnyje.

Visos grąžos apsikeitimo sandoriai yra sandoriai, kuriais viena šalis (visos grąžos mokėtojas) perkelia visą ekonominę referentinės pozicijos naudą kitai šaliai (visos grąžos gavėjui). Bendrieji ekonominiai rezultatai apima pajamas iš palūkanų ir mokesčių, pelno ar nuostolio, susijusio su rinkos tendencijomis ir kredito nuostoliais. Visos grąžos apsikeitimo sandoriai yra visi apsikeitimo sandoriai, kurių nekintamos normos dalis grindžiama visa valiutos ar fiksuoto pajamingumo priemonės, kurios galiojimo laikas ilgesnis už apsikeitimo sandorio terminą, grąža. Visos grąžos apsikeitimo sandoriai dažniausiai sudaromi nuosavo kapitalo ar fizinių prekių rinkose, tačiau jie gali būti naudojami fiksuoto pajamingumo rinkose, kuriose nevietiniai fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių savininkai būtų apmokestinami mokesčiu prie pajamų šaltinio, tačiau kuriose mokesčio prie pajamų šaltinio galima išvengti, jei skolos priemonė priklauso vietos investuotojui, kuris išmoka užsienio investuotojui visą grąžą per visos grąžos apsikeitimo sandorį. Visos grąžos apsikeitimo sandoriai taip pat naudojami kredito pozicijoms perleisti.

Visos grąžos apsikeitimo sandoriai, sudaryti Subfondo, bus finansuoto grąžos apsikeitimo tipo, tačiau Subfondas taip pat gali sudaryti ir nefinansuojamus visos grąžos apsikeitimo sandorius. Finansuojamas grąžos apsikeitimo sandoris yra toks sandoris, kai visos grąžos gavėjas iš karto sumoka visą gautiną sumą už visą perduodamų įsipareigojimų grąžą. Nefinansuotas visos grąžos apsikeitimas reiškia, kad tokiame sandoryje jį sudarant visos grąžos gavėjas neatlieka jokio išankstinio mokėjimo. Visos grąžos apsikeitimo sandorių ir panašių charakteristikų finansinių priemonių naudojimas Subfondui leidžia prieiti prie aktyvų, prie kurių Subfondas galėtų kitu atveju prieiti pagal savo investavimo politiką, pavyzdžiui, prie konkrečių vertybinių popierių krepšelio ar indekso. Šio tipo instrumentus Subfondas gali naudoti ilgalaikėje arba trumpalaikėje perspektyvoje uždirbti pelno arba išvengti nuostolio iš (i) atskirų obligacijų ar kitų finansinių priemonių, kurios turi su obligacijomis susijusią grąžą, ir (ii) ribota apimtimi iš indeksų, akcijų ir kitų leistinų aktyvų, kai tai galima našiai atlikti vertinant iš prieinamumo ir / arba iš kaštų valdymo perspektyvos, arba jei investicijų valdytojas nenori pirkti ar laikyti paties konkretaus aktyvo. Numatoma Subfondo valdomų aktyvų dalis, kuri gali būti visos grąžos apsikeitimo sandorių objektas (įskaitant sandorius dėl skirtumo), yra apibrėžta atitinkamoje lentelėje 1 priede „Investavimo tikslai, politikos dokumentai ir papildoma informacija Subfondams“. Priešingos sandorių šalys yra geros reputacijos finansinės institucijos, kurios specializuojasi tokio tipo operacijose.

Kiekvienas Subfondas gali patirti išlaidų ir turėti mokėti mokesčius, susijusius su visos grąžos apsikeitimo sandoriais ar kitomis išvestinėmis finansinėmis panašių charakteristikų priemonėmis, sudarius visos grąžos apsikeitimo sandorį ir / arba padidinus arba sumažinus jų hipotetinę vertę. Šių mokesčių suma gali būti fiksuota arba kintama. Informacijos apie tokius kiekvieno Subfondo kaštus bei apie šių operacijų gavėjus, kuriems tokie kaštai yra mokami, bei jų galimus ryšius su Depozitoriumu, Investicijų valdytoju ar Valdymo įmone, jei tai numato galiojantys įstatymai ir teisės aktai, jei taikomi, bus galima rasti metinėje Fondo ataskaitoje.

Visos pajamos, gaunamos iš visos grąžos apsikeitimo sandorių, tiesioginių ir netiesioginių operacinių kaštų, ir mokesčių grynosios pajamos bus grąžinamos į Subfondą.

Įgaliotosios priešingos šių operacijų vertybinių sandorių šalys, įskaitant visos grąžos apsikeitimo sandorių šalis, yra geros reputacijos finansinės institucijos, kurios specializuojasi tokio tipo operacijose ir yra tinkamai prižiūrimos ir skirstomos į CSSF patvirtintas kategorijas. Paprastai priešingos sandorio šalys turi BBB- ar aukštesnį kredito reitingą, nustatytą „Standard & Poor's“, „Fitch“ arba Baa3 arba aukštesnį kredito reitingą, nustatytą „Moody’s“. Nors sandorio šalių pasirinkimui nėra apibrėžtų juridinio statuso ar geografinių kriterijų, paprastai pasirinkimo procese

atsižvelgiama ir į šiuos aspektus. Priešingos sandorio šalys neturi galimybės daryti įtaką atitinkamo Subfondo portfelio sandarai ar valdymui, ar susijusių finansinių išvestinių priemonių struktūrai. Priešingų sandorio šalių tapatybės bus atskleidžiamos metinėje ataskaitoje.

Jei Subfondas sudaro visos grąžos apsikeitimo sandorius, maksimali ir numatoma aktyvų, kurie gali būti naudojami šioms finansinėms priemonėms, dalis bus išreikšta visos grąžos apsikeitimo sandorių, kuriuos Subfondas yra sudaręs, hipotetine verte, padalinta iš Subfondo grynųjų aktyvų vertės, ir apibrėžta atitinkamoje lentelėje 1 priede „Investavimo tikslai, politikos dokumentai ir papildoma informacija Subfondams“.

Depozitoriumas patvirtins Subfondo turimų ne biržos išvestinių finansinių priemonių nuosavybę ir ves nuolat atnaujinamą tokių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių apskaitą pagal Depozitoriumo sutarties nuostatas.

Vertybinių popierių Skolinimo ir Skxxxxxxxxx, Atpirkimo ir Atvirkštinio atpirkimo sandoriai

Kiekvienas Subfondas gali taikyti veiksmingo vertybinių popierių valdymo techniką, susijusią su Perleidžiamais vertybiniais popieriais ir Pinigų rinkos priemonėmis (pagal reikšmę ir sąlygas, nustatytas pagal galiojančius įstatymus, teisės aktus ir laikas nuo laiko CSSF išleidžiamais cirkuliarais, įskaitant, bet neapsiribojant CSSF cirkuliarais Nr. 08/356 ir 14/592, ESMA gairėmis Nr. 2014/937 ir Reglamentu (ES) Nr. 2015/2365), taip kad vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi operacijos, atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo operacijos būtų vykdomos pagal nuostatas, išdėstytas 5 sk. „Investavimo politika“ ir 1 priede bei kiekvieno Subfondo investavimo tiksluose ir politikoje. Taikant tokias priemones ir technikas Subfondo deklaruotas investicijų uždavinys neturi pasikeisti ar iš esmės padidinti Subfondo rizikos profilio.

Bendroji informacija

Kiekvienas Subfondas gali naudoti metodus ir priemones, susijusias su Perleidžiamais vertybiniais popieriais ir Piniginės rinkos priemonėmis, su sąlyga, kad šie metodai ir priemonės bus naudojami veiksmingam portfelio valdymui pagal galiojančius įstatymus, taisykles ir kartkartėmis CSSF išleidžiamus aplinkraščius. Ypač šie metodai ir priemonės neturėtų pakeisti atitinkamo Subfondo nustatyto investicijų tikslo arba pridėti reikšmingos papildomos rizikos, palyginti su atitinkamo Subfondo nurodytu rizikos profiliu.

Sandorio šaliai atsiradusi rizika per veiksmingus portfelio valdymo metodus ir nebiržines finansines išvestines priemones turi būti pridedama skaičiuojant sandorio šalies rizikos apribojimus, minimus direktyvos 2009/65/EB 52 skyriuje.

Vertybinių popierių skolinimo sandoriai

Vertybinių popierių skolinimo sandorius sudaro sandoriai, pagal kuriuos skolintojas perduoda vertybinius popierius ar priemones skolininkui pagal skolininko įsipareigojimą grąžinti ekvivalentiškus vertybinius popierius ar priemones ateityje arba kai to pareikalautų skolintojas, tokį sandorį laikant vertybinių popierių skolinimu vertybinius popierius ar priemones perduodančiai šaliai ir vertybinių popierių gavimu į skolą šaliai, kuriai jie yra perduodami. Tokios priemonės bus saugiai laikomos Depozitoriume.

Šiuo metu Subfondai vertybinių popierių skolinimo sandorių nesudaro. Jei Subfondas norėtų sudaryti tokius sandorius ateityje, šis dokumentas bus atitinkamai pakoreguotas prieš įsigaliojant tokių sandorių sudarymo leidimui, nurodant priešingoms sandorio šalims pasirinkti naudotus juridinio statuso, kilmės šalies ir minimalaus kreditingumo reitingo kriterijus, jei tokie bus.

Kiekvienas Subfondas gali sudaryti vertybinių popierių skolinimo sandorius, su sąlyga, kad bus laikomasi šių taisyklių, be jau minėtų sąlygų:

(i) Paskolos gavėjui vertybinių popierių skolinimosi sandoryje turi būti taikomos riziką ribojančios priežiūros CSSF taisyklės, analogiškos numatytoms ES įstatymuose;

(ii) Kiekvienas Subfondas gali skolinti vertybinius popierius paskolos gavėjui tik tiesiogiai arba per standartizuotą sistemą, kurią turi pripažinta užskaitos institucija, arba per finansinės institucijos skolinimosi sistemą, kuriai taikomos riziką ribojančios CSSF taisyklės, analogiškos

numatytoms ES įstatymuose, ir kuri specializuojasi tokios rūšies sandoriuose.

(iii) Kiekvienas Subfondas gali sudaryti vertybinių popierių skolinimo sandorius tik su sąlyga, kad jis turi teisę bet kada pagal sutarties sąlygas prašyti grąžinti paskolintus vertybinius popierius arba nutraukti sutartį.

Atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai

Kiekvienas Subfondas gali sudaryti atpirkimo susitarimus, kuriuos sudaro išankstiniai terminuoti sandoriai, kai atitinkamas Subfondas (pardavėjas) privalo atpirkti parduotus aktyvus, ir sandorio šalis (pirkėjas) privalo grąžinti nupirktus pagal sandorį aktyvus. Kiekvienas Subfondas gali dar sudaryti atvirkštinio atpirkimo susitarimus, kuriuos sudaro išankstiniai terminuoti sandoriai, kai atitinkama sandorio šalis (pardavėjas) privalo atpirkti parduotus aktyvus, ir atitinkamas Subfondas (pirkėjas) privalo grąžinti nupirktus pagal sandorius aktyvus. Tokios priemonės bus saugomos Depozitoriume.

Kiekvienas Subfondas gali patirti operacinių kaštų, susijusių su atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sutartimis, panašiai į operacinius kaštus, taikomus bet kokioms kitoms kiekvieno Subfondo atliekamoms investicijoms. Visos pajamos, gaunamos iš atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorių su iš anksto sutartu tarp Subfondo ir priešingos sandorio šalies tarifu, taikomu šioms operacijoms (pvz., finansinei kreditavimo institucijai), bus grąžinamos į atitinkamą Subfondą. Informacijos apie tokius kiekvieno Subfondo kaštus bei apie šių operacijų sandorių šalis, kurioms tokie kaštai yra mokami, bei jų galimų ryšių su Depozitoriumu, Investicijų valdytoju ar Valdymo įmone, jei tai taikytina, bus galima rasti metinėje Fondo ataskaitoje.

Tačiau Subfondo dalyvavimui šiuose sandoriuose taikomos papildomos taisyklės:

(i) Įgaliotosios priešingos šių operacijų sandorių šalys yra geros reputacijos finansinės institucijos, kurios specializuojasi tokio tipo operacijose ir yra tinkamai prižiūrimos ir skirstomos į CSSF patvirtintas kategorijas. Paprastai priešingos sandorio šalys turi BBB- ar aukštesnį kredito reitingą, nustatytą „Standard & Poor's“, „Fitch“ arba Baa3 arba aukštesnį kredito reitingą, nustatytą „Moody’s“. Nors sandorio šalių pasirinkimui nėra

apibrėžtų juridinio statuso ar geografinių kriterijų, paprastai pasirinkimo procese atsižvelgiama ir į šiuos aspektus. Priešingos sandorio šalys neturi galimybės daryti įtaką atitinkamo Subfondo portfelio sandarai ar valdymui, ar susijusių finansinių išvestinių priemonių struktūrai. Priešingų sandorio šalių tapatybės bus atskleidžiamos metinėje ataskaitoje.

(ii) Kiekvienas Subfondas gali sudaryti tik atvirkštinio atpirkimo sutarties ir (arba) atpirkimo sutarties sandorius, su sąlyga, kad jis bet kada gali (a) atšaukti visą pinigų sumą atvirkštinio atpirkimo sutartyje arba vertybinius popierius, kuriems sudaryta atpirkimo sutartis, arba (b) nutraukti sutartį pagal galiojančius teisės aktus. Tačiau fiksuoto laikotarpio sandoriai, kurie neviršija septynių dienų, turėtų būti laikomi susitarimais pagal sąlygas, leidžiančias atitinkamam Subfondui bet kada atšaukti aktyvus.

Tačiau Subfondo dalyvavimas atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandoriuose yra reglamentuojamas pagal šias papildomas taisykles:

a) Tokių operacijų kitai sandorio šaliai turi būti taikomos racionalios priežiūros taisyklės, nustatytos CSSF kaip ekvivalentiškos pagal ES įstatymus privalomoms taisyklėms.

b) Pirkimo operacijos su atpirkimo teise galiojimo laikotarpiu Subfondas negali parduoti vertybinių popierių, kurie yra sandorio dalis, arba kol priešinga sandorio šalis nepasinaudos savo teise atpirkti šiuos vertybinius popierius, arba atpirkimo laikotarpis bus pasibaigęs.

c) Atvirkštinio atpirkimo operacijos galiojimo laikotarpiu Subfondas neturi teisės parduoti arba kaip laido / garantijos teikti vertybinių popierių, įsigytų pagal tokį sandorį.

d) Subfondas turi užtikrinti, kad atpirkimo operacijos būtų ribojamos tiek, kad Subfondas bet kuriuo metu galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus akcininkams.

e) Atėjus šių operacijų galiojimo terminui, Subfondas turi užtikrinti, kad turėtų pakankamai aktyvų padengti sutartą už šių vertybinių popierių susigrąžinimą sumokėti sumą.

f) Vertybiniai popieriai, įsigyti pagal atpirkimo sandorį arba atvirkštinio atpirkimo sandorį, turi atitikti atitinkamo SCCF cirkuliaro nuostatas ir Subfondo investavimo politiką ir kartu su kitais Subfondo portfelį sudarančiais vertybiniais portfeliais turi atitikti Subfondui taikomus investicijų apribojimus.

g) Priešingai sandorio šaliai tokių sandorių keliama rizika turi būti apibendrinta apskaičiuojant ribas, minimas 1 priede.

Bet koks atpirkimo sandoris arba atvirkštinio atpirkimo sandoris bet kada per sandorio galiojimo terminą gali būti įkeistas už mažiausiai 100 % savo hipotetinės vertės.

Subfondo pagal atpirkimo sandorį arba atvirkštinio atpirkimo sandorį turimi vertybiniai popieriai bus saugomi Depozitoriume (arba jo deleguoto atstovo) registruotoje sąskaitoje, atidarytoje Depozitoriume saugiam vertybinių popierių saugojimui pagal Depozitoriumo sutarties nuostatas.

Užstatų valdymas ir užstatų politika Bendroji informacija

Nebiržiniams finansinių išvestinių priemonių sandoriams ir veiksmingam portfelio valdymui kiekvienas Subfondas gali gauti užstatą, siekdamas sumažinti savo sandorio šalių riziką. Šiame skyriuje išdėstyta užstatų politika, kurią taiko Fondas šiuo atveju. Visi Subfondo gauti aktyvai dėl veiksmingo portfelio valdymo metodų (vertybinių popierių skolinimas, atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandoriai) bus laikomi užstatu šiame skyriuje.

Tinkamas užstatas

Atitinkamo Subfondo gautas užstatas gali būti naudojamas sumažinant jo sandorio šalių riziką, jeigu jis atitinka galiojančiuose įstatymuose, taisyklėse ir CSSF kartkartėmis išleistuose aplinkraščiuose išdėstytus kriterijus dėl likvidumo, vertinimo, emitento kredito kokybės, atitikimo, rizikos, susijusios su užstato valdymu ir įvykdomumu. Konkrečiai užstatas turi atitikti šias sąlygas:

(a) bet koks gautas nepiniginis užstatas turi būti aukštos kokybės, labai likvidus ir juo prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos institucijoje su skaidria kainodara, kad jį būtų galima greitai parduoti artima prieš pardavimą nustatyta kaina;

(b) jis turi būti vertinamas kasdien ir aktyvai, kurių kainos kintamumas yra labai didelis, neturėtų būti priimti kaip užstatas, jeigu nėra tinkamų konservatyvių nuolaidų;

(c) jį turi išduoti subjektas, kuris yra nepriklausomas nuo sandorio šalies ir, tikėtina, kad nėra didelių ryšių su sandorio šalies veikla;

(d) jis turi būti pakankamai diversifikuotas šalies, rinkų ir emitentų atžvilgiu ir atitikti diversifikacijos reikalavimus, nurodytus ESMA gairėse. Maksimali Subfondo investicija į konkretaus emitento vertybinius popierius, įeinančius į nepiniginio užstato krepšelį, neviršys 20 % Subfondo grynųjų aktyvų. Jei Subfondas dirba su skirtingomis priešingomis sandorio šalimis, nepiniginis užstatas turi būti apskaičiuotas taip, kad neviršytų 20 % ribos vienam emitentui. Pagal nukrypimą ši riba gali būti viršijama ir iki 100 % Subfondo gautų nepiniginių užstatų gali sudaryti perleidžiami vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, išleistos arba garantuojamos šalies narės, vienos ar kelių jų vietinių institucijų arba viešojo tarptautinio organo, kurio narėmis būtų viena ar daugiau šalių narių, su sąlyga, kad tokie vertybiniai popieriai ar priemonės būtų nepiniginių užstatų krepšelio, kurį sudarytų mažiausiai šešių skirtingų emisijų vertybiniai popieriai ar priemonės, ir kad vieno bet kurios emisijos vertybiniai popieriai ar priemonės nesudarys daugiau nei 30 % Subfondo grynųjų aktyvų;

(e) kai nuosavybės teisė yra perduodama, gaunamas nepiniginis užstatas turi būti perduodamas Depozitoriumui ar vienai iš jo deleguotų institucijų, kuriai Depozitoriumas patikėjo tokio užstato valdymą. Kitų tipų užstatų susitarimų (pvz., laidavimo) atveju užstato valdymas gali būti patikėtas trečiosios šalies institucijai, kuri yra racionaliai prižiūrima ir nėra susijusi su užstato tiekėju;

(f) atitinkamas Subfondas bet kada turi galėti visiškai įgyvendinti nesikreipdamas į sandorio šalį arba be sandorio šalies patvirtinimo; ir

(g) kai taikoma, gautas nepiniginis užstatas turi taip pat atitikti kontrolės ribas, apibrėžtas šio Prospekto 10 skyriuje.

Pagal minėtas sąlygas Subfondų gautą užstatą gali sudaryti:

(a) pinigai ir pinigų ekvivalentai, įskaitant trumpalaikius bankų sertifikatus ir piniginės rinkos priemones;

(b) EBPO valstybės narės ar jų vietinių valstybinių institucijų ar antnacionalinių institucijų ir ES įstaigų išleistas ar garantuotas obligacijas regioniniu ar pasauliniu mastu;

(c) piniginių rinkų KIS išleistos akcijos ar vienetai skaičiuojant kasdienę grynųjų aktyvų vertę ir priskiriant AAA ar analogišką reitingą;

(d) KIPVPS, daugiausiai investuojančių į obligacijas / akcijas, minimas toliau (e) ir (f) punktuose, išleistos akcijos ar vienetai;

(e) pirmos klasės emitentų, pasižyminčių pakankamu likvidumu, išleistos ir garantuotos obligacijos;

(f) akcijos, priimtos arba kuriomis prekiaujama ES valstybės narės reguliuojamoje rinkoje arba EBPO valstybės narės akcijų biržoje, su sąlyga, kad šios akcijos yra įtrauktos į pagrindinį indeksą.

Užstato lygis

Kiekvienas Subfondas nustatys reikiamą užstato lygį nebiržinių finansinių išvestinių priemonių sandoriams ir veiksmingam portfelio valdymui, atsižvelgdamas į taikytinus sandorio šalies rizikos apribojimus, išdėstytus šiame Prospekte, ir sandorių pobūdį ir charakteristikas, šalių kreditingumą ir identitetą bei vyraujančias rinkos sąlygas.

Dėl vertybinių popierių skolinimo atitinkamas Subfondas paprastai reikalauja, kad paskolos gavėjas pateiktų užstatą bet kada sandorio laikotarpiu, paprastai ne mažesnį kaip 90 % paskolintų vertybinių popierių bendros vertės. Atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai paprastai būna su užstatu bet kada sandorio laikotarpiu ir paprastai ne mažesniu kaip 90 % jų nominalios vertės.

Užstato nuolaidos politika

Užstatas bus kasdien vertinamas naudojant turimas rinkos kainas ir atsižvelgiant į atitinkamas nuolaidas, kurias nustatys Investicijų valdytojas kiekvienai aktyvų klasei pagal savo užstatų nuolaidų politiką.

Dėl gauto užstato taikomos šios užstato nuolaidos efektyvaus portfelio valdymo būdų poveikio kontekste:

Užtikrinimo priemonės tipas	Užstato nuolaida (dydis)*
Grynieji	95-100 %
Valstybinės obligacijos	85-100 %
Nevalstybinės obligacijos	65-100 %
Kitos	50-100 %

Dėl gauto užstato taikomos šios užstato nuolaidos ne biržų išvestinių finansinių priemonių kontekste:

Užtikrinimo priemonės tipas	Užstato nuolaida (dydis)*
Grynieji	100 %
Valstybinės obligacijos (terminas mažiau nei metai)	90-100 %
Valstybinės obligacijos (terminas nuo 1 iki 5 metų)	85-99 %
Valstybinės obligacijos (terminas virš 5 metų)	75-99 %
Kitos	50-99 %

*Aukščiau pateiktų dėl gauto užstato taikomų užstato nuolaidų efektyvaus portfelio valdymo būdų poveikio kontekste / ne biržų išvestinių finansinių priemonių kontekste dydis yra tik pavyzdys ir jis gali įvairuoti, priklausomai nuo gauto užstato pobūdžio, pavyzdžiui, emitento kreditingumą, terminą, aktyvų valiutą, aktyvų kainų kintamumą ir, jei taikytina, Fondo atliekamo likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, esant normalioms ir išskirtinėms likvidumo sąlygoms.

Užstato reinvestavimas

Subfondų gauto nepiniginio užstato negalima parduoti, reinvestuoti ar įkeisti. Subfondų naudai gautą piniginį užstatą galima tik:

(a) įnešti kaip įnašą į kredito institucijas, kurių registruotoji buveinė yra ES valstybėje narėje, arba, jeigu jų registruotoji buveinė yra trečiojoje šalyje, taikomos riziką ribojančios CSSF taisyklės, analogiškos numatytoms ES įstatymuose;

(b) investuoti į aukštos kokybės vyriausybės obligacijas;

(c) naudoti atvirkštinio atpirkimo sandoriams, su sąlyga, kad sandoriai yra su kredito institucijomis, kurioms taikomas rizikos ribojimas ir atitinkamas Subfondas gali bet kada atšaukti visą pinigų sumą kaupimo pagrindu; ir (arba)

(d) investuoti į trumpalaikius piniginių rinkų fondus, kaip nustatyta CESR gairėse „Dėl Europos pinigų rinkos fondų bendro apibrėžimo“ (CESR 10-049).

Reinvestuojamas piniginis užstatas turi būti diversifikuotas pagal anksčiau išdėstytus diversifikavimo reikalavimus, taikomus nepiniginiam užstatui.

10.3. Rizikos valdymo procedūros

Pagal 2010 m. įstatymą ir kitus galiojančius įstatymus bei teisės aktus, ypač CSSF reglamentą Nr. 10-4, perkeliantį direktyvą 2009/65/EB dėl organizacinių reikalavimų, interesų konfliktų, veiklos vykdymo, rizikos valdymo ir dėl depozitoriumo ir valdymo įmonės susitarimo turinio, CSSF 11/512 cirkuliarą, CSSF 18/698 cirkuliarą ir ESMA gaires 10/788 dėl rizikos vertinimo ir bendros pozicijos apskaičiavimo bei sandorio šalies rizikos KIPVPS, Valdymo įmonė naudoja rizikos valdymo procesą, suteikiantį galimybę įvertinti ir stebėti Fondo atvirumą rinkos, likvidumo ir sandorio šalies rizikai bei visai kitai rizikai, įskaitant veiklos riziką, kuri yra svarbi Fondui, ir jos prisidėjimą prie bendros Fondo rizikos.

Kalbant apie išvestines finansines priemones, Fondas ir Valdymo įmonė taiko tikslaus ir nepriklausomo NIF priemonių vertės nustatymo procedūras ir kiekvienam Subfondui užtikrina, kad jo visame pasaulyje turimos išvestinių finansinių priemonių pozicijos neviršytų 1 priede nustatytų ribų.

Visame pasaulyje turimos pozicijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į dabartinę bazinio turto vertę, su kita sandorio šalimi susijusią riziką, rinkos ateities tendencijas ir pozicijoms likviduoti turimą laiką.

Vadovaudamiesi savo investavimo politika ir laikydamiesi 10.1 skirsnyje „Investavimo apribojimai“ nustatytų apribojimų, kiekvienas Subfondas gali investuoti į išvestines finansines priemones, jeigu visame pasaulyje turima bazinio turto bendra pozicija neviršija bendrų investavimo apribojimų, nustatytų 10.1 skirsnyje „Investavimo apribojimai“.

Kai Subfondas investuoja į su indeksu susietas išvestines finansines priemones, šios investicijos neprivalo būti apjungtos 10.1 skirsnyje

„Investavimo apribojimai“ įtvirtintų apribojimų tikslais.

Jei Perleidžiamasis vertybinis popierius ar Pinigų rinkos priemonė apima išvestinę finansinę priemonę, į tokią išvestinę finansinę priemonę atsižvelgiama, siekiant laikytis 10.3 skirsnio reikalavimų.

11. Apmokestinimas

11.1. Bendroji informacija

Toliau pateikiama tam tikrų esminių Liuksemburgo mokestinių pasekmių perkant, valdant ir perleidžiant Akcijas santrauka. Ja nesiekiama atlikti išsamią visų galimų su mokesčiais susijusių situacijų, kurios galėtų būti svarbios sprendimui pirkti, valdyti ar parduoti Akcijas, analizę. Ji įtraukta čia tik išankstinio informavimo tikslais. Ji nėra skirta ir neturėtų būti suprantama kaip teisinė konsultacija ar konsultacija mokesčių klausimais. Šia santrauka negalima daryti išvados dėl klausimų, kurie nėra konkrečiai nagrinėjami. Toliau pateiktas Liuksemburgo mokesčių įstatymo aprašymas yra paremtas galiojančiais Liuksemburgo įstatymais ir reglamentais ir jį aiškina Liuksemburgo mokesčių administratorius Prospekto dieną. Gali būti padaryti šių įstatymų ir aiškinimų pakeitimai. Jie gali būti padaryti po šios dienos net ir atgaline data. Tikimasi, kad Akcininkai bus rezidentais mokesčių tikslais daugelyje skirtingų šalių. Todėl investuotojai turėtų konsultuotis su savo patarėju mokesčių klausimais dėl konkrečių mokestinių pasekmių pasirašydami, pirkdami, valdydami ir perleisdami Akcijas, įskaitant bet kokių federalinių, valstijos ar vietos mokesčių taikymą ir poveikį, vadovaudamiesi Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir kiekvienos šalies, kurioje jie yra rezidentai ar piliečiai, mokesčių įstatymais. Investuotojai turėtų žinoti, kad pagal atitinkamas kategorijas vartojama rezidento sąvoka taikoma tik Liuksemburgo mokesčio apskaičiavimo tikslais. Bet kuri šiame 11 skirsnyje pateikta nuoroda į mokesčius, muitus, rinkliavas, impostą arba kitą mokestį ar panašaus pobūdžio išskaičiuojamąjį mokestį yra nuoroda tik į Liuksemburgo mokesčių įstatymą ir (arba) sąvokas. Investuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad nuoroda į Liuksemburgo pelno mokestį paprastai apima įmonių pajamų mokestį (impôt sur le revenu des collectivités), savivaldybių verslo mokestį (impôt commercial communal), solidarumo priemoką (contribution au fonds pour l’emploi), taip pat asmens pajamų mokestį (impôt sur le revenu des personnes physiques). Įmonių Akcininkams toliau gali būti taikomas grynojo turto mokestis (impôt sur la fortune), taip pat kiti muitai, rinkliavos ar mokesčiai.Įstaigų pajamų mokestis, savivaldybių verslo mokestis ir solidarumo priemoka nekintamai taikoma daugumai mokesčių mokėtojų bendrovių, kurios mokesčių tikslais buveinę turi Liuksemburge. Atskiriems mokesčių mokėtojams paprastai taikomas gyventojų pajamų mokestis ir solidarumo priemoka. Esant tam tikroms aplinkybėms, kai tam tikras mokesčių mokėtojas veikia verslo ar profesiniais tikslais, jam papildomai gali būti taikomas savivaldybių verslo mokestis.

Vokietijos investuotojai Fondo registruotojoje buveinėje turėtų susižinoti, kokios Klasės yra patvirtintos Vokietijos mokesčių tikslais. Fondas valdomas ir kontroliuojamas taip, kad jis neturėtų būti laikomas JK rezidentu JK mokesčių tikslais.

11.2. Fondas

Pelno mokestis ir išskaičiuojamasis mokestis

Pagal dabartinį Liuksemburgo mokesčių įstatymą ir praktiką Foxxxx xėra atsakingas už jokius Liuksemburgo pelno mokesčius, taip pat Fondas neatlieka jokio skirstymo (įskaitant pajamų iš likviduojamo turto skirstymą), išpirkimo ar mokėjimų savo Akcininkams pagal Akcijas, kurioms taikomas išskaičiuojamasis mokestis Liuksemburge.

Pasirašymo mokestis

Tačiau Foxxxx xaprastai yra atsakingas Liuksemburge už pasirašymo mokestį (taxe d'abonnement), kuris yra 0,05 % per metus, ir toks mokestis mokamas kas ketvirtį. Pasirašymo mokesčio apmokestinamoji vertė yra bendras Fondo grynasis turtas, vertinamas kalendorinių metų kiekvieno ketvirčio paskutinę dieną.

Tačiau šis tarifas yra 0,01 % per metus:

• įmonėms, kurių vienintelis tikslas yra kolektyvinis investavimas į pinigų rinkos priemones ir indėlius kredito įstaigose,

• įmonėms, kurių vienintelis tikslas yra kolektyvinis investavimas į indėlius kredito įstaigose, ir

• atskiriems kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) skyriams su keliais skyriais, taip pat atskiroms vertybinių popierių, išleistų KIS arba KIS skyriuje su keliais skyriais, klasėms su sąlyga, kad tokių skyrių ar klasių vertybiniai popieriai yra skiriami vienam ar daugiau institucinių investuotojų.

Pasirašymo mokestis netaikomas:

• turto, kurį sudaro akcijos ar vienetai, kurios yra kituose KIS, vertei tiek, kiek tokioms akcijoms ar vienetams jau buvo taikomas pasirašymo mokestis, nurodytas 2016 m. liepos 23 d. įstatymo dėl alternatyvaus investavimo rezervo fondų 46 straipsnyje, įstatymo 174 straipsnyje arba 2007 m. vasario 13 d. įstatymo dėl specializuotų investavimo fondų (su pakeitimais) 68 straipsnyje;

• KIS, taip pat atskiriems KIS skyriams su kelių skyrių fondais, i) kurių vertybiniai popieriai yra skirti instituciniams investuotojams, ii) kurių vienintelis tikslas yra kolektyvinis investavimas į pinigų rinkos priemones bei indėlių dėjimas kredito įstaigose, iii) kurių svertinis likutinis portfelio terminas yra ne daugiau kaip 90 dienų ir iv) kurie pasiekė kuo didesnį pripažintų reitingo agentūrų pateiktą reitingą. Kai KIS ar skyriuje yra kelios vertybinių popierių klasės, išimtis taikoma tik klasėms, kurių vertybiniai popieriai yra skirti instituciniams investuotojams;

• KIS, kurių vertybiniai popieriai yra skirti i) institucijoms, kurios yra atsakingos už profesines pensijas ar panašias investavimo priemones ir kurios yra įsteigtos vieno ar daugiau darbdavių iniciatyva savo darbuotojų naudai ir ii) vieno ar daugiau darbdavių, investuojančių į turimas lėšas, kad savo darbuotojams galėtų teikti pensijų išmokas, bendrovės;

• KIS, taip pat taip pat atskiriems KIS skyriams su keliais skyriais, kurie investuoja daugiau nei 50 % į vieną ar daug mikrofinansų įstaigų arba kuriems buvo suteiktas Liuksemburgo fondo ženklinimo agentūros (LuxFLAG) mikrofinansų ženklas;

• KIS, taip pat taip pat atskiriems KIS skyriams su keliais skyriais, i) kurių vertybiniai popieriai yra nurodyti ar kuriais yra prekiaujama bent vienoje biržoje ar kitoje reguliuojamoje rinkoje, kuri nuolat veikia, yra pripažinta ir atvira visuomenei, ir ii) kurių vienintelis tikslas yra atkartoti vieno ar daugiau indeksų rezultatus. Jeigu KIS arba skyriuje yra kelios vertybinių popierių klasės, išimtis taikoma tik i papunkčio sąlygą atitinkančioms klasėms.

Kiti mokesčiai

Liuksemburge už Akcijas mainais į pinigus žyminio mokesčio ar kitų mokesčių mokėti paprastai nereikia. Bet kokiam Fondo straipsnio pakeitimui paprastai taikomas 75 EUR fiksuotas registracijos mokestis.

Liuksemburge neapmokestinamas Fondo turto realizuotasis ar nerealizuotasis kapitalo prieaugis. Nors nemanoma, kad trumpalaikis ar ilgalaikis realizuotasis Fondo kapitalo prieaugis bus apmokestinamas kitoje šalyje, Akcininkai turi žinoti ir pripažinti, kad tokia galimybė nėra visiškai atmestina. Įprastinės Fondo pajamos iš tam tikrų jo vertybinių popierių, taip pat už piniginius indėlius gautos palūkanos kai kuriose šalyse gali būti apmokestinamos įvairaus tarifo mokesčiais prie pajamų šaltinio, kurių susigrąžinti paprastai neleidžiama. Pajamų mokestis ir kiti mokesčiai prie pajamų šaltinio, jei tokių yra, nėra susigrąžintini. Ar Fondas gali turėti naudos iš dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, sudarytos su Liuksemburgu, sprendžiama kiekvienu atveju atskirai.

11.3. Akcininkai

Liuksemburgo rezidentai mokesčių tikslais

Akcininkas netaps ir nebus laikomas Liuksemburgo rezidentu vien dėl tos priežasties, kad turi ir (arba) disponuoja Akcijomis ar naudojasi arba įgyvendina jų suteikiamas teises.

Pajamų mokestis – Liuksemburgo rezidentai

Akcininkai, Liuksemburgo rezidentai, nėra apmokestinami Liuksemburgo pajamų mokesčiu nuo kapitalo, įnešto į Fondą, prieaugio.

Liuksemburgo rezidentai

Bet kokiems dividendams ir kitiems mokėjimams už Akcijas, gautiems Liuksemburgo rezidentų individualių asmenų, kurie veikia arba savo asmeniniais turto ar profesinės arba verslo veiklos tikslais, taikomas įprasto dydžio progresinis pajamų mokestis.

Kapitalo prieaugis, gautas Liuksemburge reziduojantiems atskiriems Akcininkams, kurie veikia valdydami savo privatų turtą, pardavus, perleidus arba išpirkus Akcijas, netaikomas Liuksemburgo pelno mokestis, jeigu toks prieaugis nelaikomas spekuliaciniu prieaugiu ir jeigu Akcijos nėra esminė akcijų dalis. Kapitalo prieaugis laikomas spekuliaciniu ir todėl jam taikomas įprastas pelno mokestis, jeigu akcijos yra perleidžiamos per 6 mėnesius nuo jų įsigijimo arba jeigu jos perleidžiamos prieš jas įsigyjant.. Laikoma, kad akcijų dalis sudaro didžiąją akcijų dalį tik tam tikrais atvejais, ypač jei (i) Akcininkas vienas ar kartu su sutuoktiniu (-e) ar partneriu (-e) ir (arba) nepilnamečiu vaiku, tiesiogiai arba netiesiogiai, bet kuriuo metu per pastaruosius penkerius metus iki pelno realizavimo, turi arba turėjo daugiau nei 10 % Fondo akcijų kapitalo ar (ii) Akcininkas nemokamai įgijo, per penkerius metus iki perleidimo, dalyvio teisę, kuri suteikė teisę perleidusiam asmeniui (ar perleidusiems asmenims, tuo atveju, jei buvo keletas nemokamų perleidimo sandorių per tą patį penkerių metų laikotarpį) daryti esminę įtaką. Kapitalo prieaugiui, gautam už esminį dalyvavimą vėliau nei šešių mėnesiai po įsigijimo, taikomas pajamų mokestis, apskaičiuotas pagal „pusės–pasaulinio lygio“ metodą (t. y. vidutinis dydis, taikomas visoms pajamoms yra apskaičiuojamas pagal progresinių mokesčių dydžius ir taikoma pusė vidutinio dydžio kapitalo prieaugio pajamoms, gautoms už esminį dalyvavimą). Perleidimas gali būti pardavimas, keitimas, įnašas ar bet koks kitas akcijų paketo perleidimas.

Kapitalo prieaugis, gaunamas Liuksemburge reziduojantiems atskiriems Akcininkams, kurie veikia valdydami savo profesinę ir (arba) verslo veiklą, pardavus, perleidus arba išpirkus Akcijas, taikomas įprastas Liuksemburgo pelno mokestis.

Liuksemburgo rezidentai bendrovės

Akcininkai, kurie yra Liuksemburgo rezidentai bendrovės („sociétés de capitaux“), bet kokį pelną, kurį gauna, bei bet kokį kapitalo prieaugį, kurį sukaupia parduodami, perleisdami ar išpirkdami Akcijas, Liuksemburgo pajamų mokesčio tikslais turi įtraukti į savo apmokestinamą pelną. Apmokestinamas prieaugis yra nustatomas kaip skirtumas tarp pardavimo, atpirkimo ar išpirkimo kainos ir (priklausomai nuo to, kuris yra žemesnis) kaštų arba parduotų ar išpirktų Akcijų balansinės vertės.

Liuksemburgo rezidentai, kurie gali pasinaudoti specialiu mokesčių režimu

Liuksemburge reziduojantiems Akcininkams, kuriems taikomas specialus mokesčių režimas, pvz., i) KIS, kuris reglamentuojamas 2002 m. gruodžio 20 d. įstatymu arba Įstatymu, ii) specializuoti investavimo fondai, kurie reglamentuojami 2007 m. vasario 13 d. įstatymu su pakeitimais, ir iii) šeimos turto valdymo bendrovės, kurios reglamentuojamos iš dalies pakeistu 2007 m. gegužės 11 d. įstatymu, arba iv) alternatyvaus investavimo rezervo fondai, kurie laikomi specializuotu investavimo fondu Liuksemburgo mokesčių tikslais ir kurie reglamentuojami 2016 m. liepos 23 d. įstatymu, yra Liuksemburge veikiantys subjektai, kuriems netaikomi mokesčiai, ir todėl netaikomas joks Liuksemburgo pelno mokestis.

Ne Liuksemburgo rezidentai

Akcininkai, kurie nėra Liuksemburgo rezidentai ir kurie neturi nuolatinės buveinės ar nuolatinės atstovybės Liuksemburge ir kuriems priskirtinos Akcijos, gautam pelnui ir kapitalo prieaugiui, kuris gaunamas pardavus, perleidus arba išpirkus Akcijas, paprastai netaikomas joks Liuksemburgo pelno mokestis.

Akcininkai bendrovės, kurie nėra Liuksemburgo rezidentai, bet turi nuolatinę buveinę arba nuolatinį atstovą Liuksemburge, kuriems yra priskirtinos Akcijos, apmokestinimo tikslais privalo bet kokias gautas pajamas, taip pat ir prieaugį, realizuotą pardavus, perleidus ar išpirkus

Akcijas, priskirti prie savo apmokestinamų pajamų Liuksemburge. Ta pati nuostata taikoma ir individualiems asmenims, kurie veikia savo profesiniais ar verslo vieneto tikslais, ir kurie turi nuolatinę buveinę ar nuolatinį atstovą Liuksemburge, kuriam tos Akcijos yra priskiriamos. Apmokestinamas prieaugis yra nustatomas kaip skirtumas tarp pardavimo, atpirkimo ar i pirkimo kainos ir (priklausomai nuo to, kuris yra žemesnis) kaštų arba parduotų ar išpirktų Akcijų balansinės vertės.

Tikimasi, kad Fondo investuotojai bus rezidentai mokesčių tikslais daugelyje skirtingų šalių. Todėl šiame Prospekte nebandoma apibendrinti mokestinių pasekmių kiekvienam investuotojui pasirašant, konvertuojant (jei yra), valdant, išperkant, perleidžiant arba kitaip įsigyjant ar perleidžiant Fondo Akcijas. Šios pasekmės skiriasi pagal įstatymus ir praktiką, šiuo metu galiojančius investuotojo šalyje, kurios pilietis jis yra, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta arba įsisteigimo vieta, ir atsižvelgiant į jo asmenines aplinkybes. Investuotojai, reziduojantys tam tikrose šalyse, kuriose galioja mokesčių teisės aktai, darantys įtaką užsienio fondams, ar kurių piliečiai jie yra, gali turėti trumpalaikius nepaskirstytosioms pajamoms ir Fondo prieaugiui taikomo mokesčio įsipareigojimus.

11.4. FATCA

Šiame skirsnyje vartojami terminai, rašomi iš didžiosios raidės, turėtų reikšti tai, kas apibrėžta FATCA įstatyme, jei nenurodyta kitaip.

Fondui gali būti taikomas vadinamasis FATCA teisės aktas, kuriame paprastai reikalaujama pranešti Jungtinių Valstijų Vidaus mokesčių tarnybai apie ne Jungtinių Valstijų finansų įstaigas, kurios nesilaiko FATCA, ir Jungtinių Valstijų asmenų tiesiogine arba netiesiogine nuosavybės teise valdomus ne Jungtinių Valstijų subjektus. Įgyvendinant FATCA, Jungtinių Valstijų vyriausybė derėjosi dėl tarpvyriausybinių susitarimų su tam tikromis užsienio jurisdikcijomis, kurios skirtos ataskaitų teikimui palengvinti ir atitikčiai reikalavimams, kurie keliami tokiose užsienio jurisdikcijose įsisteigusiems subjektams, kuriems taikomas FATCA, užtikrinti.

Liuksemburgas sudarė I tipinį tarpvyriausybinį susitarimą (toliau – TS), kuris buvo įgyvendintas FATCA įstatymu ir kuriuo Liuksemburge esančių finansų įstaigų reikalaujama, jei reikia, Liuksemburgo mokesčių administratoriams (administration des contributions directes) teikti informaciją apie finansines sąskaitas, kurias turi tam tikri Jungtinių Valstijų asmenys (jei yra).

Pagal FATCA įstatymo sąlygas Xxxxxx gali būti laikomas Liuksemburgo atskaitingąja finansų įstaiga.

Šis statusas įpareigoja Fondą reguliariai gauti ir tikrinti informaciją apie visus savo Akcininkus. Fondo prašymu, kiekvienas Akcininkas sutinka pateikti tam tikrą informaciją, įskaitant, jei tai yra nefinansinis užsienio subjektas (toliau – NFUS), informaciją apie šio NFUS kontroliuojančius asmenis, kartu su reikiamais patvirtinamaisiais dokumentais. Be to, kiekvienas investuotojas sutinka per trisdešimt (30) dienų aktyviai teikti Fondui bet kokią informaciją, kuri galėtų turėti įtakos jų statusui, pvz., naują el. pašto adresą arba naują gyvenamosios vietos adresą.

FATCA gali Fondo reikalauti atskleisti Xxxxxxxxx vardus ir pavardes, adresus ir mokesčių mokėtojo identifikacinius numerius (jei taikoma), taip pat informaciją, kaip antai sąskaitų balansus, pajamas ir bendrąsias pajamas (nebaigtinis sąrašas), Liuksemburgo mokesčių administratoriams FATCA įstatyme nustatytais tikslais. Šią informaciją Liuksemburgo mokesčių administratoriai perduos Jungtinių Valstijų Vidaus mokesčių tarnybai.

Be to, Xxxxxx yra atsakingas už asmens duomenų tvarkymą, o kiekvienas Akcininkas turi teisę susipažinti su duomenimis kreipdamasis į Liuksemburgo mokesčių administratorius ir taisyti tokius duomenis (jei reikia). Bet kokie Fondo gauti duomenys yra tvarkomi laikantis taikomų duomenų apsaugos įstatymų.

Nors Xxxxxx bandys vykdyti visus jam nustatytus įsipareigojimus išvengti FATCA išskaičiuojamojo mokesčio, negalima garantuoti, kad Xxxxxx galės vykdyti šiuos įsipareigojimus. Jeigu dėl FATCA režimo Fondui bus pradėtas taikyti išskaičiuojamasis mokestis ar baudos, Akcininkų valdomų Akcijų vertė gali patirti reikšmingų nuostolių. Jeigu Xxxxxx negautų tokios informacijos iš kiekvieno Akcininko ir neperduotų jos Liuksemburgo mokesčių administratoriams, gali būti pradėtas taikyti 30 % išskaičiuojamasis mokestis, skirtinas pajamų iš Jungtinių Valstijų šaltinių mokėjimams ir pajamoms, kurios gaunamos pardavus nekilnojamąjį arba kitokį turtą, todėl gali tekti mokėti palūkanas, kurių šaltinis yra Jungtinėse Valstijose, ir dividendus bei gali būti skiriamos baudos.

Bet kuris Akcininkas, kuris netenkina su dokumentais susijusių Fondo prašymų, gali būti apmokestintas bet kokiais Fondui skiriamais mokesčiais ir (arba) baudomis. Dėl to, kad šis Akcininkas nepateikia informacijos, Xxxxxx savo nuožiūra gali išpirkti tokio Akcininko Akcijas.

Akcininkams, kurie investuoja per tarpininkus, yra primenama patikrinti, ar ir kaip jų tarpininkai atitiks šį Jungtinių Valstijų išskaičiuojamųjų mokesčių ir ataskaitų teikimo režimą.

Akcininkai turėtų konsultuotis su Jungtinių Valstijų patarėju mokesčių klausimais arba kitais būdais kreiptis dėl profesionalių konsultacijų dėl pirmiau pateiktų reikalavimų.

11.5. Bendrieji duomenų teikimo standartai

Šiame skirsnyje vartojami terminai, rašomi iš didžiosios raidės, turėtų reikšti tai, kas apibrėžta Bendro duomenų teikimo standarto įstatyme, jei nenurodyta kitaip.

Fondui gali būti taikomas Bendro duomenų teikimo standarto įstatymas, kuriuo įgyvendinama Direktyva 2014/107/ES, kuria numatyti automatiniai finansinių sąskaitų informacijos mainai tarp Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat EBPO daugiašalis kompetentingų institucijų susitarimas dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų, pasirašytas 2014 m. spalio 29 d. Berlyne ir įsigaliojęs 2016 m. sausio 1 d.

Pagal Bendro duomenų teikimo standarto įstatymo sąlygas, Xxxxxx gali būti laikomas Liuksemburgo atskaitingąja finansų įstaiga. Taigi iš Fondo gali būti pareikalauta Liuksemburgo mokesčių administratoriui (administration des contributions directes) kasmet pateikti asmens duomenis arba finansinę informaciją, susijusią, be kita ko, su i) tam tikrų Akcininkų, kurie laikomi už atskaitomybę atsakingais asmenimis, kaip nurodyta Bendro duomenų teikimo standarto įstatyme, ir ii) tam tikrų nefinansinių subjektų (toliau – NFS) Kontroliuojančių asmenų, kurie patys yra Praneštini asmenys, identifikavimu, jų vykdomu valdymu ir jiems atliekamais mokėjimais. Ši informacija, kaip išsamiai išdėstyta Bendro duomenų teikimo standarto įstatymo I priede, (toliau – Informacija), apims asmens duomenis, susijusius su Praneštinais asmenimis.

Fondo gebėjimas vykdyti savo ataskaitų teikimo įsipareigojimus pagal Bendro duomenų teikimo standarto įstatymą priklausys nuo kiekvieno Akcininko, teikiančio Fondui informaciją, taip pat reikalingus patvirtinamuosius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, Akcininkai, kaip duomenų valdytojai, yra informuojami, kad Fondas tvarkys Informaciją Bendro duomenų teikimo standarto įstatyme nustatytais tikslais. Akcininkai, kurie laikomi pasyviais NFS, įsipareigoja informuoti savo Kontroliuojančius asmenis, jei taikoma, apie jų Fondo tvarkomą Informaciją.

Be to, Xxxxxx yra atsakingas už asmens duomenų tvarkymą, o kiekvienas Akcininkas turi teisę susipažinti su duomenimis kreipdamasis į Liuksemburgo mokesčių administratorius ir taisyti tokius duomenis (jei reikia). Bet kokie Fondo gauti duomenys turi būti tvarkomi pagal taikomus duomenų apsaugos įstatymus.

Akcininkai taip pat yra informuojami, kad Informacija, susijusi su Praneštinais asmenimis, vadovaujantis Bendro duomenų teikimo standarto įstatymu, bus kasmet atskleista Liuksemburgo mokesčių administratoriams Bendro duomenų teikimo standarto įstatyme nustatytais tikslais. Liuksemburgo mokesčių administratoriai savo pačių atsakomybe galiausiai keisis pateikta informacija su Praneštinos jurisdikcijos kompetentinga institucija. Pirmiausia Praneštini asmenys yra informuojami, kad apie tam tikras jų vykdomas operacijas bus pranešta jiems išduodant išrašus, o šios informacijos dalis bus naudojama kaip pagrindas kasmet atskleidžiant ją Liuksemburgo mokesčių administratoriams.

Be to, Akcininkai įsipareigoja informuoti Fondą per trisdešimt (30) dienų nuo šių išrašų gavimo, jei bet kokie nurodyti asmens duomenys būtų netikslūs. Akcininkai taip pat įsipareigoja informuoti Fondą apie bet kokius su Informacija susijusius pakeitimus ir pateikti Fondui visus su jais susijusius patvirtinamuosius dokumentus, kai atsiranda tokių pakeitimų.

Bet kuris Akcininkas, kuris netenkina su Informacija ar dokumentais susijusių Fondo prašymų, gali būti laikomas atsakingu už Fondui skirtas baudas ir jos yra priskirtinos tokiam Akcininkui, negalinčiam pateikti Informacijos, arba apie jį Fondas gali atskleisti Informaciją Liuksemburgo mokesčių administratoriams ir Xxxxxx gali savo nuožiūra gali išpirkti tokio Akcininko Akcijas.

11.6. Turto mokestis

Liuksemburge reziduojantys ir nereziduojantys Akcininkai, turintys nuolatinę buveinę arba nuolatinę atstovybę Liuksemburge ir kuriems priskirtinos Akcijos, yra apmokestinami Liuksemburgo grynojo turto mokesčiu, kuris taikomas tokioms Akcijoms, išskyrus atvejus, kai Akcininkas yra i) reziduojantis arba nereziduojantis atskiras mokesčių mokėtojas, ii) Įstatymu reglamentuojamas KIS, iii) pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovė, reglamentuojama iš dalies pakeistu 2004 m. kovo 22 d. įstatymu dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, iv) bendrovė, reglamentuojama iš dalies pakeistu 2004 m. birželio 15 d. įstatymu dėl rizikos kapitalo priemonių, v) specializuotas investavimo fondas, reglamentuojamas 2007 m. vasario 13 d. įstatymu (su pakeitimais), vi) profesinių pensijų priežiūros institucija, reglamentuojama iš dalies pakeistu 2005 m. liepos 13 d. įstatymu, vii) šeimos turto valdymo bendrovė, kuri reglamentuojama iš dalies pakeistu 2007 m. gegužės 11 d. įstatymu, arba viii) alternatyvaus investavimo rezervo fondas, reglamentuojamas 2016 m. liepos 23 d. įstatymu.

Tačiau i) pakeitimo vertybiniais popieriais bendrovei, reglamentuojamai iš dalies pakeistu 2004 m. kovo 22 d. įstatymu dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, ii) bendrovei, reglamentuojamai iš dalies pakeistu 2004 m. birželio 15 d. įstatymu dėl rizikos kapitalo priemonių, iii) profesinių pensijų priežiūros institucijai, reglamentuojamai iš dalies pakeistu 2005 m. liepos 13 d. įstatymu, ir iv) alternatyviam investavimo rezervo fondui, kuris laikomas rizikos kapitalu ir reglamentuojamam 2016 m. liepos 23 d. įstatymu, ir toliau taikomas minimalus grynojo turto mokestis.

11.7. Pridėtinės vertės mokestis

Fondas yra laikomas apmokestinamu asmeniu Liuksemburge Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tikslais, be teisės atskaityti pirkimo PVM. Atleidimas nuo PVM mokesčio Liuksemburge taikomas paslaugoms, kurios yra laikomos fondo valdymo paslaugomis. Kitos paslaugos, teikiamos Fondui, gali potencialiai būti PVM objektu ir reikalauti, kad Xxxxxx registruotųsi PVM mokėtoju Liuksemburge, tam, kad būtų galima apskaičiuoti PVM, mokėtiną Liuksemburge nuo apmokestinamų paslaugų (arba tam tikrais atvejais prekių), įsigytų iš užsienio.

Iš principo bet kokie mokėjimai, kuriuos Xxxxxx atlieka savo Akcininkams Liuksemburge, tiek, kiek jie yra susiję su Akcijų pasirašymu ir nėra užmokestis, gaunamas už bet kokias teikiamas apmokestinamas paslaugas, nėra apmokestinami PVM.

11.8. Kiti mokesčiai

Pagal Liuksemburgo mokesčių įstatymą, kai atskiras Akcininkas yra Liuksemburgo rezidentas mokesčių tikslais, jo mirties momentu Akcijos įtraukiamos į jo apmokestinamąją vertę paveldimo turto mokesčio tikslais. Priešingai, mirus Akcininkui Akcijų perleidimas neapmokestinamas paveldimo turto mokesčiu tais atvejais, kai miręs asmuo nebuvo Liuksemburgo rezidentas mokesčių tikslais.

Liuksemburgo dovanojimo mokestis gali būti taikomas dovanojamoms ar aukojamoms Akcijoms, jei dokumentai tvirtinami Liuksemburgo notaro ar kitaip registruojama Liuksemburge.

1 priedas: Subfondų investavimo tikslai, politika, mokesčiai ir papildoma informacija

Toliau pateikta informacija apie kiekvieną Subfondą turėtų būti aiškinama sistemiškai su visu Prospekto tekstu. Bet kokiai investavimo politikai visuomet taikomi 10 skyriuje „Investavimo apribojimai ir finansiniai metodai bei priemonės“ nustatyti apribojimai.

Apibrėžimai

Šiame Priede toliau išvardyti terminai vartojami tokiomis reikšmėmis:

„B-/B3“	Standard & Poor’s arba Fitch nustatytas B- reitingas, Moody’s nustatytas B3 reitingas, nebent Subfondo priede nurodyta kitaip.
„Nuvertėjusių skolų vertybiniai popieriai“	tai tokie vertybiniai popieriai, kurių emitentas nustatytą dieną nesumokėjo sutartinio mokėjimo, jam gresia bankrotas ar jį atitinkanti administracinė procedūra arba jis vykdo priverstinį skolos restruktūrizavimą. Investicijų valdytojas vadovausis kredito reitingų agentūrų, ISDA (Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos) Kredito išvestinių finansinių priemonių sprendimų komiteto ir kitų išorinių duomenų teikėjų nuomone, tačiau kartais gali priimti skirtingus sprendimus. Būtent, Investicijų valdytojas sutartyje numatyto 1 lygio priemonių, pvz., privilegijuotųjų akcijų arba konvertuojamųjų obligacijų atkarpų mokėjimo sustabdymo nelaikys finansinių sunkumų ženklu. Jei nuvertėjusių skolų vertybinių popierių atvejai numatyti Subfondo investicijų politikoje, paprastai toks Subfondas į nuvertėjusių skolų vertybinius popierius investuos ne daugiau kaip 10 % savo grynųjų aktyvų, nebent Subfondo priede būtų numatyta kitaip.
„Besivystančių rinkų šalys“	visos šalys šiuose regionuose: Azijoje (išskyrus Japoniją), Rytų Europoje, Vidurio Rytuose, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje arba šalys, kurias kartkartėmis pagrįstai nustato Investicijų valdytojas.
„Besivystančių rinkų emitentas“	tai ūkio subjektas, kurio buveinė yra Besivystančių rinkų šalyje.
„Tvirtos valiutos“	tai G7 šalių valiutos, t. y. USD, Kanados doleris, EUR, GBP arba Japonijos jena.
„investicinis lygis“	tai Standard & Poor’s arba Fitch nustatytas BBB- arba aukštesnis reitingas, Moody’s nustatytas „Baa3“ arba aukštesnis reitingas, nebent Subfondo priede nurodyta kitaip.
„Vietos valiutos“	tai Besivystančių rinkų šalių valiutos.
„Struktūrizuoti kreditiniai vertybiniai popieriai“	tai grynieji pinigai arba sintetiniai užstatu užtikrinti paskolų įsipareigojimai, užstatu užtikrinti akcijų įsipareigojimai, užstatu užtikrinti skolų įsipareigojimai, gyvenamojo būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai, komercinių patalpų hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai ir turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (įskaitant, bet neapsiribojant, vertybinius popierius, užtikrinamus kredito kortelių paskolomis, automatinėmis paskolomis, vartojimo kreditais ir paskolomis studentams), kredito rizikos perkėlimo vertybiniai popieriai, agentūrų paskolų vertybiniai popieriai ir apmokėtos obligacijos.

Nustatant visus kredito reitingus ir kai Subfondo priede yra nurodyta kitaip, tokiais atvejais, kai: 1) Standards & Poor’s, Fitch arba Moody’s skelbia du skirtingus konkretaus vertybinio popieriaus kreditų reitingus, taikomas žemesnis iš šių reitingų; 2) Standards & Poor’s, Fitch arba Moody’s skelbia tris konkretaus vertybinio popieriaus reitingus, taikomas mažesnis iš dviejų didžiausių reitingų.

Subfondai gali investuoti į nereitinguojamus vertybinius popierius, kurių kreditingumas, Investicijų valdytojo nuomone, yra panašios kokybės kaip ir kitų į Subfondo portfelį leidžiamų įtraukti vertybinių popierių ir (arba) tokio Subfondo atitinkamo lyginamojo indekso sudedamųjų dalių. Tokiems vertybiniams popieriams Investicijų valdytojo priskirtas vidinis reitingas naudojamas skaičiuojant konkrečias ribas pagal kiekvieno Subfondo investavimo politiką.

Papildomas likvidus turtas neįtraukiamas į grynuosius aktyvus skaičiuojant visas toliau išsamiai aprašytas minimalias investicijų ribines sumas. Papildomas likvidus turtas įtraukiamas į grynuosius aktyvus skaičiuojant visas toliau išsamiai aprašytas maksimalias investicijų ribines sumas. Papildomas likvidus turtas – tai ne pagal pagrindinę Subfondo investavimo strategiją investuojamas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant, pinigus, pinigų ekvivalentus ir turtą, susietą su atpirkimo sandoriais, kurie yra iždo valdymo strategijos dalis.

Toliau pateikiamoje kiekvienoje investavimo politikoje visos nuorodos į investicijas apima ir tiesiogines, ir netiesiogines investicijas, jei nenurodyta kitaip.

Visų toliau išsamiai aprašytų investavimo politikų ūkio subjekto buveinės šalį Investicijų valdytojas gali nustatyti kaip šalį, kurioje, pagrįsta Investicijų valdytojo nuomone, toks ūkio subjektas vykdo pagrindines savo verslo operacijas.

Kai vienai Akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertė vertinama kas savaitę, Vertinimo diena yra (i) antradienis, kai tai Darbo diena, arba kai antradienis nėra Darbo diena, tuomet – paskesnė Darbo diena ir (ii) paskutinė kiekvieno mėnesio Darbo diena.

Kai vienai Akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertė vertinama kasdien, kiekviena Darbo diena yra Vertinimo diena. Investicijų valdytojas gali tvarkyti kiekvieno Subfondo valiutos paskirstymą.

Kiekvieno Subfondo finansinių svertų lygmeniui nustatyti naudojamas „nominalų sumos“ metodas.

Investicijos į Subfondus gali tikti ne visiems investuotojams. Prieš pateikdami Akcijų paraišką, investuotojai turėtų peržiūrėti visą šį Prospektą ir pasitarti su profesionaliais patarėjais.

Mokesčiai ir išlaidos

Kiekvieno Subfondo mokesčių ir išlaidų lenteles sudaro:

(a) atitinkami valdymo mokesčiai, sėkmės mokesčiai ir fiksuotos išlaidos bei

(b) atitinkami lyginamieji indeksai arba minimalaus pelningumo koeficientai, kai jie yra taikomi, skirti apskaičiuoti sėkmės mokesčiui (jei taikomi).

Mokesčiai kiekvienai klasei yra taikomi visų tos klasės nominalų valiutai, jei nėra atskirai nurodyta kitaip.

Kiekvienoje lentelėje nurodytas lyginamasis indeksas arba minimalus pelningumo koeficientas (jei taikomas) klasei yra nurodomas atitinkamo Subfondo bazine valiuta. Kitomis valiutomis nei bazinė kiekvieno Subfondo valiuta nurodyti lyginamieji indeksai arba minimalūs pelningumo koeficientai yra perskaičiuojami bazine valiuta ir bus visiškai apdrausti pagal valiutą, kuria yra pateikiami atitinkamos klasės nominalai. Pavyzdžiui, USD kaip bazine valiuta operuojančio Subfondo EUR klasės lyginamieji indeksai yra nurodomi USD ir visiškai apdraudžiami pagal savo vertę EUR, taip apsidraudžiant nuo bet kokių valiutos svyravimų tarp Bazinės valiutos ir Klasės valiutos. „BHedged“ klasės atveju lyginamasis indeksas pateikiamas atitinkamos „BHedged“ klasės valiuta, o bet koks ne klasės valiuta pateikiamas rodiklis bus pilnai apdraustas iki pilnos sumos klasės valiuta. Pavyzdžiui, USD kaip bazine valiuta operuojančio Subfondo EUR „BHedged“ klasės lyginamieji indeksai yra nurodomi USD kaip Bazine valiuta, o bet kokia vertė ne EUR bus apdrausta visa suma iki atitinkamos vertės EUR.

Daugiau informacijos apie įvairių fondų mokesčius ieškokite 9 sk. „Valdymo ir fondų mokesčiai“.

„BlueBay Capital Income Fund”
Bazinė valiuta:	EUR
Lyginamasis indeksas:	Netaikytina
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas, nenurodo jokio lyginamojo indekso ir siekia gauti visą grąžą iš subordinuotų skolos vertybinių popierių portfelio
Investavimo politika:	Subfondas mažiausiai 50 % savo grynųjų aktyvų investuoja į subordinuotus skolos vertybinius popierius, išleistus korporacinių leidėjų, įskaitant finansines institucijas. Subordinuoti skolos vertybiniai popieriai apima korporacinių hibridų obligacijas, 1 lygio ir 2 lygio neapibrėžtąsias konvertuojamas obligacijas („CoCo“) ir JAV neribotojo galiojimo privilegijuotąsias akcijas, bet jomis neapsiribojama. Subfondas investuoja mažiausiai dvi trečiąsias į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriuos išduoda investicinio lygio reitingą turintys subjektai.1 Subfondas gali investuoti į fiksuoto pajamingumo investicinius vertybinius popierius su mažesniu kreditingumo reitingu, jei tokie vertybiniai popieriai turi ne mažesnį nei B3/B- reitingą. Subfondas gali iki 15 % savo grynųjų aktyvų investuoti į fiksuoto pajamingumo investicinius vertybinius popierius, išleistus subjektų, esančių besivystančių rinkų šalyse.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 50 % savo grynųjų aktyvų į neapibrėžtąsias konvertuojamas akcijas; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į piniginių rinkų fondus; • iki trečdalio savo grynųjų aktyvų į piniginių rinkų instrumentus. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų. Kartais subfondas gali laikyti iki 50 % savo grynųjų aktyvų grynaisiais pinigais ir jų ekvivalentais.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardytas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 %, bet neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 %, bet neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. „total return swaps“) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalytas iš Subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 %, bet neviršyti 50 %. Subfondas neužsiima maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (3–5 metai), ieškantys aktyviai valdomo struktūrizuotų kreditinių vertybinių popierių portfelio.

1 Investicijų politikoje anksčiau buvo nurodyta: „Subfondas ne mažiau kaip 80 % savo grynųjų aktyvų investuoja į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriuos išduoda investicinio lygio reitingą turintys subjektai.“ Pakeitimas „Subfondas investuoja mažiausiai dvi trečiąsias į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriuos išduoda investicinio lygio reitingą turintys subjektai“ įsigalios nuo 2021 m. gegužės mėn. 10 d.

	Dėl nuostolius absorbuojančio mechanizmo ir dėl suderintų sąlygų nebuvimo tarp neapibrėžtųjų konvertuojamųjų obligacijų emitentų ir emisijų Subfondas yra tinkamas tik investuotojams, kurie gali prisiimti ekonominę investicijos Subfonde praradimo riziką. Dėl to šio Subfondo akcijos prieinamos tik kvalifikuotiems investuotojams ir investuotojams, kurie yra: • informuotieji investuotojai, kurie turi žinių apie atitinkamus finansinius produktus (informuotasis investuotojas gali priimti pagrįstą sprendimą dėl investavimo remdamasis reguliuojamo ir leistino pasiūlymo dokumentais bei žiniomis ir supratimu apie nurodytas konkrečius veiksnius / rizikas); arba turi patirties finansų sektoriuje; arba • pažengę investuotojai, kurie turi patikimų žinių apie atitinkamus finansinius produktus ir sandorius arba turi patirties finansų sektoriuje; arba kartu teikiamos profesionalios konsultacijos investicijų klausimais; arba įeina į savo portfelio valdymo paslaugą, kai sprendimai priimami savo nuožiūra.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	Taikomas absoliutus rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo RV yra ribojama jo viduje, gali keistis ir negali viršyti 20 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 700 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Į skaičiavimus neįtraukiant trumpalaikių palūkanų normų sandorių, Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 350 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu, palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės. Nominalų sumos metodas nenumato apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, kompensavimo, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.
Tvarumo rizika:	Subfondas yra plačiai diversifikuotas, todėl nesitikima, kad vienas tvarumo rizikos veiksnys turės reikšmingą neigiamą finansinį poveikį Subfondui.
Vertinimas:	Kasdien
Papildomų investicijų valdytojas:	„BlueBay Asset Management USA LLC“

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Capital Income Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai punktai)
C	Iki 200	Nulis	20
G	Iki 200	Nulis	20
I	70	Nulis	16
I (Perf)	20	10,0	16
K	Iki 200	Nulis	16
M	70	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	120	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Minimalus pelningumo koeficientas	Netaikomas

„BlueBay Emerging Market Aggregate Bond Fund”

Pagrindinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	Bendrą indeksą sudaro 50 % „JP Morgan Emerging Market Bond Index Global Diversified“ ir 50 % „JP Morgan Corporate Emerging Market Bond Index (CEMBI) Diversified“
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, kuris yra bendras indeksas, kurį sudaro 50 % „JP Morgan Emerging Market Bond Index Global Diversified“ ir 50 % „JP Morgan Corporate Emerging Market Bond Index (CEMBI) Diversified“, investuodamas į besikuriančių rinkų šalyse veikiančių įmonių emitenčių pastoviųjų pajamų vertybinių popierių paketą. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas ne mažiau kaip du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į bet kurio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kurių emitentai yra besivystančių rinkų šalių įmonės. Subfondas taip pat gali investuoti į nereitinguotus skolos vertybinius popierius ir į nuvertėjusius skolų vertybinius popierius. Subfondas investuoja į vertybinius popierius, įvertintus tvirta valiuta, ir neinvestuos į vertybinius popierius, įvertintus besikuriančių rinkų šalių vietine valiuta.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos priemones, taikoma sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuotų pajamų besivystančių rinkų emitentų vertybinių popierių portfelio.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 500 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Į skaičiavimus neįtraukiant trumpalaikių palūkanų normų sandorių Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 150 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės.

Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti

anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės.

Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.

Tvarumo rizika:

Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.

Vertinimas:

Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market Aggregate Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai punktai)
B	70	Nulis	20
B (Perf)	50	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
G	Iki 200	Nulis	20
I	70	Nulis	16
I (Perf)	50	20,0	16
K	Iki 200	Nulis	16
M	70	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	130	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	Sudėtinis indeksas, kurį sudaro 50 % „JP Morgan Emerging Market Bond Index Global Diversified“ ir 50 % „JP Morgan Corporate Emerging Market Bond Index (CEMBI) Diversified“

„BlueBay Emerging Market Aggregate Short Duration Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	„JP Morgan Emerging Market Blend Hard Currency Credit 50-50“ 1–3 metų indeksas
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, t. y. „JP Morgan Emerging Market Blend Hard Currency Credit 50-50“ 1–3 metų indeksas, investuodamas į trumpalaikių fiksuotų pajamų vertybinių popierių, išleistų subjektų, kurių buveinės yra besivystančių rinkų šalyse, portfelį. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą
Investavimo politika:	Subfondas mažiausiai du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į trumpalaikius fiksuotų pajamų bet kokio reitingo vertybinius popierius, išleistus subjektų, kurių buveinės yra besivystančių rinkų šalyje. Subfondas taip pat gali investuoti į nereitinguojamus skolos vertybinius popierius ir probleminius skolos vertybinius popierius. Tikimasi, kad subfondo svertinis palūkanų normos trukmės vidurkis įprastai bus 1–3 metai. Subfondas investuoja į vertybinius popierius, denominuotus tvirtomis valiutomis, ir neinvestuos į vertybinius popierius, denominuotus vietinėmis besivystančių rinkų šalių valiutomis.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į akcijas; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamąsias obligacijas arba obligacijas su garantijomis; • iki trečdalio 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos instrumentus, su sąlyga, kad investicijos į tokius finansinius aktyvus bendrai neviršija trečdalio subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 10 % savo grynųjų aktyvų į neapibrėžtas konvertuojamąsias obligacijas. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 10 % savo grynųjų aktyvų į kitus pavienius KIPVPS arba kitus KIS.
Finansinės technikos ir instrumentai:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardytas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	Investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo besivystančių rinkų vertybinių popierių.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 500 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Į skaičiavimus neįtraukiant trumpalaikių

palūkanų normų sandorių, Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 150% Subfondo grynųjų

aktyvų vertės.

Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu, palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės.

Tvarumo rizika:

Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.

Vertinimas:

Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market Aggregate Short Duration Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai punktai)
C	iki 200	Nulis	20
G	iki 200	Nulis	20
I	60	Nulis	16
K	iki 200	Nulis	16
M	60	Nulis	20
Q	iki 200	Nulis	20
R	95	Nulis	20
S	iki 200	Nulis	20
W	iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16

„BlueBay Emerging Market Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	JP Morgan Emerging Market Bond Index Global Diversified
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, t. y. JP Morgan Emerging Market Bond Index Global Diversified“, investuodamas į fiksuotų pajamų vertybinių popierių, išleistų subjektų, kurių buveinės yra besivystančių rinkų šalyse, portfelį. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas ne mažiau kaip du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į bet kurio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, išleistus Besivystančių rinkų emitentų. Subfondas taip pat gali investuoti į nuvertėjusius skolų vertybinius popierius. Subfondas investuoja į vertybinius popierius JAV doleriais ir ne JAV doleriais, įskaitant Besivystančių rinkų šalių, į kurias investuoja Subfondas, vertybinius popierius Vietos valiuta. Vertybinių popierių ne JAV doleriais dalis procentais gali laikui bėgant didėti, taip atspindėdama rinkos galimybes, taip pat lyginamojo indekso struktūrą.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į Pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansinai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo Besivystančių rinkų vertybinių popierių.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 200 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis finansinių svertų lygmuo gali viršyti anksčiau minėtą lygmenį. Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir

makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais

smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.

Tvarumo rizika:

Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.

Vertinimas:

Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	100	Nulis	20
B (Perf)	60	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
D	100	Nulis	20
DR	150	Nulis	20
I	100	Nulis	16
I (Perf)	60	20,0	16
M	100	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	150	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	„JP Morgan Emerging Market Bond Index Global Diversified“

„BlueBay Emerging Market Corporate Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	JP Morgan Corporate Emerging Market Bond Index (CEMBI) Diversified
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, t. y. „JP Morgan Corporate Emerging Market Bond Index (CEMBI) Diversified“, investuodamas į fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių portfelį, kurio emitentai yra Besivystančių rinkų šalių įmonės. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas mažiausiai du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į bet kokio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kurių emitentai turi buveinę Besivystančių rinkų šalyse, taip pat į nereitinguojamus skolos vertybinius popierius ir į nuvertėjusius skolų vertybinius popierius. Subfondas investuoja į vertybinius popierius JAV doleriais ir ne JAV doleriais, įskaitant Besivystančių rinkų šalių, į kurias investuoja Subfondas, vertybinius popierius Vietos valiuta. Vertybinių popierių ne JAV doleriais dalis procentais gali laikui bėgant didėti, taip atspindėdama rinkos galimybes, taip pat lyginamojo indekso struktūrą.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į leistinas išvestines priemones (įskaitant, bet neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps), susijusias su prekių indeksais, kuriems taikomas 2008 m. vasario 8 d. Didžiojo Kunigaikščio įsako, susijusio su tam tikromis 2002 m. Įstatymo apibrėžtimis, 9 straipsnis; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į Pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo Besivystančių rinkų vertybinių popierių.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas.

Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals)

metodu, paprastai neviršija 500 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Į skaičiavimus neįtraukiant trumpalaikių palūkanų normų sandorių Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 150 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės.

Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės.

Tvarumo rizika:

Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.

Vertinimas:

Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market Corporate Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	120	Nulis	20
B (Perf)	80	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
D	120	Nulis	20
DR	150	Nulis	20
I	120	Nulis	16
I (Perf)	80	20,0	16
M	120	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	150	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	„JP Morgan Corporate Emerging Market Bond Index (CEMBI) Diversified“

„BlueBay Emerging Market High Yield Corporate Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	JP Morgan Corporate Emerging Market Diversified High Yield Index
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, t. y. „JP Morgan Corporate Emerging Market Diversified High Grade Index“. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas ne mažiau kaip du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į bet kurio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kotiruojamus žemiau investicinio lygio, kurių emitentai yra Besivystančių rinkų šalių įmonės. Subfondas taip pat gali investuoti į nuvertėjusius skolų vertybinius popierius.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į Pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	Investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo Besivystančių rinkų emitentų vertybinių popierių portfelio.

Visame pasaulyje turimos

pozicijos:

Taikomas santykinis rizikos vertės metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio

rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas.

Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 500 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Atėmus trumpalaikių palūkanų dydžio sutartis, numatomas Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 150 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės.

nominalų sumos metodu palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės.

Tvarumo rizika:

Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.

Vertinimas:

Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market High Yield Corporate Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	150	Nulis	20
B (Perf)	110	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
I	150	Nulis	16
I (Perf)	110	20,0	16
M	150	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	200	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	„JP Morgan Corporate Emerging Market Diversified High Yield Index“, neapdraustas nuo USD rizikos

„BlueBay Emerging Market Investment Grade Corporate Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	JP Morgan Corporate Emerging Market Diversified High Grade Index
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, t. y. „JP Morgan Corporate Emerging Market Diversified High Grade Index“ss. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas ne mažiau kaip du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriems suteikiamas investicinio lygio reitingas, ir išleistus įmonių, turinčių buveines Besivystančių rinkų šalyse. Subfondas gali investuoti iki 15 % savo grynųjų aktyvų į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriems suteikiamas žemesnis nei investicinio lygio reitingas, su sąlyga, kad tokių vertybinių popierių reitingas ne žemesnis nei B-/B3.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į Pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų ir tokio finansinio aktyvo reitingas (jei jis reitinguojamas) nėra žemesnis negu B-/B3. Subfondas negali investuoti į vertybinius popierius, kurių reitingas žemesnis negu B-/B3. Tuo atveju, jei bet kurių Subfondo turimų vertybinių popierių reitingas yra sumažinamas žemiau B-/B3, po to, kai Subfondas įsigijo tokį vertybinį popierių, Investicijų valdytojas sumažins tokių turimų pozicijų kiekį pagal rinkos sąlygas, atsižvelgdamas į tai, kad jis turi perleisti atitinkamą vertybinį popierių ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai vertybinis popierius buvo nuvertintas. Esant tokioms aplinkybėms, Subfondas gali turėti ne daugiau kaip 3 % vertybinių popierių, kurie reitinguojami žemiau B-/B3. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo investicinio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių portfelio ir pasirengę toleruoti kainų svyravimus.

Visame pasaulyje turimos

pozicijos:

taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio

rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas.

Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 500 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Atėmus trumpalaikių palūkanų dydžio sutartis, numatomas Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 150 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės.

Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės.

Tvarumo rizika:

Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.

Vertinimas:

Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market Investment Grade Corporate Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	100	Nulis	20
B (Perf)	60	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
I	100	Nulis	16
I (Perf)	60	20,0	16
M	100	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	150	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	„JP Morgan Corporate Emerging Market Diversified High Grade Index“, neapdraustas nuo USD rizikos

„BlueBay Emerging Market Local Currency Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	„JP Morgan Government Bond Index – Emerging Markets Global Diversified (GBI-EM Global Diversified)“, neapdraustas nuo USD rizikos
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei lyginamasis indeksas, t. y. „JP Morgan Government Bond Index – Emerging Markets Global Diversified (GBI-EM Global Diversified)“, investuodamas į portfelį, kurį sudaro fiksuoto pajamingumo vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių emitentai įsikūrę Besivystančių rinkų šalyse, ir kurie daugiausia išreikšti Vietos valiutomis. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas mažiausiai du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į bet kurio reitingo fiksuoto pajamingumo vyriausybės vertybinius popierius, kuriuos leidžia Besivystančių rinkų šalių vyriausybės, ir kurie yra išreikšti Vietos valiuta, taip pat į finansinių sunkumų turinčių juridinių asmenų skolos vertybinius popierius, kuriuos Vietos valiuta leidžia Besivystančių rinkų šalių vyriausybės. Investicijas gali sudaryti suverenių valstybių leidžiamos obligacijos, kuriomis prekiaujama Vietos valiuta, taip pat obligacijos ir notos, kurias leidžia bankai ir korporacijos, ir kuriomis prekiaujama vietos rinkose. Manoma, kad daugiausia bus investuojama į vyriausybinių emitentų obligacijas. Subfondas ne daugiau nei vieną trečdalį savo grynųjų aktyvų gali investuoti į Besivystančių rinkų emitentų fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kurie išreikšti ne Vietos valiuta, ir ne Besivystančių rinkų šalių suverenių valstybių leidžiamus fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į Pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus ir fiksuoto pajamingumo aktyvus, kurie neišreikšti Besivystančių rinkų šalies Vietos valiuta, kartu neviršija vieno trečdalio Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į vertybinius popierius, kuriais prekiaujama CIBM per CIBM tiesioginę prieigą arba „Bond Connect“. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.

Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo Besivystančių rinkų emitentų vyriausybės vertybinių popierių portfelio, išreikšto Vietos valiuta.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 400 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis finansinių svertų lygmuo gali viršyti anksčiau minėtą lygmenį. Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.
Valiutos rizikos draudimas:	Investicijų valdytojo nuožiūra Subfondas gali drausti Vietos valiutos riziką.
Tvarumo rizika:	Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.
Vertinimas:	Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

BlueBay Emerging Market Local Currency Bond Fund
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	125	Nulis	20
B (Perf)	80	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
D	125	Nulis	20
DR	175	Nulis	20
G	150	Nulis	20
I	125	Nulis	16
I (Perf)	80	20.0	16
M	125	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	175	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	„JP Morgan Government Bond Index – Emerging Markets Global Diversified (GBI-EM Global Diversified)“, neapdraustas nuo USD rizikos

„BlueBay Emerging Market Local Currency Corporate Bond Fund“
Pagrindinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Diversified Local Emerging Markets Non-Sovereign Index
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei lyginamasis indeksas, t. y. „ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Diversified Local Emerging Markets Non-Sovereign Index“, investuodamas į besikuriančių rinkų šalyse veikiančių įmonių emitenčių pastoviųjų pajamų vertybinių popierių paketą ir daugiausia vietine valiuta. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas bent du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į pastoviųjų pajamų vertybinius popierius, išleistus įmonių emitenčių, kurios disponuoja besikuriančių rinkų šalyse, į nereitinguotus skolos vertybinius popierius ir į nuvertėjusius skolų vertybinius popierius, kurie įvertinti vietine valiuta.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos priemones, taikoma sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į vertybinius popierius, kuriais prekiaujama CIBM per CIBM tiesioginę prieigą arba „Bond Connect“. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuotų pajamų besivystančių rinkų emitentų vertybinių popierių portfelio.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 500 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Į skaičiavimus neįtraukiant trumpalaikių palūkanų normų sandorių Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 300 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės.

Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai

sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.

Tvarumo rizika:

Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.

Vertinimas:

Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market Local Currency Corporate Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	90	Nulis	20
B (Perf)	70	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
C (Perf)	Iki 200	20,0	20
G	Iki 200	Nulis	20
I	90	Nulis	16
I (Perf)	70	20,0	16
K	Iki 200	Nulis	16
M	90	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
Q (Perf)	Iki 200	20,0	20
R	140	Nulis	20
R (Perf)	120	20,0	20
S	Iki 200	Nulis	20
S (Perf)	Iki 200	20,0	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	ICE „BofA Xxxxxxx Xxxxx Diversified Local Emerging Markets Non-Sovereign Index“

„BlueBay Emerging Market Select Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	Sudėtinis indeksas, kurį sudaro 50 % „JP Morgan Emerging Markets Bond Index Global Diversified“ ir 50 % su USD nesusietas „JP Morgan Government Bond Index – Emerging Markets Global Diversified (GBI-EM Global Diversified)“
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, t. y. Sudėtinis indeksas, kurį sudaro 50 % „JP Morgan Emerging Markets Bond Index Global Diversified“ ir 50 % su USD nesusietas „JP Morgan Government Bond Index – Emerging Markets Global Diversified (GBI-EM Global Diversified)“. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas investuoja į Besivystančių rinkų emitentų fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, išreikštus bet kokia valiuta. Subfondas investuoja mažiausiai du trečdalius savo grynųjų aktyvų į bet kokio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriuos leidžia Besivystančių rinkų emitentai, ir kurie gali būti išreikšti bet kokia valiuta, ir taip pat į finansinių sunkumų turinčių juridinių asmenų skolos vertybinius popierius, kuriuos leidžia Besivystančių rinkų emitentai. Subfondas aktyviai investuoja Tvirta valiuta ir Vietos valiuta. Subfondo investicijų į Tvirtos valiutos priemones ir Vietos valiutos priemones dalis kinta atsižvelgiant į Investicijų valdytojo investicinį požiūrį į tam tikras priemones, kuris pirmiausia grindžiamas tokių priemonių kredito reitingu, valiuta (tik priemonių Vietos valiuta atveju) ir jų palūkanų norma.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į Pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į vertybinius popierius, kuriais prekiaujama CIBM per CIBM tiesioginę prieigą arba „Bond Connect“. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo Besivystančių rinkų vertybinių popierių bet kokia valiuta.

Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 400 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis finansinių svertų lygmuo gali viršyti anksčiau minėtą lygmenį. Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.
Valiutos rizikos draudimas:	bet kuriuo metu didžioji dalis visų Subfondo pozicijų išreikšta Vietos valiutomis. Investicijų valdytojo nuožiūra Subfondas gali drausti Vietos valiutos riziką.
Tvarumo rizika:	Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.
Vertinimas:	Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market Select Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	125	Nulis	20
B (Perf)	80	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
D	125	Nulis	20
I	125	Nulis	16
I (Perf)	80	20,0	16
M	125	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	175	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	Sudėtinis indeksas, kurį sudaro 50 % „JP Morgan Emerging Markets Bond Index Global Diversified“ ir 50 % „JP Morgan Government Bond Index – Emerging Markets Global Diversified (GBI-EM Global Diversified)“, neapdraustas nuo USD rizikos

„BlueBay Emerging Market Unconstrained Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	Netaikoma
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas, nenurodo jokio lyginamojo indekso ir siekia gauti visišką grąžą iš fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių, kuriuos leidžia daugiausia Besivystančių rinkų emitentai ir kurie gali būti išreikšti bet kokia valiuta, portfelyje, taip pat daryti investicijas, tiesiogiai arba netiesiogiai susietas su Besivystančių rinkų šalių valiutomis ir (arba) palūkanų normomis.
Investavimo politika:	Subfondas gali investuoti į bet kokio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius. Paprastai Subfondas investuoja mažiausiai 50 % savo grynųjų aktyvų į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriuos leidžia Besivystančių šalių emitentai, į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriuos leidžia ne Besivystančių rinkų emitentai, kurie turi esminį poveikį besivystančioms rinkoms ir gali būti išreikšti bet kokia valiuta, taip pat į finansinių sunkumų turinčių juridinių asmenų skolos vertybinius popierius, kuriuos leidžia Besivystančių rinkų emitentai. Mažiausiai 50 % Subfondo grynųjų aktyvų bus susieta su obligacijomis ir (arba) skolos priemonėmis, kurias leidžia suverenūs Besivystančių rinkų emitentai, bei su valiutomis ir palūkanų normomis. Subfondas gali vykdyti šias investicijas tiesiogiai arba naudodamas finansines priemones. Subfondas laikomas neribotu, nes jis gali užimti tiek ilgąsias, tiek trumpąsias tinkamais pripažintų vertybinių popierių, paremtų Investicijų valdytojo reakcija ir neatsižvelgiant į lyginamąjį indeksą, pozicijas (naudojantis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis). Subfondas aktyviai investuoja Tvirta valiuta ir Vietos valiuta. Subfondo investicijų į Tvirtos valiutos priemones ir Vietos valiutos priemones dalis kinta atsižvelgiant į Investicijų valdytojo investicinį požiūrį į tam tikras priemones, kuris pirmiausia grindžiamas tokių priemonių kredito kokybe, valiuta (tik priemonių Vietos valiuta atveju) ir jų palūkanų norma.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į Pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Kartais Subfondas gali iki 50 % savo grynųjų aktyvų laikyti pinigais ir pinigų ekvivalentais. Subfondas neinvestuos daugiau nei 50 % savo grynųjų aktyvų į obligacijas ir (arba) kitas skolos priemones, kurias leidžia įmonės kaip emitentai, ir kurias Subfondas laiko tiesiogiai arba per visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, atpirkimo sandorius, su kreditu susietas obligacijas arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius (veikdamas kaip apsaugos pardavėjas) obligacijoms ir (arba) kitoms paskolos priemonėms, išleistoms įmonių. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į vertybinius popierius, kuriais prekiaujama CIBM per CIBM tiesioginę prieigą arba „Bond Connect“. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %.

	• suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių ir kitų skolos priemonių, išleistų ar susietų su Besivystančių rinkų emitentais, išreikštų bet kokia valiuta, ir investicijų, tiesiogiai ar netiesiogiai susietų su Vietos valiutomis ir Besivystančių rinkų šalių palūkanų normomis, portfelio.
Visame pasaulyje turimos pozicijos: Valiutos rizikos draudimas:	taikomas absoliutus rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo RV yra ribojamas jo viduje, gali keistis ir negali viršyti 20 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 400 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis finansinių svertų lygmuo gali viršyti anksčiau minėtą lygmenį. Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą. bet kuriuo metu didžioji dalis visų Subfondo pozicijų išreikšta Vietos valiutomis. Investicijų valdytojo nuožiūra Subfondas gali drausti Vietos valiutos riziką.
Tvarumo rizika:	Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: besivystančių rinkų rizikos veiksniai.
Vertinimas:	Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Emerging Market Unconstrained Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	95	Nulis	20
B (Perf)	50	10,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
C (CPerf)	Iki 200	10,0	20
ER	Iki 200	Nulis	20
G	Iki 200	Nulis	20
G (Perf)	Iki 200	10,0	20
I	95	Nulis	16
I (Perf)	50	10,0	16
K	Iki 200	Nulis	16
K (Perf)	Iki 200	10,0	16
M	95	Nulis	20
M (CPerf)	50	10,0	20
Q	Iki 200	Nulis	20
Q (CPerf)	Iki 200	10,0	20
R	150	Nulis	20
R (CPerf)	100	10,0	20
S	Iki 200	Nulis	20
S (CPerf)	Iki 200	10,0	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
G klasės (Perf) minimalus	„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx US Dollar 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index“ pridedant 3 %

Kitų klasių minimalus

„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx US Dollar 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index“

„BlueBay Financial Capital Bond Fund“
Pagrindinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	Netaikytina
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas, nenurodo jokio lyginamojo indekso ir siekia gauti visą grąžą iš finansinių įstaigų subordinuotosios skolos vertybinių popierių paketo.
Investavimo politika:	Subfondas bent 50 % savo grynųjų aktyvų investuoja į finansinių įstaigų išleistus subordinuotosios skolos vertybinius popierius. Subordinuotosios skolos vertybiniai popieriai apima 1 lygio ir 2 lygio neapibrėžtuosius konvertuojamuosius vertybinius popierius (str. NK vertybinius popierius) ir JAV nuolatines privilegijuotas akcijas, tačiau jomis neapsiriboja. Subfondas gali investuoti į bet kurio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, į nereitinguotus skolos vertybinius popierius ir į nuvertėjusius skolų vertybinius popierius. Subfondas siekia į investicinius sprendimus įtraukti tvarumo rizikos vertinimą taikydamas atsižvelgimo į ESG metodą, nurodytą skyriuje „Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir skaidraus valdymo sistema“. Investicijų valdytojas taikys ESG integraciją ir ESG bendradarbiavimą, kuris jam padės priimti informuotus investicinius sprendimus nustatant tvarumo riziką, kuri investiciniu požiūriu laikoma reikšminga. Ne tik kontraversiškiems ginklams taikomas atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu apima ir su tabaku susijusią atranką. Taip pat taikoma ESG normomis pagrįsta atranka, pagal kurią įmonių emitentai neįtraukiami, jei nustatoma, kad jie nesilaiko bet kurio iš JT pasaulinio susitarimo principų. Tiek atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu, tiek ESG normomis pagrįsta atranka yra įpareigojanti, bet neskirta ESG savybėms propaguoti ir nėra esminis Subfondo bruožas. Subfondas siekia investuoti tik į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, atitinkančius Subfondui taikomus ESG kriterijus.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į tos pačios finansinės įstaigos vertybinius popierius; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; ir • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos priemones. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų. Kartais Subfondas gali laikyti iki 50 % savo grynųjų aktyvų pinigais ir pinigų ekvivalentais.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	Investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo finansinių įstaigų subordinuotosios skolos vertybinių popierių paketo. Investuotojai turėtų žinoti, kad Xxxxxxxxx savo investicijas sutelks į finansų sektoriaus įmones, konkrečiau – į bankus, todėl Subfondo veiklos rezultatai gali priklausyti nuo to sektoriaus plėtros. Subfondas gali būti daug nepastovesnis, o jų investuotojai gali patirti didesnį kapitalo nuostolį, jei įvyktų taip, kad reikėtų taikyti nuostolių padengimo mechanizmus. Tikėtina, kad tokie įvykiai Subfondo turimus NK vertybinius popierius paveiks daug dažniau esant finansų sektoriui nepalankioms sąlygoms. Dėl to Subfondas gali patirti dalinių arba visiškų nuostolių.

	Kadangi nuostolių padengimo mechanizmas yra sudėtingas, o emitentų bei akcijų sąlygos nėra suderintos, Subfondas tinka tik investuotojams, kurie gali prisiimti ekonominę riziką prarasti investicijas Subfonde. Todėl šio Subfondo akcijos parduodamos tik kvalifikuotiems Instituciniams investuotojams ir (arba) investuotojams, kurie yra: • informuotieji investuotojai, kurie turi žinių apie atitinkamus finansinius produktus (informuotasis investuotojas gali priimti pagrįstą sprendimą dėl investavimo remdamasis reguliuojamo ir leistino pasiūlymo dokumentais bei žiniomis ir supratimu apie nurodytas konkrečius veiksnius / rizikas); arba turi patirties finansų sektoriuje; arba • pažengę investuotojai, kurie turi patikimų žinių apie atitinkamus finansinius produktus ir sandorius arba turi patirties finansų sektoriuje; arba kartu teikiamos profesionalios konsultacijos investicijų klausimais; arba įeina į savo portfelio valdymo paslaugą, kai sprendimai priimami savo nuožiūra.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	Taikomas absoliutus rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo RV yra ribojama jo viduje, gali keistis ir negali viršyti 20 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 1600 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Į skaičiavimus neįtraukiant trumpalaikių palūkanų normų sandorių Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 400 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės. Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.
Tvarumo rizika:	Subfondas daugiausia investuoja į išsivysčiusių rinkų finansinių institucijų išleistus vertybinius popierius, todėl nesitikima, kad tvarumo rizika turės reikšmingą neigiamą finansinį poveikį Subfondui.
Vertinimas:	Kasdien
Papildomų investicijų valdytojas:	BlueBay Asset Management USA LLC

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Financial Capital Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	80	Nulis	20
C	Iki 200	Nulis	20
G	Iki 200	Nulis	20
I	80	Nulis	16
I (Perf)	20	10,0	16
K	Iki 200	Nulis	16
M	80	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	130	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Minimalaus pelningumo koeficientas	Netaikomas

„BlueBay Global Convertible Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	Refinitiv Global Convertible Focus Index USD
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei lyginamasis indeksas, t. y. „Refinitiv Global Convertible Focus Index USD“, investuodamas į konvertuojamųjų vertybinių popierių profilį. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas ne mažiau kaip du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į konvertuojamąsias obligacijas, su varantais susietas obligacijas ir į panašias konvertuojamąsias priemones, kurias leidžia vietos arba tarptautiniai emitentai. Subfondas iki trečdalio savo grynųjų aktyvų investuojama į fiksuoto pajamingumo ir kintamo pajamingumo vertybinius popierius (be konvertavimo teisių) ir į nuosavybės vertybinius popierius, nuosavybės varantus bei dalyvavimo kapitale pažymėjimus. Subfondas ne mažiau kaip 50 % visų savo grynųjų aktyvų investuoja į vertybinius popierius, kuriuos leidžia ūkio subjektai, turintys buveinę Europos Sąjungoje ir JK, Japonijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Subfondas siekia į investicinius sprendimus įtraukti tvarumo rizikos vertinimą taikydamas atsižvelgimo į ESG metodą, nurodytą skyriuje „Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir skaidraus valdymo sistema“. Investicijų valdytojas taikys ESG integraciją ir ESG bendradarbiavimą, kuris jam padės priimti informuotus investicinius sprendimus nustatant tvarumo riziką, kuri investiciniu požiūriu laikoma reikšminga. Taikomas atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu yra susijusi su konkrečių rūšių kontraversiškais ginklais, įskaitant branduolinius ginklus, taip pat vykdoma su tabaku ir iškastiniu kuru susijusi atranka. Taip pat taikoma ESG normomis pagrįsta atranka, pagal kurią įmonių emitentai neįtraukiami, jei nustatoma, kad jie nesilaiko bet kurio iš JT pasaulinio susitarimo principų. Tiek atmetimas / neigiama atranka ESG pagrindu, tiek ESG normomis pagrįsta atranka yra įpareigojanti, bet neskirta ESG savybėms propaguoti ir nėra esminis Subfondo bruožas. Subfondas siekia investuoti tik į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, atitinkančius Subfondui taikomus ESG kriterijus.
Investavimo apribojimai:	Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	Subfondas skirtas investuotojams, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantiems aktyviai valdomo konvertuojamųjų vertybinių popierių portfelio.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas.

Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals)

metodu, paprastai neviršija 300 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis finansinių svertų lygmuo gali viršyti anksčiau minėtą lygmenį.

Tvarumo rizika:

Subfondas yra plačiai diversifikuotas, todėl nesitikima, kad vienas tvarumo rizikos veiksnys turės reikšmingą neigiamą finansinį poveikį Subfondui.

Vertinimas:

Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Global Convertible Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai punktai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai punktai)
B	75	Nulis	20
B (Perf)	60	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
D	75	Nulis	20
DR	150	Nulis	20
I	75	Nulis	16
I (Perf)	60	20,0	16
M	75	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	150	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Gairės	„Refinitiv Global Convertible Focus Index USD“

„BlueBay Global High Yield Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Global High Yield Constrained Index, visiškai apdrausto nuo USD
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, t. y. „ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Global High Yield Constrained Index“, kuris visiškai apdraustas nuo USD rizikos, investuojant į visuotinį fiksuotųjų pajamų vertybinių popierių portfelį. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas ne mažiau kaip du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į įmonių pastovios ir kintančios normos, pirmaeilės ir subordinuotosios skolos vertybinius popierius, kuriems suteikiamas žemesnis nei investicinio lygio reitingas. Subfondas taip pat gali investuoti į nuvertėjusius skolų vertybinius popierius. Bent 50 % Subfondo grynųjų aktyvų yra investuota į buveines Jungtinėse Valstijose turinčių ūkio subjektų išleistus vertybinius popierius. Taip pat Subfondas gali investuoti (i) iki 20 % visų grynųjų aktyvų į vertybinius popierius, leidžiamus ūkio subjektų, turinčių buveines Lotynų Amerikoje (Meksikoje, Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Karibų salose, įskaitant Puerto Riką), ir (ii) iki 20 % visų grynųjų aktyvų į vertybinius popierius, leidžiamus ūkio subjektų, kurie turi buveines Azijoje (Azijos kontinente ir aplinkinėse Ramiojo vandenyno salose, įskaitant Australiją ir Naująją Zelandiją).
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; ir • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo daugiausiai didelio pelningumo emitentų vertybinių popierių portfelio.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas.

	Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 200 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis finansinių svertų lygmuo gali viršyti anksčiau minėtą lygmenį. Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.
Tvarumo rizika:	Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: subinvesticinio lygio / didelio pajamingumo rizikos veiksniai.
Vertinimas:	Kasdien
Papildomų investicijų valdytojas:	BlueBay Asset Management USA LLC

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Global High Yield Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	70	Nulis	20
B (Perf)	50	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
D	70	Nulis	20
DR	125	Nulis	20
I	70	Nulis	16
I (Perf)	50	20,0	16
M	70	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	125	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Global High Yield Constrained Index“, visiškai apdraustas nuo USD rizikos

„BlueBay Global High Yield ESG Bond Fund“
Pagrindinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Global High Yield Investment Grade Countries Index“, visiškai apdraustas nuo USD rizikos
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei lyginamasis indeksas, t. y. „ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Global High Yield Investment Grade Countries Index“, kuris yra visiškai apdraustas nuo USD rizikos, investuodamas į visuotinį fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių portfelį pagal ESG vertinimo kriterijus. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas bent du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į investicinio reitingo neturinčių įmonių pastovios ir kintančios normos, pirmaeilės ir subordinuotosios skolos įsipareigojimus. Subfondas taip pat gali investuoti į nuvertėjusius skolų vertybinius popierius. Bent 50 % Subfondo grynųjų aktyvų investuojama į Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančių įmonių emitenčių vertybinius popierius. Subfondas taip pat gali i) bent 20 % savo grynųjų aktyvų investuoti į Lotynų Amerikoje (Meksikoje, Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Karibų salose, įskaitant Puerto Riką) veikiančių įmonių emitenčių vertybinius popierius; ir ii) bent 20 % savo grynųjų aktyvų investuoti į Azijoje (Azijos žemyne ir Ramiojo vandenyno salose, įskaitant Australiją ir Naująją Zelandiją) veikiančių įmonių emitenčių vertybinius popierius. Pagal SFDR 8 straipsnį Subfondas propaguoja aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės savybes ir investicijas, kurios atitinka gerą valdymo praktiką, tačiau nėra išsikėlęs tikslo vykdyti tvarias investicijas. Subfondas propaguoja ESG savybes taikydamas orientacijos į ESG metodą, nurodytą skyriuje „Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir skaidraus valdymo sistema“. Subfondas palankiai vertina investicijas į emitentus, kurių verslo veikla ir (arba) elgesys demonstruoja atitinkamą ir atsakingą požiūrį į ESG. Tai pasiekiama taikant įpareigojančius ESG reikalavimus, kylančius iš i) atmetimo / atrankos ESG pagrindu, vertinant, ar emitentai gamina su kontroversiškais ginklais, tabaku ir iškastiniu kuru susijusius gaminius; ii) ESG normomis pagrįstos atrankos, vertinant, ar nepažeidžiamos tarptautinės normos; ir iii) ESG integracijos, kuri gali papildomai apriboti emitentus atsižvelgiant į ESG vertinimo rezultatus, jei jie rodo, kad emitentas turi labai didelę ESG riziką. Vykdydamas savo įsipareigojimą dėl priežiūros, Xxxxxxxxx taip pat vykdo išplėstinį ESG bendradarbiavimą. Investicijų valdytojo ESG vertinimas taikomas visiems turimiems fiksuoto pajamingumo vertybiniams popieriams, o Subfondo taikomi tvarumo veiksniai yra įpareigojantys, nepriklausomai nuo investicijų reikšmingumo. Subfondas siekia investuoti tik į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kurie prisideda prie Subfondo propaguojamų ESG savybių įgyvendinimo. Subfondo lyginamajam indeksui netaikomi jokie konkretūs Subfondui taikomi ESG vertinimo kriterijai – šis indeksas naudojamas tik investiciniams rezultatams palyginti. Daugiau informacijos apie į ESG orientuotų Subfondų taikomą metodą rasite skyriuje „Aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir skaidraus valdymo sistema“ ir interneto svetainėje xxx.xxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx/xxx/xxxxxxxx/.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; ir • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; taikoma sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365:

	• suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo didelio pajamingumo emitentų fiksuotų pajamų vertybinių popierių portfelio.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	Taikomas santykinis rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo RV yra ribojama iki dvigubos nuorodinio portfelio RV kaip anksčiau minėto Subfondo grynųjų aktyvų vertės gairės. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis „nominalų sumos“ (angl. „sum-of-notionals“) metodu, paprastai neviršija 200 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis finansinių svertų lygmuo gali viršyti anksčiau minėtą lygmenį. „Nominalų sumos“ metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.
Tvarumo rizika:	Be bendros viešai pateikiamos informacijos apie tvarumo riziką, investuotojai taip pat turėtų vertinti ypač šiuos rizikos veiksnius: subinvesticinio lygio / didelio pajamingumo rizikos veiksniai.
Vertinimas:	Kasdien
Papildomų investicijų valdytojas:	BlueBay Asset Management USA LLC

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Global High Yield ESG Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	70	Nulis	20
B (Perf)	50	20,0	20
C	Iki 200	Nulis	20
G	Iki 200	Nulis	20
I	70	Nulis	16
I (Perf)	50	20,0	16
K	Iki 200	Nulis	16
M	70	Nulis	20
Q	Iki 200	Nulis	20
R	125	Nulis	20
S	Iki 200	Nulis	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Global High Yield Investment Grade Countries Index“, visiškai apdraustas nuo USD rizikos

„BlueBay Global Investment Grade Corporate Bond Fund“
Bazinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	Bloomberg Barclays Global Aggregate Corporates Bond Index, apdraustas nuo USD rizikos
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei jo lyginamasis indeksas, t. y. „Bloomberg Barclays Global Aggregate Corporates Bond Index“, apdraustą nuo USD rizikos, investuojant į investicinio reitingo fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių portfelį. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas ne mažiau kaip 65 % savo grynųjų aktyvų investuoja į fiksuoto pajamingumo investicinio reitingo vertybinius popierius.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į nuosavybės vertybinius popierius; • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki 25 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamas obligacijas arba į su varantais susietas obligacijas; • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į Pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus ir fiksuoto pajamingumo aktyvus, kuriems suteikiamas žemesnis nei investicinio lygio reitingas, kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų ir kad tokie finansiniai aktyvai (jų reitingavimo apimtimi) reitinguojami ne žemiau nei B3/B-. Subfondas gali investuoti iki 15 % savo grynųjų aktyvų į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, kuriems suteikiamas žemesnis nei investicinio lygio reitingas, su sąlyga, kad tokių vertybinių popierių reitingas ne žemesnis nei B-/B3. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į turtu užtikrintus vertybinius popierius arba hipoteka užtikrintus vertybinius popierius. Subfondas gali investuoti į turtu užtikrintus vertybinius popierius arba panašų turtą (pavyzdžiui, į su kreditu susietas obligacijas), jeigu tokiai investicijai suteikiamas ne žemesnis nei investicinio lygio reitingas. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į NK vertybinius popierius. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo investicinio reitingo vertybinių popierių portfelio.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	taikomas santykinis rizikos vertės metodas. Subfondo rizikos vertė apribota dviguba bazinio portfelio rizikos verte, kuri yra anksčiau nurodytas Subfondo lyginamasis indeksas. Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 750 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Į skaičiavimus neįtraukiant trumpalaikių palūkanų normų sandorių Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 350 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės.

	Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės. Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.
Valiutos rizikos draudimas:	bet kuriuo metu didžioji dalis visų Subfondo pozicijų išreikšta kitomis valiutomis nei USD. Investicijų valdytojo nuožiūra Subfondas gali drausti kitos nei USD valiutos riziką.
Tvarumo rizika:	Subfondas yra plačiai diversifikuotas, todėl nesitikima, kad vienas tvarumo rizikos veiksnys turės reikšmingą neigiamą finansinį poveikį Subfondui.
Vertinimas:	Kasdien
Papildomų investicijų valdytojas:	BlueBay Asset Management USA LLC

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Global Investment Grade Corporate Bond Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
B	50	Nulis	16
B (Perf)	30	20,0	16
C	Iki 200	Nulis	11
I	50	Nulis	7
I (Perf)	30	20,0	7
M	50	Nulis	11
Q	Iki 200	Nulis	11
R	75	Nulis	16
S	Iki 200	Nulis	11
X, Y	Nulis	Nulis	16
Lyginamasis indeksas	„Bloomberg Barclays Global Aggregate Corporates Bond Index“, apdraustas nuo USD rizikos

„BlueBay Global Sovereign Opportunities Fund“
Pagrindinė valiuta:	USD
Lyginamasis indeksas:	Netaikytina
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas, nenurodo jokio lyginamojo indekso ir siekia gauti visą grąžą iš bet kurios pasaulio valstybės skolos portfelio (įskaitant kylančių rinkų šalis), aktyviai valdant palūkanų normas, paskolas ir valiutą.
Investavimo politika:	Subfondas savo grynuosius aktyvus investuoja į pasaulio fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, leidžiamus valstybinių subjektų visame pasaulyje (įskaitant kylančių rinkų šalis). Be to, Subfondas, aktyviai naudodamas išvestines finansines priemones, planuoja įgyvendinti Investicijų valdytojo siūlymus palūkanų normų, paskolų ir valiutos atžvilgiu. Priklausomai nuo numanomų rinkos galimybių išvestinių finansinių priemonių, skirtų tiek ilgosioms, tiek trumposioms pozicijoms, naudojimas gali būti reikšmingas. Subfondas investuoja į JAV doleriais ir ne JAV doleriais įvertintus vertybinius popierius, įskaitant vietine valiuta įvertintus vertybinius popierius Subfondas gali investuoti tik iki 50 % savo grynųjų aktyvų į pastoviųjų pajamų vertybinius popierius, reitinguojamus žemiau investicinio reitingo.
Investavimo apribojimai:	Subfondas negali investuoti: • daugiau kaip 20 % savo grynųjų aktyvų į įmonių išleistus fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius; • iš viso daugiau kaip 10 % savo grynųjų aktyvų į konvertuojamąsias obligacijas, obligacijas su varantais arba nuosavybės vertybinius popierius; daugiau kaip 10 % savo grynųjų aktyvų į kito pavienio KIPVPS ar kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetus. Kartais Subfondas gali laikyti iki 50 % savo grynųjų aktyvų pinigų rinkos priemonėmis, pinigais ir pinigų ekvivalentais. Subfondas negali investuoti daugiau kaip 25 % savo grynųjų aktyvų į vertybinius popierius, kuriais prekiaujama CIBM per CIBM tiesioginę prieigą arba „Bond Connect“.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	Investuotojai, turintys vidutinio laikotarpio ar ilgalaikių tikslų (nuo trejų iki penkerių metų), ieškantys aktyviai valdomo fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių, naudojantys išvestines finansines priemones ir užimantys tiek ilgąsias, tiek trumpąsias pozicijas su visomis palūkanų normomis, kreditu ir valiutomis. Kadangi plačiai naudojamos išvestinės finansinės priemonės, įskaitant, bet neapsiribojant, trumpalaikes palūkanų normų sutartis, Subfondas tinka tik investuotojams, kurie gali prisiimti ekonominę riziką prarasti investicijas Subfonde. Dėl to šio Subfondo akcijų negali įsigyti mažmeniniai investuotojai, jos prieinamos tik kvalifikuotiems Instituciniams investuotojams ir (arba) investuotojams, kurie yra: • informuotieji investuotojai, kurie turi žinių apie atitinkamus finansinius produktus (informuotasis investuotojas gali priimti pagrįstą sprendimą dėl investavimo remdamasis reguliuojamo ir leistino

	pasiūlymo dokumentais bei žiniomis ir supratimu apie nurodytas konkrečius veiksnius / rizikas); arba turi patirties finansų sektoriuje; arba • pažengę investuotojai, kurie turi patikimų žinių apie atitinkamus finansinius produktus ir sandorius arba turi patirties finansų sektoriuje; arba kartu teikiamos profesionalios konsultacijos investicijų klausimais; arba įeina į savo portfelio valdymo paslaugą, kai sprendimai priimami savo nuožiūra.
Visame pasaulyje turimos pozicijos:	Taikomas absoliutus rizikos vertės (RV) metodas. Subfondo RV yra ribojama jo viduje, gali keistis ir negali viršyti 20 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės Manoma, kad Subfondo finansinių svertų lygmuo, remiantis nominalų sumos (angl. sum of notionals) metodu, paprastai neviršija 3000 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Į skaičiavimus neįtraukiant trumpalaikių palūkanų normų sandorių Subfondo finansinių svertų lygmuo paprastai neviršija 500 % Subfondo grynųjų aktyvų vertės. Priklausomai nuo Subfondo pozicijų, finansinių svertų lygmuo gali skirtis ir tam tikromis aplinkybėmis viršyti anksčiau minėtą lygmenį, atsižvelgiant į naudojamų priemonių rūšį ir terminą. Remiantis nominalų sumos metodu palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės gali sukurti didelį svertą, ypač kai trukmės valdymui naudojamos trumpesnio laikotarpio priemonės. Nominalų sumos metodas neleidžia atsverti apsidraudimo nuo rizikos sandorių ir kitų strategijų, skirtų rizikai sušvelninti, įskaitant išvestines priemones, pavyzdžiui, valiutos rizikos draudimą, trukmės valdymą ir makroekonominės rizikos draudimą. Todėl deklaruojamas finansinių svertų lygmuo gali viršyti, kartais smarkiai, Subfondo prisiimamą ekonominį svertą.
Tvarumo rizika:	Subfondas yra plačiai diversifikuotas, todėl nesitikima, kad vienas tvarumo rizikos veiksnys turės reikšmingą neigiamą finansinį poveikį Subfondui.
Vertinimas:	Kasdien

Mokesčiai ir išlaidos:

„BlueBay Global Sovereign Opportunities Fund“
Klasė	Valdymo mokestis (baziniai taškai)	Sėkmės mokesčio tarifas (%)	Išlaidos (baziniai taškai)
A (CPerf)	160	15.0	20
C	Iki 200	Nulis	20
C (CPerf)	Iki 200	15,0	20
I	95	Nulis	16
I (Perf)	100	15,0	16
I (CPerf)	100	15,0	16
K (Perf)	Iki 200	15,0	16
M	95	Nulis	20
M (CPerf)	100	15,0	20
Q	Iki 200	Nulis	20
Q (CPerf)	Iki 200	15,0	20
S	Iki 200	Nulis	20
S (CPerf)	Iki 200	15,0	20
V (CPerf)	Iki 200	15,0	20
W (CPerf)	Iki 200	15,0	20
X, Y	Nulis	Nulis	16
Z (Perf)	Nulis	30,0	16
ZR (CPerf)	Nulis	30,0	20
K (Perf) klasės minimalus pelningumas	„ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx US Dollar 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index“ pridedant 3 %
Kitų klasių minimalus pelningumas	Netaikytina

Galima pasirašyti C, I, K (Perf), M, Q, S klasių (toliau kartu – „GSOV steigėjo klasės“) investicinius vienetus, kol Subfondo dydis pasieks

Direktorių valdybos nustatytą ribą, kuri šiuo metu siekia 200 000 000 USD. Kartkartėmis ir vien savo nuožiūra Direktorių valdyba gali pakeisti šią ribą. Subfondo dydžiui pasiekus minėtą ribą, tokias GSOV steigėjo klases pasirašyti galės tik esami tokių Klasių investuotojai; jų pasirašyti negalės jokia šalis, kuri nėra esama tokių Klasių investuotoja. Direktorių valdyba vien savo nuožiūra gali nuspręsti iš naujo leisti pasirašyti tokias GSOV steigėjo klases.

„BlueBay High Grade Structured Credit Short Duration Fund“
Bazinė valiuta:	EUR
Lyginamasis indeksas:	ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Euro Currency 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index
Investavimo tikslas:	Subfondas yra aktyviai valdomas ir siekia didesnės grąžos nei lyginamasis indeksas, t. y. „ICE BofA Xxxxxxx Xxxxx Euro Currency 3-Month Deposit Offered Rate Constant Maturity Index“, investuodamas į Struktūrizuotų kreditinių vertybinių popierių portfelį. Nėra jokių apribojimų dėl to kiek Subfondo portfelis ir veiklos rezultatai gali nukrypti nuo lyginamųjų indeksų. Investuojant Investicijų valdytojas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl Subfondo portfelio sudėties ir gali perduoti poziciją įmonėms, šalims ar sektoriams, kurie nėra įtraukti į lyginamąjį indeksą.
Investavimo politika:	Subfondas ne mažiau kaip du trečdalius savo grynųjų aktyvų investuoja į Struktūrizuotus kreditinius vertybinius popierius visame pasaulyje, ypač į užstatu užtikrintus paskolų įsipareigojimus, gyvenamojo būsto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius ir vartojimo / automobilių paskolų turtu užtikrintus vertybinius popierius. Norėdami pamatyti visą reikalavimus atitinkančių vertybinių popierių sąrašą, žr. Struktūrizuotų kreditinių vertybinių popierių apibrėžimą. Subfondas gali investuoti iki trečdalio savo grynojo turto į kitus fiksuotos ir kintamos normos fiksuotųjų pajamų vertybinius popierius, kuriuos išleidžia suverenių valstybių ir bendrovių emitentai visame pasaulyje. Tikimasi, kad paprastai Subfondo svertinė kredito vertė pasiskirstys per trumpesnį nei 3 metų laikotarpį. Subfondas gali investuoti tik į Struktūrizuotus kreditinius vertybinius popierius ir kitus fiksuotųjų pajamų vertybinius popierius, kurių reitingas yra A arba aukštesnis pagal „Standard & Poor’s“ arba „Fitch“ ar A3 ar aukštesnis pagal „Moody’s“ ar atitinkamas bet kokios kitos pripažintos vertinimo įstaigos nustatytas reitingas kaip tai laikas nuo laiko gali pagrįstai nustatyti Investicijų valdytojas. Kredito reitingų nustatymo tikslu tuo atveju, jei reitingas yra nevienodas, bus taikomas aukščiausias gautas įvertinimas.
Investavimo apribojimai:	Subfondas gali investuoti: • iki 10 % savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos fondus; • iki vieno trečdalio savo grynųjų aktyvų į pinigų rinkos priemones, su sąlyga, kad investicija į tokius finansinius aktyvus kartu neviršija vieno trečdalio visų Subfondo grynųjų aktyvų. Subfondo bendra investicija į ne KIPVPS ar kitus kolektyvinio investavimo subjektų vienetus negali viršyti 10 % jo bendrųjų aktyvų.
Finansiniai metodai ir priemonės:	Subfondas gali: (i) investuoti į finansinius išvestinius instrumentus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, visos grąžos apsikeitimo sandorius, sandorius dėl kainų skirtumo, portfelio apsikeitimo sandorius, palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsidraudimo ir investiciniais tikslais; (ii) investuoti į valiutų apsikeitimo sandorius ir išankstinio valiutos keitimo sandorius apsaugai nuo valiutų kursų svyravimo ir investiciniais tikslais; (iii) naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius apsisaugoti nuo konkrečios kai kurių portfelyje esančių emitentų kredito rizikos perkant apsaugą; (iv) parduoti apsaugą sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimo sandorius, siekiant įsigyti konkrečią kredito riziką ir (arba) pirkti apsaugą, sudarant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, nelaikant pagrindu esančių aktyvų; ir (v) naudoti atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius aktyvams skolintis ir skolinti.
Vertybinių popierių finansavimo operacijos:	Subfondas gali vykdyti toliau išvardintas vertybinių popierių finansavimo operacijas pagal Reglamentą (ES) 2015/2365: • suverenių valstybių ir bendrovių obligacijų atpirkimo sandorius investavimo ir veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • suverenių valstybių obligacijų atvirkštinio atpirkimo sandorius veiksmingo vertybinių popierių portfelio valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams turėtų sudaryti nuo 0 % iki 30 % ir neviršyti 50 %. • Visos grąžos apsikeitimo sandorius (angl. total return swaps) ir sandorius dėl kainų skirtumo galima naudoti obligacijų vietine valiuta ir finansinių rodiklių atžvilgiu investavimo ir rizikos valdymo tikslais. Subfondo grynųjų aktyvų proporcinis dydis šiems instrumentams, išreikštas kaip hipotetinė visos grąžos apsikeitimo sandorių suma arba sandoris dėl skirtumo, padalintas iš subfondo grynųjų aktyvų vertės, turėtų sudaryti nuo 0 % iki 25 % ir neviršyti 50 %. Subfondas neužsiims maržos skolinimo arba vertybinių popierių skolinimo operacijomis.
Investuotojo profilis:	Investuotojai, kurių tikslai yra nuo vidutinių iki ilgalaikių (treji–penkeri metai), ieškantys aktyviai valdomo struktūrizuotų kreditinių vertybinių popierių portfelio. Dėl didelių investicijų į Struktūrizuotus kreditinius vertybinius popierius Subfondas yra tinkamas tik investuotojams, kurie gali prisiimti ekonominę investicijų į Subfondą praradimo riziką. Dėl to šio Subfondo akcijos prieinamos tik kvalifikuotiems Instituciniams investuotojams ir (arba) Investuotojams, kurie yra:

Document Metadata

Table of Contents

„BlueBay“ fondai Prospektas

Document Metadata