Vaiko nepriežiūra. Profesorius Xxxxxxx Xxxxxxx, vaikų odontologas, savo paskaitomis ir mokslinėmis publikacijomis pakeitęs odontologų požiūrį į jų, kaip gydytojų, vaidmenį atpažįstant ir sprendžiant smurto prieš vaikus bei nepriežiūros problemą. Jis teigė, kad nepriežiūra – tai „nuolatinis pagrindinių vaiko fizinių ir (arba) psichologinių poreikių netenkinimas, galintis sukelti rimtą žalą vaiko sveikatai ar raidai“ [47]. Vaiko nepriežiūra gali pasireikšti tuo, kad vienas iš tėvų ar globėjų nesuteikia tinkamo maisto, drabužių ir pastogės, neapsaugo vaiko nuo fizinės ir emocinės žalos ar pavojaus, neužtikrina tinkamos priežiūros arba neužtikrina galimybės gauti tinkamą medicininę ar odontologinę priežiūrą ar gydymą [47]. Kaip apibrėžia Amerikos vaikų odontologijos akademija (angl. American Academy of Pediatric Dentistry), dantų nepriežiūra – tai „sąmoningas tėvų ar globėjų neveikimas, kai, nepaisant tinkamų galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nesikreipiama į gydytoją ir nesiimama tolesnių veiksmų, būtinų užtikrinti burnos sveikatą, būtiną tinkamam funkcionavimui ir apsaugai nuo skausmo bei infekcijos“ [48]. Duda ir bendraautoriai nustatė, kad vaikai, kurie patiria smurtą, turi žymiai daugiau negydytų ėduonies pažeistų nuolatinių dantų bei prarastų pieninių dantų, nei vaikai nepatiriantys smurto [10]. Taip pat nustatyta, kad ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų nuolatinių dantų indekso (KPI-D) vidurkis yra žymiai didesnis tarp vaikų, patiriančių smurtą [10, 11]. Xxxxxxxxxxx ir bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad vaikams, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, beveik dvigubai didesnė pieninių dantų kpi-d indekso reikšmė, negu kontrolinėje grupėje, bei dažnesnės negydomo ėduonies pasekmės, tokios kaip aktyvios fistulės, dažniau patiriamos dantų traumos, prastesnė burnos higiena [11]. Nepriežiūrą patiriančių vaikų burnos sveikata yra žymiai prastesnė ir stebimas didesnis ėduonies paplitimas [10, 49, 50]. Dantų ėduonis, apydančio ligos ir kitos burnos ligos gali sukelti skausmą ir (arba) diskomfortą, gėdijimąsi, kognityvinės raidos sutrikimus, sumažėjusią savivertę bei gali riboti kasdienę vaiko veiklą [51]. Šios pasekmės gali neigiamai paveikti mokymąsi, bendravimą, mitybą ir kitą veiklą, būtiną normaliam vaiko augimui ir vystymuisi [9, 10]. Xxxxxxxx ir bendraautorių atliktos literatūros apžvalgos metu buvo nustatyti pagrindiniai požymiai, kurie padėtų įtarti vaiko nepriežiūrą, jie suskirstyti į tris pagrindines grupes: 1) vaiko klinikinė anamnezė i...
