Fizinis smurtas. Vien JAV kiekvienais metais vaikų teisių apsaugos tarnybos gauna daugiau kaip 2 mln. pranešimų apie įtariamą netinkamą elgesį su vaikais, iš kurių 16,5% atvejų susiję su fiziniu smurtu [24]. Tuo tarpu Lietuvoje 2019 m. ir 2020 m. Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ataskaitos duomenimis iš visų galimų smurtavimo atvejų fizinis smurtas atitinkamai apėmė 65 proc. ir 53 proc. [23, 25]. Įvairių tyrimų duomenimis nustatyta, kad veido, galvos ir kaklo sužalojimus patiria daugiau negu pusė smurtą patiriančių vaikų [26, 27]. Viename iš atliktų tyrimų tarp 0-18 metų vaikų, smurto požymiai vyravo galvos ir kaklo srityje (41.6%), o veido srities sužalojimai iš visų kūno sužalojimų sudarė 35,8% ir atitinkamai 98,6% visų galvos ir kaklo srities sužalojimų [2]. Panašūs rezultatai xxxxx Xxxxx ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame galvos, veido ir kaklo sužalojimai buvo nustatyti 46,34% atvejų, iš kurių 33,2% apėmė veido sritį, o 27,8% galvos ir veido sritį. Šio tyrimo metu nustatytos trys pagrindinės veido sritys, kuriose dažniausiai buvo aptinkami smurto požymiai, apėmė akis (31,4%), burną (30,8%) ir nosį (19,0%) (2 pav.) [21]. Manoma, kad burnos sritis dėl bendravimo bei mitybos funkcijų gali būti laikoma pagrindiniu fizinio smurto objektu [28]. Burnos sužalojimai gali būti padaromi įvairiais valgymo įrankiais, priverstinai maitinant iš buteliuko, rankomis, pirštais, karštais skysčiais ar ėsdinančiomis medžiagomis [9]. Viename iš tyrimų buvo nustatyta, kad dažniausiai sužalojimai padaromi bukais daiktais [2]. Fizinio smurto atveju galimi sumušimai, nudegimai ar įplėštinės žaizdos liežuvio, lūpų, skruostų gleivinės, minkštojo ir kietojo gomurio, dantenų, alveolinės ataugos gleivinės ar pasaitėlių srityje [9]; dantų skilimai, padėties pokyčiai ar avulsija [2, 21]; veido kaulų ir žandikaulių lūžiai [9]. Dantų traumos atveju gali įvykti pulpos nekrozė, kas lemia danties spalvos pokyčius [29]. Reikėtų skirti netyčinius ir atsitiktinius sužalojimus nuo smurto požymių, įvertinus ar anamnezė, susižalojimo laikas ir būdas, atitinka matomus požymius ir vaiko raidą. Daugybiniai sužalojimai, sužalojimai esantys įvairiose gijimo stadijose, ar požymiai neatitinkantys susižalojimo istorijos, turėtų kelti įtarimą dėl smurto prieš vaiką [9]. Sumušimai yra dažniausi ir lengviausiai pastebimi sužalojimai, atsiradę dėl fizinio smurto [30]. Dažniausios pradedančių vaikščioti ir vaikščiojančių vaikų netyčinių susižalojimų vietos apima kelius ir žemiau kelių esančias s...
Fizinis smurtas. Šalys imasi reikiamų teisinių ar kitokių priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tyčiniai veiksmai, panaudojant fizinį smurtą prieš kitą asmenį, būtų kvalifikuojami kaip nusikalstami.