Seksualinis smurtas. Seksualinio smurto atveju matomi burnos sužalojimai ar infekcijos pasireiškia retai [9]. Dažniausiai seksualinio smurto požymių nelieka arba jie greitai išnyksta [42]. Labiausiai tikėtina, kad vaikas patyrė seksualinį smurtą tuo atveju, jei jaunesnių nei 10 metų vaikų stebimas seksualizuotas elgesys, dėl seksualinio smurto pakitęs psichologinis elgesys ar yra nustatomos lytiniu keliu plintančios infekcijos [42]. Žmogaus papilomos virusas gali būti perduodamas lytiniu būdu, tačiau taip pat ir vertikalios transmisijos būdu nuo motinos kūdikiui gimdymo metu arba horizontalios transmisijos būdu per kontaktą [43], todėl reikėtų diferencijuoti. Taip pat seksualinio smurto požymiai gali būti nepaaiškinamas gomurio sužalojimas, matomos petechijos, eritemos ypač kietojo ir minkštojo gomurio sandūroje [44]. Įtarus seksualinę prievartą, apie tai turėtų būti pranešta vaiko teisių apsaugos tarnyboms ir (arba) teisėsaugos institucijoms [9]. Jaunesnių nei 10 metų vaikų patirtą seksualinį smurtą gali rodyti vaiko elgesio pokyčiai, tokie kaip neįprastas domėjimasis šia tema, seksualinės žinios, kurios neatitinka vaiko amžiaus, agresyvus elgesys, kūno demonstravimas kitiems. Taip pat būdingi ir nespecifiniai vaiko emociniai ir elgesio požymiai. Gali atsirasti nepasitikėjimas, fizinio kontakto bei artumo baimė, priešinimasis fizinei apžiūrai [42]. Xxxxxx, kad vaikai, patyrę seksualinį smurtą vaikystėje, yra labiau pažeidžiami bei jiems galimi sunkūs potrauminio streso sutrikimai. Nuo seksualinio smurto nukentėję vaikai dažniau susiduria su emocijų valdymo, tarpasmeninių santykių bei savęs suvokimo sutrikimais [45]. Esant įtarimams apie vaiko patiriamą seksualinį smurtą, gydytojas turėtų nuspręsti, ar tikslinga su vaiku apie tai pakalbėti, atsižvelgdamas į vaiko esamą būklę. Jeigu pacientas pats noriai ima pasakoti ar bent kažkiek užsimena apie patirtą smurtą, tokiu atveju gydytojui tikslinga surinkti informaciją apie vaiko patirtą seksualinį smurtą siekiant apsaugoti nuo tolimesnių sužalojimų bei gresiančio pavojaus gyvybei. Tačiau, jeigu gydytojas pastebi, kad vaikas labai neramus, nepasitiki gydytoju ar žino, kad neturi kompetencijos su mažu vaiku bendrauti seksualinio smurto tema, tokiu atveju gali būti padaryta dar didesnė žala vaikui, todėl šiais atvejais būtų netikslinga vaiko klausti apie patirtą smurtą [42]. Renkant anamnezę pokalbio su vaiku metu labai svarbu gydytojui stengtis neparodyti, kad ši žinia jį šokiravo, labai svarbu vaiką palaikyti, aktyviai jo klausytis...
