TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 47. Atliekant supaprastinus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, techninė specifikacija rengiama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Tačiau rengiant techninę specifikaciją mažos vertės pirkimams turi būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymasis.
48. Kiekviena perkama prekė, paslauga ar darbai turi būti aprašyti aiškiai ir nedviprasmiškai, aprašymas negali diskriminuoti tiekėjų bei turi užtikrinti jų konkurenciją.
49. Techninė specifikacija nustatoma nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą arba nurodant pirkimo objekto funkcines savybes, ar apibūdinant norimą rezultatą arba šių būdų deriniu. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o DSC įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
50. Rengiant techninę specifikaciją, nurodomos pirkimo objekto arba pirkimo objekto panaudojimo tikslo ir sąlygų savybės (pvz., našumas, matmenys, energijos suvartojimas, norima gauti nauda naudojant pirkimo objektą ir pan.) ir reikalavimų šioms savybėms reikšmės. Reikšmės nurodomos ribiniais dydžiais („ne daugiau kaip ....“, „ne mažiau kaip ....“) arba reikšmių diapazonais („nuo ... iki ...“). Tik pagrįstais atvejais reikšmės gali būti nurodomos tiksliai („turi būti lygu ...“).
51. Jeigu kartu su paslaugomis perkamos prekės ir (ar) darbai, su prekėmis – paslaugos, darbai, o su darbais – prekės, paslaugos, techninėje specifikacijoje atitinkamai nustatomi reikalavimai ir kartu perkamoms prekėms, darbams ar paslaugoms.
52. Jei leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, nurodomi minimalūs reikalavimai, kuriuos šie pasiūlymai turi atitikti. Alternatyvūs pasiūlymai negali būti priimami, vertinant mažiausios kainos kriterijumi.
53. Rengiant techninę specifikaciją, negalima nurodyti konkrečios prekės, gamintojo ar tiekimo šaltinio, gamybos proceso, prekės ženklo, patento, kilmės šalies, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto. Šiuo atveju privaloma nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai pirkimo objektai yra priimtini, įrašant žodžius „arba lygiavertis”.
54. Techninė specifikacija gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pirkimo dokumentuose galima nustatyti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, gamybos būdui ar pagrindinėms naudojamoms medžiagoms (maisto produktai neapdoroti kenksmingomis medžiagomis, tam tikra naudojamų medžiagų dalis pagaminta iš perdirbtų žaliavų, energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių) arba tam tikrų produktų grupių arba paslaugų poveikiui aplinkai. DSC, nustatydama reikalavimus, gali remtis standartais ar ekologiniais ženklais. Šiuo atveju ji nurodo standartuose ar ekologiniuose ženkluose keliamus reikalavimus pirkimo objekto savybėms ir kaip atitikimą šiems reikalavimams priima oficialių institucijų išduotus dokumentus ar gamintojo patvirtinimą.
55. Teisės aktuose nustatytiems prekių, darbų ar paslaugų atitikimui privalomiesiems techniniams reikalavimams gali būti paprašyta pateikti oficialių institucijų išduotus dokumentus (jei tokie išduodami).
56. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama pateikti tiekėjo tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas ar paprašyti tiekėjo leidimo apžiūrėti pirkimo objektą.
Nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure) 6.1. Šalis nėra laikoma atsakinga už bet kokių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymą ar dalinį neįvykdymą, jeigu Šalis įrodo, kad tai įvyko dėl nenugalimų aplinkybių, kurių Šalys negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti, išvengti ar pašalinti jokiomis priemonėmis, pvz.: Vyriausybės sprendimai ir kiti aktai, kurie turėjo poveikį Šalių veiklai, politiniai neramumai, streikai, paskelbti ir nepaskelbti karai, kiti ginkluoti susirėmimai, gaisrai, potvyniai, kitos stichinės nelaimės. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 str. ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840. Nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“. Esant nenugalimos jėgos aplinkybėms Sutarties Šalys Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka yra atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutartyje numatytų prievolių neįvykdymą, dalinį neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, o įsipareigojimų vykdymo terminas pratęsiamas.
6.2. Šalis, prašanti ją atleisti nuo atsakomybės, privalo pranešti kitai Šaliai raštu apie nenugalimos jėgos aplinkybes nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo, pateikdama įrodymus, kad ji ėmėsi visų pagrįstų atsargumo priemonių ir dėjo visas pastangas, kad sumažintų išlaidas ar neigiamas pasekmes, taip pat pranešti galimą įsipareigojimų įvykdymo terminą. Pranešimo taip pat reikalaujama, kai išnyksta įsipareigojimų nevykdymo pagrindas.
6.3. Pagrindas atleisti Šalį nuo atsakomybės atsiranda nuo nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo momento arba, jeigu laiku nebuvo pateiktas pranešimas, nuo pranešimo pateikimo momento. Jeigu Šalis laiku neišsiunčia pranešimo arba neinformuoja, ji privalo kompensuoti kitai Šaliai žalą, kurią ši patyrė dėl laiku nepateikto pranešimo arba dėl to, kad nebuvo jokio pranešimo.
INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS 17.1. TIEKĖJAS užtikrina, kad Paslaugų teikimas ir TIEKĖJO vykdomi jsipareigojimai pagal šią Sutartj nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų Intelektinės nuosavybės teisių.
17.2. TIEKĖJAS užtikrina žalos atlyginimą CPO dėl visų reikalavimų (jskaitant bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms), atsirandančių ar patirtų dėl bet kokių Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ar tariamo jų pažeidimo (jskaitant gynybą tariamo pažeidimo atveju), išskyrus tuos atvejus, kai žala tiesiogiai atsirado dėl to, kad CPO tinkamai nevykdė savo prievolių.
17.3. TIEKĖJAS nedelsdamas praneša CPO apie tai, kad TIEKĖJUI pateikiamas ieškinys ar bet koks kitas reikalavimas dėl bet kokios Intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo ar tariamo pažeidimo, kuris gali turėti jtakos pagal šią Sutartj tiekiamų Paslaugų prieinamumui.
17.4. CPO nedelsdama praneša TIEKĖJUI apie tai, kad CPO pateikiamas bet koks ieškinys ar bet koks kitas reikalavimas, susijęs su pagal šią Preliminariąją sutartj tiekiamomis Paslaugomis.
17.5. CPO TIEKĖJO prašymu suteikia TIEKĖJUI visapusišką pagrjstą pagalbą ginčijant bet kokj pateiktą ieškinj ar reikalavimą, susijusj su pagal šią Preliminariąją sutartj tiekiamomis Paslaugomis. Tokiu atveju TIEKĖJAS atlygina visas CPO atitinkamai patirtas išlaidas (jskaitant bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato paslaugoms).
17.6. Siekiant išvengti Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, TIEKĖJAS gali savo sąskaita atlikti vieną iš šių veiksmų:
17.6.1. Per protingą laikotarpj pakeisti bet kurią ar visas Xxxxxxxxx vadovaujantis 3.8 p. nuostatomis, siekiant išvengti pažeidimo ar tariamo pažeidimo;
17.6.2. Gauti leidimą iš Intelektinės nuosavybės teisių turėtojo naudotis Paslaugomis sąlygomis, kurios pagrjstai priimtinos CPO.
17.7. Tuo atveju, kai modifikavimas ar pakeitimas pagal 17.6.1 p. nejmanomas tam, kad būtų išvengta pažeidimo, arba TIEKĖJAS negavo leidimo iš Intelektinės nuosavybės teisių turėtojo pagal 17.6.2 p., CPO turi teisę išimti atitinkamą Paslaugą iš Katalogo.
17.8. CPO užtikrina, kad TIEKĖJAS, naudodamas tiesiogiai ar netiesiogiai CPO jam suteiktas priemones (programas, katalogus), nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų Intelektinės nuosavybės teisių j tas priemones.
NENUGALIMOS JĖGOS (FORCE MAJEURE) APLINKYBĖS 7.1. Nė viena šalis nelaikoma pažeidusi Sutartį arba nevykdanti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, jeigu įsipareigojimus vykdyti jai trukdo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsiradusios po Sutarties įsigaliojimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsniu ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
7.2. Jeigu kuri nors šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo, informuoja apie tai kitą šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Jeigu nuomotojas raštu nenurodo kitaip, nuomininkas toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal Sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų, kaip vykdyti savo įsipareigojimus, kurių vykdyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės netrukdo.
7.3. Jeigu nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, viena iš šalių turi teisę Sutartį nutraukti įspėdama apie tai kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų. Jeigu praėjus šiam 30 kalendorinių dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės tęsiasi, Sutartis nutraukiama ir pagal Sutarties sąlygas šalys atleidžiamos nuo tolesnio Sutarties vykdymo.
Force Majeure 10.1. Nė viena Pirkimo sutarties Šalis nėra laikoma pažeidusia Pirkimo sutartḭ arba nevykdančia savo ḭsipareigojimų pagal Pirkimo sutartḭ, jei ḭsipareigojimus vykdyti jai trukdo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsiradusios po Pirkimo sutarties ḭsigaliojimo dienos.
10.2. Jei kuri nors Pirkimo sutarties Šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo ḭsipareigojimų, ji nedelsdama informuoja apie tai kitą Šalḭ, pranešdama apie aplinkybių pobūdḭ, galimą trukmę ir tikėtiną poveikḭ.
10.3. Jei nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, tuomet bet kuri Pirkimo sutarties Šalis turi teisę nutraukti Pirkimo sutartḭ ḭspėdama apie tai kitą Šalḭ prieš 5 (penkias) kalendorines dienas. Jei pasibaigus šiam 5 (penkių) dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės vis dar yra, Pirkimo sutartis nutraukiama ir pagal Pirkimo sutarties sąlygas Šalys atleidžiamos nuo tolesnio Pirkimo sutarties vykdymo.
Nuomininkas turi ir kitų teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje ir teisės aktuose Nuomininkas neturi teisės subnuomoti turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi). Nuomininkas taip pat neturi teisės perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš Sutarties, įkeisti turto nuomos teisės ar perduoti jos kaip turtinio įnašo kuriam nors trečiajam asmeniui ar kitaip suvaržyti Sutartyje nustatytų turto nuomos teisių.
NENUGALIMA JĖGA (FORCE MAJEURE) 10.1. Šalys neatsako už įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymą, jeigu įrodo, kad tai buvo sąlygota nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.212 straipsnyje.
10.2. Šalis, kurios įsipareigojimų vykdymui trukdo susidariusios nenugalimos jėgos aplinkybės, privalo apie tai nedelsdama (bet ne vėliau kaip 3 dienas) informuoti kitą Šalį bei nurodyti terminą, iki kurio, jos nuomone, sutartinių prievolių vykdymas atidedamas.
10.3. Nė viena sutarties šalis nėra laikoma pažeidusi sutartį arba nevykdanti savo įsipareigojimų pagal ją, jei įsipareigojimus vykdyti jai trukdo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, atsiradusios po konkurso nugalėtojo paskelbimo ar po sutarties įsigaliojimo dienos.
10.4. Nenugalimos jėgos aplinkybių sąvoka apibrėžiama ir šalių teisės, pareigos ir atsakomybė esant šioms aplinkybėms reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse“ (1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“).
10.5. Jei kuri nors sutarties šalis mano, kad atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji nedelsdama informuoja apie tai kitą šalį, pranešdama apie aplinkybių pobūdį, galimą trukmę ir tikėtiną poveikį. Jei Pirkėjas raštu nenurodo kitaip, Teikėjas toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų savo įsipareigojimams, kurių vykdyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės netrukdo, vykdyti.
10.6. Teikėjas nenaudoja alternatyvių būdų, dėl kurių gali atsirasti papildomų išlaidų, jei Pirkėjas nenurodo jam to daryti.
10.7. Jei nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, tuomet, nepaisant sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kuris dėl minėtųjų aplinkybių gali būti Tiekėjui suteiktas, bet kuri sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį įspėdama apie tai kitą šalį prieš 10 kalendorinių dienų. Jei pasibaigus šiam 10 dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės vis dar yra, sutartis nutraukiama ir pagal sutarties sąlygas šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo.
ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ 24. Šalių atsakomybė yra nustatoma pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir Pirkimo sutartḭ. Šalys ḭsipareigoja tinkamai vykdyti šia sutartimi prisiimtus ḭsipareigojimus ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai ar apsunkintų kitos Xxxxxx prisiimtų ḭsipareigojimų ḭvykdymą.
25. Jei ne dėl Užsakovo kaltės Tiekėjas nepristato Prekių Pirkimo sutartyje nustatytais terminais, Užsakovo reikalavimu Tiekėjas ḭsipareigoja mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo nepristatytų Prekių kainos už kiekvieną Prekių pristatymo termino praleidimo dieną.
26. Pirkimo sutartḭ nutraukus dėl Tiekėjo sutartinių ḭsipareigojimų nevykdymo, Tiekėjas, Užsakovui pareikalavus, sumoka 10 (dešimties) procentų nuo kiekvienos Prekės kainos dydžio baudą.
27. Pirkimo sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti sumokėti delspinigius, numatytus Pirkimo sutartyje už sutartinių ḭsipareigojimų nevykdymą iki Pirkimo sutarties nutraukimo.
28. Užsakovas turi teisę priskaičiuotų netesybų suma mažinti savo piniginę prievolę Tiekėjui.
29. Užsakovui be pateisinamų priežasčių nesumokėjus Tiekėjui už tinkamai pristatytas Prekes pagal pateiktą sąskaitą, Tiekėjo reikalavimu Užsakovas ḭsipareigoja mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną sąskaitos apmokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos (ši diena neḭskaitoma) iki dienos, kurią buvo gautas apmokėjimas (ši diena neḭskaitoma).
30. Užsakovui neḭvykdžius pareigos per Pirkimo sutarties galiojimo terminą nupirkti ne mažiau kaip 50 procentų kiekvienos Pirkimo sutartyje nurodytos Prekės vienetų ir Šalims nepratęsus Pirkimo sutarties galiojimo, Užsakovas, Tiekėjui pareikalavus, sumoka 10 (dešimties) procentų nuo nenupirktų Prekių vertės dydžio baudą, išskyrus atvejus, kai Pirkimo sutartis nutraukiama dėl Tiekėjo kaltės arba abipusiu šalių sutarimu.
31. Pirkimo sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti sumokėti baudas, numatytas Pirkimo sutartyje už sutartinių ḭsipareigojimų nevykdymą iki Pirkimo sutarties nutraukimo, ir atlyginti nuostolius, atsirandančius dėl ḭsipareigojimų nevykdymo pagal šią sutartḭ, kaip numatyta sutarties nuostatose.
DARBO IR POILSIO LAIKAS 20. Progimnazija dirba 5 dienas per savaitę.
21. Progimnazija atrakinama 7 val. ir užrakinama 21 val. Patekti į progimnazijos patalpas ne darbo metu galima direktoriui, pavaduotojui administracijos ir ūkio reikalams bei mokyklos darbuotojui, turinčiam atitinkamą vadovo leidimą.
22. Darbas poilsio ir švenčių dienomis nustatomas pagal atskirus direktoriaus įsakymus.
23. Administracijos ir techninio personalo pilnas etatas yra 8 darbo valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.
24. Administracijos darbo dienos pradžia ir pabaiga nustatoma pagal atskirą kiekvienais mokslo metais patvirtintą grafiką.
25. Mokytojo ir aptarnaujančio personalo darbo režimas konkrečiomis valandomis išdėstomas darbo grafike, kuris suderintas su darbo taryba ir patvirtintas progimnazijos vadovo, supažindinant darbuotojus skelbimų lentoje, el. pašto pranešimu arba asmeniškai.
26. Savavališkai darbo grafiką keisti draudžiama.
27. Darbuotojas, negalintis atvykti į darbą laiku dėl svarbios priežasties, privalo informuoti progimnazijos direktorių, direktoriaus pavaduotoją administracijos ir ūkio reikalams arba direktoriaus pavaduotojus ugdymui.
28. Darbuotojui, dėl svarbios priežasties norint keisti savo dienos darbo grafiką, būtina rašyti prašymą progimnazijos direktoriui ir gauti atsakymą.
29. Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda, išskyrus darbuotojus dirbančius sutrumpinta darbo laiko norma.
30. Darbo laikas sargams, budintiesiems nustatomas pagal specialų progimnazijos direktoriaus patvirtintą grafiką.
31. Bibliotekos darbo pradžia 8 val., pagal direktoriaus patvirtintą darbo grafiką. Mokinių vasaros atostogų metu bibliotekos darbo laikas nustatomas pagal atskirus direktoriaus įsakymus.
32. Valgyklos darbo pradžia 6.00 val. darbo pabaiga pagal patvirtintą darbo laiko grafiką.
33. Draudžiama trukdyti pamoką ar užsiėmimą vedančiam mokytojui.
34. Mokytojui, nevedančiam pamokos pagal tvarkaraštį be priežasties ir neinformavus administracijos, skiriama drausminė nuobauda bei išskaičiuojama iš atlyginimo, pažymint žiniaraštyje faktinį darbo laiką.
35. Progimnazijos direktorius, esant rimtoms priežastims, turi teisę išleisti darbuotoją iš darbo ne daugiau kaip 3 darbo dienas per metus.
36. Progimnazijoje nevykstant planuotiems renginiams, kurie skirti mokinių, mokinių tėvų (rūpintojų, globėjų) ar darbuotojų švietimui, susirinkimams ar kitai veiklai, mokytojams nekontaktines darbo valandas (pasiruošti pamokoms, taisyti mokinių sąsiuvinius) leidžiama dirbti ne progimnazijoje.
37. Progimnazijoje vykstant planuotiems renginiams, direktorius turi teisę įsakymu keisti darbuotojų darbo grafikus.
38. Administracija gali pasitelkti progimnazijos darbuotojus darbui poilsio dienomis. Už darbą poilsio dienomis – apmokama Darbo kodekse nustatyta tvarka.
39. Visų klasių mokiniams atostogos skiriamos remiantis tų mokslo metų ugdymo planais.
40. Mokinių atostogos kvalifikuojamos kaip pedagoginio darbuotojo darbo laikas, jei jis nesutampa su kasmetinėmis atostogomis. Progimnazijos administracija tuo metu mokytojus ir kitus pedagoginius darbuotojus telkia pedagoginiam ir organizaciniam darbui, nustatydama jiems darbo laiką, neviršijantį jų darbo krūvio iki atostogų.
41. Atostogos darbuotojams suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą.
42. Darbuotojui sutinkant, atostogas direktorius gali pertraukti ar padalinti dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.
43. Už pirmuosius darbo metus atostogos suteikiamos ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo darbo pradžios, mokytojams – artimiausių mokinių vasaros atostogų metu.
44. Gali būti suteiktos tikslinės, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, nemokamos (nurodžius svarbią priežastį) ir papildomos atostogos (atsižvelgiant į darbo stažą, už darbą švenčių ar poilsio dienomis arba viršvalandinį darbą, budėjimą pertraukų metu).
45. Mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai prieš išeidami kasmetinių atostogų turi atiduoti progimnazijos administracijai (pagal pasiskirstymą) visą sutvarkytą mokyklinę dokumentaciją.
ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS 14.1. Vykdydamos Pirkimo sutartį Šalys įsipareigoja asmens duomenų tvarkymą vykdyti teisėtai – laikydamosi 2016 m. balandžio 27 d. priimto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą. Šalių atstovų, darbuotojų ar kitų fizinių asmenų, pasitelktų Pirkimo sutarčiai vykdyti duomenų tvarkymo teisėtumas grindžiamas būtinybe įvykdyti Pirkimo sutartį. Šalys įsipareigoja tinkamai informuoti visus fizinius asmenis (darbuotojus, savo subtiekėjų darbuotojus ir kitus atstovus), kurie bus pasitelkti Pirkimo sutarčiai vykdyti, apie tai, kad jų asmens duomenys bus Šalių tvarkomi Pirkimo sutarties vykdymo tikslais.
14.2. Kiekviena Šalis kitos Šalies pateiktus jos darbuotojų, įgaliotų asmenų, subtiekėjų darbuotojų ar kitų atstovų, taip pat kitų asmenų duomenis tvarkys šios Pirkimo sutarties vykdymo, teisėto intereso siekiant pareikšti ar apsiginti nuo ieškinių ar kitų reikalavimų, o taip pat siekiant įvykdyti Šaliai taikomuose teisės aktuose numatytas pareigas, tikslais bei juos atitinkančiais teisiniais pagrindais.
14.3. Kiekviena Šalis kitos Šalies pateiktus asmens duomenis saugos visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, o taip pat po jos pasibaigimo – tiek, kiek būtina pareikšti ar apsiginti nuo ieškinių ar kitų reikalavimų, įvykdyti Šaliai taikomuose teisės aktuose numatytas pareigas.
14.4. Kiekviena Šalis kitos Šalies pateiktus asmens duomenis gali teikti šiems duomenų gavėjams: techninės ir programinės įrangos, naudojamos asmens duomenų tvarkymui, ir su tuo susijusių Prekių teikėjams, Šalies naudojamų informacinių ir ryšių technologijų priežiūrą ir aptarnavimą vykdantiems Prekių teikėjams, Viešųjų pirkimų tarnybai, kitiems duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys turi būti teikiami vadovaujantis Šaliai taikomais teisės aktų reikalavimais. TIEKĖJAS PIRKĖJO pateiktus asmens duomenis gali teikti asmenims, kuriuos jis turi teisę pasitelkti šios Pirkimo sutarties vykdymui.
14.5. Kiekviena Šalis įsipareigoja visus fizinius asmenis, kurių asmens duomenis perduoda kitai Šaliai, tinkamai informuoti apie jų asmens duomenų perdavimą.
14.6. Šalys pažymi, kad fiziniai asmenys, kurie yra pasitelkti Pirkimo sutarčiai su Šalimis vykdyti ir išvardinti Pirkimo sutartyje, yra supažindinti su Pirkimo sutartyje pateiktais jų asmeniniais duomenimis, ir Šalies nustatyta tvarka tam davė savo sutikimą.
14.7. Asmens duomenų tvarkymas gali būti aptariamas papildomu Šalių susitarimu, pridedamu prie Pirkimo sutarties (kai jis yra sudaromas).
