UAB „VILNIAUS VIEŠASIS TRANSPORTAS“ 2022 METŲ METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė LAIMA,ADAMONIENĖ Data: 2023-03-27 15:13:40


Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ akcininkui


UAB „VILNIAUS VIEŠASIS TRANSPORTAS“ 2022 METŲ METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA


2023-03-27

Vilnius





NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ akcininkui


Išvada dėl finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – Bendrovė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Tarptautinį buhalterių profesionalų etikos kodeksą, įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus (toliau – TBESV kodeksas), ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

Pagrindiniai audito dalykai Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį audito dalyką

Ilgalaikis materialusis turtas


2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje nurodyta ilgalaikio materialiojo turto vertė yra 75,9 mln. Eur. Reikšmingiausios ilgalaikio materialiojo turto grupės Bendrovėje yra:

• Transporto priemonės

• Pastatai ir statiniai


Finansinėse ataskaitose ilgalaikis materialusis turtas parodomas balansine verte, kuri apskaičiuo- jama iš įsigijimo savikainos atimant sukauptą nusi- dėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą, jei turtas buvo nukainotas. Pastatai pateikti perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

Įgijome supratimą apie Bendrovės ilgalaikį materialųjį turtą, aptarėme procesus ir kontrolės procedūras, susijusius su ilgalaikio turto apskaita. Taip pat įsitikinome, kad visam registruojamam turtui Bendrovė turi nuosavybės dokumentus.

Peržiūrėjome Bendrovėje taikomus ilgalaikio turto pripažinimo kriterijus, ir patikrinome, ar jie atitinka tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.


Išsiaiškinome, supratome ir įvertinome vadovybės principus, procesus, metodus ir prielaidas, taikomus nustatant ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką ir svarstymus ar yra požymių, kad





Dėl Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje apskaityto ilgalaikio materialiojo turto likučio reikšmingumo ir dėl didelio ilgalaikio turto vienetų skaičiaus bei šio turto nusidėvėjimo ženklios dalies Bendrovės sąnaudose ir audito procedūroms prireikusių reikšmingų laiko sąnaudų ir išteklių, šią sritį pasirinkome kaip pagrindini audito dalyką.


Pajamų pripažinimas


Bendrovė pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitoje nurodė 75 394 tūkst. eurų pardavimo pajamų per 2022 metus. Pagrindiniai pardavimo pajamų šaltiniai yra:

• pajamos už suteiktas keleivių vežimo paslaugas

– 21 379 tūkst. eurų;

• negautų pajamų kompensavimas dėl pritaikytų vežimo lengvatų – 10 865 tūkst. eurų.

• pajamos nuostolių kompensavimui pagal sutartinį paslaugų įkainį, kuris, esant būtinybei, yra indeksuojamas – 43 150 tūkst. eurų.

Dėl Bendrovės pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitoje nurodytų pardavimo pajamų, jų įtakos Bendrovės veiklos tęstinumui šią sritį pasirinkome kaip pagrindini audito dalyką.

perkainoto turto tikroji vertė gali reikšmingai skirtis nuo jo likutinės vertės.


Ilgalaikio materialiojo turto auditą atlikome pasitelkę kontrolės ir detaliųjų testų procedūras.


Mūsų darbas taip pat apėmė detalų atrinktų ilgalaikio materialiojo turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudų perskaičiavimą bei perkainavimo įtakos teisingą atvaizdavimą.


Mūsų atliktas darbas suteikė mums pakankamų audito įrodymų, kad galėtume padaryti išvadą, jog Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas visais reikšmingais atžvilgiais yra tinkamai apskaitytas ir teisingai pateiktas finansinėse ataskaitose.


Peržiūrėjome ir įvertinome pajamų pripažinimo principus, taikomus visiems reikšmingiems pajamų srautams. Patikrinome ar taikomi principai atitinka tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus. Taip pat įvertinome pajamų pripažinimo principų taikymo nuoseklumą pajamoms pagal skirtingus pajamų šaltinius.


Audito metu pajamoms įvertinti atlikome detaliuosius testus. Pajamų už suteiktų keleivių vežimo paslaugas, negautų pajamų bei nuostolių kompensavimo sumas suderinome su Vilniaus miesto savivaldybe bei SĮ Susisiekimo paslaugos. Patikrinome ar Bendrovės pajamos pripažįstamos tinkamu laikotarpiu ir nenustatėme su tuo susijusių reikšmingų nukrypimų.


Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Socialinės atskaitomybės ataskaitą, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose ar mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Bendrovės metinis pranešimas buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Bendrovės metiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir


• Bendrovės metinis pranešimas buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.


Be to, mes privalome patikrinti, ar buvo pateikta Socialinės atsakomybės ataskaita. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Xxxxxxxxx gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Xxxxxxxx ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos t.y. įvertinus ir pobalansinius įvykius. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Xxxxxxxx negalės toliau tęsti savo veiklos, uždirbti pakankamai pajamų nuostoliams dengti ir generuoti pelną, reikalingą numatomai plėtrai.

• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti


pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-96/21 buvome pirmą kartą paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimo atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 3 metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos Audito komitetui.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxx Xxxxxxxxxx.


Apskaitos ir kontrolės uždaroji akcinė bendrovė „AUDITAS“ Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001454


Xxxxx Xxxxxxxxxx

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000002


Vilnius, Lietuvos Respublika 2023 m. kovo 27 d.


UAB „VILNIAUS VIEŠASIS TRANSPORTAS“

Finansinių ataskaitų rinkinys už metus,

pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.


TURINYS



PUSLAPIS



FINANSINĖS ATASKAITOS:

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 3

PELNO (NUOSTOLIŲ) IR BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 4

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 5

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 6

AIŠKINAMASIS RAŠTAS 7-31



2

Įmonės kodas – 302683277, adresas – Žolyno g. 15, Vilnius


FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

2022 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)




TURTAS

Pasta-

bos

2022 m.

gruodžio 31 d.

2021 m.

   gruodžio 31 d.

A.

I.

ILGALAIKIS TURTAS

NEMATERIALUSIS TURTAS



24


30

II.

NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

5

36 947

39 968

III.

NAUDOJIMO TEISE VALDOMAS TURTAS

11

    38 905

        42 966


ILGALAIKIO TURTO IŠ VISO


75 876

82 964

B.

I.

TRUMPALAIKIS TURTAS

ATSARGOS


6


1 372


1 129


II.

PIRKĖJŲ ĮSISKOLINIMAS IR KITOS GAUTINOS

SUMOS


7


7 706


9 764

III.

PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

8

     3 441

          989


TRUMPALAIKIO TURTO IŠ VISO


    12 519

        11 882


TURTO IŠ VISO


    88 395

        94 845


NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI




C.

NUOSAVAS KAPITALAS




I.

ĮSTATINIS KAPITALAS

9

15 785

15 785

II.

PRIVALOMASIS REZERVAS

9

1 578

1 578

III.

PERKAINOJIMO REZERVAS

9

15 460

16 179

IV.

KITI REZERVAI

9

3 236

3 236

V

NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI)


    -3 813

        -1 727


NUOSAVO KAPITALO IŠ VISO


32 246

35 051

D.


I.

MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI




I.1.

NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

11

22 593

27 769

I.2.

BŪSIMŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS

12

8 862

9 990

I.3.

IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

14

1 283

1 602

I.4.

GAUTOS PASKOLOS

15

0

0

I.5.

ATIDĖTOJO PELNO MOKESČIO ĮSIPAREIGOJIMAS

22

     2 157

         2 645



PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR


34 895

42 006

II.


II.1.

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

PREKYBOS SKOLOS IR KITI TRUMPALAIKIAI

ĮSIPAREIGOJIMAI


13


4 354


2 858

II.2.

NUOMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

11

5 241

5 241

II.3.

BŪSIMŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS

12

1 334

1 906

II.4.

GAUTOS PASKOLOS

15

2 440

1 621

II.5.

IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

14

7 885

6 164

II.6.

ATIDĖJINIAI

-

       0

           0




    21 254

        17 789


MOKĖTINŲ SUMŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO


    56 149

        59 794


NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO


88 395

94 845


Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.


Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. kovo 24 d.:


Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx Finansų ir plėtros direktorius

Xxx Xxxxxxxxxx Vyriausioji buhalterė


3



Pasta-


bos

  2022 m.

  2021 m.

I.

PARDAVIMO PAJAMOS

16

32 244

22 968

II.

KOMPENSACIJOS

17

43 150

32 374

III.

TIESIOGINĖS PARDAVIMO SĄNAUDOS

17

  (69 207)

  (50 431)

III.

BENDRASIS PELNAS


6 187

4 911

IV.

PARDAVIMO SĄNAUDOS


(30)

(35)

V.

BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS

18

(9 816)

(8 627)

VI.

KITOS VEIKLOS PAJAMOS

19

875

1 020

VII.

KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS

19

    (104)

   (254)

VIII.

XXXXXXX XXXXXX (NUOSTOLIS)


(2 888)

(2 985)

IX.

FINANSINĖS VEIKLOS PAJAMOS

20

83

1

X.

FINANSINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

20

   (1 064)

   (1 176)

XI.

XXXXXX (NUOSTOLIS) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ


(3 869)

(4 160)

XII.

PELNO MOKESTIS

21, 22

    574

    595

XIII.

XXXXXXXX XXXXXX (NUOSTOLIS)


(3 295)

(3 565)

XIV.

KITOS BENDROSIOS PAJAMOS


490

154

XIV.1. AKTUARINIS PELNAS (NUOSTOLIS), SUSIJĘS SU IŠMOKOMIS

DARBUOTOJAMS

14

577


181

XIV.2. ATIDĖTOJO PELNO MOKESČIO ĮTAKA

22

(87)


(27)

XV. IŠ VISO BENDRŲJŲ PAJAMŲ


   (2 805)


   (3 411)


Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.


Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. kovo 24 d.:


Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx Finansų ir plėtros direktorius

Xxx Xxxxxxxxxx Vyriausioji buhalterė



Nuosavas


Privalomasis


Perkainojimo


Kiti

Nepaskirs- tytasis pelnas

kapitalas

rezervas

rezervas

rezervai  (nuostolis)   Iš viso


Likutis

2021 m. sausio 1 d.


  15 785


1 578


16 898     3 236       965     38 462


Grynasis metų pelnas


- - - -


(3 565)


(3 565)

Kitos bendrosios pajamos

- - - -

154

154

Iš viso bendrųjų pajamų

- - - -

(3 411)

(3 411)

Perkainojimo rezervo




perklasifikavimas į

nepaskirstytąjį pelną


- - (719) -


719


-

Likutis




2021 m. gruodžio 31 d.

  15 785

1 578

16 179     3 236     (1 727)     35 051


Grynasis metų pelnas -


-


-


-


(3 295)


(3 295)

Kitos bendrosios pajamos -

-

-

-

490

490

Iš viso bendrųjų pajamų -

-

-

-

(2 805)

(2 805)

Perkainojimo rezervo






perklasifikavimas į






nepaskirstytąjį pelną -

-

(719)

-

719

-

Likutis

2022 m. gruodžio 31 d. 15 785


1 578


15 460


3 236


(3 813)


32 246


Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.


Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. kovo 24 d.:


Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx Finansų ir plėtros direktorius

Xxx Xxxxxxxxxx Vyriausioji buhalterė


UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2022 M. GRUODŽIO 31 D.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)




  2022 m.



  2021 m.

I. PINIGŲ SRAUTAI IŠ PAGRINDINĖS VEIKLOS




I.1. Pinigų įplaukos iš klientų (su PVM)

81 905


60 639

I.2. Kitos įplaukos (su PVM)

144


1 570

I.3. Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM)

(36 556)


(18 904)

I.4. Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais

(34 973)


(36 249)

I.5. Kitos išmokos

    (219)


    (127)

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

10 301


6 929

I.6. Sumokėtas pelno mokestis

      0


    (93)

GRYNIEJI PAGRINDINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

10 301


6 836

II. INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

Nematerialiojo turto bei nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų




II.1. įsigijimas

(926)


(191)

II.2. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo įplaukos

      0


      0

GRYNIEJI INVESTICINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

(926)


(191)

III. FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI




III.1. Sumokėtos nuomos įmokos

(5 145)


(5 145)

III.2. Sumokėtos palūkanos

(927)


(1 101)

III.3. Kitas finansinės veiklos pinigų srautų sumažėjimas

(851)


(1 157)

GRYNIEJI FINANSINĖS VEIKLOS PINIGŲ SRAUTAI

(6 923)


(7 403)

IV. GRYNASIS PINIGŲ SRAUTŲ PADIDĖJIMAS (SUMAŽĖJIMAS)

(2 452)


(758)

V. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI LAIKOTARPIO PRADŽIOJE

    989


    1 747

VI. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI LAIKOTARPIO PABAIGOJE

    3 441


    989


Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.


Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2023 m. kovo 24 d.:


Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx Finansų ir plėtros direktorius

Xxx Xxxxxxxxxx Vyriausioji buhalterė




1. Bendroji informacija


UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau - Bendrovė) pagrindinė veikla – keleivių vežimas autobusais ir troleibusais mieste ir priemiestyje. Kita Bendrovės veikla – transporto priemonių nuoma, reklama ant transporto priemonių ir troleibusų kontaktinio tinklo, patalpų nuoma, troleibusų kontaktinio tinklo rekonstrukcija ir perkėlimas, vairavimo mokymas, transporto priemonių remontas ir techninis aptarnavimas, kitos paslaugos. Bendrovės registruotosios būstinės adresas – Xxxxxx x. 15, Vilnius. 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 1878 darbuotojai (2021 m. gruodžio 31 d. – 1900).


Bendrovės steigėjas ir vienintelis akcininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė (kodas – 111109233, adresas – Konstitucijos pr. 3, Vilnius).


2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka


2.1. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas


Bendrovės finansinės ataskaitos parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (toliau – TFAS),

priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES). Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.


Ataskaitiniu laikotarpiu buvo pakeista apskaitos politika. Apskaitos politika pakeista vadovaujantis 8-uoju TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas. Apskaitos politikos pakeitimas Bendrovės ankstesniems rezultatams įtakos neturėjo.



2021 m.

audituota

Koregavimai

dėl

apskaitos

politikos

2021 m.

koreguota po apskaitos politikos

keitimo

I. PARDAVIMO PAJAMOS

22 968


22 968

II. KOMPENSACIJOS


32 374

32 374

III. PARDAVIMO SAVIKAINA

-18 089

-32 342

-50 431

IV. BENDRASIS PELNAS

4 879

32

4 911

V. PARDAVIMO SĄNAUDOS

-35


-35

V. BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS

-8 627


-8 627

VI. KITOS VEIKLOS PAJAMOS

1 020


1 020

VII. KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS

-254


-254

VIII. XXXXXXX XXXXXX (NUOSTOLIS)

-3 017

32

-2 985

IX. FINANSINĖS VEIKLOS PAJAMOS

33

-32

1

X. FINANSINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

-1 176


-1 176

XI. PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ

-4 160

0

-4 160

XII. PELNO MOKESTIS

595


595

XIII. XXXXXXXX XXXXXX (NUOSTOLIS)

-3 565

0

-3 565

XIV. KITOS BENDROSIOS PAJAMOS

154


154

XIV.1. AKTUARINIS PELNAS (NUOSTOLIS), SUSIJĘS

181


181

2.1.1 Apskaitos politikos keitimas leidžia teisingiau sudaryti finansines ataskaitas, teikiančias labiau patikimą ir aktualesnę informaciją. Dotacijas, gautas iš Vilniaus m. savivaldybės keleivių vežimo sąnaudoms kompensuoti, pagal naują apskaitos politiką parodomos pajamuose, pelno (nuostolių) ataskaitoje atskiriant į eilutę „Kompensacijos“. Toks atvaizdavimas teisingiau atspindi Bendrovės gautas pajamas ir patirtas sąnaudas. 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos koregavimai dėl apskaitos politikos keitimo:


SĄNAUDOS


APMOKESTINIMĄ


SU IŠMOKOMIS DARBUOTOJAMS

XIV.2. ATIDĖTOJO PELNO MOKESČIO ĮTAKA -27 -27

XV. IŠ VISO BENDRŲJŲ PAJAMŲ -3 411 0 -3 411


Valdybos sprendimu Bendrovė keičia požiūrį į nusidėvėjusio turto pardavimą, orientuodamasi į antrines rinkas. Ilgalaikio turto likvidacinės vertės buvo padidintos: pastatų ir statinių iki 10 %, lengvųjų automobilių ir autobusų iki 5 %, troleibusų ir kito gamybinio transporto iki 1 %.


2.2. Dar neįsigalioję nauji standartai, pataisos ir išaiškinimai


Ataskaitiniais metais Xxxxxxxx taikė visus naujus standartus, jų pataisas bei išaiškinimus, kurie yra aktualūs veiklai ir

taikomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidėjusiems nuo 2022 m. sausio 1 d.


Nauji ir/arba pakeisti standartai bei jų aiškinimai, kurie taikomi nuo 2022 m. sausio 1 d.:


Šiuo metu galioja toliau išvardyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) išleisti ir ES priimti persvarstyti standartai, egzistuojančių standartų papildymai ir išaiškinimai, kuriuos Bendrovė pritaikė šiais metais:


• 3-iojo TFAS „Verslo jungimai“, 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, 37-ojo TAS

„Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ pataisos ir 2018–2020 m. metiniai patobulinimai (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d.);


• 16-ojo TFAS „Nuoma“ su Covid-19 susijusios nuomos mokesčio nuolaidos po 2021 m. birželio 30 d. (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d.);


Aukščiau išvardintų standartų, jų pataisų ir išaiškinimų taikymas reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms neturėjo.


Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai išleisti TASV, ES priimti, bet dar neįsigalioję:


Šių finansinių ataskaitų pasirašymo dieną Xxxxxxxx nepritaikė anksčiau laiko šių naujų ir peržiūrėtų TFAS standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar neįsigalioję:


• 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“; įskaitant 17-ojo TFAS pataisas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);


• 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir TFAS praktikos ataskaitos Nr. 2: apskaitos politikos atskleidimas

pataisos (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);


• 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos: apskaitinių įvertinimų apibrėžimas (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);


• 12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš

vieno sandorio (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.);


• 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“: Pirminis 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymas – palyginamoji informacija (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d.).


Bendrovės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.


Standartai, galiojančių standartų pataisos bei aiškinimai, kurie dar nėra įsigalioję ir kurie dar nėra patvirtinti ES:


Šiuo metu ES priimti TFAS beveik nesiskiria nuo standartų, patvirtintų TASV, išskyrus standartus, šiuo metu galiojančių standartų ir išaiškinimų pakeitimus, kurie dar nebuvo patvirtinti ES (galiojimo datos taikomos TFAS pilna apimtimi). Šie standartai, jų pakeitimų ir išaiškinimai yra pateikti žemiau:


• 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos: Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius ir įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius; Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius ir įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius – įsigaliojimo datos atidėjimas; Ilgalaikiai įsipareigojimai su finansiniais rodikliais (galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.);


• 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos: Nuomos įsipareigojimas parduodant ir taikant atgalinę nuomą (galioja metiniams

laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.).


Bendrovės vadovybė nesitiki, kad šių standartų, jų pakeitimų ir išaiškinimų pritaikymas turės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms atskaitoms jų pradinio taikymo laikotarpiu.


Kitų naujų ar pakeistų standartų ar jų išaiškinimų, kurie dar neįsigaliojo ir kurie galėtų turėti įtakos Bendrovės

finansinėms ataskaitoms, nėra.


2.3. Funkcinė ir finansinių ataskaitų pateikimo valiuta


Bendrovės funkcinė ir finansinių ataskaitų pateikimo valiuta yra euras. Finansinės ataskaitos sudaromos tūkstančių eurų

tikslumu.


2.4. Ilgalaikis nematerialusis turtas


Nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo savikaina. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir, jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Amortizacija skaičiuojama tiesiniu metodu taip, kad turto įsigijimo vertė būtų tolygiai nurašoma per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.


Nematerialiojo turto (programinės įrangos) naudingo tarnavimo laikotarpis yra 5 metai, kito nematerialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpis yra 4 metai.


2.5. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai


Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus pastatus, yra apskaitomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Pastatai yra apskaitomi perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą bei nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai priskiriami bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms.


Pradinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelne (nuostoliuose).


Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:


  Grupė            Pogrupis            


Naudingo tarnavimo laikotarpis, metais

   nuo - iki  



1.Pastatai


2. Statiniai


3.Transporto

priemonės

1.1. Pastatai


2.1. Statiniai

2.2. Troleibusų kontaktinio tinklo elektros perdavimo įrengimai


3.1. Lengvieji automobiliai

3.2. Autobusai - ne senesni kaip 5 m.

3.3. Autobusai - senesni kaip 5 metai

3.4. Troleibusai

3.5. Kitas gamybinis transportas

25


25

20-35


10

12

5

12

12



4.Kitas turtas

4.1 Mašinos ir Įrenginiai

4.2. Troleibusų kontaktinio tinklo įrenginiai

4.3. Baldai

4.4. Kompiuterinė technika ir ryšio priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)

4.5. Kitas turtas

4-8

10

8

3-5

1-4


Kiekviena nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų dalis, kurios savikaina yra reikšminga bendros šio turto savikainos atžvilgiu, yra nudėvima atskirai per laikotarpį, atitinkantį jos ekonomiškai naudingą tarnavimo laikotarpį.


Nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos pardavimo savikainai ir bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsniams. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacinę vertę ir nusidėvėjimo metodus ir įvertina pakeitimo įtaką, jei tokia yra, kuri pripažįstama perspektyviai.


Kai turtas parduodamas, jo įsigijimo vertė ir sukauptas nusidėvėjimas sąskaitose yra eliminuojami, o pardavimo pelnas

ar nuostoliai apskaitomi pelne (nuostoliuose).


Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas nėra parengtas naudoti.


2.6. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Xxxxxxxx peržiūri apskaitinę nematerialiojo turto bei nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų vertę, kad nustatytų, ar nėra šio turto vertės sumažėjimo požymių. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima nustatyti vertės sumažėjimo nuostolių (jei tokių yra) sumą. Kai neįmanoma įvertinti turto vieneto atsiperkamosios vertės, Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę.


Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas ir naudojimo vertės. Nustatant naudojimo vertę, įvertinti būsimi pinigų srautai diskontuojami iki jų dabartinės vertės, naudojant ikimokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų laiko vertės ir turtui būdingos rizikos dabartinius rinkos įvertinimus.


Jeigu nustatoma, kad turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) atsiperkamoji vertė yra mažesnė už turto apskaitinę vertę, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Vertės sumažėjimo nuostoliai nedelsiant pripažįstami sąnaudomis.


Jeigu vėliau vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, turto (ar pinigų srautus kuriančio vieneto) apskaitinė vertė padidinama iki šio turto patikslintos atsiperkamosios vertės, tačiau taip, kad padidinta apskaitinė vertė neviršytų apskaitinės vertės, kuri būtų nustatyta, jeigu ankstesniais metais šiam turtui (ar pinigų srautus kuriančiam vienetui)


nebūtų pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai. Vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas nedelsiant pripažįstamas

pajamomis.


2.7. Finansinės priemonės


Finansinis turtas


Bendrovės finansinį turtą sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, pirkėjų skolos ir kitos gautinos sumos.


Pirkėjų skolos pripažįstamos tada, kai jos atsiranda. Pirminio pripažinimo metu kitas finansinis turtas pripažįstamas tuomet, kai Xxxxxxxx tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi. Finansinis turtas (išskyrus pirkėjų skolas be reikšmingo finansavimo komponento), jei jis nėra apskaitomas tikrąja verte pelne (nuostoliuose), iš pradžių vertinamas tikrąja verte, pridedant sandorio išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su įsigijimu arba išleidimu. Pirkėjų skolos be reikšmingos finansavimo dalies iš pradžių yra pripažįstamos sandorio kaina.


Finansinis turtas suskirstomas į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas:


i. finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;

ii. finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte kitose bendrosiose pajamose;

iii. finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose).


Finansinio turto klasifikavimas priklauso nuo finansinio turto valdymo verslo modelio (įvertinama, kokiu būdu Bendrovė valdo finansinį turtą siekdama generuoti pinigų srautus) ir nuo finansinio turto sutartinių pinigų srautų charakteristikų (ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus).


Finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:


1) finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir

2) dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.


Finansinis turtas, neatitinkantis pirmiau nurodytų sąlygų, yra vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose) ir kitose

bendrosiose pajamose.


2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo finansinio turto, kuris vėlesniais laikotarpiais būtų vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose) ir kitose bendrosiose pajamose.


Finansinis turtas, kuris vėliau įvertinamas amortizuota savikaina, yra apskaičiuojamas naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Amortizuota savikaina yra sumažinama dėl vertės sumažėjimo nuostolių. Palūkanų pajamos, užsienio valiutos pasikeitimo pelnas ar nuostoliai bei vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose). Bet koks pripažinimo nutraukimo metu gautas pelnas ar nuostolis pripažįstamas pelne (nuostoliuose).


Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra metodas, skirtas finansinio turto ar įsipareigojimo amortizuotos savikainos apskaičiavimui ir palūkanų pajamų ar sąnaudų paskirstymui per atitinkamą laikotarpį. Apskaičiuotų palūkanų norma yra norma, kuri leidžia tiksliai diskontuoti būsimus mokėjimus grynaisiais pinigais per numatomą finansinio turto ar įsipareigojimo galiojimo laikotarpį arba, kai įmanoma, per trumpesnį laikotarpį.


Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose), iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose). Vėliau tikrosios vertės pelnas ir nuostoliai, įskaitant visas palūkanas ir dividendus, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose) ir kitose bendrosiose pajamose.


Finansinio turto pripažinimas yra nutraukiamas, kai:


i. baigiasi teisės į finansinio turto piniginius srautus galiojimo laikas;

ii. Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal


perleidimo sutartį per trumpą laiką;

iii. Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir (arba): (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą; (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę.


Xxx Xxxxxxxx perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia, nei išlaiko su to turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Xxxxxxxx yra vis dar susijusi.


Bendrovė sumažina finansinio turto bendrąją apskaitinę vertę, jei negali pagrįstai tikėtis atgauti visą finansinį turtą arba jo dalį. Nurašymas yra pripažinimo nutraukimo įvykis.


Finansiniai įsipareigojimai


Bendrovės finansinius įsipareigojimus sudaro gautos paskolos, nuomos įsipareigojimai, prekybos ir kitos mokėtinos

sumos.


Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai yra pripažįstami tada, kai Xxxxxxxx tampa priemonės sutarties sąlygų šalimi.


Finansiniai įsipareigojimai suskirstomi į dvi grupes pagal tai, kaip jie yra vertinami:


i. finansiniai įsipareigojimai, kurie vėlesniais laikotarpiais vertinami amortizuota savikaina;

ii. finansiniai įsipareigojimai, kurie vėlesniais laikotarpiais vertinami tikrąja verte pelne (nuostoliuose).


Finansinis įsipareigojimas klasifikuojamas kaip vertinamas tikrąja verte pelne (nuostoliuose), jei jis yra laikomas prekybai, yra išvestinė finansinė priemonė arba laikomas tokia pirminio pripažinimo metu. Finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte pelne (nuostoliuose), vertinami tikrąja verte, o grynasis pelnas ir nuostoliai, įskaitant visas palūkanų išlaidas, pripažįstami pelne (nuostoliuose).


Kiti finansiniai įsipareigojimai vėliau yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos ir valiutos keitimo pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami pelne (nuostoliuose). Bet koks pripažinimo nutraukimo pelnas ar nuostoliai taip pat pripažįstamas pelne (nuostoliuose).


Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą, kai jų sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti arba atšaukiami

arba baigiasi jų galiojimas. Bendrovė taip pat nutraukia finansinio įsipareigojimo pripažinimą, kai pakeičiamos jo sąlygos,

o pinigų srautai iš pakeisto įsipareigojimo yra visiškai kitokie. Tokiu atveju naujas finansinis įsipareigojimas pripažįstamas tikrąja verte pagal pakeistas sutarties sąlygas.


Finansinio įsipareigojimo pripažinimo nutraukimo atveju skirtumas tarp nurašytos apskaitinės vertės ir sumokėto atlygio (įskaitant perleistą nepiniginį turtą arba prisiimtus įsipareigojimus) pripažįstamas pelne (nuostoliuose) pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitoje.


Prekybos ir kitos mokėtinos sumos. Pirminio pripažinimo metu prekybos ir kitos mokėtinos sumos pripažįstamos tuomet, kai Xxxxxxxx tampa sutarties sąlygų šalimi. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos pirminio pripažinimo metu vertinamos tikrąja verte pridedant tiesiogines sandorio sudarymo sąnaudas.


Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų sudengimas


Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra sudengiami tada ir tik tada, kai Bendrovė turi teisiškai įgyvendinamą teisę įskaityti sumas ir ketina jas sudengti arba realizuoti turtą ir taip sudengti įsipareigojimą.


2.8. Finansinio turto vertės sumažėjimas


Amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostoliai yra įvertinami pagal tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelį. Kredito nuostoliai vertinami kaip visų grynųjų pinigų nuostolių dabartinė vertė (skirtumas tarp


pinigų srautų, kuriuos Xxxxxxxx turi gauti pagal sutartį, ir pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti). TKN yra diskontuojami taikant apskaičiuotų palūkanų normą.


Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Xxxxxxxx perskaičiuoja ir registruoja tikėtinų kredito nuostolių atidėjinį nuostoliams, atsižvelgdamos į praeities įvykius, dabartines rinkos sąlygas ir ateities perspektyvas. Kiekvieno finansinio periodo pabaigoje Bendrovė įvertina, ar nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepasikeitė finansinės priemonės kredito rizika.


Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovė įvertina, ar finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertė yra sumažėjusi. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, kai įvyko vienas ar daugiau įvykių, turinčių neigiamą poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto pinigų srautams. Toliau pateikti kriterijai, pagal kuriuos Bendrovė nustato, ar yra objektyvių įrodymų, kad dėl vertės sumažėjimo buvo patirtas nuostolis:



dienų;

i. sandorio šalis patiria finansinių sunkumų, kuriuos įrodo jos finansinė informacija;

ii. sutarties pažeidimo atveju, pavyzdžiui, įsipareigojimų nevykdymas ar vėlavimas sumokėti daugiau kaip 90


iii. sandorio šalis svarsto bankrotą ar finansinę reorganizaciją;

iv. neigiamai pasikeičia sandorio šalies mokumo statusas dėl nacionalinės ar vietinės ekonomikos sąlygų

pokyčių, kurie turi įtakos sandorio šaliai; arba

v. dėl blogėjančių rinkos sąlygų žymiai sumažėja užstato, jei toks yra, vertė.


Nuostoliai dėl finansinio turto, įvertinto amortizuota savikaina, yra atimami iš bendrosios tokio turto vertės.


Bendroji finansinio turto apskaitinė vertė nurašoma, kai Bendrovė neturi pagrįstų lūkesčių susigrąžinti visą turtą ar jo dalį. Neatgaunamas turtas yra nurašomas iš pripažintų nuostolių dėl vertės sumažėjimo, jei bus imtasi visų būtinų priemonių turtui susigrąžinti ir buvo nustatyta nuostolių suma. Anksčiau nurašytos ir vėlesniais laikotarpiais atgautos sumos įtraukiamos į nuostolių dėl vertės sumažėjimo sąskaitą pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitoje.


2.9. Atsargos


Pirminio pripažinimo metu atsargos yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos apskaitomos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina nustatoma taikant FIFO metodą. Grynąją galimo realizavimo vertę sudaro įvertinta pardavimo kaina, sumažinta su pardavimu susijusių patirtų išlaidų suma.


2.10. Dotacijos


Dotacijos apskaitomos kaupimo principu, t. y. gautos dotacijos arba jų dalys pripažįstamos panaudotomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su dotacijomis susijusios sąnaudos.


Dotacijos, susijusios su turtu


Dotacijos, susijusios su turtu, apima dotacijas, kurios yra gautos ilgalaikio turto forma arba skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte ir vėliau pripažįstamos pajamomis, mažinant turto nusidėvėjimo / amortizacijos sąnaudas, per atitinkamo ilgalaikio turto vieneto naudingo tarnavimo laikotarpį. Nepanaudota dotacijų dalis finansinės būklės ataskaitoje pateikiama būsimų laikotarpių pajamų straipsnyje.


Dotacijos, susijusios su pajamomis


Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos tada, kai uždirbamos negaunamos pajamos ir yra apskaitomos pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitoje atskira eilute Kompensacijos.


Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis (ar negautomis pajamomis), jos pripažįstamos pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.


2.11. Nuoma


Sudarius sutartį, Bendrovė pirmiausia įvertina, ar sudaryta sutartis apima nuomą. Jei sutartis apima nuomą (ji suteikia teisę naudotis konkrečiu turtu tam tikru laikotarpiu už tam tikrą atlygį), tuomet taikomi toliau aprašyti apskaitos principai.


Finansinė ir veiklos xxxxx - Xxxxxxxx yra nuomininkas


Bendrovė pripažįsta teisę naudotis turtu ir nuomos įsipareigojimą prasidėjus nuomos laikotarpiui. Teisė naudotis turtu pirminio pripažinimo metu yra apskaitoma įsigijimo savikaina, kurią sudaro pirminė nuomos įsipareigojimo suma, sumažinta nuolaidų bei nuomos mokėjimų suma, kuri buvo sumokėta prieš prasidedant nuomos laikotarpiui arba pirmą nuomos laikotarpio dieną, bei padidinta susijusių tiesioginių išlaidų suma.


Po pirminio pripažinimo teisė naudotis turtu yra nudėvima tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai nuomos laikotarpio pabaigoje turto nuosavybės teisė perduodama Bendrovei arba, tikėtina, kad nuomos laikotarpio pabaigoje Xxxxxxxx pasinaudos galimybe turtą įsigyti. Tokiais atvejais teisė naudotis turtu nudėvima per turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Teisė naudotis turtu sumažinama vertės sumažėjimo suma (jei yra) ir atitinkamai koreguojama, jei pasikeitus aplinkybėms, perskaičiuojama nuomos įsipareigojimo suma.


Nuomos įsipareigojimo suma pirminio pripažinimo metu vertinama dabartine nuomos įmokų, kurios dar nesumokėtos prasidėjus nuomos laikotarpiui, verte. Taikoma diskonto norma lygi nuomos sutartyje nurodytai palūkanų normai, jei ji pateikiama, arba vidutinę alternatyvią palūkanų normą, kurią Bendrovė tikėtinai mokėtų skolintojui už paskolą, skirtą finansuoti nuomojamo turto įsigijimą.


Trumpalaikė nuoma ir nuoma, kai nuomojamo turto vertė yra maža


Bendrovė pasirinko nepripažinti teisės naudotis turtu bei nuomos įsipareigojimo trumpalaikei nuomai bei nuomai, kai nuomojamo turto vertė yra maža. Tokios nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pelne (nuostoliuose) proporcingai per visą nuomos laikotarpį.


Veiklos nuoma – Bendrovė yra nuomotojas


Pagal nuomos sutartis gaunami mokėjimai (atėmus bet kurias nuomininkui suteiktas nuolaidas) pripažįstami pelne (nuostoliuose) tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.


2.12. Išmokos darbuotojams


Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės sulaukus pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienus metus, - vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Aktuariniai skaičiavimai yra atlikti siekiant įvertinti tokių išmokų įsipareigojimą. Įsipareigojimas apskaitomas dabartine verte, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Bendrovė išėjimo į pensiją išmokų įsipareigojimo pokytį, išskyrus aktuarinį pelną (nuostolį), pripažįsta pelne (nuostoliuose). Aktuarinis pelnas (nuostolis) apskaitomas kitose bendrosiose pajamose.


2.13. Atidėjiniai


Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti Xxxxxxxxx bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą ir koreguojami, kad atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų,


kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.


2.14. Xxxxx mokestis ir atidėtasis pelno mokestis


Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus. 2022 m. ir 2021 m. standartinis Lietuvos

Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.


Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti ataskaitų datą.


Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Xxxxxxxxx vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami tarpusavyje, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų, ir kuomet egzistuoja teisė padengti einamojo laikotarpio mokėtinus mokesčius grynąja verte.


Pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar nauda apskaitomos per pelną (nuostolį), išskyrus tuos atvejus, kai jos susijusios su straipsniais, apskaitomais nuosavame kapitale. Tuomet atidėtieji mokesčiai apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.


2.15. Pajamų pripažinimas


Bendrovė pripažįsta pajamas tuo laiku ir tokia apimtimi, kad prekių ar paslaugų perdavimas klientams parodytų sumą, kuri atitinka atlygį, kurį Xxxxxxxx tikisi turėti mainais už tas prekes ar paslaugas.


Pajamos Bendrovėje pripažįstamos naudojantis 5 žingsnių modeliu:


1 žingsnis – sutarčių su klientu identifikavimas.

Sutartimi pripažįstamas susitarimas tarp dviejų ir (arba) daugiau šalių (priklauso nuo pirkimo / pardavimo sąlygų), kuriuo sukuriamos įgyvendintinos teisės ir įsipareigojimai (netaikoma, kai pasirašoma bendros įmonės sutartis).


Sutartis, kuriai taikomas 15-asis TFAS, pripažįstama tik tuo atveju, kai yra tenkinami šie kriterijai:

• šalys sutartį patvirtino (raštu, žodžiu ar pagal kitą įprastą praktiką) ir yra įsipareigojusios vykdyti sutartimi

numatytas prievoles;

• yra galimybė identifikuoti kiekvienos šalies teises dėl perduotinų prekių ir (arba) paslaugų;

• yra galimybė identifikuoti mokėjimo sąlygas, numatytas už perduotinas prekes ir (arba) paslaugas;

• sutartis yra komercinio pobūdžio;

• yra tikimybė gauti atlygį mainais už prekes ir (arba) paslaugas, kurios bus perduotos klientui.


Sutartys su klientu gali būti sujungiamos ar atskiriamos į kelias sutartis, išlaikant buvusių sutarčių kriterijus. Toks

sujungimas arba atskyrimas laikomas sutarties keitimu.


2 žingsnis – veiklos įsipareigojimų sutartyse identifikavimas.

Sutartimi įtvirtintas pasižadėjimas perduoti prekes ir (arba) paslaugas klientui. Jeigu prekes ir (arba) paslaugas galima išskirti, įsipareigojimai pripažįstami atskirai. Kiekvienas įsipareigojimas identifikuojamas vienu iš dviejų būdų:

• prekė ir (arba) paslauga yra atskira, arba

• atskirų prekių ir (arba) paslaugų, kurios iš esmės yra vienodos ir perduodamos klientui pagal vienodą modelį,

rinkinys.


3 žingsnis – sandorių kainos nustatymas.

Sandorio kaina gali būti fiksuota, kintama arba abiejų tipų kartu. Bendrovės sudaryti sandoriai daugiausia apima paslaugas, teikiamas tam tikru momentu. Tokiems sandoriams taikomos fiksuotos kainos. Sandorio kaina koreguojama


atsižvelgiant į pinigų laiko vertę, jeigu sutartis apima reikšmingą finansavimo komponentą, taip pat atsižvelgiant į bet kokį pirkėjui mokėtiną atlygį ir gautą nepiniginį atlygį, jei toks yra. Bendrovė taiko šiuos pardavimo kainos skaičiavimo metodus: pakoreguotas rinkos vertinimo metodas, tikėtinų sąnaudų ir pelno maržos metodas bei likutinės vertės metodas. Panašūs sandoriai vertinami vienodai.


4 žingsnis – sandorių kainos priskyrimas veiklos įsipareigojimams.

Veiklos įsipareigojimas – tai pažadas sutartyje su klientu perduoti klientui prekę ar paslaugą, kuri yra atskira, arba atskirų prekių ar paslaugų, kurios iš esmės yra vienodos ir perduodamos klientui pagal vienodą modelį, rinkinį. Sandorio kaina paskirstoma kiekvienam veiklos įsipareigojimui remiantis santykinėmis atskiromis prekės ar paslaugos, pažadėtos sutartyje, pardavimo kainomis. Jeigu sutartyse atskirai paslaugos ar prekės kaina nenurodoma (pavyzdžiui, viena kaina už du produktus), Bendrovė ją nustato. Vertindama sandorio kainą Bendrovė įvertina nuolaidą arba kintamą atlygio sumą, kuri susijusi tik su tam tikra sutarties dalimi.


5 žingsnis – pajamų pripažinimas, kai Bendrovė (į)vykdo veiklos įsipareigojimus.

Bendrovė pripažįsta pajamas tada, kai jos įvykdo veiklos įsipareigojimą perduodamos įsipareigotas prekes ar paslaugas pirkėjui (t. y. tada, kai pirkėjas įgyja minėtų prekių ar paslaugų kontrolę). Pripažįstama pajamų suma yra lygi sumai, kuri priskirta įvykdytam veiklos įsipareigojimui. Veiklos įsipareigojimas gali būti įvykdomas tam tikru momentu arba per tam tikrą laiką. Laikotarpis pripažįstamas kalendoriniu mėnesiu.


Pajamų pripažinimas priklauso nuo to, ar įsipareigojimas įvykdomas per tam tikrą laiką (nepertraukiamai), ar tam tikru momentu. Bet kokiu atveju atsižvelgiama į kontrolės perdavimą.


Pajamos pripažįstamos gauto arba gautino atlygio tikrąja verte. Pajamos mažinamos įvertintomis klientų grąžinimų, nuolaidų ir kitų panašių atidėjinių sumomis. Pajamos pripažįstamos, kai yra tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Pardavimo pajamos pripažįstamos atėmus PVM ir nuolaidas, įskaitant sukauptas tikėtinas ataskaitinių metų nuolaidas.


2.16. Sąnaudų pripažinimas


Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį patirtų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.


Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.


2.17. Sandoriai užsienio valiuta


Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto finansinio turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės būklės ataskaitos dieną yra apskaitomi pelne (nuostoliuose). Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, kurie apskaitomi istorine savikaina, yra įvertinami eurais sandorio dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu. Nepiniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, apskaitomi tikrąja verte, įvertinami eurais valiutos keitimo kursu, kuris buvo jų tikrosios vertės nustatymo dieną.


2.18. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas


Rengiant finansines ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui finansinių ataskaitų parengimo dieną ir kitais finansiniais metais.


Sprendimai nuolat vertinami ir yra paremti vadovybės patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių prognozėmis, kurie, manoma, kad bus pagrįsti tam tikromis aplinkybėmis. Įvertinimų pasikeitimo įtaka yra apskaitoma tuo laikotarpiu,


kuriuo įvertinimas yra peržiūrimas, jeigu pakeitimas turi įtakos tik tam laikotarpiui, arba pakeitimo laikotarpiu ir būsimaisiais laikotarpiais, jeigu pakeitimas turi įtakos ir esamam, ir būsimam laikotarpiui.


Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimą bei vertės sumažėjimą (2.5 ir 5 pastabos), išmokas darbuotojams (2.12 ir 14 pastabos), atidėtojo pelno mokesčio turto vertinimą (2.14 ir 22 pastabos), pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimą (2.7 ir 7 pastabos).


2.19. Tikrosios vertės nustatymas


Kai kuriuose Bendrovės apskaitos principuose ir atskleidimuose reikalaujama nustatyti finansinio ir nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal įprastinį sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį.


Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:


• 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos);

• 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų);

• 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).


Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.


Bendrovė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.


2.20. Neapibrėžtumai


Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.


Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet,

kai yra tikėtina, kad bus gauta ekonominė nauda.


2.21. Poataskaitiniai įvykiai


Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.


3. Finansinės rizikos valdymas


Finansinę riziką sudaro kredito rizika, likvidumo rizika bei rinkos rizika (užsienio valiutos rizika bei palūkanų normų rizika). Valdydama šias rizikas, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Bendrovės finansinius veiklos rezultatus, įtaką.


Kredito rizika


Bendrovės paslaugų pirkėjų koncentracija yra didelė. Bendrovės gautinos sumos iš dviejų pagrindinių pirkėjų 2022 m.

gruodžio 31 d. sudarė 57 % bei 40 %, atitinkamai (2021 m. gruodžio 31 d. – 72 % bei 27 %) pirkėjų įsiskolinimo.


Finansinio turto balansinė vertė parodo didžiausią galimą kredito riziką. Maksimali kredito rizika ataskaitų sudarymo dieną buvo:



   2022 m.  

   2021 m.  

Gautinos dotacijos

4 186

6 759

Pirkėjų įsiskolinimas

3 100

2 647

Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai

     3 441

     989

Iš viso

    10 727

    10 395

Bendrovės gautinų sumų senėjimo analizė pateikiama 7 pastaboje.




Likvidumo rizika

Likvidumo rizika reiškia, kad Xxxxxxxx gali nesugebėti laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bendrovės požiūris į likvidumo valdymą yra kaip galima labiau užtikrinti, kad jos likvidumas visada bus pakankamas tam, kad būtų laiku vykdomi finansiniai įsipareigojimai, nepatiriant dėl to nepriimtinų nuostolių ir nerizikuojant pažeisti Xxxxxxxxx reputacijos.


2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai yra atitinkamai 0,59 ir 0,52 (2021 m.

gruodžio 31 d. – 0,67 ir 0,60).


Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2022 m. ir 2021 m.

gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus:



Iki 3 mėn.

Nuo 3 iki

12 mėn.

Nuo 1 iki 5

metų

Po 5 metų

Iš viso


Nuomos įsipareigojimai


1 286


3 889


18 514


4 144


27 834

Gautos paskolos

1 152

1 287



2 439

Prekybos skolos

4 154




4 154

2022 m. gruodžio 31 d. likutis

6 592

5 177

18 514

4 144

34 427

Nuomos įsipareigojimai

1 286

3 889

23 597

4 236

33 009

Gautos paskolos

15

1 606



1 621

Prekybos skolos

2 529




2 529

2021 m. gruodžio 31 d. likutis

3 830

5 495

23 597

4 236

37 159


Palūkanų rizika

Palūkanų normos rizika yra minimali, nes Bendrovė daugiausia skolinasi lėšas fiksuotomis palūkanų normomis.


Užsienio valiutos rizika

Užsienio valiutos rizikos Bendrovė nepatiria, nes visas Bendrovės turtas ir visi įsipareigojimai yra denominuoti eurais.


4. Nematerialusis turtas


Gruodžio 31 d. nematerialųjį turtą sudarė:


Likutinė vertė


2020 m. gruodžio 31 d.

19

- įsigijimai

32

- apskaičiuota amortizacija

(21)

- nurašyto turto amortizacija

0

- perleidimai ir nurašymai

    0

2021 m. gruodžio 31 d.

30

- įsigijimai

0

- apskaičiuota amortizacija

(6)

- nurašyto turto amortizacija

0

- perleidimai ir nurašymai

0

2022 m. gruodžio 31 d.

24


5. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai


Gruodžio 31 d. nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus sudarė:

Transporto


Išankstiniai


Įsigijimo vertė

Pastatai  Statiniai

priemonės  Kitas turtas

apmokėjimai   Iš viso

2020 m. gruodžio 31 d. 41 571 2 540 94 708 7 791 46 146 656

- įsigijimai 21 12 66 98 - 196

- perleidimai ir

nurašymai - - (309) (117) - (426)

- perklasifikavimai          -        -        -         -       -

2021 m. gruodžio 31 d. 41 592 2 551 94 464 7 772 46 146 425

- įsigijimai 2 29 3 216 366 614

- perleidimai ir

nurašymai - - (747) (24) - (771)

- perklasifikavimai   127       41        -      (168)         -       -

2022 m. gruodžio 31 d. 41 721 2 621 93 720 7 796 412 146 268


Sukauptas nusidėvėjimas

2020 m. gruodžio 31 d. (16 870) (2 443) (75 128) (7 121) - (101 563)

- nusidėvėjimas (1 040) (4) (4 040) (187) - (5 271)

- perleidimai ir

xxxxxxxxx - - 307 116 - 423

- perklasifikavimai   -       -        -        -         -       -

2021 m. gruodžio 31 d. (17 910) (2 447) (78 861) (7 193) - (106 411)

- nusidėvėjimas (1 031) (4) (2 542) (104) - (3 681)

- perleidimai ir

nurašymai - - 746 24 - 770

- perklasifikavimai   (125)      (40)        -      165         -       -

2022 m. gruodžio 31 d. (19 066) (2 491) (80 657) (7 108) - (109 322)


Likutinė vertė:                                                                                                                                                     

2020 m. gruodžio 31 d.   24 701       96     19 579      670         -    45 046

2021 m. gruodžio 31 d.   23 682      104     15 603      579         -    39 968

2022 m. gruodžio 31 d.    22 655      130     13 063      687       412    36 946


Gruodžio 31 d. Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas buvo apskaitytas pelne

(nuostoliuose), po nusidėvėjimo sąnaudų sudengimo su dotacijomis, šiuose straipsniuose:



   2022 m.  

   2021 m.  

Pardavimo savikaina

1 663

2 124

Bendrosios ir administracinės sąnaudos

     316

     333

Iš viso

     1 979

     2 457


Gruodžio 31 d. visiškai nusidėvėjusio, tačiau vis dar naudojamo Bendrovės veikloje nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimo savikaina sudarė:


   2022 m.  

   2021 m.  

Pastatai

4 194

3 882

Statiniai

2 520

2479

Transporto priemonės

71 180

46 397

Kitas turtas

     6 327

    6 330

Iš viso

    84 221

    59 088


Bendrovės veikloje naudojamas visiškai nudėvėtas turtas suskaičiuotas pagal nudėvėjimo laikotarpio pabaigos datą.


6. Atsargos


Gruodžio 31 d. atsargas sudarė:



   2022 m.  

  2021 m.  

Prekės, skirtos perparduoti

0

0

Medžiagos ir atsarginės dalys

1 170

948

Kitos atsargos

     243

     221


1 413

1 169

Atimti: nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės

      41

     41

Iš viso

    1 372

    1 129


7. Pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos



Gruodžio 31 d. pirkėjų įsiskolinimą ir kitas gautinas sumas sudarė:




   2022 m.  

  2021 m.  

Gautinos dotacijos iš Vilniaus m. savivaldybės keleivių vežimo sąnaudoms

4 186

6 759

kompensuoti (12, 24 pastaba)

Gautinos sumos iš susijusių asmenų (24 pastaba)


2 929


2 549

Būsimų laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos

133

123

Iš pirkėjų gautinos sumos (išskyrus gautinas sumas iš susijusių šalių), bendrąja

verte

171

98

Kitos gautinos sumos, bendrąja verte

     287

     235


7 706

9 764

Atimti: iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas

       -

      -

Iš viso

    7 706

    9 764


Iš pirkėjų gautinų sumų apmokėjimo terminas yra nuo 0 iki 30 dienų. Vadovybės nuomone, iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų apskaitinės vertės yra artimos jų tikrosioms vertėms. Detalesnė informacija apie kredito riziką, susijusią su gautinomis sumomis, pateikiama 3 pastaboje. Informacija apie iš susijusių šalių gautinas sumas pateikiama 24 pastaboje.


Iš pirkėjų (be dotacijų) gautinų sumų senaties analizė gruodžio 31 d. pateikiama žemiau (atėmus vertės sumažėjimą):


Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas nėra praėjęs ir kurioms neapskaitytas

vertės sumažėjimas

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas

jau praėjęs, tačiau vertės sumažėjimas neapskaitytas mažiau nei 30

dienų 30 – 90 dienų daugiau nei 90 dienų Iš viso


2022 m.

2 971

82

21

26

3 100

2021 m.

1 638

985

9

14

2 647


8. Pinigai ir pinigų ekvivalentai


Gruodžio 31 d. pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė:



   2022 m.  

  2021 m.  

Pinigai atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose

3 406

988

Pinigai kasoje

      35

      1

Iš viso

     3 441

     989


9. Įstatinis kapitalas, privalomasis ir kiti rezervai


Įstatinis kapitalas

Bendrovės įstatinis kapitalas 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 15 785 tūkst. eurų. Įstatinį kapitalą sudarė 54 501 paprastųjų vardinių akcijų, kurios kiekvienos nominali vertė sudarė 289,62 eurus. Visų Bendrovės akcijų savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė.


Privalomasis rezervas

Privalomas rezervas – tai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas privalomas rezervas. Į jį kasmet pervedami ne mažiau kaip 5 proc. grynojo paskirstytino pelno, kol privalomasis rezervas pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo vertės. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės privalomas rezervas sudarė 1 578 tūkst. eurų.


Kiti rezervai

Sprendimus dėl rezervų suformavimo priima vienintelis Bendrovės akcininkas, kurio teises įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. 2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. kiti rezervai sudarė 3 236 tūkst. eurų.


10. Pelno paskirstymo projektas

    Suma  

Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – praėjusių finansinių metų pabaigoje (1 727) Grynasis finansinių metų pelnas (nuostolis) (3 295)

Bendrosios pajamos 490

Nekilnojamojo turto perkainojimo pelnas, neatspindėtas pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų

ataskaitoje 719

Pervedimai iš rezervų

Paskirstytinas rezultatas - pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje

Pelno paskirstymas:


- dividendai

- į privalomą rezervą

- į kitus rezervus

Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai) – finansinių metų pabaigoje (3 813)


11. Naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimai


Bendrovė turi sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metų laikotarpiui bei transporto priemonių, naudojamų savo veikloje, ilgalaikės nuomos sutarčių, pagal kurias apskaitė naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus. Bendrovės naudojimo teise valdomo turto judėjimas per laikotarpį:

Transporto


   Žemė  

  priemonės  

   Iš viso  

Likutinė vertė




2021 m. sausio 1 d.

- įsigijimai

4 336

42 856

47 192

- nusidėvėjimas

     (56)

     (4 171)

    (4 226)

2021 m. gruodžio 31 d.

4 280

38 685

42 966

- įsigijimai




- nusidėvėjimas

     (56)

     (4 004)

    (4 061)

2022 m. gruodžio 31 d.

     4 224

     34 681

    38 905


Gruodžio 31 d. Bendrovės naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas buvo apskaitytas pelne (nuostoliuose) šiuose

straipsniuose:


   2022 m.  

   2021 m.  

Pardavimo savikaina

4 004

4 171

Bendrosios ir administracinės sąnaudos

      56

      56

Iš viso

     4 061

     4 227

Nuomos įsipareigojimų likutinė vertė ir jų judėjimas per laikotarpį:


Likutinė vertė


   2022 m.  


   2021 m.  

Sausio 1 d.

33 009

38 184

Naujai sudarytos nuomos sutartys

0

0

Priskaičiuotos palūkanos

992

1 167

Nuomos mokėjimai

(5175)

(5175)

Sumokėtos palūkanos

     (992)

    (1 167)

Gruodžio 31 d.

    27 834

    33 009

Iš jų:

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai


22 593


27 769

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai

5 241

5 241


Bendrovės mokėjimai pagal nuomos sutartis sudaro:




   2022 m.  

   2021 m.  

Minimalios įmokos

Per pirmus metus


5 993


6 168

Per antrus – penktus metus

19 967

25 805

Po penkerių metų

     6 763

    6 919

Iš viso

32 723

38 892


Atimti: būsimos finansinės sąnaudos


Per pirmus metus

817


992

Per antrus – penktus metus

1 454


2 208

Po penkerių metų

     2 619


    2 682

Iš viso

4 890


5 882

Likutinė vertė

    27 834


    33 009


12. Būsimų laikotarpių pajamos





Gruodžio 31 d., būsimų laikotarpių pajamas, susijusias su gautomis dotacijomis, sudarė:



2021 m.

Pripažinta

pajamomis pelne


2022 m.

gruodžio 31 d.   Gauta

(nuostoliuose)  gruodžio 31 d.


Dotacija troleibusams įsigyti

11 121

(1 210)

9 910

Dotacija autobusams įsigyti

528

(241)

287

Dotacija autobusams įsigyti pagal Klimato kaitos




programą  251           (251)         0

Dotacijų, skirtų ilgalaikio turto įsigijimui iš viso 11 899 (1 702) 10 198


Dotacija, gauta iš Vilniaus m. savivaldybės

keleivių vežimo sąnaudoms kompensuoti 42 953 (42 953)

Subsidijos, gautos iš Užimtumo tarnybos   (3)      27        (24)        (1)

Dotacijų, skirtų sąnaudoms kompensuoti iš viso (3) 42 980 (42 977) (1)


Iš viso  11 895    42 980 (44 679) 10 199

2020 m.

gruodžio 31

Pripažinta

pajamomis pelne

2021 m.

  d.   Gauta

(nuostoliuose)  gruodžio 31 d.


Dotacija troleibusams įsigyti

12 341

(1 220)

11 121

Dotacija autobusams įsigyti

1 430

(902)

528

Dotacija autobusams įsigyti pagal Klimato kaitos




programą  942         (692)       251

Dotacijų, skirtų ilgalaikio turto įsigijimui iš viso 14 713 (2 814) 11 899


Dotacija, gauta iš Vilniaus m. savivaldybės

keleivių vežimo sąnaudoms kompensuoti - 32 342 (32 342)

Dotacijos, gautos iš Užimtumo tarnybos  (6)       17       (15)        (3)

Dotacijų, skirtų sąnaudoms kompensuoti iš viso (6) 32 359 (32 357) (3)


Iš viso  14 707     32 359     (35 171)      11 895


Gruodžio 31 d., būsimų laikotarpių pajamų, susijusių su gautomis dotacijomis, ilgalaikę ir trumpalaikę dalį sudarė:


      2022 m.      2021 m.    

Trumpalaikė Trumpalaikė

Ilgalaikė dalis    dalis  Ilgalaikė dalis    dalis  


Dotacija troleibusams įsigyti

8 707

1 203

9 901

1 220

Dotacija autobusams įsigyti

155

132

89

439

Dotacija autobusams įsigyti pagal Klimato

kaitos programą





251

Kitos dotacijos

                            

                            

                                                        

Iš viso

    8 862

    1 335

    9 989      1 910


Norėdamos užtikrinti būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą visuomenei, 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ pasirašė Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį Bendrovė 2022 m. apskaičiavo 42 953 tūkst. eurų (2021 m. – 33 242 tūkst. eurų) gautinų kompensacijų nuostoliams, susidariusiems dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose, kompensuoti. Kompensacijų suma buvo pripažinta pelne (nuostoliuose) tais metais, kada buvo patirti nuostoliai.


13. Prekybos skolos ir kitos mokėtinos sumos


Gruodžio 31 d. prekybos skolas ir kitas mokėtinas sumas sudarė:


   2022 m.  

  2021 m.  

Prekybos skolos (išskyrus mokėtinas sumas susijusioms šalims) 4 010

2 374

Mokėtinos sumos susijusioms šalims (24 pastaba) 144

155

Kitos mokėtinos sumos  200

     329

Iš viso  4 354

    2 858

Iš prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų:


Priskiriama finansiniams įsipareigojimams 0

0

Nepriskiriama finansiniams įsipareigojimams 4 354

2 858

Finansinių įsipareigojimų, išskyrus gautas paskolas, terminai ir sąlygos yra tokios:



a) Prekybos skoloms palūkanos netaikomos, jos paprastai padengiamos nuo 0 iki 60 dienų.

b) Kitoms mokėtinoms sumoms palūkanos netaikomos, jų vidutinis padengimo terminas yra nuo 0 iki 30 dienų.


14. Išmokos darbuotojams


Gruodžio 31 d. išmokas darbuotojams sudarė:



   2022 m.  

  2021 m.  

Išmokos darbuotojams, išeinantiems į pensiją

2 030

2 183

Su darbo santykiais susiję kaupimai

3 757

3 046

Gyventojų pajamų mokestis

929

492

Mokėtini atlyginimai

1 471

1 077

Soc. draudimo įmokos

945

927

Mokėjimai pagal vykdomuosius raštus, profsąjungų nario mokestis

35

41

Atimti: ilgalaikė išmokų darbuotojams, išeinantiems į pensiją, dalis

     1 283

    1 602

Iš viso trumpalaikių išmokų darbuotojams

     7 885

    6 164


2022 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apskaitė įsipareigojimus, susijusius su išmokomis darbuotojams, nutraukiant darbo sutartį suėjus pensiniam amžiui. Su šiais įsipareigojimais susijusios sąnaudos įtrauktos į pelną (nuostolius). Pagrindinės prielaidos, naudotos vertinant Bendrovės išmokas darbuotojams, išeinantiems į pensiją, yra:



   2022 m.  

  2021 m.  

Diskonto norma, proc.

2,88

0,16

Vidutinė metinė darbuotojų kaita, proc.

10,00

7,19

Vidutinis metinis darbo užmokesčio augimas, proc.

3,00

3,00

15. Gautos paskolos




Pagal 2021 m. lapkričio 16 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 636 tūkst. eur sumai Bendrovė pilnai atsiskaitė 2022 m. gruodžio 25 d. 2022 m. grąžinta paskolos suma sudarė 1 621 tūkst. eurų (2021 m. – 1 651 tūkst. eurų). 2022 m. Bendrovė pasinaudojo teise lengvatinėmis sąlygomis sudaryti mokestinės paskolos sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2 805 tūkst. eur sumai ir su Valstybinio socialinio draudimo fondu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 716 tūkst. eur sumai. Palūkanos gautoms mokestinėms paskoloms nėra taikomos. Paskolų grąžinimo terminas – 2023 m. liepos 25 d. 2022 m. grąžintos 2022 m. pasirašytų paskolų dalys sudarė 1 082 tūkst. eurų


Gruodžio 31 d. gautos paskolos likutį sudarė:



   2022 m.  

  2021 m.  

Ilgalaikė mokėtina paskolos dalis

0

0

Trumpalaikė mokėtina paskolos dalis

     2 440

    1 621

Iš viso

     2 440

     1621


16. Pardavimo pajamos



Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., pardavimo pajamas sudarė:




   2022 m.  

  2021 m.  

Pajamos už suteiktas keleivių vežimo paslaugas

21 379

15 324

Negautų pajamų kompensavimas dėl pritaikytų vežimo lengvatų

     10 865

    7 643

Iš viso

     32 244

    22 967


17. Pardavimo savikaina


Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., pardavimo savikainą sudarė:



   2022 m.  


  2021 m.  

Xxxxx užmokestis

34 886


29 512

Degalai

17 742


9 009

Nusidėvėjimas ir amortizacija

5 666


6 239

Elektros energijos sąnaudos

4 934


1 740

Atsarginės dalys

3 385


2 110

Kitos sąnaudos

2 594


1 820

Iš viso

     69 207


    50 430

18. Bendrosios ir administracinės sąnaudos





Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., bendrąsias ir administracines sąnaudas sudarė:



   2022 m.  

  2021 m.  

Darbo užmokestis

6528

5 981

Nusidėvėjimas ir amortizacija

282

314

Komunalinės paslaugos

906

356

Darbų saugos ir darbuotojų medicininės priežiūros sąnaudos

79

159

Nekilnojamojo turto, žemės nuomos, aplinkos taršos ir kiti mokesčiai

387

363

Apsaugos išlaidos

100

165

Audito ir konsultacijų sąnaudos

31

29

Kitos sąnaudos

1 502

1 260

Iš viso

     9 816

    8 627

19. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos




Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., kitos veiklos pajamas ir sąnaudas sudarė:



   2022 m.  


  2021 m.  

Kitos veiklos pajamos




Patalpų nuomos pajamos

204


156

Reklamos pajamos

231


169

Kitos pajamos

      440


     695

Iš viso

875


1 020

Kitos veiklos sąnaudos

Kitos sąnaudos


     (105)



    (254)

Iš viso

(105)


(254)

Kitos veiklos pelnas (nuostolis)

      771


     766


20. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos


Už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., finansinės veiklos pajamas ir sąnaudas sudarė:


  2022 m.    2021 m.  


Finansinės veiklos pajamos

Delspinigių ir baudų pajamos 83 1


Finansinės veiklos sąnaudos

Nuomos palūkanos (992) (1 167)

Baudos, delspinigiai, valiutos kurso įtaka  (72)         (9)

Iš viso (1 064) (1 176)


Finansinės veiklos pelnas (nuostolis)  (981)       (1 175)


21. Pelno mokestis



  2022 m.

   2021 m.

Grynasis pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą

(3 869)

(4 160)

Neapmokestinamųjų pajamų įtaka

(83)

(1)

Apmokestinamojo pelno nemažinančių sąnaudų ir laikinųjų

skirtumų įtaka


1 617


1 390

Mokestinių nuostolių, perkeliamų iš ankstesnių laikotarpių,

įtaka - -

Pelno mokestis, 15 proc. - - - 1

Atidėtojo pelno mokesčio įtaka  (487)          (568)

Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos (487) (568)

Pelno mokesčio tarifas 15 proc.


22. Atidėtasis pelno mokestis


Atidėtojo pelno mokesčio judėjimas per laikotarpį:


   2022 m.  


  2021 m.  

Metų pradžioje

(2 645)

(3 213)

Pripažinta per pelną (nuostolį)

574

595

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje

      (87)

     (27)

Metų pabaigoje

    (2 157)

   (2 645)


2022 m. ir 2021 m. atidėtojo xxxxx mokesčio turtas ir įsipareigojimai buvo apskaičiuoti taikant 15 proc. mokesčio tarifą.


Gruodžio 31 d. atidėtojo xxxxx mokesčio turtą ir įsipareigojimą sudarė:



   2022 m.  


  2021 m.  

Atidėtojo pelno mokesčio turtas




Atostoginių rezervas ir išmokų darbuotojams įsipareigojimai

314


348

Mokestiniai nuostoliai, keliami į vėlesnius laikotarpius (iš ankstesnių metų)

415


0

Mokestiniai nuostoliai, keliami į vėlesnius laikotarpius

351


415

Kita

29


9

Atidėtojo pelno mokesčio turto iš viso

1 109


772

Atimti: nepripažinta atidėtojo pelno mokesčio turto dalis

       ()


      ()

Pripažinta atidėtojo pelno mokesčio turto dalis

1 109


772

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas

(3 266)


(3 418)

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas

(3 266)


(3 418)

Kitas




Grynasis atidėtojo pelno mokesčio turtas (įsipareigojimas)

    (2 157)


   (2 645)


Atidėtasis pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas tik tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas.


23. Finansiniai ryšiai su Bendrovės vadovais

2022 m. 2021 m.


Xxxxxxxxx vadovams per metus priskaičiuotas darbo užmokestis 315 285

Vidutinis vadovų skaičius per metus 4 3


2022 m. ir 2021 m. Xxxxxxxxx vadovybei priskiriama generalinis direktorius, finansų ir plėtros direktorius, eksploatacijos

direktorius ir technikos direktorius.


2022 m. ir 2021 m. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių garantijų, nebuvo perleista jokio turto ar priskaičiuota kitų nei darbo užmokestis sumų.


2022 m. Bendrovės valdybos narių atlygis sudarė 123 tūkst. eurų (2021 m. – 82 tūkst. eurų).


24. Susijusių šalių operacijos


Per metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d., Xxxxxxxx vykdė operacijas, apimančias

pirkimus bei pardavimus, su susijusioms šalimis.


Žemiau pateikta lentelė atspindi operacijas su susijusiomis įmonėmis per metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d.:



Gautinos

sumos

Mokėtinos

sumos


Pardavimai


Pirkimai

Xxxxxxxx xxxxx

(su PVM)

(su PVM)

(be PVM)

(be PVM)

Vienintelis akcininkas – Vilniaus miesto

savivaldybė:





dotacijos (12 pastaba)

4 186

-

42 953*

-

kitos operacijos

-

-

242

-

Su akcininku susijusios įmonės:





SĮ „Susisiekimo paslaugos“

2 928

-

32 318

-

UAB „Grinda“

2

4

9

21

AB "Vilniaus šilumos tinklai"

-

131

2

628

UAB „Vilniaus vandenys“

     -

     9

     -

   65

Iš viso

   7 116

    144

  75 524

   714

*už metus priskaičiuotos dotacijos suma






Žemiau pateikta lentelė atspindi operacijas su susijusiomis įmonėmis per metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d.:



Gautinos

sumos

Mokėtinos

sumos


Pardavimai


Pirkimai

Xxxxxxxx xxxxx

(su PVM)

(su PVM)

(be PVM)

(be PVM)

Vienintelis akcininkas – Vilniaus miesto





savivaldybė:





dotacijos (12 pastaba)

6 759

-

32 342*

-

kitos operacijos

30

-

345

4

Su akcininku susijusios įmonės:





SĮ „Susisiekimo paslaugos“

2 518

-

23 020

-

UAB „Grinda“

1

2

6

20

AB "Vilniaus šilumos tinklai"

-

144

-

382

UAB „Vilniaus vandenys“

     -

     9

     -

   58

Iš viso

   9 308

    154

  55 713

   464

*už metus priskaičiuotos dotacijos suma






2022 m. ir 2021 m. vertės sumažėjimo abejotinoms gautinoms sumoms iš susijusių asmenų apskaityta nebuvo.


25. Neapibrėžtieji įsipareigojimai, susiję su teisminiais ginčais


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-159- 421/2020 priėmė sprendimą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą, kuriuo iš Vilniaus m. savivaldybės, Bendrovės ir dviejų fizinių asmenų kolegialiai, kartu su vykdymo išlaidomis, buvo priteista 609 tūkst. eurų viešosios įstaigos „Vilnius veža“ naudai. Visą sumą antstolis nurašė nuo Bendrovės banko sąskaitos. Bendrovė pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teismui, reikšdama regresinį reikalavimą vienam iš bendraskolių, atsakovui B. R. Baltusiui dėl atsakovui tenkančios dalies 197 450 Eur sumokėjimo ieškovui. Panevėžio apygardos teismas 2022-04-28 sprendimu ieškinį tenkino dalinai, priteisė


iš atsakovo ieškovo naudai 189 858,77 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (189 858,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 357,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-12-20 nutartimi nutarė Panevėžio apygardos teismo 2022-04-28 sprendimą palikti nepakeistą.


26. Veiklos tęstinumas


2022 m. savo veikloje Xxxxxxxx vadovavosi patvirtintu 2020 – 2026 metų strateginiu veiklos planu.

Bilietų kainas nustato ir jas keičia Vilniaus miesto savivaldybės taryba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teikimu. Nuo sprendimų nustatyti bilietų kainas bei keleivių pervežimo lengvatas tiesiogiai priklauso, kokia dalimi apmokamos keleivių pervežimo paslaugos gautomis pajamomis ir kokia dalimi Vilniaus miesto savivaldybė dotuos keleivių pervežimo paslaugą. Vilniaus miesto savivaldybė laiku moka kompensacijas už keleivių pervežimo lengvatas bei dotacijas nuostoliams kompensuoti. 2022 m. dėl augančios infliacijos, atlyginimų ir energetinių išteklių kainų, Vilniaus miesto savivaldybės taryba du kartus keitė keleivių vežimo įkainius. Pirmą kartą 2022 m. gegužės mėn. pritaikius indeksavimo procedūrą, antrą kartą – spalio mėnesį nustatant naujus įkainius. Nauji įkainiai nustatyti į atsižvelgiant į rinkos sąlygas, todėl jau metų pabaigoje Xxxxxxxx stabilizavo finansinę padėtį ir sumažino sukauptus nuostolius, o 2023 metų pradžioje veikla tapo rentabili, vykdomas patvirtintas Bendrovės biudžetas.

Xxxxxxxx nuo pat pradžių dėjo pastangas gerinti socialines, darbo, darbo apmokėjimo sąlygas, o darbo užmokestį didino du kartus – balandžio ir lapkričio mėnesiais. Tačiau įtaką Bendrovės veiklos rezultatams taip pat turėjo ir 2022 m. pabaigoje įvykęs streikas. 2022 m. gruodžio 22 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis su didžiausia profesine sąjunga leido rasti abipusius kompromisus. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įtvirtinta nauja darbo apmokėjimo sistema leido pertvarkyti vairuotojų darbo užmokesčio struktūrą, mokamą atlygį padaryti konkurencingą tikintis pritraukti naujų vairuotojų, tuo būdu išlaikant keleivių vežimo paslaugos apimtis.

Įvertinus 2022 m. staigius energetinių resursų pokyčius, turima keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais trišalė sutartis neužtikrino greito reagavimo į ekonominius pokyčius rinkoje, todėl veiklos tęstinumui užtikrinti Xxxxxxxx paruošė ir baigia derinti naują keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais trišalę sutartį, kurioje bus užtikrintas sąnaudų kompensavimo mechanizmas pagal 2022 m. rugpjūčio mėn. 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą. Plačiau xxxxx://xxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx/?xxx000000.

Veiklos tęstinumui užtikrinti Xxxxxxxx planuoja investicijas į transporto priemonių atnaujinimą, infrastruktūrą ir kt. Iki 2030 metų numatyta atnaujinti transporto priemonių parką, kad vidutinis transporto priemonių amžius būtų ne daugiau kaip 6 metai.

Tolimesnei Bendrovės veiklai didelę riziką kelia vairuotojų trūkumas, sankcijų taikymas gamintojams ir tiekėjams dėl besitęsiančio karo Ukrainoje, dėl ko Bendrovė nuolat ieško naujų tiekėjų, Bendrovės veiklai užtikrinti būtinų materialinių išteklių, energetinių resursų (dyzelinis kuras, elektra, gamtinės dujos) nenutrūkstamą aprūpinimą.

Plačiau apie numatomus veiklos pokyčius, nulemsiančius geresnius veiklos rezultatus, skaityti 27 punkte.


27. Poataskaitiniai įvykiai


Nuo 2021 m. sausio 1 d. Xxxxxxxx vadovaujasi 2020 m. gruodžio 31 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ pasirašyta „Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo“ trišale sutartimi. Atsižvelgdama į didėjančią infliaciją, augančias atlyginimų ir energetinių resursų kainas, Xxxxxxxx paruošė ir baigia derinti naują keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais trišalę sutartį, kurioje bus įtvirtintas sąnaudų kompensavimo mechanizmas, užtikrinantis pagrįstą pelną. Trišalėje sutartyje aiškiau apibrėžtos šalių atsakomybės, nustatyta ir nauja paslaugų įkainių indeksavimo tvarka, t. y. nustatytas protingas indeksavimo periodiškumas, nustatyti labiau rinkos sąlygas įvertinantys kriterijai, užtikrinamas investicinių sąnaudų ir jų apmokėjimo skaidrumas.

Bendrovė patvirtino naują 2023-2030 veiklos strateginį planą. Pasirinktos strateginės kryptys orientuotos į tvarų augimą ir konkurencingumo didinimą, organizacijos kultūrą, darbuotojų ir keleivių pasitenkinimą, taip pat į Vilniaus miesto savivaldybės planus viešojo transporto organizavimo srityje.


Bendrovė atliks 2022 metų pabaigoje pradėtą troleibusų pirkimo konkursą. Troleibusams įsigyti reikalingas finansavimas, todėl Bendrovė rengia naujų transporto priemonių finansavimo sutartį pagal suderintas finansavimo sąlygas. Naujos transporto priemonės taip pat prisidės prie veiklos efektyvinimo, t. y. transporto priemonių eksploatavimui prireiks mažiau sąnaudų, dvigubai didesnė rida padės taupyti išteklius. Be kita ko, naujų transporto priemonių efektyvumui pasiekti prisidės ir gauta parama iš Klimato programos lėšų. Labai svarbus socialinis poveikis: bus sukurtos geresnės darbo sąlygos vairuotojams, pagerės miesto ir Bendrovės įvaizdis, o svarbiausia – viešojo transporto keleivių kelionės taps komfortiškesnės, saugesnės, negalią turintiems keleiviams pritaikytas transportas padės mažinti šių keleivių socialinę atskirtį.

Pobalansinių įvykių, kurie turėtų įtakos 2022 m. gruodžio 31 d. finansinėms ataskaitoms, nebuvo.



31



METINIS PRANEŠIMAS 2022 M.

SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA 2022 M.


Turinys


ORGANIZACIJA

Vadovų žodis Apie Bendrovę

Akcininkas ir įstatinis kapitalas Organizacinė struktūra

VEIKLA

Strategija ir veiklos tikslai Pagrindinės investicijos ir projektai Metų įvykiai

Įvykių apžvalga

VALDYMAS IR FINANSAI

Bendrovės valdymas Darbuotojai ir darbo užmokestis Finansai

Rizikų valdymas

SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ PLANAS

SVARBŪS ĮVYKIAI PO FINANSINIŲ METŲ

PABAIGOS

SKAIDRUMO GAIRĖS




VADOVŲ ŽODIS



Mieli vilniečiai,


Pastarieji metai nudžiugino sugrįžtančiais keleiviais į miesto transportą. Jūsų pasirinkimas dažniau naudotis viešuoju transportu, dviračiu ar paspirtuku prisidėjo prie taršos mažinimo mieste ir geresnės oro kokybės. Džiugu ir tai, kad Vilniaus viešąjį transportą įvertinote dar geriau nei prieš tai buvusius metus – 8,32


balais. Turime aiškią ambiciją – toliau kelti paslaugos kokybę ir gerinti susisiekimą viešuoju transportu mieste.


UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kaip didžiausias miesto vežėjas užtikrina sklandžias ir komfortiškas keliones keleiviams. Negana to, investuoja į transporto priemonių atnaujinimą – jau 2024 m. vasarą mieste kursuos nauji autonominės ridos troleibusai. Pradėti parengiamieji darbai naujam autobusų parkui Liepkalnyje, o kartu atnaujinamas ir Viršuliškių transporto departamentas. Du visiškai nauji parkai atitiks aukščiausius kokybės ir energetinio efektyvumo standartus.


Atstovauju ne tik miestiečių interesus, bet ir bendrovę kaip valdybos pirmininkė. Pastarieji metai buvo kupini iššūkių bendrovei – ieškant sutarimo su darbuotojų profesinėmis sąjungomis, ieškant naujų darbuotojų ir bandant suvaldyti kilusią energetinių išteklių kainų krizę. Šiandien išmoktos pamokos yra vertingos ir tikiu, kad baigiantis šios valdybos kadencijai paliksime aiškias kryptis naujai ateinantiems. Svarbu užtikrinti darbuotojų gerovę, patogias ir saugias keliones mūsų keleiviams.


Dėkojame Xxxx už pasitikėjimą, kuris skatina mus tobulėti kasdien, ir už tai, kad renkatės keliones viešuoju transportu!


Xxxxxx Xxxxxx

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos pirmininkė




Brangūs vilniečiai, kolegos ir partneriai,


Metai praėjo, tačiau kasdienis nenutrūkstamas darbas tęsiasi. Džiugu, kad viešuoju transportu naudojasi vis daugiau keleivių. Tikime, kad tai geriausia alternatyva kuriant darnų ir tvarų susisiekimą mieste.


Pastarųjų metų globalūs įvykiai turėjo reikšmingą poveikį bendrovės veiklai ir rezultatams. Pandemija, geopolitinių įvykių sąlygotas kuro ir kitų energetinių išteklių kainų augimas ir darbuotojų trūkumas sektoriuje privertė ieškoti greitų ir

efektyvių sprendimų. Dalinai pavyko suvaldyti rizikas peržiūrėjus keleivių vežimo įkainius, palaipsniui didinant po pandemijos sumažėjusias veiklos apimtis, aktyviai ieškant naujų darbuotojų, tame tarpe ir užsieniečių. Nepaisant kilusių iššūkių dėl darbuotojų trūkumo ir metų pabaigoje įvykusio streiko, bendrovei pavyko užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą visus metus.


2022 metais didelį dėmesį skyrėme strateginiams projektams – naujų autonominės ridos troleibusų pirkimui ir finansavimo užtikrinimui, Liepkalnio autobusų parko projektui ir Viršuliškių transporto departamento rekonstrukcijai. Kryptingai judame ties bendrovės atsinaujinimu, kuris suteiks jums, keleiviai, dar geresnę paslaugą, o mūsų kolegoms – modernias darbo vietas bei efektyviai valdomą organizaciją, kurioje gera dirbti.


Darbuotojų darbo sąlygų gerinimas tapo visos komandos prioritetine kryptimi. Tobulinome darbo apmokėjimo sistemą, du kartus kėlėme atlyginimus darbuotojams ir intensyviai dirbome su partneriais nuo higieninių patalpų įrengimo iki grafikų keitimo kokybiškam darbuotojų poilsiui. Kartu su profesinėmis sąjungomis pabaigėme ilgai trukusį etapą dėl kolektyvinių sutarčių. Ir nors procesas buvo sudėtingas, šiandien galime pasidžiaugti pasiektais rezultatais – turime pasirašytas kolektyvines sutartis.


2023 metus pradedame su nauja bendrovės strategija ir tikiu, kad Vilniaus viešasis transportas taps kokybės ir konkurencingumo simboliu, patraukliu darbdaviu bei tvaraus ir ekologiško vystymosi pavyzdžiu regione.


Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx

UAB „Vilniaus viešasis transportas“

generalinis direktorius


APIE BENDROVĘ


Pagrindinė informacija

Pavadinimas „Vilniaus viešasis transportas“

Teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė

Akcininkas Vilniaus miesto savivaldybė (100 proc. akcijų)

Registracijos data 2011-11-04

Įmonės kodas 302683277

PVM mokėtojo kodas LT100006468313

Adresas Žolyno g. 15, 10209 Vilnius

Telefonas (0 0) 000 0000

El. paštas xxxx@xxxxxxxxxx.xx

Interneto svetainė xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx

Pagrindinė veikla Keleivių vežimas autobusais ir troleibusais vietinio

(miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais

Papildomos veiklos Pagalbinė veikla, kuri sukuria tinkamas sąlygas

pagrindinei veiklai vykdyti, t. y. transporto priemonių priežiūra ir remontas, elektros ūkio infrastruktūros priežiūra ir remontas, transporto priemonių plovimas, valymas, dezinfekavimas ir kitos veiklos, užtikrinančios keleivių vežimo paslaugas

Kita veikla, apimanti nedidelę bendrovės veiklos dalį – reklama, patalpų ir kita nuoma, kitos vienkartinės veiklos

Bendrovės klientai Viešojo transporto keleiviai


UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nauja įstatų redakcija patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-04-20 įsakymu Nr. 30- 1079/22 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ įstatų tvirtinimo”. Įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2022-05-11.


4


Paslaugų teikimo sutartis ir konkurencinė aplinka

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – Įgaliota įstaiga, SISP) ir UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – Vežėjas, VVT, Bendrovė) 2020-12-31 pasirašė Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-525/20, kuri įsigaliojo nuo 2021-01-01. Pagal šią sutartį Vežėjas įsipareigojo nustatytais maršrutais pagal tvarkaraščius teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus viešojo transporto sistemoje laikydamasis sutartyje ir teisės aktuose šioms paslaugoms keliamų reikalavimų, Savivaldybė įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir už suteiktas pagal užsakymą viešąsias keleivių vežimo paslaugas ir kitas susijusias paslaugas atsiskaityti su Vežėju nustatyta tvarka ir terminais, Įgaliota įstaiga įsipareigojo tinkamai ir laiku



Visų vežėjų rida 2022 metais buvo 41 797 tūkst. km


Suinteresuotosios šalys

Suinteresuotosios šalys, kurioms skirtingo masto poveikį daro Bendrovės veikla:


Vidinės suinteresuotosios šalys Išorinės suinteresuotosios šalys

vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus viešojo transporto organizavimo, pajamų, sudarančių atlygį, paskirstymo ir viešojo transporto kontrolės srityse.

2022 metų pradžioje keleivius vežė dvi bendrovės – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir UAB „Transrevis“, o nuo rugpjūčio mėn. – ir UAB „Kautra“1.

Bendrovė vežė keleivius 16 troleibusų maršrutų, 5 greitaisiais autobusų maršrutais, 54 pagrindiniais bei privežamaisiais autobusų maršrutais, 5 naktiniais autobusų maršrutais2.

UAB „Transrevis“ vežė keleivius 1 greituoju autobusų maršrutu (4G), 21 pagrindiniu bei privežamuoju autobusų maršrutu, 1 naktiniu maršrutu (88N)2.

UAB „Kautra“ vežė keleivius 6 autobusų maršrutais2.

Darbuotojai

Profesinės sąjungos

Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas Vadovybė

Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

Keleiviai / klientai Konkurentai Tiekėjai

Bankai

Kontroliuojančios institucijos Žiniasklaida



1 Informacija apie kitų vežėjų keleivių skaičių ir pajamas disponuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“

2 SISP interneto svetainėje pateikiama informacija xxxxx://xxxx.xx/xxxxxxx/

5


Pagrindinės veiklos finansavimą reglamentuojantys teisės aktai

Keleivių vežimo miesto maršrutais veikla finansuojama vadovaujantis šiais pagrindiniais teisės aktais ir sutartimi:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-04-28 nutarimu Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintu Vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašu;

• Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010-07-20 įsakymu Nr. 3-457 patvirtintu Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu;

• Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-11-11 sprendimu Nr. 1-238 „Dėl SĮ

„Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto sistemos organizavimo funkcijoms vykdyti tenkančios viešojo transporto bilietų pardavimo pajamų dalies nustatymo“;


lengvatas. Nuo sprendimų nustatyti bilietų kainas bei keleivių pervežimo lengvatas tiesiogiai priklauso, kokia dalimi apmokamos keleivių pervežimo paslaugos gautomis pajamomis ir kokia dalimi Vilniaus miesto savivaldybė dotuos keleivių pervežimo paslaugą.

Trys keleivių vežimo

pajamų šaltiniai ir mokėtojai

Pajamos už bilietus,

xxxxxxxxxx 14 proc. SISP

Moka SISP

Kompensacijos

Moka Savivaldybė per SISP sąskaitas

Dotacijos

Moka Savivaldybė

• Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-10-07 sprendimu Nr. 1-683 „Dėl UAB

„Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimo“ ir sprendimu patvirtintais paslaugų teikimo įkainiais, paslaugų įkainių nustatymo ir indeksavimo tvarkos aprašu, atlygio už suteiktas paslaugas apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu;

• 2020-12-31 Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartimi Nr. A64-525/20, įsigaliojusia nuo 2021 m. sausio 1 d.

Pagrindinės veiklos finansavimo principai ir pajamų šaltiniai

Bilietų kainas nustato ir jas keičia Vilniaus miesto savivaldybės taryba SĮ

„Susisiekimo paslaugos“ teikimu. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba gali

nustatyti kitas, nei numatyta transporto lengvatų įstatyme, keleiviams taikomas

6


AKCININKAS IR ĮSTATINIS KAPITALAS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA



2022 metais Bendrovės įstatinis kapitalas nesikeitė ir buvo 15 785 tūkst. Eur. Įstatinis kapitalas padalintas į 54 501 paprastas vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 289,62 Eur.

Per ataskaitinį laikotarpį Xxxxxxxx neįsigijo, neperleido ir neturėjo įsigijusi savų akcijų.

Vykdydama savo pagrindinę veiklą – keleivių vežimą viešuoju transportu Vilniaus miesto maršrutais, Bendrovė keičia organizacinę struktūrą pagal iškeltus tikslus ir uždavinius. 2022 metais galiojo organizacinė 2021-05-28 patvirtinta struktūra su vėlesniais pakeitimais.



Audito komitetas


                          

Valdyba


Generalinis direktorius

Vidaus auditorius

Technikos direktorius

Eksploatacijos direktoriu

Finansų ir plėtros direktorius

Veiklos

atsparumo vadovas

Bendrųjų

reikalų departamentas

Eismo

organizavimo departamentas

Projektų vadovai,

finansų analitikai ir specialistai

Komunikacijos ir

rinkodaros skyrius

Remonto

departamentas

Antakalnio

transporto departamentas

Personalo ir

žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius

Apskaitos skyrius

Pastočių valdymo

skyrius

Teisės ir

korporatyvinio valdymo skyrius

Kontaktinio tinklo

priežiūros skyrius

Viršuliškių

transporto

departamentas

Technologijų

infrastruktūros skyrius

Keleivių

aptarnavimo ir kokybės skyrius

Darbų sauga

Verkių

transporto departamentas

Pirkimų sky rius

Vienintelė Bendrovės akcininkė, valdanti 100 proc. akcijų, yra Vilniaus miesto savivaldybė.


15 785

tūkst. Eur

Įstatinis kapitalas

54 501

vnt.

Vardinės akcijos

289,62

Eur

Akcijos vertė


7


STRATEGIJA IR VEIKLOS TIKSLAI


Bendrovės valdyba 2019-11-21 patvirtino UAB „Vilniaus viešasis transportas“

Misija – vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo

maršrutais Vilniaus mieste ir gretimose savivaldybėse.

.

2020-2026 metų strateginį planą ir nubrėžė artimiausių metų veiklos prioritetus.

Strateginėms kryptims įgyvendinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ remiasi vertybėmis ir formuoja Bendrovės kultūrą. Visuotinai pripažintos vertybės – tai bendražmogiškosios ir profesinės vertybės, elgesio normos ir organizacijos kultūra. Bendrovė išskyrė vertybes, kurios tarpusavyje sąveikaudamos sudarys prielaidas įgyvendinti Bendrovės strategiją.



Vizija – viešojo transporto paslaugų teikimo Vilniaus mieste lyderė, turinti kvalifikuotą personalą, teikianti kokybiškas ir paklausias paslaugas, kurių dėka mažinama miesto tarša, triukšmas, transporto spūstys, kuriama ir plėtojama harmoninga aplinka. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ siekia keleivius vežti aplinkai draugišku, keleiviams patraukliu transportu, palaipsniui pereinant prie elektrinių transporto priemonių.


Kompetencija

Atsakomybė

Bendradarbiavimas

Orientacija į

rezultatus

Iniciatyvumas

Bendrovės strategija paremta siekiu teikti kokybiškas keleivių vežimo paslaugas, efektyvumo didinimu ir modernizavimu, infrastruktūros išlaikymu ir plėtojimu. Siekiama, kad kelionės viešuoju transportu būtų saugios, harmoningai įsilietų į miesto gyventojų kasdienybę, taptų neatsiejama gyventojų aplinkos dalimi.




UAB „Vilniaus viešasis transportas“ numatė strategines kryptis:


Strateginės kryptys

Kokybiškos keleivių

xxxxxx xxxxxxxxx

Bendrovės tvarumas


Nustatyti šie strateginiai tikslai:

1 strateginis tikslas – keleivių vežimo paslaugos kokybės gerinimas. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: paslaugos kokybinių rodiklių užtikrinimas (punktualumas, profesionalus vairavimas, saugumas), kelionių viešuoju transportu komforto didinimas (švaros standarto ir tinkamos temperatūros transporte užtikrinimas), vairuotojų bendravimo kultūros ir aptarnavimo kokybės gerinimas (keleivių pasitenkinimo rodikliai, vairuotojų bendravimo kultūra, neįgaliųjų ir specialiųjų poreikių turinčių keleivių aptarnavimas).

2 strateginis tikslas – transporto priemonių ir infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas. Šiam tikslui pasiekti bus įsigyjamos transporto priemonės, kurios sumažins oro taršą. Taip pat būtina pritaikyti gamybines patalpas naujam transportui ar transporto rūšiai aptarnauti.

3 strateginis tikslas – efektyvi veikla ir išmaniųjų procesų diegimas. Procesų valdymas bei automatizavimas yra būtinas, kad pagerėtų įmonės veiklos efektyvumas, todėl Bendrovė kryptingai sieks optimizuoti ir modernizuoti svarbiausius veiklos procesus.

4 strateginis tikslas – organizacijos kultūros kūrimas. Tai sąmoningai kuriama pozityvi kultūra, kuri vienija visų darbuotojų pastangas siekti bendrų organizacijos tikslų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020-12-23 sprendimu Nr. 1-810 patvirtino Vilniaus miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimo planą 2021–2030 metams ir pavedė Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ įgyvendinti šį planą. Plane numatyta iki 2030 metų įsigyti 221 naują elektrinį ir 299 naujus dujinius autobusus bei 159 naujus troleibusus.

2021 metais Xxxxxxxx pasirinko kryptį, pagal kurią bus įgyvendinamas transporto priemonių atnaujinimo planas ir atliko organizacinius veiksmus planui įgyvendinti. Pradėtas pasirengimas troleibusų parko atnaujinimui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022-02-02 priėmė sprendimą Nr. 1-1309 „Dėl pritarimo UAB

„Vilniaus viešasis transportas“ vietinio reguliaraus susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui įsigyjant troleibusus“.


Atsižvelgdama į sparčiai besikeičiančias aplinkybes, patvirtintą Vilniaus miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimo planą, poreikį sparčiau atnaujinti transportą ekologiškomis transporto priemonėmis, Bendrovės valdyba 2023-02-23 patvirtino UAB „Vilniaus viešasis transportas“ strateginį veiklos planą 2023-2030 metams.



9


Bendrovė savo veiklą vykdė vadovaudamasi veiklos tikslais 2022 metams:

2022 metų

Pavadinimas Tikslas Svoris

vykdymas



Kitos pajamos, tūkst. Eur


1 070


5


1 448

Kliento perspektyvos tikslai


15


Suplanuotos ridos įvykdymas, proc.

≥99,7

10

99,08

Baudos + žalos, Eur / 1000 km

≤6,23

5

9,33

Vidinės perspektyvos tikslai


25


Bangos projekto efektas, tūkst. Eur

500

10

Vykdoma

Verkių g. 52 projekto vykdymas

pagal planą

5

Vykdoma

Sumažinti viršvalandžių val./

vairuotojui

≤160

10

184

Pokyčių įgyvendinimas 15

Finansinės perspektyvos tikslai 45

EBITDA, tūkst. Eur

6 540

30

3 060

Savikaina (išskyrus degalų dedamąją),

Eur/km

≤1,505

10

1,683

Patvirtinta nauja strategija t/n 3 Patvirtinta

Pasirašyta troleibusų pirkimo ir

finansavimo sutartis Įgyvendinta nauja organizacinė struktūra

Patvirtinta nauja atlygio ir

motyvacinė sistema

t/n 3 Vykdoma


t/n 3 Atidėta


t/n 3 Patvirtinta


Pasirašyta atnaujinta trišalė sutartis t/n 3 Vykdoma

100


PAGRINDINĖS INVESTICIJOS IR PROJEKTAI


Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano veiksmų planą iki 2030 metų bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimo planą 2021-2030 metams, 2021 metais Xxxxxxxx inicijavo, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1309 „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vietinio reguliaraus susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui įsigyjant troleibusus“ dėl 159 vnt. troleibusų su autonomine rida įsigijimo. 2022 metais xxxxxxxx pradėjo 50 vnt. troleibusų viešųjų pirkimų procedūras, su galimybe įsigyti dar 41 vnt. Paaiškėjus dėl finansavimo šaltinių, bus įsigyjami ir kiti troleibusai.



2022 metais pradėtas vykdyti tarptautinis viešasis pirkimas 91 vnt. dviašiams troleibusams įsigyti. Vykdomas pirmasis pirkimų etapas.

Pradėtos derybos su bankais dėl finansavimo sąlygų.

Dalis sumos, 10 mln. Eur, bus apmokėta kaip parama iš Klimato kaitos programos lėšų.


Tęsiamas 2019 metais pradėtas vystyti Verkių g. 52 esančios teritorijos ir parko diversifikavimo projektas, susidedantis iš kelių projektų. Pagrindinė projektų valdymo veiklos kryptis – Liepkalnio autobusų parko bei Viršuliškių autobusų ir troleibusų parko renovacijos darbų planavimas.

Liepkalnio autobusų parko projektas. 2022 metais atskirų projektavimo darbų dalių įvykdymas siekė apie 60–70 proc. 2022 metų projektavimo užduotis buvo

papildyta įtraukiant papildomas sankryžas Liepkalnio gatvėje. 2023 metais planuojama užbaigti projektavimo darbus, gauti statybos leidimą, paskelbti rangos konkursą.


Liepkalnio projektuojamo autobusų parko vizualizacija



Viršuliškių parko autobusų stovėjimo aikštelė 2022 metais baigta įrengti 36 vietų autobusų stovėjimo aikštelė Viršuliškių parke.

Viršuliškių autobusų ir troleibusų parko renovacija. 2022 metais Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl bendradarbiavimo sutarties pakeitimo ir nutarus nevystyti Pilaitės autobusų parko statybos projekto, lėšas skiriant Viršuliškių


parko renovacijai, 2023 metais planuojama atlikti gamybinio pastato rekonstrukcijos bei teritorijos atnaujinimo projektavimo darbus.

Vykdant Liepkalnio parke numatytus darbus, dalį Liepkalnio sklype esančių medelių (40 vnt.) numatyta persodinti Viršuliškių parko teritorijoje. 2022 metais persodintas 21 medelis, o 2023 metais bus persodinti likę 19 vnt. medelių.


Viršuliškių autobusų/troleibusų parko renovacijos vizualizacija

Verkių autobusų parkas. Visa infrastruktūra bus eksploatuojama, kol bus pastatytas ir įrengtas Liepkalnio autobusų parkas bei renovuotas Viršuliškių autobusų ir troleibusų parkas. 2022 metais buvo atlikta esamų gamybinių pastatų techninė ekspertizė. Remiantis ekspertizės išvada, gamybinių pastatų būklė patenkinama, reikalingi einamieji remonto darbai.


Kitos investicijos – tai palaikomosios investicijos, skirtos išlaikyti ir tobulinti Bendrovės procesus ir aplinką. Tai įsigyti stacionarių ir nešiojamų kompiuterių komplektai, kondicionierių aptarnavimo įrenginys, kontaktinio tinklo iešmai ir pan.




SAUSIS

Visus metus rengiamos ataskaitos, prognozės, dokumentų teisinis ir techninis vertinimas bankų paskolai gauti įsigyjant naujus troleibusus

VASARIS

2022-02-02

Taryba pritarė VVT transporto parko atnaujinimui įsigyjant 159 troleibusus


2022-02-01

įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo profesinei sąjungai leista skelbti streiką


VVT veža į meno galerijų ir muziejų pažinimą specialiu SU- MENĖK

autobusu. Iniciatyva įgyvendinta kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir SĮ

„Susisiekimo paslaugos“

BALANDIS

KOVAS

2022-03-01

įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad 2018 m.

kolektyvinė sutartis yra galiojanti


Vilniečiai galėjo išbandyti keliones naujos kartos elektriniu autobusu

„Scania Citywide LF“, kuris su įkrauta baterija įveikia 220 km, o esant poreikiui, įsikrauti gali per 6 min.

2022-04-01

padidintas darbo užmokestis

BIRŽELIS

GEGUŽĖ

2022-05-18

Tarybos sprendimu indeksuoti keleivių vežimo paslaugų įkainiai


2022-05-24

įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo nustatytos minimalios paslaugos streiko metu


Įregistruoti nauji įstatai


Transporto parkų atvėrimas visuomenei – priimami lankytojai, žurnalistai ir transporto entuziastai

Susitikimas su Susisiekimo ministerijos atstovais dėl projektų atnaujinant viešąjį transportą ekologiškomis transporto priemonėmis

RUGPJŪTIS

LIEPA

Įvyko 21-osios vairuotojų meistriškumo varžybos ir darbuotojų vasaros šventė. Varžybose dalyvavo 15 vairuotojų, kuriuos aktyviai palaikė VVT bendruomenė ir kviestiniai svečiai.

Nugalėtojai apdovanoti ekskursija į Rygos automobilių muziejų, piniginėmis premijomis ir padėkos raštais

2022-08-22

nutrūko 2018

m. Kolektyvinės sutarties galiojimas


Rugpjūčio 24 d. Tarybos sprendimu nustatytas kompensacinis mechanizmas dėl sąnaudų, patirtų vykdant trišalę keleivių vežimo sutartį

SPALIS

RUGSĖJIS

Darbuotojai įsitraukė į Judumo savaitės iššūkį ir kartu žingsniavo aplink Vilniaus miestą


VVT dalyvavo energetikos savaitgalyje

„Mechanizmai“ ir surengė 2 ekskursijas Antakalnio troleibusų parke, kurias aplankė virš 100 dalyvių


2022-09-30 su

Darbuotojų profesine sąjunga pasirašytas Ketinimų protokolas, kuriuo numatytas laikinas 2018

m. kolektyvinės sutarties taikymas derybų metu

2022-10-05

Tarybos sprendimu nustatyti keleivių vežimo paslaugų įkainiai


Surengta prevencinė akcija kartu su Lietuvos policija

„Viešuoju transportu keliaukime saugiai“


Xxxxxxxx prisidėjo prie paramos fondo UNITED24

pristatymo Vilniuje ir ragino jungtis prie Europoje prasidėjusio judėjimo – transporto priemones įgalinti skleisti žinią apie galimybes aukoti prezidento

V. Zelenskio įsteigtam fondui

GRUODIS

LAPKRITIS

2022-11-01

padidintas darbo užmokestis


VVT atšventė 11-tą bendrovės gimtadienį. Renginio metu apdovanoti ir pagerbti ilgamečiai darbuotojai, įteikti ženkliukai už darbą be avarijų, nominuoti darbuotojai už gražiausius poelgius, kolegiškumą, įsitraukimą.

2022 m.

gruodžio 5-22 dienomis vyko UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Darbuotojų profesinės sąjungos paskelbtas streikas ir šalių derybos dėl reikalavimų. 2022-12-22

pasirašyta kolektyvinė sutartis


Paskelbtas naujas 91 vnt. troleibusų pirkimas per EBRD platformą


Parengtas bendradarbiavi mo sutarties naujas projektas (Liepkalnio parko statyba ir Viršuliškių rekonstrukcija), kuris 2023 m. sausio mėn. buvo patvirtintas taryboje



Eismo organizavimas

2022 metų pagrindinės eismo organizavimo kryptys, į kurias koncentravosi Bendrovė – tai suplanuotos ridos vykdymas, transporto priemonių išleidimo ir punktualumo užtikrinimas. Svarbi veiklos sritis – vairuotojų darbo sąlygų gerinimas, todėl didelis dėmesys buvo skiriamas vairuotojų pietų pertraukų užtikrinimui, koreguojant grafikus 45 min. ir daugiau, kad vairuotojai turėtų pakankamai laiko pavalgyti ir pailsėti. Taip pat buvo siekiama pritraukti vairuotojus iš Ukrainos, siekiant atstatyti planuotas keleivių vežimo paslaugos apimtis, vairuotojų mokymai, švietimas, siekiant sumažinti autoįvykių skaičių dėl Bendrovės vairuotojų kaltės. Nors 2022 metais eismo įvykių skaičius išaugo, tačiau skaičiuojant įvykius 100 tūkst. km, VVT vairuotojai dirbo profesionaliau:



2020 m.

2021 m.

2022 m.

Eismo įvykiai, sk.

711

720

774

t. sk. kalti VVT vairuotojai, sk.

296

302

302

kaltų VVT vairuotojų dalis, proc.

42

42

39

Eismo įvykiai 100 tūkst. km, sk.

2,06

2,26

2,32

kaltų VVT vairuotojų eismo įvykiai 100 tūkst. km, sk.

0,86

0,95

0,91


2022 metais pavasarį buvo vertinamos galimybės dėl Ukrainos piliečių įdarbinimo, siekiant ne tik įdarbinti, bet kartu ir suteikti pagalbą nuo karo nukentėjusiems asmenims. Bendrovė padėjo rasti gyvenamas patalpas, integruotis į socialinį gyvenimą, apmokė bei instruktavo Bendrovės mokymo centre, supažindino su darbo specifika ir principais, pristatė keleivių aptarnavimo standartą, kurio turi laikytis vairuotojai, pakartojo kelių eismo taisyklių reikalavimus. Per pastarąjį pusmetį iš Ukrainos atvyko ir įsidarbino 48 vairuotojai, kurie sėkmingai įsiliejo į


kolektyvą, o tai leido padidinti transporto priemonių kiekį mieste, racionaliau valdyti darbo grafikus, mažinti darbą poilsio dienomis, mažinti vairuotojų nuovargį, suteikti daugiau laiko pailsėti.

Atsižvelgiant į vairuotojų pastebėjimus kartu su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buvo pakoreguoti eismo tvarkaraščiai, ir nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauji grafikai su 45 min. ir daugiau laiko pertraukomis, skirtomis vairuotojo pietų pertraukai pavalgyti ir pailsėti. Iš visų grafikų pakeitimai padaryti 90,6 proc. grafikų, kur suplanuotos 45 min. ir daugiau vairuotojų pietums. Taip pat, atsižvelgiant į vairuotojų pastabas ir į visą viešojo transporto sistemą Vilniaus mieste pagal galimybes atliktos atkarpų įveikimo trukmių korekcijos.

Siekiant didinti transporto priemonių išleidimą, 2022 metais kaip ir kasmet didelis dėmesys buvo skiriamas naujų vairuotojų pritraukimui, glaudžiai bendradarbiaujama su Užimtumo tarnyba, didinama komunikacijos sklaida, dalyvaujama darbo mugėse, ieškomi nauji šaltiniai siekiant pritraukti kuo daugiau vairuotojų į Bendrovę. Darbuotojų paieška vyksta nuolat, tačiau darbo rinkoje kasmet mažėjo pasirenkančių vairuotojo profesiją. Bendrovė 2022 metais ženkliai padidino stipendijas būsimiems vairuotojams, pagreitino mokymosi procesą, sumažino darbo terminą, kurį mokinys turi dirbti norėdamas nemokamai įgyti kvalifikaciją. Siekiant didinti ir pačių darbuotojų įsitraukimą, skirtos premijos už rekomenduotą įsidarbinti asmenį. Per 2022 metus buvo įdarbinta 100 autobuso ir troleibuso vairuotojų, iš kurių 2022 metais 59 įgijo vairuotojo kvalifikaciją Bendrovėje (2021 metais įdarbinta 40 vairuotojų, kvalifikacija suteikta 30), taip pat Bendrovėje vykdomi periodiniai profesiniai mokymai – 95 kodo kursai, kuriuos sėkmingai baigė 212 vairuotojų.


Nepaisant priimtų priemonių, Covid-19 pandemijos metu pradėjęs mažėti vairuotojų skaičius ir toliau mažėjo, todėl Xxxxxxxx susidūrė su iššūkiu – pritraukti, išmokyti ir įdarbinti naujus vairuotojus.


Priimti vairuotojai

aiškiais ir objektyviais vertinimo kriterijais. Numatytas tęstinis vairuotojų darbo sąlygų gerinimas, transporto valdymo sistemos diegimas.

2022 m. rugsėjo mėn. darbo dienomis važiavo 456 transporto priemonės, iš kurių 291 autobusas ir 165 troleibusai, nuvažiuota 33,3 mln. km. rida 2022 metais, palyginus su 2021 metais, išaugo 1,5 mln. km arba 4,7 proc.


40

32

15

27

100



15

2021 m. 2022 m.


iš kurių suteikta troleibuso vairuotojo kvalifikacija

iš kurių suteikta autobuso vairuotojo kvalifikacija


Rida, mln. km

33,3

              34,6            

9,4


23,9

8,4


23,4

10,5


24,1

31,8







2022 metų gruodžio pabaigoje buvo pastatyti papildomi laikini poilsio nameliai, iš kurių 4 galustotėse bus įrengtos poilsio patalpos 2023 m. kovo mėnesį.

2023 metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas transporto priemonių išleidimo atstatymui pagal pasitvirtintą planą, vairuotojų darbo kokybei ir keleivių aptarnavimo kultūrai gerinti. Bendrovė didelį dėmesį skirs darbuotojų kokybės priedui – 2022 metais ištestavusi vertinimo sistemą, pradės ją taikyti remiantis

2020 m. 2021 m. 2022 m.


Autobusai Troleibusai Iš viso


Viešojo transporto keleivių skaičius paskutiniaisiais metais mažėjo, o Bendrovės pervežamų keleivių skaičius 2022 metais ūgtelėjo. 2022 metais bendras keleivių kelionių skaičius išaugo 45 proc.


15


145,1

116,5

99,6


101,6

Keleivių kelionių skaičius, mln. keleivių




28,8

36,0

43,5


70,8

80,5

2020 m. 2021 m. 2022 m.


Autobusai Troleibusai Iš viso


Palaipsniui atsistatant keleivių srautams, sulaukta ir didesnio kiekio keleivių atsiliepimų. Bendrovė savo keleivius aptarnauja, vadovaudamasi Keleivių aptarnavimo standartu, analizuoja ir vertina jų pastabas, pasiūlymus ir prašymus. Su kiekvienu keleiviu, kuris nori sulaukti grįžtamojo ryšio išnagrinėjus jo pateiktą atsiliepimą, taip kaip numatyta Keleivių atsiliepimų nagrinėjimo tvarkos apraše, stengiamasi susisiekti per 5 d. d. ir informuoti, kaip bus sprendžiamos išsakytos problemos.


Gauti keleivių atsiliepimai, proc.


Itin didelis dėmesys Bendrovėje skiriamas aukštos kokybės klientų aptarnavimui

80%

60%

61% 56%


50% 45%

ir gerajai keleivių patirčiai užtikrinti. Bendrovė 2022 metais telefonu sulaukė virš 8700 skambučių, raštu gavo 2248 keleivių atsiliepimus. Nors, lyginant su 2021 metais, tiek telefonu, tiek raštu sulaukta didesnio kiekio kreipimųsi, tačiau džiugina faktas, kad pasitvirtinusių atsiliepimų sumažėjo beveik 10 proc., o keleivių padėkų už kokybiškai suteiktas paslaugas padaugėjo daugiau kaip 50 proc. Xxxxxxxx vertina teigiamai gerėjančią aptarnavimo kokybę, už tai kasmet pagerbia ir apdovanoja darbuotojus, apie jų kokybišką darbą nuolat komunikuoja įvairiais socialinės medijos kanalais.

40%

20%

0%

24% 22% 27% 26%

11% 16% 18% 21%

4% 6% 5% 8%

2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m.


Vairuotojų darbo kultūra ir elgesys Eismo tvarkaraščio nesilaikymas Kelionės komfortas

Teigiamas atsiliepimas



2021 m.

2022 m.

Gauti atsiliepimai, sk.

1325

2248

Pasitvirtinę atsiliepimai, sk.

825

1158

Keleivių padėkos, sk.

62

181

Bendrovė keleiviams paslaugas teikia laikydamasi Viešųjų paslaugų teikimo sutartyje nurodytų kokybinių reikalavimų, Keleivių aptarnavimo standarto, atlieka vidinius Bendrovės procesų patikrinimus, tikrina vairuotojų darbą mieste, periodiškai edukuoja vairuotojus kokybiško keleivių aptarnavimo temomis, taip


užtikrindama tinkamos keleivių vežimo paslaugos kokybės valdymą. Didelis dėmesys kokybiškam keleivių aptarnavimui palaipsniui mažina pasitvirtinusių atsiliepimų apie netinkamą vairuotojų elgesį skaičių ir didina paslauga patenkintų ir dėkojančių klientų kiekį.

2023 metais planuojama rengti kontaktinius klientų aptarnavimo ir saugaus elgesio kelyje mokymus vairuotojams. Su viešojo transporto darbą Vilniuje organizuojančia SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sutarta, kad 2023 metais bus parengtas bendras visiems vežėjams Keleivių aptarnavimo standartas.

2022 metais transporto priemonėse rastas rekordinis skaičius, net virš 1700, keleivių paliktų daiktų, iš kurių 517 Bendrovės darbuotojų pastangomis sugrąžinti savininkams. Visi troleibusuose ir autobusuose rasti daiktai kitą dieną yra skelbiami įmonės interneto svetainėje adresu: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx-xxxxxxx/

Keleivių pamestais daiktais atsakingai rūpinamasi, jie saugiai laukia šeimininkų

Bendrovės patalpose ne mažiau nei 6 mėnesius.

Kad keleiviai nepamirštų saugoti savo daiktų ir rūpintųsi savo pačių saugumu visos kelionės autobusais ir troleibusais metu, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais iniciavo ir įgyvendino prevencinių priemonių programą, skirtą saugioms kelionės viešuoju

transportu. Su saugių viešojo transporto kelionių patarimais galima susipažinti

Bendrovės tinklalapyje xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx/ arba transporto priemonėje nuskenavus esantį QR kodą.




Technikos ir ūkinių padalinių veikla

2022 metai Remonto departamente buvo iššūkių metas. Skirtas didelis dėmesys remonto personalo ugdymui, naujų talentų paieškai, procesų tobulinimui, įrankių atnaujinimui, sandėlio performavimui. Papildomai 2022 metais Remonto


departamentas priėmė pilnai priežiūrai ir remontui 200 vnt. autobusų po garantijos, kas sudaro pusę viso autobusų parko.


• 2022 m. nuo gegužės mėn. pradžios iki gruodžio mėn. perimti SOLARIS URBINO

U12 (100 vnt.) ir SOLARIS URBINO U18 (50 vnt.) autobusai iš po garantinio remonto į VVT dirbtuves;

• 2022 m. nuo liepos mėn. pradžios iki spalio mėn. perimti MAN Lion‘s City G CNG

4. 2022 m.

gruodžio

20 d.

Transporto kontrolės programos ECO fleet mokymai

4 Remonto departamento darbuotojai

autobusai iš po garantinio remonto į VVT dirbtuves;

• Pasibaigus 200 vnt. autobusų garantijai, suformuotas reikiamų techninei priežiūrai ir remontui atsarginių dalių ir medžiagų sandėlis;

• Sandėlio vertės kitimas ir apyvartumas, padvigubinus Remonto departamente prižiūrimų ir remontuojamų autobusų kiekį (naujai suformuotas reikiamų techninei priežiūrai ir remontui atsarginių dalių ir medžiagų poreikis):

Remonto departamento pagrindinė užduotis yra užtikrinti techniškai tvarkingų

transporto priemonių išleidimą pagal poreikį, papildomai palaikant rezervo reikiamą kiekį. 2022 metais Bendrovėje vykęs streikas buvo išskirtinis įvykis pagrindinei užduočiai pasiekti. Darbuotojai pademonstravo išskirtinį potencialą, planuodami ir veikdami ryžtingai sugebėjo atstatyti išleidžiamų transporto priemonių kiekį jau kitą dieną streikui pasibaigus.

2022 metais, lyginant su 2021 metais, buvo 15 proc. didesnis remonto atvejų

2022 m. sausio mėn.

2022 m. gruodžio mėn.

Pokytis proc.

kiekis. Pagrindinė priežastis - tai po garantijos priimtos bei kasmet besidėvinčios

    tūkst. Eur           tūkst. Eur        

     877           1 102        44  

ir reikalaujančios didesnio dėmesio transporto priemonės.

Atliktų remonto


Atliktų remonto


• 2022 m. atlikti darbuotojų mokymai:

Dirbtuvės

paraiškų

kiekis vnt. 2021 m.

paraiškų

kiekis vnt. 2022 m.

Eil.

Mokymų data Mokymų aprašymas Apmokytų darbuotojų

Antakalnio remonto

Nr.



skaičius vnt.


1.

2022 m. liepos

mėn.

SOLARIS autobusų techninės priežiūros

                    ir remonto mokymai        

40 remonto šaltkalviai ir

6 remonto meistrai


Viršuliškių remonto dirbtuvės

10 753

11 537

dirbtuvės

11 425 14 124


2. 2022 m.

rugpjūčio

MAN autobusų techninės priežiūros

10 remonto šaltkalviai ir

4 remonto meistrai

Verkių remonto dirbtuvės 26 397 27 994

Iš viso: 48 575 53 655

           23-25 dienomis   ir remonto mokymai           

3. 2022 m.

gruodžio

Troleibusų pneumatikos

sistemos TIBBIS mokymai

6 remonto šaltkalviai ir

4 remonto meistrai

                         8 d.                        



• Suplanuotos ir atliktos TP techninės priežiūros:

Investicijos pavadinimas Vienetų skaičius Vieneto vertė Eur

Sunkvežimių ratų balansavimo staklės 1 3165

Techninės priežiūros

Suplanuota techninė priežiūra, vnt.

                 Verkių       dirbtuvės                         

Periodas

planas

Verkių

Antakalnio

Viršuliškių



TD

TD

TD

2021 m.

TA-23

311

184

178

2022 m.

TA-23

524

232

222

2021 m.

TA-14

611

575

454

2022 m.

TA-14

779

554

541


Skirtas didelis dėmesys ateities planams, tad 2022 metais darbuotojai apsilankė:

• 2022 m. kovo 14–17 dienomis aplankyti Krokuvos, Prahos ir Brno miestų viešojo transporto parkai. Susipažinta su šių miestų parko elektrinių transporto priemonių įkrovimo sistemomis ir kitais techniniais sprendiniais;

• 2022 m. spalio 12–14 dienomis Lenkijos Respublikoje, Kielco mieste sudalyvauta

tarptautinėje viešojo transporto parodoje „TRANSEXPO“;

2022 metais įvykdytos numatytos investicijos:


Investicijos pavadinimas Vienetų skaičius Vieneto vertė Eur


• Įrengta įranga į 260 vnt. troleibusų automatinių iešmų valdymui.

Nepaisant to, kad Remonto departamentas ėmėsi prižiūrėti ir remontuoti du kartus didesnį transporto priemonių kiekį, efektyvesnis darbas leido sumažinti 4 etatus.

2023 metais Remonto departamente bus tęsiamos investicijos į įrankių ir įrengimų atnaujinimą, diegiama nauja remonto valdymo programa, keičiami vidiniai procesai, kuriama ergonomiškesnė ir saugesnė darbo aplinka, įgyvendinamos darbuotojų skatinimo programos, investuojama į personalo mokymus.

Kontaktinio tinklo skyriaus veikla apima kontaktinio tinklo būklės vertinimą, nuolatinę vizualią priežiūrą, operatyvų reagavimą į gedimus tinkle. Gedimai kontaktinio tinklo tinkle gali būti susiję ir su nematoma dalimi, t. y. požeminiais kabeliais. Privalomoji techninė priežiūra ir einamasis remontas atliekamas išjungus įtampą tinkle, nakties metu, netrukdant nei troleibusų, nei kitų transporto priemonių eismui.

Dėl įvairiausių kontaktinio tinklo avarijų 2022 metais (kontaktinio tinklo ar jo kitų

Automatinė kondicionierių pildymo stotelė Verkių dirbtuvės

Automatinė kondicionierių pildymo stotelė Viršuliškių dirbtuvės



3 Atliekama, kai TP nuvažiuoja 30 tūkst. km

1 2795


1 3500

sudedamųjų elementų apgadinimų, troleibusų užsikabinimų už tinklo ir pan.) specialistams teko reaguoti vykstant į įvykio vietą 401 kartą. Nustatyta ir pašalinta 18 gedimų požeminiuose elektros energijos tiekimo kabeliuose.


4 Atliekama, kai TP nuvažiuoja 15 tūkst. km


Atliktos kontaktinio tinklo rekonstrukcijos: Žaliosios stotelės, Šeimyniškių g., T.

Narbuto g., Konstitucijos pr., Kareivių g., Xxxxxxx ir Girėno g.

Atnaujinta daug kontaktinio tinklo elementų, pakeisti susidėvėję kontaktinio tinklo laidai, prevenciškai pakeisti plieniniai lynai, naudojami kontaktinio tinklo pakabinimui ir pozicionavimui, pagamintos ir pakeistos susidėvėjusios kelvarinės palaikymo stygos. 2022 metais Xxxxxxxx investavo į radijo bangomis valdomus iešmus ir pradėjo jų diegimą senųjų iešmų vietose. Pabrėžtina, kad radijo bangomis valdomi iešmai leidžia operatyviau troleibusui pravažiuoti kontaktinio tinklo išsišakojimus/suėjimus, sumažina vairuotojo krūvį pasirenkant kryptį bei taupo elektros sąnaudas krypties perjungimui (senojo iešmo perjungimui sunaudojama 63Wh, naujo – 0,02Wh).


2023 m.

likviduojamos avarijos. Pagal ESO ir kitų trečiųjų šalių pateiktas paraiškas atliekami elektros energijos tiekimo atjungimai ir perjungimai pastotėse. 2022 metais Pastočių valdymo skyrius atliko visus planuotus darbus ir nebuvo nustojęs tiekti elektros energiją į kontaktinį tinklą, kas leido vykdyti nenutrūkstamą troleibusų eismą.

2023 metais Xxxxxxxx planuoja investuoti į darbo aplinkos gerinimą. Tam planuojama įsigyti platforminių keltuvų, investuoti į ArcGIS įrankį, darbo įrankius. Bendrovė planuoja pasirengti planą kontaktinio tinklo atramų spalviniam pakeitimui mieste bei tęsti suplanuotus darbus. Dalis atramų prevenciškai bus keičiama naujomis, tam yra periodiškai atliekamos esamų atramų apžiūros ir sudaromi keičiamų atramų planai. Vienas iš didžiausių 2023 metų iššūkių – pastočių televaldymo įrangos diegimas. Bendrovė planuoja per 2023 metus atlikti

2021 m. 2022 m.

Iškvietimai dėl kontaktinio tinklo incidentų, 328 401

vnt.

Gedimai požeminiuose kabeliuose, vnt. 6 18

Kontaktinio tinklo rekonstrukcijos, metrai 0 2773

(planas)

poreikio analizę, xxxxxx xxxxxx ir paskelbti viešąjį pirkimą. Diegimo darbus

planuojama pradėti 2023 metų pabaigoje, 2024 metų pradžioje.

2022 metais atnaujinta (keičiant naujomis arba paruošiant ir perdažant), vadovaujantis nauju spalviniu reikalavimu, 141 kontaktinio tinklo atrama. Šiam

Kontaktinio tinklo laido keitimas (dėl

susidėvėjimo), metrai

Plieninis lynas, laikantis ir pozicionuojantis

4231 1000


7200 4360

rezultatui pasiekti buvo:


2022 m.

kontaktinį tinklą, metrai

Pagaminta ir pakeista palaikymo stygų, vnt. 540 600

Radijo bangomis valdomų iešmai, vnt. 0 21 69

Pastočių valdymo skyrius aptarnauja 19 elektros pastočių. Pagal Elektros įrenginių įrengimo, bandymų ir matavimų, eksploatacijos ir elektrosaugos taisyklių reikalavimus sudarytą ir patvirtintą 2022 metų metinį planą-grafiką buvo atliekami techninės priežiūros remonto darbai ir bandymai, šalinami gedimai ir

Iškasta ir įrengta kontaktinio tinklo atramų pamatų vnt. 30

Atnaujinta kontaktinio tinklo atramų vnt. 111

Pagaminta kontaktinio tinklo atramų vnt. 10

Pagaminta kontaktinio tinklo atramų įdėklų vnt. 38

Pagaminta kontaktinio tinklo spec. dalių 350

Siekiant gerinti darbuotojų darbo vietas ir sąlygas, 2022 metais buvo atnaujinta

70 stoglangių, suremontuotos ir atnaujintos dvi remonto duobės, gamyboje


pakeistas senasis apšvietimas LED apšvietimu, atnaujintos buitinės ir mechanikų darbo patalpos, nugriautas ir utilizuotas avarinis pastatas, atnaujintas įėjimas, įskaitant laiptus, įrengtas naujos aikštelės LED apšvietimas, įrengti atitvarai patekimui į teritoriją, įrengtos naujos poilsio patalpos ir WC vairuotojams galustotėse. 2022 metais teko keisti vandens magistrales (70 metrų trasos), magistralių sklendes, tvarkyti langokraščius, keisti ir tiesti elektros kabelių trasas, nuotekų trapus. Siekiant papildomo energetinio efektyvumo buvo įgyvendintos iniciatyvos: įdiegti apšvietimo judesio davikliai svarbiausiose zonose; įrengti apskaitos įrenginiai; įdiegtas įvažiavimo/išvažiavimo automatinis valdymas; įrengti papildomi užsandarinimai; centralizuoti energetiškai imlių įrenginių darbai atjungiant perteklinius įrenginius ir t.t. Rūpinantis eismo saugumu buvo išbraižytos eismo linijos parkų teritorijose ir galustotėse. Patikrinti visi hidrantai ir gaisriniai skydai. Patikrinti ir paruošti sezonui šilumos tinklų įrenginiai.

Žemiau pateikiama energetinių sąnaudų statistika 2021-2022 metais, energetinės sąnaudos pastatuose ir statiniuose Bendrovės ūkiniai veiklai atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 metais Bendrovės veiklos apimtys buvo mažesnės dėl COVID-

19. Tačiau net nevertinant 2021 metų mažesnės veiklos apimties matyti, kad

2022 metais iniciatyvos davė energetinį efektyvumo rezultatą.


        2021 m. 2022 m.

Šildymas MWh 7340   6460

Dujos MWh   1064   969

Elektra MWh   2450   2390


Pagrindinis Bendrųjų reikalų departamento dėmesys buvo skiriamas darbo aplinkos bei darbo sąlygų gerinimui, energetinių išteklių taupymui, patalpų ir transporto priemonių švarai bei dezinfekavimui. Buvo tęsiami turimos infrastruktūros atnaujinimo darbai.

2023 metais Bendrovėje planuojama įgyvendinti eilę įvairiausių iniciatyvų, kurios leistų toliau gerinti darbo sąlygas, efektyvinti veiklą, mažinti avarijų tikimybes. Gerinant darbo aplinką bus įsigyjama įrankių, įrengimų ir mechanizmų naudojamų gamybos veikloje, investuojama į įvadų skydų atnaujinimą, investuojama į darbo vietos ergonomišką aplinką. Siekiant veiklos efektyvumo bus investuojama į transporto plovyklą, šilumos siurblius, tęsiamas apšvietimo keitimo į LED projektas, investuojama į saulės elektrinę. Prevencijos tikslais, siekiant sumažinant avarijų tikimybę, Bendrovė dalį investicijų nukreips į jau turimo turto būklės gerinimo projektus (vamzdynų keitimai, stogo dangų keitimai, langų keitimai ir t.t.).


Kita veikla

Technologijų infrastruktūros srityje atlikti pagrindiniai darbai:

• Atliktas IT infrastruktūros auditas ir parengtas modernizavimo planas. Pagrindinis tikslas pereiti prie tarnybinių stočių resursų nuomos duomenų centruose ir perkelti visas informacines sistemas į duomenų centrus, kas leis padidinti technologinės įrangos patikimumą, sumažinti duomenų praradimo


riziką bei padidinti greitaveiką. 2022 metų gale pradėtas pirkimo procesas dėl tarnybinių stočių resursų nuomos domene centre ir esamų sistemų perkėlimo darbų. Taip pat patvirtintos investicijos 2023–2025 metus atsinaujinti visą tinklo įrangą, pradedant Antakalnio ir Viršuliškių transporto departamentų lokacijose.

dabartinėse transporto valdymo sistemose, papildant automatizuotu kontrolės

funkcionalumu bei ataskaitomis.

• Atnaujinta apie 20 proc. darbo vietų (nupirkti 42 nauji kompiuteriai), tai pavyko atnaujinti senas, nesaugias operacines sistemas. Patvirtintas investicinis planas per 2023 metus atnaujinti papildomai 20 proc. kitų darbo vietų.

• Su Eismo organizavimo departamentu buvo atliktas pilotinis projektas diegiant naują Transporto valdymo ir optimizavimo sistemą. Pilotui buvo iškeltas uždavinys po optimizavimo pasiekti efektyvumą iki 5 proc. Projektas buvo

transporto valdymo sistema įžvelgiama galimybė siekti didesnio efektyvumo

• Patvirtintos 2023 metams investicijos įdiegti dokumentų valdymo ir viešųjų pirkimo sistemas, transporto valdymo sistemos optimizavimo modulį bei remonto serviso programas. Šių informacinių sistemų įdiegimas leis efektyviau valdyti procesus, pagerinti darbų kokybę bei didinti bendrą veiklos efektyvumą.


BENDROVĖS VALDYMAS


Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, turintis komercinį-ūkinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą. Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais bendrovių, įskaitant savivaldybės valdomų bendrovių, valdymą, taip pat Europos sąjungos teisės aktais. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Bendrovės įstatais, Bendrovės organų sprendimais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais bendrovių veiklą.

Bendrovės valdymas organizuojamas laikantis šių principų:

• Bendrovės veiklos skaidrumo;

• Bendrovės bendradarbiavimo su kitais subjektais;

• Bendrovės tikslų apibrėžtumo;

• Bendrovės veiklos tvarumo ir socialinės atsakomybės;

• Bendrovės veiklos optimizavimo ir inovatyvių sprendimų;

• Orientacijos į rezultatą principų.

Bendroves įstatai – pagrindinis dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi Bendrovė. Įstatai tvirtinami vienintelio akcininko – Vilniaus miesto savivaldybės – administracijos direktoriaus sprendimu. Įstatai viešai skelbiami interneto svetainėje.

Bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas

– valdyba ir vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas.

Bendrovės 100 proc. akcijų savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Jos raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Savivaldybė įgyvendina akcininko teises ir pareigas per Savivaldybės tarybą ir Savivaldybės administracijos direktorių. Savivaldybės taryba vykdo Lietuvos Respublikos akcinių

dalį šių pareigų deleguodama Savivaldybės administracijos direktoriui. Akcininko keliami lūkesčiai yra nurodyti lūkesčių laiške.

Visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinės teisės nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Specialiųjų teisių, numatomų apribojimų ir/ar kitokių išlygų nėra. Pagrindinės funkcijos yra:

• tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

• pritarti prieš valdybai priimant sprendimą dėl bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 3 proc. įstatinio kapitalo arba balansinė vertė didesnė kaip 2 mln. Eur, perleidimo;

• priimti sprendimą dėl viešųjų pirkimų, kai darbų vertė 20 proc. viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, ir kai paslaugų pirkimų vertė viršija 100 proc. tarptautinio pirkimo vertės ribą, organizavimo;

• nustatyti Bendrovės metinius veiklos tikslus;

• priimti sprendimą dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių civilinės atsakomybės

draudimo;

• pritarti valdybos sprendimui dėl Bendrovės vadovo mėnesinės algos pastoviosios ir kintamosios atlygio dalių nustatymo ir premijų skyrimo;

• priimti kitus sprendimus, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą nepriskirtus Bendrovės priežiūros ar valdymo organams.

Per ataskaitinį laikotarpį iki ataskaitos parengimo dienos buvo priimti su Bendrovės veikla susiję Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

akcininku susirinkimo sprendimui. Svarbiausi nurodyti toliau.

Vilniaus miesto tarybos sprendimai:


2022-02-02 Nr. 1-1309 Dėl pritarimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“

vietinio reguliaraus susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimui įsigyjant troleibusus

2022-05-18 Nr. 1-1453 Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų

keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo

maršrutais paslaugų įkainių indeksavimo

2022-08-24 Nr. 1-1561 Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų

keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo užtikrinimo

2022-10-05 Nr. 1-1611 Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų

keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų įkainių nustatymo


Vilniaus miesto administracijos direktoriaus įsakymai:


2022-04-11 Nr. 30-976/22 Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2022

metų veiklos tikslų tvirtinimo

2022-04-20 Nr. 30-1079/22 Dėl Uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus

xxxxxxxx transportas“ įstatų tvirtinimo

2022-05-12 Nr. 30-1370/22 Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2021

metų finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno

paskirstymo tvirtinimo

bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose. Valdyba atlieka priežiūros funkcijas ir priima sprendimus šiais pagrindiniais klausimais:

• tvirtina Bendrovės veiklos strategiją;

• tvirtina Bendrovės metinį pranešimą;

• tvirtina Xxxxxxxxx valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

• tvirtina pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

• tvirtina Bendrovės politikas, etikos kodeksą;

• pritaria kolektyvinės sutarties sudarymui ir keitimui;

• renka, atšaukia bei atleidžia iš pareigų Xxxxxxxxx vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas (pastaba: sprendimui dėl vadovo mėnesinės algos pastoviosios ir kintamosios atlygio dalių nustatymo ir premijų skyrimo reikalingas akcininko pritarimas);

• sprendžia dėl ilgalaikio turto, kurio rinkos ar balansinė vertė didesnė nei 300 tūkst. Eur, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

• sprendžia dėl ilgalaikio turto, kurio rinkos ar balansinė vertė didesnė nei 300 tūkst. Eur, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

• sprendžia dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė nei 300 tūkst. Eur, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

• sprendžia įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę nei 300 tūkst. Eur;

viršija 100 tūkst. Eur ir kurie nebuvo patvirtinti valdybos metiniame pirkimų plane ar pirkimo vykdymo metu atsiradus nuokrypiui nuo patvirtintų pirkimo sąlygų;

• sprendimus dėl sutikimo Xxxxxxxxx vadovui sudaryti sandorius, kurie nėra susiję su įprastine Bendrovės veikla, jeigu tokio sudaromo sandorio arba susijusių sandorių grupės vertė viršija 100 tūkst. Eur;

• sprendžia kitus Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius – yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovą konkurso būdu renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sąlygas, tvirtina pareigybės aprašymą, skatina jį ir baudžia už darbo pareigų pažeidimus Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovas priimamas į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai, tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jis organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

Bendrovės vadovas atsako už:

• Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

• metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir Bendrovės metinio pranešimo parengimą;

• sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal

įstatymus ar Bendrovės įstatus;

valdybai įstatymų numatytais atvejais ar jų prašymu;

• Bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro

tvarkytojui;

• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nurodytame šaltinyje;

• informacijos pateikimą akcininkams;

• įstatymuose ir kituose teisės aktuose, taip pat Bendrovės vadovo pareiginiuose

nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx eina generalinio direktoriaus pareigas nuo 2021 m. birželio 28

d. Prieš tai buvo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ valdybos pirmininkas, nepriklausomas valdybos narys. Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx turi aukštąjį išsilavinimą – VDU, verslo ir vadybos magistras, bakalauras, turi ir kitą išsilavinimą – ISM vadybos programa vadovams, BICG profesionalaus valdybos nario mokymo programa. Generalinis direktorius turi daugiau kaip 15 metų įmonių vadovo ir nepriklausomo valdybos nario patirtį transporto, statybos, gamybos, nekilnojamojo turto, paslaugų srityse.

Valdyba ir valdybos narių atlygis

Valdyba – kolegialus valdymo organas, kurį sudaro 7 nariai, kuriuos 4 metų kadencijai skiria visuotinio akcininkų susirinkimo funkcijas įgyvendinantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Valdybos nariai renkami vadovaujantis šiais pagrindiniais teisės aktais:

• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu

ir 33 straipsnio 3 dalimi;

disponavimo juo įstatymo 23(1) straipsniu;

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu;

• Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kuriais nustatomi specialieji reikalavimai pretendentams į Valdybos narius;

• Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos pretendentų į

nepriklausomus valdybos narius atrankos komisijos nutarimais.

Valdybos kadencija nuo 2019-06-06 iki 2023-04-30. Bendrovės valdybos sudėtis 2022 metais nesikeitė.

2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės valdybą sudarė:

XX. XXXXXX XXXXXX

Valdybos pirmininkė nuo 2019 m. birželio 6 d., valstybės tarnautoja.

Išsilavinimas: pedagogikos bakalauras, vadybos magistras, edukologijos mokslų

daktaras.

Dabartinės darbovietės, kitos užimamos pareigos: Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Kompetencijos/patirtis: strateginio planavimo, įmonių vystymo ir valdymo, projektų vadybos, konfliktų valdymo kompetencijos ir darbo bendrovių kolegialiuose organuose patirtis.

Nepriklausomas valdybos narys nuo 2019 m. birželio 6 d.

Išsilavinimas: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, vadybos magistras, Lietuvos

sveikatos mokslų universitetas, gydytojas, chirurgas.

Dabartinės darbovietės, kitos užimamos pareigos: UAB „Optometrijos centras“ direktorius, UAB „MediFocus“ direktorius, Bendrovės Audito komiteto pirmininkas.

Kompetencijos/patirtis: strateginio planavimo, logistikos ir žmogiškųjų išteklių valdymo, derybų, mažmeninės ir didmeninės prekybos kompetencijos, ilgametė vadovavimo bei darbo bendrovių kolegialiuose organuose patirtis.

XX. XXXXX XXXXXX-XXXXXXXXXXXXX

Nepriklausoma valdybos narė nuo 2019 m. birželio 6 d.

Išsilavinimas: Vilniaus Universitetas, teisės magistras; Mykolo Romerio Universitetas, Socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnis; Baltic Institute of Corporate Governance, korporatyvinis valdymas, valdybos narių mokymai; Mediacijos mokykla, MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorija.

Dabartinės darbovietės, kitos užimamos pareigos: Advokatų kontora XXXXXXXXX Xxxxxxxx ir partneriai advokatė, partnerė; Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojama arbitrė; Lietuvos Advokatūros narė, Lietuvos Advokatūros Civilinės ir civilinio proceso teisės komiteto pirmininkė.

Kompetencijos/patirtis: 2009–2014 m., 2016-2020 m. Europos Komisijos nepriklausoma ekspertė Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje; 2004 – 2019 m. Xxxxxx Xxxxxxx Universiteto Privatinės teisės instituto lektorė, docentė; 2012–2017

m. Vyriausiosios rinkimų komisijos narė, pirmininko pavaduotoja. Profesinės

konkurencijos ir Europos Sąjungos teisė, viešojo ir privataus sektorių partnerystė.

XXXXXX XXXXXXX

Nepriklausomas valdybos narys nuo 2020 m. vasario 28 d.

Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Vadybos ir verslo administravimo magistras; Baltic Institute of Corporate Governance, profesionalių valdybos narių studijų programa; ACCA narys.

Kitos užimamos pareigos: UAB „Sumatus“ direktorius, UAB „Retail IQ“ direktorius, AB

„Rokiškio sūris“ nepriklausomas audito komiteto narys.

Kompetencijos/patirtis: finansų valdymo ir analizės, audito, ekonomikos, investicijų ir rizikų valdymo kompetencijos ir ilgametė vadovavimo bei darbo bendrovių kolegialiuose organuose patirtis.

XXXXXXXXX XXXXXXXXXXX

Nepriklausomas valdybos narys nuo 2021 m. gegužės 25 d.

Išsilavinimas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Inžinerijos mokslų magistras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadybos ir verslo administravimo bakalauras.

Dabartinės darbovietės, kitos užimamos pareigos: Susisiekimo ministerija, Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas.

Kompetencijos/patirtis: kompetencijos transporto (oro, geležinkelių, kelių), susisiekimo infrastruktūros, darnaus judumo, saugaus eismo, transporto inovacijų, ekologiško transporto srityse bei darbo bendrovių kolegialiuose organuose patirtis.


XXXXXXXX XXXXXXXXX

Valdybos narys nuo 2021 m. kovo 25 d., valstybės tarnautojas.

Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, elektronikos inžinerijos mokslai.

Dabartinės darbovietės, kitos užimamos pareigos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus vedėjas.


Vardas, pavardė,

pozicija


Xxxxxx Xxxxxx,

Posėdžių skaičius, kuriuose turėjo dalyvauti


Posėdžių skaičius, kuriuose dalyvavo

Valdybos nariui asmeniškai skirtas atlygis,

Eur bruto

Valdybos nariui skirtas atlygis, pervedamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąskaitą, Eur bruto

valdybos pirmininkė, 23 23 10000 8842,4

Kompetencijos/patirtis: ilgametė vadovavimo, pardavimo ir projektų valdymo

                valstybės        tarnautoja                        

patirtis.

Xxxxx Xxxxxxxxx,

23 23 16632

               nepriklausomas       narys                      

Xxxxx Xxxxxx-

Valdybos narių atlygio principai nustatomi vadovaujantis šiais pagrindiniais teisės

aktais:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1092 patvirtintu Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašu;

Kamarauskienė, 19 23 16632

                nepriklausoma        narė                        

Xxxxxx Xxxxxxx, 22 23 16632

nepriklausomas narys

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, 22 23 16632

nepriklausomas narys

Xxxxxxxx Xxxxxxxxx,

• Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-139 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybės valdomose įmonėse tvarkos aprašu;

• Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 30-2219/22 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių vadovų darbo apmokėjimo, valdybų ir audito komitetų narių atlygio tvarkos aprašu.

Valdybos narių atlygio dydis nurodytas valdybos narių veiklos sutartyse.

Lentelėje pateikiama informacija apie valdybos narių dalyvavimą valdybos posėdžiuose ir gautą atlygį.

narys, valstybės 22 23 10000 8842,4

                         tarnautojas                          


Už valstybės tarnautojus, kurie yra VMS darbuotojai, 2022 m. sausio-liepos mėn. atlygis buvo mokamas į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą. Pasikeitus atlygio skyrimo tvarkos aprašui ir pakeitus sutartis su valdybos nariais, nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. atlygis mokamas valdybos nariui.

Be nurodytų posėdžių, 2022 metais buvo priimti 5 valdybos sprendimai raštu, visus juos pasirašė visi 6 valdybos nariai.

Per ataskaitinį laikotarpį valdyba dirbo pagal metų pradžioje patvirtintą valdybos metinį darbo planą (posėdžių grafiką su preliminariomis darbotvarkėmis).


• Kiekviename eiliniame posėdyje pagal darbo planą įvykdavo valdybos narių

Posėdžio

Priimti sprendimai

vidinis pasitarimas (posėdžio medžiagos aptarimas), taip pat buvo aptartos Bendrovės veiklos aktualijos, svarbiausi mėnesio įvykiai, atliekama valdybos sprendimų registro peržiūra.

• Kas ketvirtį buvo aptartos ir vertintos Bendrovės veiklos, finansinės ir pirkimų

ataskaitos.

• Pagal poreikį buvo svarstytas strateginių projektų statusas, Bendrovės teikiami 2022 metų pirkimų plano pakeitimai, aptarta Audito komiteto pateikta informacija.

• Apsvarstyta apie 60 proc. metų pradžioje planuotų teminių klausimų ir įvairūs papildomi Bendrovei aktualūs klausimai, metų pradžioje neįtraukti į valdybos darbo planą (derybų su profesine sąjunga eiga, kolektyvinės sutarties sudarymas, papildomų paslaugų teikimas ir kt.).

• Valdyba aktyviai įsitraukė į naujos Bendrovės strategijos projekto rengimą: 2022 metais valdybos nariai dalyvavo strateginėse sesijose ir kelis kartus svarstė strategijos projektą jo rengimo eigoje.

• Kitas tęstinis klausimas 2022 metais – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimai, derybų ir mediacijos proceso su profesine sąjunga eiga, pasirengimas streikui ir dalyvavimas streiko valdyme kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Šiuos veiksmus užbaigė 2022-12- 22 valdybos išankstinis pritarimas kolektyvinės sutarties projektui ir sutarties pasirašymas.

Svarbiausi 2022 metais valdybos svarstyti klausimai ir darbai:

                           data                           

2022-01-13 Aptarta profesinės sąjungos vykdoma protesto akcija ir strateginiai pokyčių įgyvendinimo klausimai

2022-01-20 Patvirtintas 2022 m. valdybos posėdžių grafikas ir preliminarios posėdžių darbotvarkių temos

Aptartas žemės sklypų, esančių Naujojoje Vilnioje, naudojimas

                       Bendrovės veiklai                   

  2022-02-01     Aptartos darbo užmokesčio didinimo galimybės        

2022-02-24 Patvirtinta Pirkimų politika

Aptartas kontaktinio tinklo ir pastočių infrastruktūros perleidimo

Vilniaus miesto savivaldybei planas

               Aptartos "Bangos" projekto iniciatyvos           

2022-03-03   Aptarti įvairių pareigybių vairuotojų atlygio sistemos principai   

2022-03-17 Pritarta 2022 m. Bendrovės veiklos tikslams (teikiami tvirtinti VMS

administracijos direktoriui)

Išklausytas pristatymas dėl atlygio skyrimo aprašo projekto nuostatų

Aptartos "Bangos" projekto iniciatyvos

Aptarti organizacinės (valdymo) struktūros pokyčiai

Aptartas Verkių projektas, atsisakyta parko Pilaitėje statybos, pritarta Viršuliškių parko rekonstrukcijai

Pritarta Audito komiteto 2021 m. veiklos ataskaitai ir patvirtintas 2022

m. veiklos planas

Pritarta siūlymui inicijuoti paslaugų įkainių indeksavimo tvarkos aprašo

        pakeitimus                               2022-04-07 Aptarti darbo užmokesčio didinimo principai ir kolektyvinės sutarties

        nutraukimo klausimas                          2022-04-21 Patvirtinta Bendrovės 2021 m. veiklos tikslų įgyvendinimo ataskaita

Patvirtintas Bendrovės 2021 m. metinis pranešimas

         Pritarta Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų rinkiniui     

2022-05-19 Aptarti valdybos veiklos vertinimo rezultatai

Įvertinta Bendrovės vadovo veikla

       Pritarta kolektyvinės sutarties su profesine sąjunga nutraukimui   


Posėdžio

Priimti sprendimai

Posėdžio

Priimti sprendimai

                           data                           

Pakeista Xxxxxxxxx valdymo struktūra, įsteigiant Komunikacijos ir rinkodaros skyrių

                Patvirtinta Lygių galimybių politika            

  2022-06-15     Pritarta darbo apmokėjimo sistemos pakeitimams        

2022-06-16 Pritarta IT dalies serverinės infrastruktūros modernizavimui

Patvirtinti vidaus auditoriais asmeniniai tikslai Patvirtinta vidaus audito metodika

Patvirtinta Bendrovės apskaitos politika

Pritarta Bendrovės struktūriniams pertvarkymams Aptartas 2022 m. biudžeto plano tikslinimas

Aptartas naujų troleibusų su autonomine rida įsigijimas, pritarta

                    pirkimų plano tikslinimui                 

2022-07-21 Patvirtintas 2022 m. II pusmečio vidaus audito veiklos planas

Aptarta Vidaus kontrolės vertinimo audito ataskaita Aptarti Vilniaus keleivių vežėjų veiklos rodikliai

Pritarta Bendrovės siūlymui inicijuoti trišalės keleivių vežimo sutarties ir įkainių indeksavimo tvarkos bei kompensavimo mechanizmo

                         pakeitimus                    

2022-08-09 Pritarta pakeistai gamtinių dujų, naudojamų šildymui, pirkimo vertei

2022-09-01 Aptarti Verkių projekto bendradarbiavimo sutarties pakeitimai, siūlomi trišalės keleivių vežimo sutarties pakeitimai

       Aptartas dviračių vežimo transporto priemonėse reglamentavimas  

2022-09-22 Xxxxxxxx Xxxxxxxxx iniciatyvai kreiptis į Tarybą dėl naujų keleivių vežimo įkainių nustatymo

         Aptarta naujų troleibusų su autonomine rida pirkimo eiga     

                           data                           

2022-09-30 Pritarta kolektyvinės sutarties taikymo atnaujinimui pagal ketinimų

                          protokolą                      

2022-10-27 Pritarta vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės draudimo

sutarties sudarymui

Patvirtinta Tarnybinių lengvųjų automobilių (M1, N1) naudojimo

politika

Savivaldybės ir valdybos pozicijų suderinimas derybose dėl

                     kolektyvinės sutarties                  

2022-11-11 Susitikimas su Vilniaus meru. Aptarta įmonės valdybos veikla ir

                 suderinti lūkesčiai su akcininku              

2022-11-17 Patvirtinta Xxxxxxx valdymo politika

Patvirtintas Korporatyvinio valdymo politikos pakeitimas Patvirtinta Antikorupcijos politika

Pritarta Bendrovės valdymo (organizacinės) struktūros pakeitimams

        Patvirtintas Atlygio politikos pakeitimas                 2022-12-08 Aptartos biudžeto prielaidos, veiklos ir investicijų 2023 m. biudžetai

        Aptarta streiko situacija                         2022-12-22 Išankstinis pritarimas kolektyvinės sutarties projektui

Patvirtintas 2023 m. biudžetas

Pritarta 2023 m. investicijų ir pirkimų plano projektams

Patvirtintas 2022 m. II pusmečio audito plano pakeitimas ir 2023 m. audito planas

Pritarta 91 vnt. troleibusų pirkimo inicijavimui ir pasirinktai

        finansavimo alternatyvai per EBRD                   2022-12-30 Xxxxxxxx Xxxxxxxxx darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir

          skelbimo interneto svetainėje tvarkos aprašo projektui      


DARBUOTOJAI IR DARBO UŽMOKESTIS


Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis

• Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Bendrovės darbuotojams padidintas darbo

Vidutinis sąrašinis

Vidutinis darbo

užmokestis vidutiniškai 8 proc., sparčiau didinant antros ir trečios klasės


2020

2021

2022

2020

2021

20225

Visi darbuotojai 2067

1996

1860

0000

0000

0000

Administracijos 191

187

176

1906

1955

2220

Autobusų ir troleibusų

vairuotojai 0000

0000

0000

1452

1528

1775

Remonto darbininkai 286

263

236

1531

1580

1767

Pagalbinis ir

aptarnaujantis personalas 251

237

223

1268

1343

1463

darbuotojai

   darbuotojų sk.       užmokestis, Eur  

vairuotojų darbo apmokėjimą siekiant pritraukti naujų vairuotojų, t. y. visiems

vairuotojams suvienodintas mokamas priedas už klasę;

• Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Bendrovės darbuotojams dar kartą padidintas darbo užmokestis. Atlygis išaugo nuo 10 proc., o mažiausiai uždirbantiems darbuotojams ir vairuotojams – iki 20 proc.;

•


Visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2022 metais išaugo 226 Eur arba 14,5 proc. nuo 1555 Eur 2021 metais iki 1781 Eur 2022 metais.

Lyginant su 2021 metais, 2022 metais vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius sumažėjo 136 darbuotojais. Kaip matyti pateiktoje lentelėje, didesne dalimi sumažėjo vairuotojų ir remonto darbininkų vidutinis skaičius.

2022 metų pagrindiniai veiksniai, dėl kurių išaugo darbo užmokestis:

• Išaugus ridai, o dėl Covid-19 pandemijos pasekmių ir toliau mažėjant vairuotojų skaičiui, vairuotojams teko dirbti daugiau viršvalandžių;

Kaip ir kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu padidintas

minimalusis darbo užmokestis.

Generaliniam direktoriui darbo užmokestį nustato Bendrovės valdyba. Bendrovės įstatai numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę pritarti valdybos sprendimui dėl Bendrovės vadovo mėnesinės algos pastoviosios ir kintamosios atlygio dalių nustatymo ir premijų skyrimo. 2022 metais generaliniam direktoriui nebuvo skiriama kintamoji atlygio dalis, metinės ar kito tipo priemokos.

Keleivių vežimo paslaugos darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur

2020 2021 2022 2023

                                  planas

Darbo užmokesčio sąnaudos iš viso 38 245 35 481 41 414 58 496

tiesioginio DU sąnaudos       31 933 29 512 34 886 49 235

netiesioginio DU sąnaudos      6 312 5 969 6 528 9 261



5 Vidutinis darbo užmokestis už 2021 ir 2022 metus apskaičiuotas pagal sąlyginį darbuotojų skaičių


FINANSAI


Keleivių vežimo pajamos

Bendrovės pagrindinė veikla – keleivių vežimas autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste ir priemiestyje.

2022 metais įmonės veiklos rezultatus, o taip pat ir pajamų struktūrą, lėmė indeksuoti paslaugų įkainiai, o indeksavimui nepasivejant sparčiai kilusių kainų, ypatingai energetinių išteklių, naujai nustatyti keleivių vežimo paslaugų įkainiai. Išaugus ridai, iš keleivių vežimo gautos pajamos už bilietus išaugo 6,1 mln. Eur. Kompensacijos už lengvatinius bilietus išaugo 3,2 mln. Eur, o dotacijų apskaičiuota 10,8 mln. Eur daugiau. Pajamų struktūros pokyčiams įtakos turi bilietų kainos, suteiktos lengvatos, 1 km ridos savikaina, rida, maršrutai ir kiti veiksniai.


Keleivių vežimo sąnaudos

2022 metais keleivių vežimo sąnaudos lyginant su 2021 metais padidėjo 19 930

tūkst. Eur arba 34 proc.

2022 metais rida išaugo 1 516 tūkst. km arba 4,7 proc. Veiklos rezultatų lentelėje matyti pagrindiniai sąnaudų pokyčiai.

2022 metais išaugo darbo užmokesčio sąnaudos. Tam įtakos turėjo tai, kad 2022 metais du kartus buvo padidintas darbo užmokestis.


Keleivių vežimo pajamų struktūra, mln. Eur ir proc.



21,4; 28%



55,3





15,3; 28%


10,9; 15%





43,1; 57%


7,6; 14%




32,4; 58%









               75,4   


Bilietai (be PVM) Kompensacijos (be PVM) Dotacijos

Iš viso keleivių vežimo

pajamos


2021 m. 2022 m.


2022 metais išaugo materialinės sąnaudos. Dyzelino, dujų, elektros sąnaudos išaugo 11 927 tūkst. Eur arba daugiau kaip 2 kartus. Išaugo ir kitos materialinės sąnaudos: tepalams, padangoms, medžiagoms ir atsarginėms dalims – 1 499 tūkst. Eur arba daugiau 1,5 karto.


2022 metais sumažėjo transporto priemonių nusidėvėjimo sąnaudos 497 tūkst. Eur arba 9,3 proc., iš jų autobusų – 374 tūkst. Eur arba 7,4 proc. ir troleibusų sumažėjo – 123 tūkst. Eur arba 47,5 proc.

2022 metais išaugo pridėtinės sąnaudos 1 153 tūkst. Eur arba 12,7 proc., iš esmės dėl elektros ir šiluminės energijos kainų administraciniuose pastatuose, veiklos (administracijos) darbuotojų darbo užmokesčio didinimo.

Keleivių vežimo veiklos rezultatai, tūkst. Eur


2020 2021 2022 2022/ 2021

2023.





proc.

planas

Pajamos

25 554

22 968

32 244

40,4

32 354

Darbo užmokestis (tiesioginės)

31 724

29 512

34 886

18,2

49 935

Materialinės sąnaudos

11 701

13 477

26 903

99,6

37 336

Transporto nusidėvėjimas

4 576

5 333

4 836

-9,3

4 217

Kitos tiesioginės sąnaudos

1 238

1 387

1 861

34,2

3 020

Pridėtinės sąnaudos

9 238

9 096

10 249

12,7

12 546

Išlaidos iš viso

58 478

58 806

78 735

33,9

107 054


Ridos, pajamų ir sąnaudų pokyčiai turėjo tiesioginės įtakos pajamų ir sąnaudų pokyčiams vienam km. Dėl visų sąnaudų augimo (ypatingai energetinių išteklių) išaugo 1 km ridos savikaina. Savikainos pokyčiui didžiausią įtaką turėjo šie veiksniai:

• Nežymus ridos augimas šiek tiek mažino 1 km ridos savikainą. Gruodžio mėn. įvykęs darbuotojų streikas neleido įvykdyti ridos visa numatyta apimtimi ir tai padidino 1 km ridos savikainą;

• Dyzelino, dujų, elektros kainų augimas ženkliai didino 1 km ridos savikainą;

• Brango visų paslaugų ir prekių kainos, ypatingai tose srityse, kurių gamybai reikalingi energetiniai ištekliai, pvz., Ad Blue tirpalui, todėl ir dėl šios priežasties 1 km ridos savikaina išaugo;

• Transporto nusidėvėjimo, finansinio lizingo palūkanos buvo santykinai

mažesnės, todėl dėl šių sąnaudų 1 km savikaina nežymiai mažėjo.




Turtas

Didelę Bendrovės turto dalį (75,9 mln. Eur arba 86 proc.) sudaro ilgalaikis materialusis turtas. Reikšminga ilgalaikio materialiojo turto dalis yra transporto priemonės – autobusai ir troleibusai, kitos transporto priemonės. 2022 metais naujų autobusų ir troleibusų nebuvo įsigyta, tačiau Savivaldybė 2022-02-02 priėmė sprendimą leisti Bendrovei atnaujinti troleibusų parką įsigyjant 159 naujus troleibusus. 2022 metais vyko parengiamieji darbai pirkimams atlikti ir bankų finansavimui gauti.

Metų pabaigoje keleivius vežančių transporto priemonių buvo 656 vnt.


Transportas 2023-01-01, sk. ir proc.


113; 17%

5;

1%

252; 38%

Troleibusai Dyzeliniai autobusai Dujiniai autobusai Elektriniai autobusai

286; 44%


Ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, tūkst. Eur

Trumpalaikio turto reikšmingos sudedamosios dalys yra pirkėjų įsiskolinimas ir   

kitos gautinos sumos (2021 metais buvo 9,8 mln. Eur arba 10,3 proc. viso turto     

14 176


92 257

vertės, o 2022 metais buvo 7,7 mln. Eur arba 8,7 proc. viso turto vertės). Didelę

dalį gautinų sumų sudaro SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus miesto

savivaldybės mokėtinos sumos už keleivių vežimo paslaugas.

11 882


82 964

12 519   


75 876



2020 2021 2022


Ilgalaikis turtas Trumpalaikis turtas


Kapitalas ir įsipareigojimai

2022 metais nuosavas kapitalas sudarė 36,5 proc. visų finansavimo šaltinių. Dėl nuostolių ir sumažinto perkainojimo rezervo nuosavas kapitalas buvo mažesnis 2,8 mln. Eur negu 2021 metais. Nuosavas kapitalas sudaro 204,3 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo sumos (žemutinė riba 50,0 proc.).

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2022-12-31 buvo 56,1 mln. Eur, o 2021-12-31 atitinkamai – 59,8 mln. Eur arba 8,2 mln. mažesni. Reikšmingesnį per vienerius metus mokėtinų sumų augimą sudaro prekybos skolos, t. y. gautos ir dar neapmokėtos sąskaitos.

Kapitalo pokyčiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai detaliai atskleisti Metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

Nepaisant iššūkių kupinų metų dėl sparčiai augusių kainų, Xxxxxxxx sugebėjo vykdyti įsipareigojimus tiekėjams, VMI, lizingo bendrovėms.

Didžiausias Bendrovės kreditorius yra lizingo bendrovės.


Pagrindiniai finansiniai rodikliai


Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, tūkst. Eur



32 246

35 051


38 462

21 254

17 287


17 789


34 895


42 006


50 684

2020 2021 2022


Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Nuosavas kapitalas



Rodiklio6 pavadinimas

2020

2021

2022

Komentarai


Rodiklio6 pavadinimas


2020


2021


2022


Komentarai

Greito trumpalaikio mokumo

koeficientas

0,75

0,60

0,52

trumpalaikis turtas-atsargos /

trumpalaikiai įsipareigojimai

EBITDA, tūkst. Eur 6517 3566 3060 pelnas prieš mokesčius, Bendras mokumo rodiklis 0,57 0,59 0,57 nuosavas

                              palūkanas, nusidėvėjimą        kapitalas/įsipareigojimai   

Bendrojo trumpalaikio mokumo

koeficientas

0,82

0,67

0,59

trumpalaikis turtas /

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Kritinio trumpalaikio mokumo koeficientas

0,10

0,06

0,16

pinigai/ trumpalaikiai

įsipareigojimai



6 Kai rodikliui apskaičiuoti reikalingos sąnaudų sumos, imamos nedotuotos sąnaudos

34


Rodiklio6 pavadinimas 2020 2021 2022 Komentarai

Bendras pardavimų pelningumas

0,36

0,21

0,19

bendrasis pelnas / pardavimai

Ikimokestinis pelningumas

0,01

-0,18

-0,12

Ikimokestinis pelnas/ pardavimai

Grynasis pardavimų pelningumas

0,01

-0,16

-0,09

grynasis pelnas/ pardavimai

ROA

0,00

-0,04

-0,03

grynasis pelnas/turtas

ROE

0,00

-0,10

-0,09

grynasis pelnas/nuosavybė

Viso turto apyvartumas kartais

0,24

0,24

0,36

pardavimai / visas turtas


Dividendai

Nors uždaroji akcinė bendrovė yra pelno siekiančio juridinio asmens teisinė forma, tačiau Bendrovei nėra keliamas maksimalaus pelno siekimo tikslas. Bendrovės pelno (rentabilumo) dydį nustato ir reguliuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Bendrovės dividendų politika nėra nustatyta. Paskutinius penkerius metus Xxxxxxxx dividendų nemokėjo.

Auditas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 18 d.

PVM. Kitų paslaugų, nesusijusių su finansinių ataskaitų rinkinių auditu, suteikta

nebuvo.

Audito komitetas (toliau – Komitetas) yra valdybos sprendimu ketveriems metams (bet ne ilgesniam negu Bendrovės valdybos kadencija laikotarpiui) sudaromas patariamasis valdybos organas. Komiteto atsakomybės yra nustatytos Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme ir valdybos patvirtintuose Komiteto nuostatuose. Komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas negali būti ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės.

Sudarant Komitetą užtikrinta, kad jame būtų ne mažiau kaip 3 nariai, bent pusė iš jų būtų nepriklausomi ir būtų po vieną Komiteto narį (toliau – narys), turintį žinių bent vienoje iš šių sričių: finansų, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų audito ar transporto sektoriaus. Su nariais sudarytos sutartys, kurios nėra laikomos darbo ar kitomis sutartimis, sukuriančiomis nario pavaldumą Bendrovei ar bet kuriam Bendrovės organui. Jiems mokamas atlygis už jų veiklą Komitete. Xxxxxxx, vadovaujantis sudarytomis sutartimis, už veiklą Komitete apmokama iš Bendrovės lėšų už faktiškai dirbtą laiką. Audito komitetą sudarė:


Kadencijos

įsakymu Nr. 30-96/21 „Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ auditoriaus

skyrimo“ paskirtas apskaitos ir kontrolės uždaroji akcinė bendrovė „Auditas“

Vardas, pavardė Pareigos

pradžia ir

pabaiga

Nario dalyvavimas

posėdžiuose


atlikti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ 2020, 2021 ir

Xxxxx Xxxxxxxxx

Komiteto pirmininkas

2020-05-08

30/30

2022 metų finansinių ataskaitų rinkinių auditą nustatant vienų finansinių metų


Nepriklausomas narys

2023-04-30


audito paslaugų kainą – 15910,70 (penkiolika tūkstančių devynis šimtus dešimt

Xxxxxxxxx

Xxxxxxxxxxxxxx narys

2020-05-08

29/30

Eur 70 ct) Eur su PVM ir trejų finansinių metų audito paslaugų kainą – 47732,08

Xxxxxxxxxxxx


2023-04-30


(keturiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du Eur 8 ct) Eur su

Xxxxxxxx Xxxxxxxx

Nepriklausomas narys

2020-05-08

29/30




2023-04-30



35

veiklos planą, kuriame buvo nustatytas posėdžių grafikas ir svarbiausi darbai:

• 2021 m. finansinės atskaitomybės, metinio pranešimo, socialinės atsakomybės ataskaitos procesų stebėjimas ir rekomendacijų dėl jo patikimumo užtikrinimo pateikimas Valdybai;

• 2021 m. finansinių ataskaitų audito proceso stebėjimas;

• Perėjimo prie apskaitos pagal tarptautinius apskaitos standartus būklės

vertinimas;

• Apskaitos politikos projekto vertinimas, prieš teikiant Valdybai tvirtinti;

• Vidaus auditoriaus paruošto plano peržvalga;

• Rizikų valdymo metodikos, rizikų registrų ir priemonių rizikai mažinti vertinimas, rekomendacijų teikimas;

• Reikalavimų finansinio audito auditoriui nustatymas, viešojo pirkimo specifikacijos peržiūra, atrankos proceso kontrolė;

• Apskaitos proceso vertinimas;

• Pastabų ir išvadų dėl ketvirtinių finansinių ataskaitų Valdybai pateikimas;

• Vidaus ir išorės auditų ataskaitų peržiūra ir vertinimas, rekomendacijų įgyvendinimo vertinimas;

• Apgaulės, korupcijos rizikos prevencinių priemonių plano analizė ir veiksmingumo priežiūra;

• 2023 m. vidaus audito plano ir biudžeto vertinimas;

• 2023 m. finansinio audito plano aptarimas su auditoriais.


RIZIKŲ VALDYMAS


Bendrovė, kaip ir bet kuri kita organizacija, susiduria su neapibrėžtomis situacijomis, todėl tik tikslingi ir išankstiniai veiksmai, atsakingas planavimas gali užtikrinti, kad rizikos bus suvaldytos ir neturės iš viso arba turės tik mažiausią galimą įtaką Bendrovei.

Tuo tikslu Bendrovėje kuriama, rizikų valdymo sistema, siekiant identifikuoti, vertinti ir numatyti valdymo priemones rizikoms, kurios gali neigiamai paveikti Bendrovės strategijos įgyvendinimą, veiklos tikslų siekimą ir Bendrovės veiklos tęstinumą.


neapibrėžtumų valdymą, metodiškas rizikų poveikio bei tikimybės vertinimas ir tinkamų valdymo priemonių taikymas.

Bendrovėje rizikos valdomos vadovaujantis patvirtinta Xxxxxxx valdymo politika. Šis dokumentas įtvirtina bendrais principais pagrįstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikos valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija ir standartais.

2022 metais įgyvendintos priemonės rizikos valdymo tikslams siekti:

• 2022 m. patvirtinta UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Rizikos valdymo politika;

• Parengta rizikų valdymo ir draudimo programa dėl bendrovės veikloje nustatytų rizikų valdymo draudimo instrumentais;

• Paskirtas už rizikų valdymą atsakingas asmuo.

Rizikos vertinimo metodas

Rizikos vertinamos penkių balų sistemoje, kai didesnis balas atitinka didesnę tikimybę arba galimą poveikį bei tai atvaizduojama rizikų žemėlapyje. Rizikų žemėlapis atvaizduoja Bendrovės rizikas dviejų ašių plokštumoje, kur X ašis – rizikos poveikio reikšmė, Y ašis rizikos tikimybės reikšmė, o spalvos – tai rizikos lygio spalvinis žymėjimas pagal rizikos lygio reikšmę (žema, vidutinė, didelė, labai didelė ir ekstremali).



Tikėtina

Vidutinė

rizika

Didelė rizika

Didelė xxxxxx

Xxxxx didelė

rizika

Ekstremali rizika

Xxxxxx

Xxxx xxxxxx

Xxxxxxxx

xxxxxx

Xxxxxx xxxxxx

Xxxxxx xxxxxx

Xxxxx didelė

rizika

Mažai

tikėtina

Žema rizika

Žema rizika

Vidutinė rizika

Didelė xxxxxx

Xxxxx didelė

rizika

Reta

Žema rizika

Žema rizika

Žema rizika

Vidutinė rizika

Didelė rizika


Rizika

Veiksmai rizikai mažinti

Rizikos lygis

1.

Troleibusų ir autobusų vairuotojų trūkumas

Darbuotojų darbo sąlygų gerinimas ir konkurencingo atlygio užtikrinimas. Atlygio ir veiklos vertinimo politikos

tobulinimas.


18

2.

Seni troleibusai

Paskelbtas naujų troleibusų pirkimas vadovaujantis

Vilniaus miesto viešojo transporto atnaujinimo planu.

16

3.

Sena Suslėgtų gamtinių dujų infrastruktūra

Projektuojama nauja Suslėgtų gamtinių dujų infrastruktūra naujai planuojamame statyti Liepkalnio

autobusų parke.


12

4.

Konkurencija dėl naujai konkursuojamų

maršrutų

Optimizuojami valdymo, transporto darbo organizavimo

ir transporto priemonių remonto procesai.


12

5.

Reikšmingas ridos nevykdymas dėl senos kontaktinio tinklo infrastruktūros gedimų

Siekiant išvengti tinklo sistemų veiklos sutrikimų ar infrastruktūros gedimų vykdoma nuolatinė sistemų stebėsena, atitinkamai sudaromi priežiūros planai ir laiku planuojamos reikalingos naujos investicijos į tinklo

atnaujinimą.


12

6.

Strateginių projektų įgyvendinimo vėlavimo rizika

Stiprinamos projektų valdymo kompetencijos, tobulinami ir standartizuojami projektų valdymo procesai ir kontrolės mechanizmai. Numatyta reguliarią strateginių projektų kontrolę vykdyti per Strateginių projektų priežiūros komitetą (SPPK), strateginių projektų

statusą nuolat išsamiai aptarti VVT valdyboje.


10

7.

Energijos arba degalų tiekimo vežimams

sutrikimai

Sutartys dėl energijos ir degalų tiekimo bei infrastruktūros priežiūros.


10

8.

Ilgalaikis streikas

Derybos ir kompromisai tarp Bendrovės ir Xxxxxxxxx darbuotojų, atstovaujamų DPS, naujos kolektyvinės sutarties rėmuose. Peržiūrėtos darbo sąlygos ir atlyginimai, remiantis duomenimis, analize ir tyrimais bei

atsižvelgiant į Bendrovės galimybes ir finansinę situaciją.


9

Svarbiausios rizikos ir jų vertinimas



Xxxxxxxx

Labai

mažas

Mažas

Vidutinis

Xxxxxxx

Xxxxx didelis

Tikim

Labai

tikėtina

Vidutinė

rizika

Didelė rizika

Labai didelė

rizika

Ekstremali

rizika

Ekstremali rizika


SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ATASKAITA


Socialinės atsakomybės ataskaitoje pristatoma UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veikla socialinės atsakomybės srityje – santykiai su darbuotojais, vietos bendruomenėmis, išorinės ir vidinės iniciatyvos, veikla aplinkosaugos srityje, įstatymų bei tarptautinės teisės normų laikymasis žmogaus teisių srityje.

Bendrovė vadovaujasi Jungtinių Tautų „Pasauliniu susitarimu“ grindžiamais žmogaus teisių, darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir kovos su korupcija principais:

Žmogaus teisės

1 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje.

2 principas. Užtikrinti, kad jos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų. Darbuotojų teisės

3 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas.

4 principas. Siekti panaikinti bet kokį privalomąjį ar priverstinį darbą. 5 principas. Siekti panaikinti vaikų darbą.

6 principas. Siekti panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija.

Aplinkos apsauga

7 principas. Siekti, kad verslo organizacijos remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą.

Xxxxxxxx parengė socialinės atsakomybės ataskaitą kaip viešojo intereso įmonė, turinti beveik 1900 darbuotojų ir atitinkanti kitus Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme numatytus kriterijus.


8 principas. Imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti.

9 principas. Skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir paplitimą.

Kova su korupcija

10 principas. Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (tame

tarpe – papirkinėjimą ir kyšininkavimą).

Žmogaus teisės – prigimtinės teisės, priklausančios visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų pilietybės, gyvenamosios vietos, lyties, etninės kilmės, odos spalvos, religijos, kalbos ar kitų aspektų. Šios teisės yra viena su kita tiesiogiai susijusios, viena nuo kitos priklausančios ir nedalomos. Universalios žmogaus teisės yra išreikštos ir užtikrintos susitarimais, bendrais principais bei kitomis tarptautinės teisės formomis. Ar tai yra pilietinės, ar politinės teisės, kaip teisė į gyvybę, teisė į lygybę prieš įstatymą bei teisė į žodžio laisvę, ar ekonominės, socialinės ar kultūrinės teisės, kaip teisė į darbą, socialinę apsaugą ar išsilavinimą

– jos yra nedalomos, tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausančios. Taigi, vienos teisės pažeidimas tiesiogiai veikia ir kitų teisių užtikrinimą. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veiklą vykdo įgyvendindama Lietuvos Respublikos bei tarptautinių teisės normų, o savo veikloje remia ir gerbia žmogaus teises.


Bendrovėje užtikrinami demokratijos, žmogaus fizinio bei socialinio saugumo, asmens laisvės gerbimo, nuosavybės teisės bei kiti principai. Šių principų laikomasi Bendrovės teisės aktuose bei Kolektyvinėje sutartyje.

Kolektyve beveik ketvirtadalį sudaro moterys. Darbuotojų amžiaus vidurkis 53 metai, darbo stažo vidurkis 15 metų. Bendrovėje dirba skirtingų tautybių žmonės

– lietuviai, lenkai, rusai, kiti. Nepriklausomai nuo jų tautybės ar amžiaus, jie vienodai integruojami į Bendrovės gyvenimą, nekyla konfliktų tarp skirtingų tautybių ar amžiaus darbuotojų.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ užtikrina teisingą, laiku mokamą atlyginimą, visas socialines garantijas laikino nedarbingumo ar nedarbo atveju. Numato papildomas naudas.

Darbuotojai gali ir yra skatinami išsakyti tiesioginiams ar Xxxxxxxxx vadovams savo nuomonę, lūkesčius ir pageidavimus, pasiūlymus dėl darbo ir poilsio sąlygų gerinimo, darbo užmokesčio ar pasisakyti kitais klausimais.

Darbuotojų teisės

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje reglamentuotos tokios socialinės, ekonominės teisės, kaip teisė į darbą, verslą, tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, kiekvieno dirbančiojo teisė į poilsį, kasmetines mokamas atostogas, teisė burtis į profesines sąjungas, teisė gauti senatvės, invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymo numatytais atvejais, šeimos apsaugos teisės (dirbančių motinų teisė į atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas; nepilnamečius vaikus gina įstatymas ir kt.), teisė į sveikatos priežiūrą, darbuotojų teisė streikuoti, ginant savo ekonominius ir socialinius interesus.

Vykdydama savo veiklą Xxxxxxxx netoleruoja jokių darbuotojų teisių pažeidimų, yra už sąžiningą bei skaidrią darbo užmokesčio politiką, laikosi viršvalandinį darbą ir darbo laiko trukmę reglamentuojančių įstatymų, gerbia darbuotojų teisę į poilsį ir netoleruoja jokių smurto formų, žodinių įžeidinėjimų ar patyčių. Bendrovėje nebuvo užfiksuota jokių žmogaus bei darbuotojo teisių pažeidimų atvejų – pažeidimų dėl diskriminacijos, darbuotojų rasės, lyties, religijos, politinių įsitikinimų, tautybės, socialinės kilmės ar kitų priežasčių.

Darbuotojų teisių apsauga yra aprašyta Bendrovės dokumentuose – Darbo tvarkos taisyklėse, darbuotojų pareiginiuose nuostatuose ir kituose bendrovės vietiniuose norminiuose teisės aktuose. 2022-05-19 buvo patvirtinta UAB

„Vilniaus viešasis transportas“ lygių galimybių politika.

2022 metais buvo rengiami ir 2023 pradžioje iki šios ataskaitos pateikimo jau yra patvirtinti šie darbuotojų teises įtvirtinantys ir ginantys vidaus teisės aktai:

- UAB „Vilniaus viešasis transportas“ etikos kodeksas;

- UAB „Vilniaus viešasis transportas“ smurto ir priekabiavimo prevencijos tvarkos

aprašas.

Bendrovė ir joje dirbantys žmonės pasisako prieš diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu, profesija. Įdarbinant žmones yra vertinamas tik išsilavinimas, darbo patirtis, kvalifikacija, nediskriminuojant ir neskirstant darbuotojų pagal amžių, lytį, rasę, šeiminę padėtį, įsitikinimus ir pan.

Bendrovėje netoleruojamos tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos formos, taip pat nurodymas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, ketinimo turėti vaiką (vaikų). Bendrovėje netoleruojamas


bet kokia forma galintis pasireikšti priekabiavimas, psichologinis smurtas/mobingas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi. Bendrovėje sprendimai, susiję su priėmimu į darbą, mokymais, kompetencijų ugdymu, apmokėjimu už darbą ir kitomis išmokomis, paaukštinimu pareigose, atostogomis ir elgesiu darbe, priimami atsižvelgiant į objektyvius kriterijus ir veiksnius, be diskriminacijos.

Bendrovėje skatinamas darbuotojų geranoriškumas ir savitarpio pasitikėjimas, kuriama įtraukianti, darbinga ir įvairovę puoselėjanti atmosfera.

Darbuotojų profesinės sąjungos

Bendrovės darbuotojų interesus atstovavo penkios darbuotojų profesinės sąjungos: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – DPS), Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesinė sąjunga, UAB

„Vilniaus viešasis transportas“ troleibusų darbuotojų profesinė sąjunga, Naujoji

profesinė sąjunga ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga

„Solidarumas“.

Visų jų nariais buvo 1292 darbuotojų arba 69 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Daugiausia narių vienija DPS, todėl ši profesinė sąjunga yra įgijusi visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas darbo tarybai priskirtas funkcijas.


Profesinių sąjungų pasiskirstymas pagal narių skaičių


3% 1%

5%

0%


90%

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga


Naujoji profesinė sąjunga


Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesinė sąjunga


UAB „Vilniaus viešasis transportas“ troleibusų darbuotojų profesinė sąjunga


Kolektyvinė sutartis

2021-05-10 buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis su Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesine sąjunga, kuri galioja iki dabar.

2022 metais vyko ir buvo teismo išspręsti nesutarimai su DPS dėl 2018-08-17 kolektyvinės sutarties su Jungtine profesinių sąjungų atstovybe galiojimo, DPS planuojamo streiko paskelbimo teisėtumo, minimalių paslaugų streiko metu nustatymo. Teismui pripažinus, kad 2018-08-17 kolektyvinė sutartis galiojo nepaisant nesutarimų protokolo surašymo ir kolektyvinių derybų pabaigos, Xxxxxxxx, įspėjusi prieš 3 mėnesius, savo iniciatyva nutraukė kolektyvinės sutarties galiojimą nuo 2022-08-22. Šalims susitarus, 2022-09-30 Ketinimų protokolu laikinai mediacijos ir derybų metu atstatytas didžiosios dalies kolektyvinės sutarties nuostatų taikymas, tačiau nesusitarus su DPS dėl naujos darbo apmokėjimo sistemos nuostatų, Bendrovė nutraukė Ketinimų protokolą nuo 2022-11-14. Po šių veiksmų profesinei sąjungai buvo pasiūlyta vėl atnaujinti derybas, tačiau DPS ėmėsi streiko veiksmų. Streiko metu vykusios derybos baigėsi 2022-12-22 naujos kolektyvinės sutarties pasirašymu su DPS.

Pažymėtina, kad šiuo metu 2022-12-22 kolektyvinė sutartis galioja tik DPS nariams ir DPS kol kas nesutiko tartis dėl jos taikymo išplėtimo visiems darbuotojams, tačiau darbdavys savo iniciatyva taiko analogiškas garantijas kitiems darbuotojams (išskyrus tas, kurios kaip nurodyta, taikoma specialiai DPS nariams).

Darbo užmokestis ir papildomos naudos

Bendrovė 2022 metais du kartus didino darbuotojams darbo užmokestį. Metų pabaigoje buvo patvirtinta nauja darbo apmokėjimo sistema, kurios pagrindinis tikslas – išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujus, motyvuoti geriausiai

dirbančius. Su nauja darbo apmokėjimo sistema visiems darbuotojams darbo užmokestis padidėjo ne mažiau kaip 10 proc., o autobuso ir troleibuso vairuotojams vidutiniškai netgi 20 proc. Nauja apmokėjimo sistema yra paprastesnė ir aiškesnė darbuotojams, ją sudaro mažiau skirtingų sudėtinių dalių, didelis dėmesys skiriamas kokybiškam darbuotojų darbui.

Nauja sistema yra labai svarbi vykdyti tvarią, socialiai atsakingą plėtrą, kuriant modernią ir konkurencingą Bendrovę, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius savo veiklos aspektus. Nauja apmokėjimo sistema ir toliau siekiama pritraukti ir išlaikyti kompetentingus, greitai besimokančius, pažangius ir kuriančius darbuotojus, išvengti interesų konfliktų bei apmokėjimo sistemą taikyti taip, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos formos.

Bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio sudėtinės dalys:

Pastovioji atlyginimo dalis (PAD). Bendrovės darbuotojų PAD ir atlyginimą riboja atlygio rėžiai (minimali ir maksimali riba), kurie nustatomi kiekvienai pareigybės grupei.

Kintamoji atlygio dalis (KAD). Norint skatinti darbuotojus už jų įsitraukimą darbinėje veikloje taikoma KAD už gerai atliktą darbą. KAD išmokėjimo periodiškumas ir dydis atskiroms darbuotojų grupėms gali būti nustatytas skirtingas (mėnesinio, metinio ar kito periodiškumo), įvertinant per nustatytą laikotarpį pasiektus Bendrovės veiklos tikslus ir (arba) asmeninius tikslus.

Kitas piniginis atlygis (KPA) ir papildomos naudos (PN). Bendrovės darbuotojams skiriamos KPA ir PN Bendrovės teisės aktuose ir (arba) Darbo kodekse nustatyta tvarka ir yra išmokama kartu su einamojo mėnesio atlyginimu. KPA priemoka apima visus priedus nurodytus Darbo kodekse (viršvalandinį darbą, darbą poilsio bei švenčių dienomis arba naktį), taip pat gali apimti nesančio darbuotojo


pavadavimą, priemoką brigadininkui, už naujo darbuotojo mokymą ir pan. PN gali apimti papildomas apmokamas kasmetinių atostogų dienas, vienkartines premijas ir (arba) dovanas švenčių proga, materialines pašalpas (gydymosi, mirties, gimus vaikui), nemokamą bendrovės transportą iš darbo ir (arba) į darbą vėlai vakare ir (arba) anksti ryte, kai viešasis transportas reguliariai nevažinėja, sveikatingumo priemoką, skiepus nuo gripo, nuotolinį darbą, mokymo programas, bilietus į renginius ir kt.

Xxxxxxxx vertina savo lojalius, socialiai atsakingus ir ilgamečius darbuotojus, siekdama išlaikyti ir motyvuoti juos, jau po 5 darbo metų suteikia dvi papildomas kasmetinių atostogų dienas, augant darbo stažui kartu auga ir papildomos kasmetinės atostogos, o 50 ir 60 metų jubiliejaus proga puikiai dirbantys darbuotojai motyvuojami piniginėmis premijomis. Šiemet buvo apdovanoti 176 darbuotojai, kurių piniginių premijų suma sudarė 181 tūkst. Eur. Bendrovė skiria premijas gimus vaikui, 2022 metais bendrovės darbuotojams gimė vaikai ir šios premijos suma sudarė 2 tūkst. Eur. Bendrovė ne tik rūpinasi darbuotojais, sirgusiais ilgiau nei 70 dienų išmokėdama jiems papildomas išmokas, bet skatina darbuotojus rūpintis savo sveikata, motyvuodama juos sveikatingumo priemoka

– darbuotojams sirgusiems mažiau nei 14 darbo dienų per metus skiriama 515 Eur premija, iš viso skirta 607 tūkst. Eur, o ja motyvuoti 1176 darbuotojai. 2022 metais Xxxxxxxx parėmė 56 ilgai sirgusius darbuotojus ir tam skyrė 45 tūkst. Eur. Taip pat, Bendrovė per 2022 metus darbuotojams išmokėjo 261,7 tūkst. Eur nedarbingumo pašalpų.

Ilgamečiams Xxxxxxxxx darbuotojams sulaukus pensinio amžiaus ir nutraukus darbo santykius, mokamos padidintos išeitinės išmokos. Maksimali išeitinių išmokų suma, kurią gali gauti Bendrovės darbuotojas, išdirbęs daugiau nei 30 metų, yra 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o tai yra netgi tris kartus daugiau nei numato Darbo kodeksas. Darbuotojams, kurių darbo

stažas didesnis nei 20 metų nutraukiant darbo santykius dėl senatvės pensijos, Bendrovė papildomai suteikia dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, po 10 darbo metų – vieną papildomą išeitinę išmoką. Didesnės išmokos nei numatytos Darbo kodekse taip pat išmokamos ilgamečiams darbuotojams nutraukiant darbo santykius dėl sveikatos būklės ar struktūrinių pertvarkymų metu.

Bendrovėje laikomasi ilgamečių tradicijų, kaip ir kasmet 2022 metais buvo apdovanoti ilgamečiai darbuotojai už nepriekaištingą darbą, bei 10, 15 ir 20 metų darbą be avarijų. Šventės proga Bendrovės darbuotojai praleido laiką kartu, pasimėgavo kolegų draugija, klausė gyvai atliekamų dainų, žaidė įtraukiančius žaidimus. 195 darbuotojai buvo paskatinti premijomis už ilgametį darbą ir darbą be autoįvykių. Šioms premijoms skirta 118 tūkst. Eur.

Darbuotojai ir lygios galimybės

Bendrovėje 2022 metais patvirtinta Lygių galimybių politika.

Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Lygios galimybės darbe reiškia vienodą požiūrį į darbuotojus, nepriklausomai nuo darbuotojo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, ketinimo turėti vaiką (vaikų).

2022 metais Bendrovėje vyrų buvo 1414 arba 69 proc. visų darbuotojų (2021 metais 1540 vyrų arba 77 proc. visų darbuotojų), 444 moterys arba 31 proc. visų


darbuotojų. Vyrų Bendrovėje dirba daugiau dėl jos veiklos specifikos, panašus pasiskirstymas tarp lyčių buvo ir 2020 bei 2021 metais. Bendrovė sudaro galimybes įsidarbinti ir sėkmingai dirbti įvairaus amžiaus ir patirties asmenims. 2022 metais Bendrovėje daugiausia dirbo 50–65 metų darbuotojų – 1083 (831 vyras ir 252 moterys), mažiausiai dirba darbuotojų, kuriems yra iki 35 metų, jų yra 98 (88 vyrai ir 10 moterų).


13%

23%

21%

15%

Darbuotojai pagal darbo stažą


Mažiau kaip 3 metai

3-8 metai


Darbuotojai pagal amžiaus grupes

19%


9%

8-12 metų

12-18 metų

18-24 metai

8% 5%


Daugiau kaip 24 metai


59%

28%

Mažiau kaip 35 metai 35-50 metų

50-65 metai

Daugiau kaip 65 metai


Didžiausią darbuotojų dalį sudaro autobusų ir troleibusų vairuotojai, tad Bendrovėje daugiausiai vidurinį išsilavinimą turinčių darbuotojų – 59 proc. Lyginant su 2021 metais, Bendrovėje 3 proc. išaugo darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.


Bendrovė siekia, kad naujai įdarbinti darbuotojai sėkmingai integruotųsi komandoje bei vertina darbo patirtį turinčius darbuotojus. Bendrovėje pagal darbo stažą 13 proc. darbuotojų dirba iki 3 metų, nuo 3 iki 8 metų 19 proc. ir didžiausią dalį darbuotojų, tai yra 23 proc., sudaro ilgamečiai darbuotojai, kurie Bendrovėje dirba daugiau kaip 24 metus.



Darbuotojai pagal išsilavinimą

• Bendrovėje nuolat vykdoma darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos lokalinių teisės aktų peržiūra ir atnaujinimas, leidžiami nauji aktai. 2022 metais


59%

12%


11%

13% 5%


5-11 kl.

Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis

buvo atnaujintas ir patvirtintas Mokymų ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos klausimais tvarkos aprašas bei 2 darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos;

• Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kvalifikaciją kėlė 7 Bendrovės vadovaujantys darbuotojai. Teisės aktuose nustatyta tvarka apmokyti ir atestuoti 6 kėlimo platformos ir jų įrangos operatoriai bei 22 elektrotechnikos darbuotojai, 1 asmuo, atsakingas už šilumos ūkį ir 1 slėginių indų priežiūros meistras;

• Priimant į darbą naujus darbuotojus buvo atlikti 168 (tarp jų 60 – Ukrainos

piliečiams) įvadiniai darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos

Darbuotojų sauga ir sveikata

Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą Bendrovėje organizuoja ir kontroliuoja Technikos tarnyboje dirbantys 2 darbų saugos specialistai bei Saugaus eismo skyriuje dirbantys 4 profesinės sveikatos specialistai. Jie nuolat seka naujausių teisės aktų aktualijas ir rūpinasi, kad visos priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą Bendrovėje, atitiktų jų reikalavimus, organizuoja darbuotojų sveikatos tikrinimus, mokymus, instruktavimus, profesinės rizikos vertinimus, aktyviai dalyvauja organizuojant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, kontroliuoja jų vykdymą.

Siekiant Bendrovėje užtikrinti saugias ir sveikatai palankias darbuotojų darbo sąlygas, 2022 metais buvo vykdomos šios su darbuotojų sauga ir sveikata susijusios priemonės:

• Visuose Bendrovės struktūriniuose padaliniuose įvyko darbuotojų susirinkimai, kuriuose buvo išrinkti delegatai į darbuotojų konferenciją, kurios metu būtų renkami darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai bei darbuotojų atstovai į Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą;

instruktažai;

• Per 2022 metus Bendrovėje įvyko 2 Darbuotojų saugos ir sveiktos komiteto posėdžiai, kurių metu priimtas ir vykdomas 21 nutarimas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės Bendrovėje gerinimo klausimais;

• Užtikrinant darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis buvo atlikta atsiliepimų apie darbo drabužius, avalynę, pirštines ir kitas apsaugos priemones analizė, įvertintas jų poreikis. Atsižvelgus į gautus rezultatus, buvo paskelbti šių priemonių pirkimo konkursai. Pasirašius tiekimo sutartis atliekama nuolatinė jų vykdymo kokybės kontrolė;

• 2022 metais ištirti 37 lengvi nelaimingi atsitikimai. 28 nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, 9 – pakeliui į darbą ir iš jo;

• Bendrovės darbuotojai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į darbą ir iš jo. Per 2022 metus į Lietuvos draudimo kompaniją buvo surinktos ir išsiųstos 37 darbuotojų bylos dėl žalos įvykus nelaimingam atsitikimui atlyginimo,


iš jų draudimo kompanija pripažino draudžiamaisiais 27 nelaimingus atsitikimus. Kiti nelaimingi atsitikimai dėl labai mažos žalos nebuvo pripažinti draudžiamaisiais;

• Bendrovėje veikianti Darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos būklės kontrolės komisija atliko 12 patikrinimų padaliniuose. Padalinių vadovams surašyti įpareigojimai pašalinti 31 rastą darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos būklės trūkumą;

• 2022 metais įvyko 1 VPGT patikrinimas Verkių transporto departamentui priklausančiose patalpose ir teritorijoje. Trūkumų nenustatyta. Įvyko 2 VDI patikrinimai. Gauta rekomendacija atnaujinti Bendrovės darbuotojų psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos vertinimą. Rekomendaciją planuojama įvykdyti 2023 metų II ketvirtį;

• Pagal išankstinius grafikus patikrintos Bendrovės ventiliacinės sistemos bei

gaisro aptikimo signalizacijos sistemos.

• Užtikrinant darbuotojų saugą Bendrovei priklausančius registruojamus potencialiai pavojingus įrenginius nustatytu laiku prižiūri licencijuotos įmonės, kitus darbo įrenginius pagal išankstinius grafikus prižiūri atitinkamą kvalifikaciją turintys Bendrovės Bendrųjų reikalų departamento darbuotojai.

• Siekdama sukurti darbuotojams kuo palankesnes darbo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, Xxxxxxxxx vadovybė ieško įvairių kelių, kaip labiau sudominti pačius darbuotojus darbų sauga ir įtraukti juos į jos vystymą. Todėl 2023 metais planuojama, dalyvaujant įvairių struktūrinių padalinių darbuotojams bei Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariams, parengti keletą švietėjiškų programų aktualiausiais Bendrovėje darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais bei, vadovaujantis gerąja praktika, suorganizuoti

darbuotojams seminarų, praktinių mokymų bei viktorinų.

• Nuolat keičiantis darbo aplinkai, 2023 metais planuojama naujai peržiūrėti Remonto departamento Antakalnio dirbtuvių darbo vietų profesinės rizikos veiksnius ir, radus pasikeitimų, pakartoti profesinės rizikos vertinimą.

• Psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos vertinimas atskiruose struktūriniuose padaliniuose atliekamas kasmet. 2023 metais Bendrovėje numatytas mikroklimato vertinimas. Gerinant darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas šį vertinimą planuojama apjungti su visos Bendrovės darbuotojų psichosocialinių veiksnių vertinimu. Tai padės geriau išsiaiškinti silpnąsias vietas ir nusimatyti psichosocialinės rizikos mažinimo priemones.

Bendrovėje kiekviename transporto departamente dirba profesinės sveikatos specialistas. Jie atsakingi už darbuotojų profesinės sveikatos priežiūrą. Specialistai nuolat seka naujausių teisės aktų aktualijas ir rūpinasi, kad visos priemonės, užtikrinančios darbuotojų sveikatą, atitiktų jų reikalavimus. Savo kvalifikaciją nuolat kelia seminaruose, kursuose, konferencijose.

Profesinės sveikatos specialistai organizuoja darbuotojų privalomuosius profilaktinius sveikatos patikrinimus: sudaro planus-grafikus privalomam profilaktiniam sveikatos patikrinimui, pasirašytinai supažindina darbuotojus su grafiku, užpildo asmens medicininę knygelę F-048/a, užregistruoja į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Darbuotojams, kurie tikrinasi sveikatą Antakalnio Darbo medicinos centre, su kuria Bendrovė sudariusi sutartį, sveikatos patikrinimo išlaidas apmoka darbdavys. Privalomam profilaktiniam sveikatos patikrinimui nukreipta ir sveikatą pasitikrino 982 darbuotojai. Sveikatos specialistai kontroliuoja, kad darbuotojai laiku pasitikrintų sveikatą, analizuoja gydytojų išvadas, rekomendacijas. Supažindina su sveikatos tikrinimo išvadomis


vadovus. Personalo vadybos sistemose specialistai nuolat atnaujina informaciją apie darbuotojų sveikatos tikrinimo duomenis.

Įsidarbinant būsimam darbuotojui, išduodamas nukreipimas privalomam sveikatos patikrinimui F-047/a, nurodant profesinės rizikos veiksnius konkrečiai darbo vietai. Nukreipti 142 asmenys. Į darbą priimami tik profilaktiškai pasitikrinę sveikatą. Bendrovėje priimant į darbą ukrainiečius, dėl kiekvieno norinčio įsidarbinti tariamasi su Antakalnio Darbo medicinos centru, kad priimtų juos greičiau pasitikrinti sveikatą.

Nuo 2021 metų vidurio pradėtas darbuotojų profilaktinis periodinis privalomas tikrinimas dėl Covid-19 ligos paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu. Visi darbuotojai turėjo pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir periodiškai tikrintis, ar neserga Covid-19 liga. Profesinės sveikatos specialistės rinko atitinkamus duomenis iš Bendrovės darbuotojų ir sekė, kad Bendrovėje dirbtų tik pasitikrinę ir nesergantys darbuotojai. 2022-05-01 šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija. Buvo rekomenduojama darbuotojams ir toliau laikytis prevencinių priemonių apsisaugant nuo Covid-19 viruso. Bendrovė nupirko SARS-CoV-2 greitųjų antigenų testų. Darbuotojai, pajutę peršalimo požymius, galėjo pas profesinės sveikatos specialistes pasitikrinti testo pagalba ar neturi SARS-CoV-2 viruso.

Profesinės sveikatos specialistės informuoja darbuotojus apie susirgimų profilaktines priemones, asmens sveikatos įstaigose vykdomas prevencines programas, propaguoja sveiką gyvenseną, taip pat talpina informaciją skelbimų lentose bei departamentuose esančiuose monitoriuose. Esant reikalui matuoja arterinį kraujo spaudimą, pulsą, temperatūrą, suteikia pirmąją pagalbą, nukreipia į gydymo įstaigą.

Kiekviename transporto departamente vairuotojų poilsio kambaryje pastatytas stacionarus kraujospūdžio matuoklis, kad darbuotojai savarankiškai galėtų pasimatuoti kraujo spaudimą.

Blaivumo prevencijai pagal grafiką su kontrolės specialistu vykstama į galinių maršrutų vietas atlikti patikrą blaivumui su alkotesteriu.

Pirmosios pagalbos suteikimui, ištikus staigiai mirčiai, iki kol atvyks greitoji medicinos pagalba kiekviename transporto departamente prie dispečerinių matomose vietose buvo įrengti automatiniai išoriniai defibriliatoriai su informaciniais stendais – pradinio gaivinimo žingsniai. Darbuotojai apmokyti kada ir kaip panaudoti defibriliatorių.

Bendrovė yra sudariusi laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugų pirkimo– pardavimo sutartį su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija dėl ištyrimo bakterijų ir mikroorganizmų transporto priemonėse. Šiems tyrimams ėminius iš transporto priemonių ima profesinės sveikatos specialistės, mėginiai pristatomi į laboratoriją ištyrimui.

Gripo profilaktikai pasiskiepijo 113 darbuotojų (apmokėjo darbdavys).

UAB „Akivaizda“ specialistai nemokamai kompiuteriu (autoreflektometru) tikrino darbuotojų regėjimą, matavo akispūdį dėl glaukomos. Pageidaujantiems buvo išrašomi receptai akiniams, iš karto galėjo išsirinkti ir užsisakyti akinius.

Iniciatyvos ir partnerystės

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ prisideda prie reikšmingų iniciatyvų ir puoselėja

ilgametes partnerystes.

Bendrovė išreiškė visapusišką palaikymą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms prasidėjus karui. Į miesto gatves išriedėjo specialia Ukrainos simbolika apklijuotas


autobusas ir du troleibusai: „Slava Ukraini“ ir „Stiprūs kartu“. Glaudžiai

bendradarbiauta su Nacionaliniu savanorių pagalbos koordinavimo centru VšĮ

„Stiprūs kartu“. Viešojo transporto priemonių ekranuose ir Bendrovės vidaus monitoriuose buvo skelbiamos Ukrainą palaikančios žinutės, vizualinė medžiaga, kviečianti prisidėti prie įvairių pagalbos ir paramos akcijų ukrainiečiams. Vilniaus miesto autobusų ir troleibusų švieslentėse skelbiami Ukraina palaikantys žodžiai

– „Vilnius myli Ukrainą“.

2022 metų pabaigoje VVT prisidėjo prie Europoje Ukrainos diplomatų inicijuotos paramos akcijos ir apklijavo du troleibusus, kurie vilniečius ir miesto svečius kviečia prisidėti prie Ukrainos prezidento V. Zelenskio įsteigto paramos fondo

„UNITED24.“





Kartu su partneriais „Lietuvos policija“ ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ inicijuota informacinė akcija – kaip saugiai keliauti viešuoju transportu. Akcijos dieną prie iniciatyvos prisijungė daugiau nei 10 skirtingų organizacijų darbuotojų, kurie keliavo skirtingais miesto maršrutais ir bendravo su keleiviais. Saugių kelionių patarimų lipdukai su QR kodu išklijuoti visose viešojo transporto priemonėse.

2022 m. birželį vykusiame renginyje kartu su Susisiekimo ministerija pristatyti žemagrindžiai autobusai, pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. VVT nuolat palaiko ryšį su neįgaliųjų ir individualių poreikių turinčiomis bendruomenėmis, prisideda prie švietimo ir mokymų, kaip saugiai naudotis viešuoju transportu.


2022 metus paskelbus gyvūnų gerovės metais, Bendrovė, bendradarbiaudama su Maisto ir veterinarijos tarnyba, į miesto gatves išleido Gyvūnų gerovę skelbiantį troleibusą. Socialine akcija buvo siekiama atkreipti dėmesį į gyvūnų sveikatą ir keturkojų ženklinimo svarbą mikroschemomis.



Bendrovė ypač didelį dėmesį skiria keleiviams, kuriems reikia daugiau rūpesčio, kad kelionės viešuoju transportu būtų patogios ir malonios. 2022 metais ir toliau tęsiamas bendradarbiavimas su įvairias negalias turinčių keleivių asociacijomis,

kad žmonėms, turintiems judėjimo, klausos, regos ar kitokią negalią naudojimasis autobusais ir troleibusais būtų kuo prieinamesnis ir patogesnis. 2022 m. birželį Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centro „Šeimos slėnis“ vaikams buvo suorganizuoti trumpi mokymai, kaip saugiai naudotis viešuoju transportu, o vėliau ir trumpa ekskursija po miestą senuoju ŠKODA 9TR troleibusu.



VVT tapo viena iš daugiausiai prisidėjusių savivaldybės įmonių prie Vilniaus 700-ojo jubiliejaus renginių ir sveikinimų vilniečiams. 2022 metais miesto gatvėmis pradėjo kursuoti dvi viešojo transporto priemonės, apklijuotos Vilniaus gimtadienio simbolika, viešojo transporto monitoriuose sukosi sveikinimai keleiviams. Europos Judumo savaitę Bendrovės iniciatyva suorganizuotas renginys – orientacinės varžybos mieste

„Judėk laisviau į Vilniaus 700-ąjį gimtadienį“ viešuoju transportu. Iniciatyva pritraukė 12 komandų – 40 dalyvių. Paskelbti laimėtojai, įteiktos simbolinės dovanos. Metų pabaigoje visų transporto priemonių švieslentėje keleivius sveikino užrašas – „Vilniau, su 700-uoju“.



Tradiciškai prisidėta prie projekto „SU-MENĖK“ tęstinumo. Skirti 2 specialiu maršrutu kursuojantys „SU-MENĖK“ autobusai. „SU-MENĖK“ gyventojus ir miesto svečius kvietė galerijas ir muziejus aplankyti nemokamai arba už specialią kainą.


Vietos bendruomenių įsitraukimas

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atvėrė transporto departamento parkus visuomenei ir gyventojams. Pažintis su viešuoju transportu prisidėjo prie artimesnio ryšio kūrimo su vilniečių bendruomene, kvietė dažniau rinktis keliones ne asmeniniu automobiliu, o viešuoju transportu. Surengta net 12 ekskursijų, kuriose apsilankė virš 230 dalyvių.


Bendrovės kultūra ir vidinė komunikacija

Bendrovė siekia palaikyti savo vertybėmis grįstą vidinės organizacijos kultūrą, skatinti darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją bei kurti efektyviam darbui palankią darbo aplinką.

2022 m. lapkritį įvyko 11-asis Bendrovės gimtadienis – padėkos vakaras darbuotojams, kurio metu buvo įteikiami specialūs apdovanojimai, vienkartinės premijos už išskirtinius pasiekimus, nuopelnus ir pasiektus rezultatus. Apdovanota beveik 200 darbuotojų, o pačiame renginyje dalyvavo virš 120 darbuotojų. Renginio metu dalyviai pasidalino komandomis, dalyvavo protmūšyje, o nugalėtojams buvo įteikiami prizai ir simbolinės dovanos.

Bendrovei svarbu tvarus judėjimas ne tik mieste, bet ir už jo ribų. Gegužės mėnesį bendrovės darbuotojai turėjo galimybę žingsniuoti 15 km žygį aplink Vilnių esančius ežerus. Žygyje dalyvavo 23 darbuotojai, kurie drauge, siaučiant xxxxxxxx vėjui ir lietui, nužingsniavo suplanuotą trasą bei namo sugrįžo turėdami nepamirštamas akimirkas komandoje.

Likus mėnesiui iki Europos Judumo savaitės, virš 50 bendrovės darbuotojų įsitraukė į žingsnių iššūkį „10 mln. žingsnių rida – ne riba“. Per mėnesį nueita daugiau kaip 15,5 mln. žingsnių. Už puikius rezultatus ir žingsniavimo pavyzdį apdovanoti trys darbuotojai, nuėję po 1 mln. žingsnių.

Bendrovėje pradėjo veikti Idėjų banko ir „Klausk“ el. xxxxx xxxxxxx iniciatyvos. Kiekvienas darbuotojas turi galimybę pasiūlyti idėją, kaip pagerinti ir efektyvinti atliekamus darbus ar procesus. Iš viso pasiūlytos 6 idėjos, kurios pradėtos įgyvendinti kartu su idėjų autoriais. „Klausk“ dėžutės funkcija pasinaudojo daugiau kaip 200 darbuotojų. Ši iniciatyva leido sustiprinti skirtingų darbuotojų pareigybių bendravimą, operatyviai spręsti kylančius klausimus ir pan.


Bendrovės iniciatyva suorganizuota pramoginė – istorinė ekskursija po Antakalnio transporto departamentą darbuotojams ir jų šeimos nariams. Ekskursijoje dalyvavo virš 40 darbuotojų, iš kurių – 20 vaikų, kurie susipažino su troleibusų parku, turima remonto technika ir važiavo seniausiu troleibusu „Škoda 9TR“ miesto gatvėmis. Po ekskursijos visų dalyvių laukė saldžios dovanos.

2022 m. liepą įvyko tradicinės 21-osios vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos, kurios atsinaujino ir tapo darbuotojų vasaros švente. Renginio metu buvo varžomasi dviejose kategorijose – tarp 9 autobusų ir 6 troleibusų vairuotojų, kurie numatytą trasą bandė įveikti geriausiu laiku. Renginyje dalyvavo virš 50 darbuotojų, o greičiausiai trasą įveikusių vairuotojų laukė piniginės premijos ir kelionė į Rygos Motorų transporto muziejų.

Aplinkos apsauga

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ remia ir skatina aplinkos apsaugą.

užtikrinti, kad naftos produktais užterštas vanduo nepatektų į aplinką. Nuolatos stebi ir vertina oro teršalų valymo įrenginių efektyvumą bei vykdo jų priežiūrą. Bendrovė seka taršos šaltinius ir jų kiekius, t. y. inventorizuoja ir rengia ataskaitas (aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų ataskaitas; sunaudotų F-dujų, cheminių medžiagų sunaudojimų ataskaitas). Ataskaitos Aplinkos apsaugos agentūrai teikiamos per duomenų teikimo sistemą AIVIKS.

Bendrovė vykdo transporto priemonių priežiūrą ir remontą, todėl jos veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos. Atnaujinamos viešojo transporto priemonės bendrovėje įtakojo ir aplinkos apsaugą: sumažėjo išvežamų pavojingų ir nepavojingų atliekų, cheminių medžiagų, sunaudotų F-dujų kiekiai.

Pagrindinės pavojingos atliekos, susidariusios remonto metu – tai tepalų, degalų, oro filtrai, užterštos pašluostės, alyvos, hidraulinės žarnos, naftos produktais užterštos pakuotės, dienos šviesos lempos. Bendras išvežamų pavojingų atliekų

kiekis per metus sumažėjo 11390 kg.

Aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir kontroliuoja ūkio ir   

aplinkosaugos priežiūros specialistas. Xxxxxxxx vykdo savo veiklą, laikydamasi su aplinkos apsauga susijusių teisės aktų. VVT savo veikloje siekia tvarumo ir taršos prevencijos. Organizuoja efektyvią žaliavų naudojimo sistemą bei dirba

„kurdama“ kuo mažiau atliekų, organizuoja antrinį jų panaudojimą ir teisingą pašalinimą. Visose darbo procesuose stengiamais saugoti gamtos išteklius, pasirinkti aplinkai draugiškus gamybos procesus ir medžiagas.

Bendrovė stebi ir vertina savo veiklą, gaminius ir paslaugas, dėl kurių gali atsirasti poveikis aplinkai. Bendrovė ėmėsi iniciatyvų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atliekas, teršalus, energijos ir vandens suvartojimą (energijos taupymo programos, ekovairavimas, investicijos į technologijas, rūšiavimo programos ir kita). Reguliariai valo vandens valymo įrenginius, siekdama

2021 m. 2022 m.

Pagrindinės pavojingos atliekos, kg 32 906 21 516


Prie nepavojingų atliekų priskiriamos: gumos, automobiliniai plastikai, transporto

priemonių stiklai, naudotos padangos. Jų kiekis per metus sumažėjo 27200 kg.


2021 m. 2022 m.

Nepavojingos atliekos, kg 55 600 28 400


Transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų papildymui naudojamos F-

dujos (freonas). Jų poreikis per metus sumažėjo 351,0 kg.


2021 m. 2022 m.

F- dujos (freonas), kg 2 998 2 647


Atnaujinus didžiąją dalį transporto priemonių agregatų ir detalių, plovykloje

panaudoto vandens, užteršto naftos produktais, išvežimo kiekis sumažėjo 5,84 t.


2021 m. 2022 m.

Vanduo užterštas naftos produktais, t 72,4 66,56


Netinkamai tvarkomos atliekos teršia aplinką, atliekoms yrant jose esančios nuodingos ir kenksmingos medžiagos teršia gruntą, vandenį, orą, todėl būtina užtikrinti, kad šios atliekos būtų tinkamai surinktos ir utilizuotos. Xxxxxxxx ypatingą dėmesį skiria susidariusių atliekų rūšiavimui. Susikaupusios pavojingos ir nepavojingas atliekos pagal sutartis perduodamos tvarkyti specializuotoms įmonėms, turinčioms teisę užsiimti šia veikla.

Pradėjus veikti GPAIS (vieningai gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos

informacinei sistemai) sugriežtėjo išvežamų ir utilizuojamų atliekų kontrolė.

Xxxxxxxx surenka ir atiduoda atsakingoms įmonėms pasenusią ir neveikiančią biuro techniką, baterijas, nenaudojamą elektroniką. 2022 metais darbuotojai dalyvavo aplinkosauginiame projekte „Mes rūšiuojame”, kurios metu nemokamai buvo išvežta nenaudojama elektros ir elektroninė įranga (kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvai, dienos šviesos lempos ). Bendrovėje pastatytos dėžės, kuriose surenkamos panaudotos nešiojamosios baterijos ir smulki elektronika.

Visuose padaliniuose pastatyti popieriaus, stiklo, plastiko konteineriai. Saugant aplinką ir tausojant gamtinius išteklius, pakuočių atliekos gali būti perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Siekiant palengvinti įmonės darbuotojų darbą, išvengiant popierinių dokumentų, svarbiausi dokumentai pateikiami elektroniniu būdu.

Antrinių žaliavų rūšiavimo nauda:

• Išsaugoma neužteršta aplinka, vis mažiau patenkant atliekoms į sąvartynus, prailginant jų eksploatacijos laiką;

• Sutaupoma gamtos išteklių ir energijos;

• Sumažinama vandens ir oro tarša bei pristabdomas miškų kirtimas;

• Sumažinamos atliekų tvarkymo išlaidos.

UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ veikla tiesiogiai susijusiu su dideliu elektros energijos ir degalų sunaudojimu. Kasdien į liniją stengiamasi išleisti troleibusus, kurie yra taupesni ir sunaudoja mažiau elektros energijos. Bendrovės eksploatuojamuose naujuose transporto priemonėse yra vairuotojo informavimo apie neekonomišką vairavimą, transporto priemonės judėjimo duomenų rinkimo ir perdavimo įranga, kurios pagalba gaunami duomenys apie kiekvienos transporto priemonės faktines degalų sąnaudas, variklių darbo tuščia eiga trukmę, autonominių šildytuvų, kondicionierių darbo laiką ir trukmę bei vairuotojų neekonomišką vairavimą. Duomenys naudojami siekiant pakeisti vairuotojų elgseną vairuojant, mažinti degalų sąnaudas per ilgai dirbant autobusams tuščia eiga, naudojant kondicionierių ar autonominį šildytuvą ir pan.

Bendrovė taip pat tikisi, skatina, o kartu ir reikalauja, kad jos tiekėjai (partneriai)

bei klientai veiktų atsakingai aplinkosaugos srityje.


Viešieji pirkimai

Bendrovės pirkimų sandoriai įsigyjant prekes, paslaugas ir darbus sudaromi atlikus pirkimų procedūras, kurios vykdomos vadovaujantis LR pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, LR viešųjų pirkimų įstatymu bei Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu. Apie vykdomus pirkimus skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (xxxxx://xxxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx) bei Bendrovės internetiniame tinklalapyje (xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxx-xxxxxxxxxxxxx).

Pirkimų vykdymas, visų pirma, paremtas etišku elgesiu, lygiateisiškumu, nediskriminavimu, abipusiu pripažinimu, konkurencijos skatinimu ir proporcingumu, pirkimų procesų skaidrumo didinimu.

2022 metais Xxxxxxxx įvykdė 155 tarptautinius ir supaprastintus (neskaitant mažos vertės žodžiu vykdytus) pirkimus. Tai 37 proc. daugiau nei tokių pirkimų buvo įvykdyta 2021 metais. Įvykdžius pirkimus sudaryta 220 sutarčių (34 proc. daugiau nei 2021 metais), kurių pradinė vertė 36 709 380 Eur (beveik 5,5 karto daugiau nei 2021 metais). Didžiąją sutarčių vertės dalį sudarė elektros energijos, dyzelinio kuro, gamtinių dujų ir atsarginių dalių autobusams bei troleibusams pirkimo sutartys (apie 89 proc. nuo visų pirkimų vertės).

Siekiant efektyvinti pirkimų procesą, buvo įsisavintos dinaminės pirkimų sistemos. Vykdant besikartojančius pirkimus šiose sistemose pavyko sėkmingai reaguoti į 2022 metais rinkoje ženkliai svyravusias prekių ir paslaugų kainas, trumpinti pirkimo procedūrų terminus. Šiuo metu tiekėjai bet kuriuo dinaminių pirkimų sistemų galiojimo laikotarpiu gali teikti pašymus dėl jų įtraukimo į šias sistemas ir iškarto dalyvauti konkrečiuose juos dominančiuose pirkimuose. Dinaminių

pirkimų sistemų pagalba 2022 metais buvo sudaryta net 35 proc. visų pirkimo sutarčių.

Nesėkmingų pirkimų skaičius (kuriuose iš pirmo karto nebuvo sudarytos sutartys) lyginant su 2021 metais sumažėjo nuo 16 proc. iki 13 proc. Vidutinis dalyvių skaičius pirkime nuo 2,7 (2021 metais) išaugo iki 3,2. Tiekėjų aktyvumą teikiant pasiūlymus aiškiname tuo, kad buvo skiriamas didesnis dėmesys rinkos konsultacijoms, kurių metu aptarimui ir konsultacijoms buvo pristatomi jau parengti pirkimo sąlygų ir pirkimo sutarčių projektai, atsižvelgiama į tiekėjų išreikštas pastabas ar pagrįstus siūlymus.

Xxxxxxxx atsakingai vykdė LR aplinkos ministro įpareigojimą 2022 metais žaliųjų pirkimų reikalavimus taikyti ne mažiau nei pusėje visų pirkimų pagal vertę ir šį tikslą įgyvendino. Tuo pačiu buvo rengtasi 2023 metams, kuomet žaliųjų pirkimų reikalavimai turi būti taikomi visuose Bendrovės vykdomuose pirkimuose.

Siekiant įgyvendinti nuo 2023-01-01 įsigaliojusią prievolę perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sudėtyje turėti bent vieną atestuotą viešųjų pirkimų specialistą, didelis dėmesys buvo skiriamas pirkimus vykdančių darbuotojų profesiniai kompetencijai stiprinti. Šiuo metu jau trys viešųjų pirkimų specialistai yra sėkmingai išlaikę Viešųjų pirkimų tarnybos organizuojamus žinių patikrinimo egzaminus ir gavę pirkimų specialisto pažymėjimus. Pasirengimo metu pakartotos ir naujai įgytos žinios leidžia vykdomus pirkimus vykdyti dar efektyviau, mažinti galimų ginčų, įvairių procesinių bei teisinių pažeidimų riziką.

Viešųjų pirkimų tarnyba seka visų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų rodiklius ir juos nustatyta metodika apskaičiavusi viešina bei lygina savo internetiniame puslapyje esančioje švieslentėje (xxxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxxxxxxx-xx- analize/pirkimu-vykdytoju-zemelapis-svieslente-1). Bendrame pirkimų vykdytojų vertinime Bendrovė viešųjų pirkimų rodiklius pasiekė ir viršijo:


Minimalus teigiamas VPT nustatytas balas

VVT pasiektas rodiklis

2021 m. 2022 m.

darbuotojams, pagal civilines sutartis samdomiems asmenims, pasitelktiems

konsultantams, tarpininkams ir kitiems asmenis, veikiantiems Bendrovės vardu. Riziką sumažina veikiantys kompleksiniai vidaus kontrolės mechanizmai, skirti

2,1 2,3 2,5



Siekiant atnaujinti esamą troleibusų parką, 2022 metais pradėtas naujų žemagrindžių troleibusų su autonomine eiga pirkimas. Atsižvelgiant į projekto finansavimo šaltinį ir viešųjų pirkimų įstatyme numatytas galimybes, pirkimas vykdomas vadovaujantis ne viešųjų pirkimų įstatymu, tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) pirkimų politika ir viešųjų pirkimų vykdymo platforma. Bendrovės Pirkimų skyriaus komandai teko papildomas iššūkis susipažinti ir įsisavinti naujas pirkimų vykdymo procedūrų taisykles.

Korupcijos prevencija

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ laikosi griežtos korupcijos ir kyšininkavimo prevencijos politikos, kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir visai vykdomai veiklai. Bendrovės patvirtintuose teisės aktuose įtvirtinta nulinė tolerancija korupcijai, darbuotojai privalo susilaikyti nuo bet kokių dovanų ar vaišių teikimo ar priėmimo, jeigu tai galėtų būti suprasta kaip atlygis už vykdomas funkcijas ar papirkimas dėl neteisėto veikimo. Toks įpareigojimas galioja bendradarbiaujant su bet kuriais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Bendrovė yra įsipareigojusi kovoti su kyšininkavimu ir korupcija atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančius teisės aktus, etikos standartus ir remiantis geriausia praktika, kuri išdėstyta Bendrovės Antikorupcijos ir interesų valdymo politikoje.

2022 metais Bendrovėje atnaujinta ir patvirtinta Antikorupcijos ir interesų valdymo politika taikoma visiems UAB „Vilniaus viešasis transportas“

galimiems korupcijos rizikos veiksniams nustatyti. Darbuotojams teikiama informacija apie rekomenduojamus veiksmus ir pranešimo procesą susidūrus su korupcijos atvejais vykdant su Bendrove susijusią veiklą.

2022 metais Bendrovėje patvirtinta veiklos atsparumo vadovo pareigybė, kurios viena iš pagrindinių atsakomybių antikorupcinės aplinkos Bendrovėje kūrimas, palaikymas ir stiprinimas.

2022 metais Xxxxxxxx kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą pagalbos įvertinti nepotizmo lygį Bendrovėje ir su tuo susijusias rizikas, atlikti galimų darbuotojų privačių ir Bendrovės interesų konfliktų riziką. STT atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės viešųjų pirkimų, darbuotojų privačių ir Bendrovės interesų srityse analizę, nustatyta, kad Bendrovėje egzistuoja minimali korupcijos pasireiškimo tikimybė viešųjų ir privačių interesų konfliktų valdymo veiklos srityje. Pažymėtina, kad vidinių korupcinio pobūdžio pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nustatyta, nebuvo gauta skundų iš išorės ir vidaus procesų dalyvių, Bendrovės vykdomoje veikloje nuolatos atkreiptinas dėmesys į išorinius, įtaką galinčius daryti veiksnius bei galimas korupcijos pasireiškimo galimybes. Vertinimo dokumentuose buvo pateiktos išsamios išvados ir rekomendacijos nustatytoms rizikoms mažinti ir kontroliuoti.

Bendrovė susilaiko nuo bet kokių įtakos formų – tiek tiesioginių, tiek netiesioginių

– politikams ir nefinansuoja politinių partijų, jų atstovų ar jų kandidatų, rinkimų kampanijų (ar susijusių asmenų) vardu įsteigtų fondų nesvarbu, ar tai būtų Lietuvoje, ar kitoje šalyje.


Bendrovė nuolatos aktyviai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą informaciją ar pagalbą. Apie galimus korupcijos atvejus Bendrovė skatina pranešti internetiniame puslapyje esančiu įrankiu: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx-xxxx-xxxxxxxxx/.

Šiais kontaktais gali naudotis ne tik bendrovės darbuotojai, bet ir partneriai, tiekėjai, klientai, kurių konfidencialumas ir anonimiškumas garantuojamas.

Esami ir buvę Xxxxxxxxx darbuotojai, taip pat asmenys, su Bendrove susiję kitais sutartiniais santykiais, tokiais kaip konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan., taip pat gali naudotis Bendrovės įsteigtu vidiniu kanalu, kuriuo galima pranešti apie bet kokius Bendrovėje pastebėtus ar įtariamus pažeidimus: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxx-xxxxxxx/

arba telefonu x000 000 00000.

Asmens duomenų apsauga

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ rūpinasi asmens duomenų apsauga ir brangina informaciją, kurią jai patiki jos darbuotojai, klientai ir partneriai. Tą darydama Bendrovė griežtai vadovaujasi ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento bei kitų duomenų apsaugos teisės aktų keliamais reikalavimais duomenų subjektų apsaugai.

Įgyvendindama Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nuolat veikia užtikrindama aukštą duomenų apsaugos lygį, t. y. organizuodama savo veiklą atsižvelgia į taikytinus duomenų apsaugos reikalavimus, reguliariai peržiūri bei atnaujina vidaus teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų tvarkymą, kad šie atitiktų galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas bei aktualių teismų sprendimų išaiškinimus.

2022 metais buvo parengta nauja Asmens duomenų tvarkymo taisyklių redakcija: efektyviai įsitraukus visiems atsakingiems asmenims, šiuo metu patvirtinta šių taisyklių redakcija yra išsami ir detaliai reglamentuojanti visas Bendrovėje vykdomas duomenų tvarkymo operacijas. Atlikus išsamų Bendrovės tvarkomų duomenų auditą, papildyti ir detalizuoti Bendrovės duomenų tvarkymo veiklos įrašai. Vykdant Bendrovės darbuotojų konsultavimą įvairiais duomenų apsaugos klausimais, didėja bendras darbuotojų informuotumas, duomenų apsaugos ir privatumo žinių lygis, įsitraukimas užtikrinant atitiktį šioje srityje. Bendrovės paskirtas Duomenų apsaugos pareigūnas užtikrina tinkamą duomenų subjektų teisių įgyvendinimą pagal Bendrovėje patvirtintą Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo aprašą.

Duomenų apsaugos pareigūnas vykdo ir kitas jam priskirtas pareigas: peržiūri ir įvertina, kokie asmens duomenys ir kokiais tikslais yra tvarkomi Bendrovėje; konsultuoja vertinimo klausimais atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, kai fizinių asmenų teisėms bei laisvėms gali kilti didelis pavojus duomenų apsaugai; prižiūri asmens duomenų tvarkymo procesus ir teikia rekomendacijas susijusias su jų tobulinimu.

Bendrovė yra parengusi vidinius asmens duomenų apsaugą Bendrovėje reglamentuojančius teisės aktus bei nustačiusi tinkamas technines ir organizacines priemones, padedančias užtikrinti Bendrovės veiklos atitiktį teisės aktų nustatytiems asmens duomenų tvarkymo reikalavimams.

Su Bendrovės paskirtu Duomenų apsaugos pareigūnu suinteresuoti asmenys gali susisiekti kontaktais, nurodytais Bendrovės tinklalapyje:

xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxx/


Oro tarša

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ remia ir skatina aplinkos apsaugą. Bendrovė vykdo savo veiklą, laikydamasi su aplinkos apsauga susijusių įstatymų. Siekia darnios plėtros ir taršos prevencijos.

2018-2019 metais gautų 150 vnt. naujų dyzelinių autobusų su Euro VI varikliais pakeitė senus autobusus, tai jau 2019 metais 6484 tonų CO2e arba 61 procentu sumažino oro taršą ir turi poveikį ateinantiems metams.

2020 metų birželio-rugsėjo mėn. gauti nauji dujiniai triašiai autobusai pakeitė senų dyzelinių ridą. Lyginant faktinę pusės metų dujinių triašių autobusų ridą, CO2e tarša per trejus metus buvo mažesnė 3671 tona.


PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ PLANAS


CO2e sumažinimas įsigijus dujinius autobusus



458

1391

1822

2020 m. 2021 m. 2022 m.



UAB „Vilniaus viešasis transportas” valdyba 2022-12-22 patvirtino 2023 metų biudžetą. Santrauka pateikta ,,Keleivių vežimo veiklos rezultatai“ lentelėje (32 psl.).


SVARBŪS ĮVYKIAI PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS


Svarbiausi įvykiai po finansinių metų pabaigos:

• Įsigaliojo 2022-12-22 su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesine sąjunga pasirašyta kolektyvinė sutartis, o taip pat Darbo apmokėjimo sistema ne profsąjungos nariams;


• Patvirtintas naujas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ strateginis veiklos planas 2023-2030 metams;

• Patvirtinti nauji UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatai;

• Paskelbta UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nepriklausomų valdybos narių ir valdybos nario-valstybės tarnautojo vieša atranka;

• Baigiamas derinti trišalės Viešųjų paslaugų teikimo sutarties projektas. Sutartį pasirašius, bus sudarytos prielaidos sudaryti finansavimo sutartį naujiems troleibusams įsigyti.


SKAIDRUMO GAIRĖS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 patvirtintas Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašas, kuris reguliuoja valstybės valdomų įmonių duomenų, informacijos ir dokumentų atskleidimą, finansinių ataskaitų rengimo ypatumus, papildomus reikalavimus dėl valstybės valdomos bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, valstybės įmonių metinių ir tarpinių veiklos ataskaitų, taip pat apibendrinančių ataskaitų ir informacijos dėl valstybės valdomų įmonių, jų veiklos ir valdysenos rengimą ir skelbimą.

Bendrovė buhalterinę apskaitą tvarko remdamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymais ir kitais teisės aktais, ataskaitas rengia pagal teisės aktuose nustatytus turinio ir viešinimo reikalavimus, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad Bendrovė dalyvauja Savivaldybės skelbiamuose maršrutų nuomos konkursuose tokiais pačiais pagrindais kaip ir privataus kapitalo įmonės.

Nuo 2021 metų Bendrovės finansinės ataskaitos pradėtos rengti pagal TFAS.


Document Metadata

Filed: March 27th, 2023