Psichologinis smurtas. Dar viena iš smurto prieš vaikus rūšių yra psichologinis smurtas. Nuolatinis vaiko menkinimas, jo amžiaus neatitinkančių reikalavimų kėlimas, ignoravimas, socialinė vaiko izoliacija yra priskiriami prie vaiko psichologinio smurto. Neretai vizito metu gydytojas gali pastebėti tam tikrą vaiko ir tėvų bendravimo pobūdį, iš kurio galima spręsti apie vaiko patiriamą psichologinį smurtą. Nors dažniausiai tėvai šalia gydytojo stengiasi neparodyti, kad netinkamai elgiasi su vaiku, gydytojas gali pastebėti psichologinio smurto riziką didinančius elgesio ypatumus. Jeigu tėvai nuolat kaltina vaiką, jį kritikuoja, menkina, žemina, neigia vaiko patiriamas psichologines problemas arba dėl jų kaltina patį vaiką, riboja vaiko poreikius, tokiu atveju gydytojas galėtų įtarti apie vaiko patiriamą psichologinį smurtą. Kartais apie patiriamą smurtą papasakoja ir vaikai, tačiau jie dažniau slepia kaip su jais elgiasi tėvai ar globėjai [42]. Netinkamas elgesys su vaikais, ypač psichologinis smurtas ir nepriežiūra, yra susijęs su daugeliu ilgalaikių neigiamų sveikatos ir raidos padarinių. Psichologinis smurtas gali būti siejamas su nerimu, depresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimais, agresyviu elgesiu. Norint spręsti šias problemas, reikia skirti daugiau dėmesio prevencijos ir ankstyvosios intervencijos strategijoms, ypač susijusioms su netinkamu psichologiniu elgesiu [46].
Psichologinis smurtas. Šalys imasi reikiamų teisinių ar kitokių priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tyčiniai veiksmai, kai prievarta ar grasinimais sunkiai sutrikdomas asmens psichologinis vientisumas, būtų kvalifikuojami kaip nusikalstami.