Tyrimo metodologija. Tyrimas vyko 2018 metų gruodžio mėnesį. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kiekybinio tyrimo metodas, siekiant nustatyti paauglių suvokiamą mokymo metodų įvairovę kūno kultūros pamokose ir paauglių atletinį tapatumą, bei šių komponentų tarpusavio sąsajas. Tyrimo objektas - 8 klasės mokinių atletinio tapatumo sąsajos su jų kūno kultūros pamokoje naudojamų mokymo metodų suvokta įvairove.
Tyrimo metodologija. Geografiniam traumatologinės pagalbos prieinamumui įvertinti naudojome rastrinį Lietuvos žemėlapį bei UAB „Hnit-Baltic“ sukurtą Lietuvos kelių geografinės informacinės sistemos modulį. Naudojant geografinės informacinės sistemos „Arc View 9.11” programinę įrangą, kiekvienai iš auščiau išvardintų traumatologijos centrų alternatyvų, buvo braižomi poligonai.
Tyrimo metodologija. Klaipėdos miesto gatvių eismo intensyvumo tyrimai buvo atlikti vadovaujantis trumpalaikių eismo intensyvumo matavimo duomenų perskaičiavimo į ilgalaikius duomenis metodologija. Perskaičiuojant trumpalaikių eismo intensyvumo matavimų duomenis į ilgalaikius duomenis – paros vidutiniam eismo intensyvumui buvo naudotos eismo pasiskirstymo per parą Klaipėdos mieste kreivės bei duomenų perskaičiavimo koeficientai. Šios kreivės, esant poreikiui, taip pat leidžia įvertinti ir vidutinį metinį paros eismo intensyvumą (VMPEI) arba paros vienos valandos vidutinį eismo intensyvumą. Eismo pasiskirstymo per parą Klaipėdos mieste kreivės buvo sudarytos pagal užfiksuotus paros eismo srautus charakteringame gatvės pjūvyje ties Taikos pr., Paryžiaus Komunos g. ir Rūtų x. xxxxxxxx. Šiuo atveju charakteringas pjūvis buvo pasirinktas tas pats kaip ir 2003 m. rengtos „Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijos“ atveju, tam, kad esant poreikiui būtų galima palyginti eismo įvykusius pokyčius. Studijos poreikiams buvo naudojami ir 2012 m. atliktų Baltijos pr. sankryžų VMPEI nustatymo duomenys. Trumpalaikiai 1 valandos eismo intensyvumo matavimai buvo atlikti 80 pagrindinių miesto sankryžų (Pav. 20), išskyrus minėtų Baltijos pr. sankryžų su Šilutės pl., Taikos pr. ir Minijos g. Šie eismo intensyvumo matavimai buvo atlikti 2015 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Dalyje šių sankryžų tyrimai dėl netikslumų buvo pakartoti 2015 m. birželio mėn. Pagal 2015 m. liepos 31 d. projekto darbo grupės protokolą tyrimai buvo pakartoti sankryžose kuriose identifikaciniai numeriai yra: 23, 24, 37, 38. 2,50 2,00 1,50 1,00 0,50 0,00 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Santykis su vidutiniu eismo intensyvumu per parą Lentelė 6. Eismo srautų perskaičiavimo į ilgalaikius duomenis koeficientai Identifi- kacinis Nr. Sankryžoje besikertančios gatvės (tiriami srautai jų kryptimi) Eismo intensyvumo matavimo data ir laikas, metų savaitė Kp Ks Km 1 Taikos pr., Kauno g. ir Agluonos g. 2015-04-30 (ketvirtadienis), 9:40/10:39, 18 1,61 1,39 1,02 ±19,6% 0,94 ±7,8%
Tyrimo metodologija. Klaipėdos miesto logistikos poreikių tyrimui buvo naudojami šie duomenų surinkimo ir analizės metodai: • Prieš tai atliktų tyrimų bei parengtų studijų ar specialiųjų planavimo dokumentų duomenų analizė; • Sunkiojo transporto srautų pasiskirstymo mieste analizė, remiantis eismo srautų tyrimais; • Uosto krovos terminalų transporto ryšių analizė naudojant GIS; • Miesto įmonių bei organizacijų apklausos analizė dėl logistikos poreikių Klaipėdos mieste. Klaipėdos miesto dviračių takų infrastruktūros plėtros specialiojo plano esamos būklės analizės ataskaitoje yra pateikta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus pietinės jungties eismo prognozė, parengta X. Xxxxxxxxxxxx 2009 metais. Pagal šią prognozę didžiausias eismo intensyvumas prognozuojamas Šilutės pl. pietinėje dalyje, Jūrininkų pr. bei Minijos g. pietinėje dalyje. Ženkliai mažesnis transporto srautas prognozuojamas Baltijos pr. ir Minijos g. centrinėje dalyje. Patį mažiausią eismo intensyvumą generuos šiaurinė uosto dalis.
Tyrimo metodologija. Regiono/savivaldybės lygiu itin svarbu gerinti verslo sąlygas, nes tai yra neatskiriama teritorijos konkurencingumo dalis. Nors paskutiniu metu Šiaulių miesto ekonominė, socialinė aplinka gerėja, bet didelė emigracija, gyventojų skaičiaus mažėjimas, lėti investicijų augimo tempai ir žemas jų lygis mažina verslo ir gyventojų lūkesčius. Siekiant išsiaiškinti, kokie rodikliai lemia miesto konkurencingumą ir verslo sąlygas Šiaulių mieste, atlikta lyginamoji verslo aplinkos analizė, įvertinant verslumo lygį mieste ir apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų ir verslininkų nuomonę apie miesto įvaizdį, verslo aplinką formuojančius veiksnius. Tyrimas siejamas su 2015-2024 m. Šiaulių miesto strateginio plėtros plano rengimu, todėl sudarant klausimyną buvo atsižvelgta į verslo aplinkos teorinio koncepto turinį ir pagrindinius miestui svarbius verslo aplinkos komponentus.