Palūkanų normos rizika. Egzistuoja rizika, kad sparčiai atsigavus pasaulio ekonomikai ar padidėjus infliacijai centriniai bankai padidins palūkanų normas ir su Bendrovės investicijomis susijusių paskolų aptarnavimas pabrangs, todėl Bendrovės investicijų vertė gali sumažėti. Siekiant išvengti šios rizikos, Valdymo įmonė sieks, kad Xxxxxxxx didžiąją dalį gautų paskolų įsigytų fiksuotomis palūkanų normomis.
Palūkanų normos rizika. Bendrovė neturėjo jokių finansinių instrumentų, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.
Palūkanų normos rizika. Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma. Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė neturėjo galiojančių palūkanų normos apsikeitimo sandorių. Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra. 2015 m. Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais Įtaka pelno mokesčiui EUR 50 (7) EUR (50) 7 2014 m. EUR 50 (11) EUR (50) 11 Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2015 m. rugsėjo 30 d. atitinkamai buvo 0,94 ir 0,91 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,69 ir 0,68). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2015 m. rugsėjo 30 d. atitinkamai buvo 0,94 ir 0,90 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,69 ir 0,68). 2015 m. rugsėjo 30 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo neigiamas (333 tūkst. Eur ir 354 tūkst. Eur) (2014 m. gruodžio 31 d. neigiamas – 10.434 tūkst. Eur ir 10.453 tūkst. Eur suma). Grupė ir Xxxxxxxx likvidumo didinimui įgyvendina šį veiksmų planą: • atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių; • didina šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose; • įgyvendina naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones; • siekia trumpinti pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą; • organizuoja dalies finansinių įsipareigojimų refinansavimą. Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu: Panaudota - 7.121 - 7.121 Nepanaudota 4.344 119 4.344 119 4.344 7.240 4.344 7.240 Žemi...
Palūkanų normos rizika. Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš veiklos iš esmės yra nežymiai priklausomi nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. PINIGAI Pinigai ir pinigų ekvivalentai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai
Palūkanų normos rizika. Palūkanų normų pasikeitimas gali tiesiogiai įtakoti subfondų investicijų portfelyje esančių finansinių priemonių vertę. Palūkanų normos rizika yra valdoma naudojant išvestines finansines priemones arba taikant investicijų portfelio imunizavimą.
Palūkanų normos rizika. Fondas neturėjo išvestinių priemonių palūkanų normos rizikai valdyti. Fondas neturi jokio turto ar reikšmingų įsipareigojimų, už kuriuos būtų mokamos kintamos palūkanos. Investicijos į LR Vyriausybės vertybinius popierius yra laikomos iki išpirkimo. Vadovybės manymu, Xxxxxx nesusiduria su reikšminga palūkanų normos rizika.
Palūkanų normos rizika. Kai nominali palūkanų norma kyla, fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių, kuriuos turi Subfondas, vertė gali mažėti. Vertybiniai popieriai, kurių trukmė yra ilgesnė, labiau reaguoja į palūkanų normų pasikeitimus, paprastai dėl to jie yra labiau svyruojantys nei trumpalaikiai vertybiniai popieriai. Nominali palūkanų norma gali būti apibūdinta kaip realios palūkanų normos ir tikėtino infliacijos dydžio suma. Su infliacija susietų vertybinių popierių vertė mažėja, kai kyla reali palūkanų norma. Esant tam tikroms palūkanų normų aplinkybėms, tokioms kaip, pavyzdžiui, kai reali palūkanų norma kyla greičiau nei nominali palūkanų norma, su infliacija susieti vertybiniai popieriai gali patirti daugiau nuostolių nei kiti panašaus laikotarpio fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai.
Palūkanų normos rizika. Grupė patiria palūkanų normos kitimo riziką dėl bankų paskolų bei kitų finansinių skolų, kurioms nustatytos kintamos palūkanų normos.
Palūkanų normos rizika. Grupės suteiktas paskolas sudaro paskolos su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su EURIBOR. Grupė neturėjo jokių finansinių instrumentų, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.
Palūkanų normos rizika. Bendrovės pajamos ir pinigų srautai iš veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo rinkos palūkanų normų pokyčių. 18-19 PASTABA: INFORMACIJA APIE VERSLO SEGMENTUS Lt. Rodikliai (tūkst. Lt) Segmentai (produkcijos, prekių, veiklos rūšys) Visos įmonės Alus Nealkoholiniai gėrimai Sidrai 2006 2005 2006 2005 2006 2005 2006 2005 Pajamos 44 321 366 48 814 308 5 462 186 4 017 666 712 580 52 395 801 54 818 751 Savikaina 33 857 267 36 643 810 3 858 578 2 952 698 670 945 39 912 302 41 220 338 Bendrasis pelnas 10 464 099 1 217 498 1 603 608 1 064 968 41 635 12 483 499 13 598 413 Alaus gamyba lyginant su 2005 metų tuo pačiu laikotarpių sumažėjo 9 proc. arba alaus pagaminta 274 tūkst. dekalitrų mažiau. Giros gamyba lyginant su 2005 metais išaugo 25 proc. arba giros pagaminta 83,1 tūkst dekalitrų daugiau. Sumažėjus pagamintos produkcijos kiekiui išaugo pastovūs kaštai, tenkantys 1dal produkcijos. Savikainos padidėjimui įtakos turėjo energetinių resursų ir žaliavų pabrangimas. Pasikeitus parduodamos produkcijos struktūrai pagal tarą , lyginant su 2005 metais 9,06 proc. padidėjo produkcijos pakavimo kaštai, tenkantys 1 produkcijos dalui. Pagrindinių gaminių pardavimai natūrine ir vertine išraiška pardavimo kainomis be PVM 2004-2006 m. Alus, iš jų: 2873 47939 87.9 3 127,4 51 571 92,3 2601,1 45 702 92,5 buteliuose 2681 44116 80.9 2 887,2 46 551 83,3 2276,1 39 520 86,5 kitas 192 3823 7.1 249,2 5 020 9,0 325 6 182 13,5 Duonos gira 198 4017 7.4 144,7 2 747 4,9 116,3 2 253 4,6 Kita gira 212 1864 3.5 176,6 1545 2,8 165 1 448 2,9 Sidrai 30 713 1..2 Išviso; 3313 54533 100 3448,7 55 863 100,0 2882 49 403 100,0 2006 metais pardavimo pajamos, lyginant su 2005 metais sumažėjo 2,4 mln. lt. Pardavimo pajamų sumažėjimą įtakojo pokyčiai parduodamos produkcijos struktūroje pagal tarą ir pagal alaus rūšis. Alaus pardavimai į užsienio šalis, lyginant su 2005 metais išaugo beveik 22 procentais. Tai sąlygojo beveik 50 proc. išaugę alaus pardavimai į Latviją. Giros pardavimai į užsienio šalis, lyginat su 2005 metais išaugo 34,5 proc. Daugiausia giros parduota Latvijoje,-10 tūkst. dal. , Rusijoje-6 tūkst. dal., Lenkijoje-5 tūkst. dal. 2006 metais AB “ Gubernija” produkcijos pardavimai sudarė 8,93 proc. Lietuvos alus rinkos pardavimų(aludarių asociacijos duomenimis), 2005 metais atitinkamai buvo 10,71 proc.