Principai. 1. Valstybės narės ir Azerbaidžanas turėtų leisti trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės vykti tranzitu tik tais atvejais, kai tokių asmenų negalima tiesiogiai grąžinti j paskirties valstybę.
2. Azerbaidžanas leidžia trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės vykti tranzitu, jeigu to prašo valstybė narė, o valstybė narė leidžia trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės vykti tranzitu, jeigu to prašo Azerbai džanas, jei užtikrinama tolesnė kelionė per galimas kitas tranzito valstybes ir paskirties valstybė garantuoja readmisiją.
3. Azerbaidžanas arba valstybė narė gali neleisti vykti tranzitu:
a) jei yra reali rizika, kad paskirties valstybėje arba kitoje tranzito valstybėje trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilie tybės gali būti kankinamas arba su juo gali būti nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi arba jis gali būti baudžiamas, jam gali būti jvykdyta mirties bausmė arba jis gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, pilietybės, priklausymo kokiai nors socialinei grupei arba dėl politinių jsitikinimų, arba
b) jei prašomojoje valstybėje arba kitoje tranzito valstybėje trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės bus taikomos baudžiamosios sankcijos, arba
c) dėl visuomenės sveikatos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos sumetimų arba kitų prašomosios valstybės nacio nalinių interesų.
4. Azerbaidžanas arba valstybė narė gali panaikinti išduotą leidimą, jei vėliau susidaro ar išaiškėja 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios trukdo vykdyti tranzito operaciją, arba jei nebegali būti užtikrinta tolesnė kelionė per galimas tranzito valstybes arba readmisija j paskirties valstybę. Tokiu atveju prašančioji valstybė prireikus ir nedelsdama susigrąžina trečiosios šalies pilietj arba asmenj be pilietybės.
Principai. 1 straipsnis
1. Ši Sutartis nustato Sąjungos veikimą ir apibrėžia jos kompetencijos sritis bei naudojimosi ja apimtj ir būdus.
2. Ši Sutartis ir Europos Sąjungos sutartis yra Sutartys, kuriomis grindžiama Sąjunga. Šios dvi Sutartys, turinčios tokią pačią teisinę galią, vadinamos „Sutartimis“.
Principai. Bendradarbiavimo veikla vyksta pagal šiuos principus:
a) abipusė nauda, pagrjsta bendra privalumų pusiausvyra;
b) galimybė abiem Šalims dalyvauti kiekvienos Šalies vykdo- moje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikloje;
c) savalaikis keitimasis informacija, kuri gali padaryti jtaką bendradarbiavimo veiklai;
d) tinkama intelektinės nuosavybės teisių apsauga.
Principai. Greta jau nustatytų darbo santykių teisinio reglamentavimo principų, DK nustato, kad darbo santykiuose turi būti vadovaujamasi teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principų. DK nustatyti darbo teisės normų aiškinimo principai nekinta – esant bendrinės ir specialiosios žodžio reikšmės nesutapimui, pirmenybė teikiama specialiajai žodžio reikšmei, o nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į DK ir aiškinamos normos tikslus ir uždavinius.
Principai. Bendradarbiavimas vykdomas laikantis šių principų:
a) bendros naudos, paremtos bendra privalumų pusiausvyra;
b) abipusių bendradarbiavimo galimybių;
c) nešališko ir sąžiningo elgesio;
d) savalaikio keitimosi informacija, galinčia turėti įtakos bendra- darbiavimui.
Principai. Ūkio subjektai 23 straipsnis. Nomenklatūra
Principai. Ūkio subjektai
Principai. Bendradarbiavimas pagal šj Susitarimą vykdomas pagal šiuos principus:
1) visiška pagarba Europos bendrijos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų jsipareigojimams, taip pat aukštojo mokslo bei profesinio švietimo ir mokymo jstaigų savarankiškumui;
2) abipusė veiklos pagal šj Susitarimą teikiama nauda;
3) platus visų Europos bendrijos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimas; ir
4) Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kultūrinės, socialinės ir ekonominės jvairovės pripažinimas.
Principai. 1. Šalys jsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Liberijos žvejybos zonoje, kaip numatyta JT MŽŪO Atsakingos žuvinin kystės kodekse, remdamosi nediskriminavimo principu.
2. Liberijos valdžios institucijos jsipareigoja netaikyti palankesnių nei nustatytosios pagal šj Susitarimą sąlygų kitiems Liberijos žvejybos zonoje esantiems užsienio laivynams, kurių laivai yra tokių pat savybių ir žvejoja tų pačių rūšių žuvis, kaip tie, kuriems taikomas šis Susitarimas ir jo Įgyvendinimo protokolas (toliau – Protokolas). Tos sąlygos taikomos išteklių išsaugojimui, plėtrai ir valdymui, finansiniams Susitarimams, mokesčiams ir teisėms, susijusioms žvejybos leidimų išdavimu.
3. Abipusio skaidrumo vardan Liberija jsipareigoja viešai paskelbti visus Susitarimus, kuriais užsienio laivynams leidžiama žvejoti jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.
4. Šalys jsipareigoja užtikrinti, kad šis Susitarimas būtų jgyvendinamas vadovaujantis Kotonu Susitarimo 9 straipsniu dėl esminių su žmogaus teisėmis, demokratijos principais ir teisine valstybe susijusių elementų ir pagrindinių su geru valdymu susijusių veiksnių, laikantis Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsniuose nustatytos procedūros.
5. Šalys bendradarbiauja siekdamos jgyvendinti Liberijos vyriausybės priimtą žvejybos sektoriaus politiką ir tam tikslui pradeda politinj dialogą dėl būtinų reformų. Prieš imdamosi priemonių šioje srityje, jos konsultuojasi tarpusavyje.
6. Šalys jsipareigoja užtikrinti, kad šis Susitarimas būtų jgyvendintas pagal gero ekonominio ir socialinio valdymo principus ir atsižvelgiant j žuvininkystės išteklių būklę.
7. Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių (toliau – AKR valstybės) jūrininkų jdarbinimui Sąjungos laivuose visiškai taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe; tai pirmiausia susiję su laisve jungtis j asociacijas, galiojančiu teisės j kolektyvines derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.
8. Šalys konsultuojasi tarpusavyje prieš priimdamos bet kokj sprendimą, kuris gali turėti jtakos Sąjungos laivų pagal šj Susitarimą vykdomai veiklai.
Principai. Steigimo sutartyse (1.1.1) nustatyta, kad Europos Parlamento narius (toliau – EP nariai) iš pradžių skirs nacionaliniai parlamentai, tačiau jtraukta nuostata, kad vėliau jie bus renkami tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose. Šią nuostatą Taryba jgyvendino prieš 1979 m. vykusius pirmuosius tiesioginius rinkimus, priėmusi 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą dėl atstovų j Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – 1976 m. Rinkimų aktas). Šis aktas iš esmės pakeitė institucinę Europos Parlamento poziciją ir yra demokratiškesnės Europos Sąjungos steigiamasis dokumentas. 1992 m. Mastrichto sutartyje (1.1.3) numatyta, kad rinkimai privalo būti rengiami laikantis vienodos tvarkos ir kad Europos Parlamentas šiuo klausimu turėtų parengti pasiūlymą, kurj vieningai patvirtintų Taryba. Vis dėlto, kadangi Xxxxxxx nepavyko susitarti dėl nė vieno iš pateiktų pasiūlymų, Amsterdamo sutartyje numatyta galimybė patvirtinti bendruosius principus. Todėl 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu (2002/772/EB, Xxxxxxxxx) buvo iš dalies pakeistas 1976 m. Rinkimų aktas, taip pat nustatyti proporcingo atstovavimo principai ir nacionalinių ir ES srities jgaliojimų nesuderinamumo atvejai. Paskutiniai 1976 m. Rinkimų akto pakeitimai buvo priimti 2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2018/994, kuriame yra nuostatų dėl galimybės taikyti skirtingus balsavimo metodus (išankstinis balsavimas, elektroninis balsavimas, balsavimas internetu ir paštu); dėl rinkimų slenksčių; dėl asmens duomenų apsaugos; dėl nuobaudų už dvigubą balsavimą pagal nacionalinės teisės aktus; dėl balsavimo trečiosiose šalyse; dėl galimybės rinkimų biuleteniuose nurodyti Europos politines partijas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (1.1.5), teisė balsuoti ir būti kandidatu jgavo pagrindinės teisės statusą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 39 straipsnis).