Teisinis reglamentavimas. Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50.000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Teisinis reglamentavimas. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). 2004 m. vasario 26 d. Taryba suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Tarybos sprendimu. Taryba taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2018 m. rugsėjo 13 d. Taryba nutarimu Nr. O3E-283 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias, kurios galiojo audituojamu laikotarpiu. Pagal kainų nustatymo metodologiją, Xxxxxx perskaičiuoja kainų dedamąsias po pirmųjų bazinės kainos metų ir tarifas yra koreguojamas perspektyviai. Perskaičiuotos dedamosios pradėtos taikyti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.
Teisinis reglamentavimas. Ataskaitos 2.2 skyriuje aprašyta teisės akty analizė parodė, jog ES teisės aktai nustato dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės procedūry būtinybę, tačiau jy nedetalizuoja (t.y. jpareigojama užtikrinti dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę, nenurodant, kokias procedūras atlikti). Atitinkamos nuostatos perkeltos ir j teisės aktus Lietuvoje. Analizės rezultatai leidžia daryti pirminę prielaidą, kad teisinis dvigubo finansavimo procedūry reglamentavimas nėra pakankamas. Šią prielaidą patvirtina interviu su ES paramą administruojančiomis institucijomis programa. Mokymai. Kitas svarbus žiniy bei dvigubo finansavimo specifikos supratimo šaltinis – mokymo programos. Interviu programos metu paaiškėjo, kad visy institucijy darbuotojai per vieneriy mety laikotarpj yra bent kartą dalyvavę mokymuose, kuriy dalis buvo skirta dvigubo finansavimo specifikai. Dauguma apklaustyjy teigė, kad visi mokymai buvo teorinio pobūdžio ir pageidavo praktiniy mokymy šioje srityje.
Teisinis reglamentavimas. ES struktūrinė parama sudaro dalj ES vykdomos politikos, jgyvendinamos teikiant dotacijas bei taikant skaidrumo ir vienody sąlygy principus. Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijy bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 111 straipsnis teigia: Administruojant ES struktūrinę paramą pagrindinis dokumentas, nustatantis reikalavimus bei šaliy atsakomybę dvigubo finansavimo atžvilgiu, yra Reglamentas Nr. 1083/2006, kurio 54 straipsnio 5 paragrafas teigia: Taip pat Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 13 straipsnio 2 dalyje apibrėžta vadovaujančiosios institucijos atsakomybė, kad patikrinimai, kuriuos vadovaujančioji institucija turi atlikti pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 60 straipsnio b punktą „...apima procedūras, taikomas siekiant išvengti dvigubo išlaidy finansavimo, pasinaudojus kitomis Bendrijos ar nacionalinėmis programomis ir kitais programavimo laikotarpiais techninj ir fizinj veiksmy aspektus“.
Teisinis reglamentavimas. Kompensacijų suteikimo tvarką analizuojamu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 148 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimu Nr. 1-200 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo, mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo, mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Įstatymo 10 str., teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, įrašyti į vieną iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų (jaunų šeimų, daugiavaikių šeimų, našlaičių, neįgaliųjų ir kt.) ir išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje. Pažymėtina, kad Įstatymo 17 str. 2 d. įtvirtinta, kad būsto nuomos sutartis privalo būti sudaryta ne trumpiau kaip vieniems metams bei įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Apraše įtvirtinta, kad Kompensacija skiriama asmenims ar šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal Įstatymą, laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašuose laikotarpį, kuriems, įvertinus galimybes mokėti Kompensaciją pagal šio Aprašo 8 punktą, Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu yra pasiūlyta pasinaudoti teise į Kompensaciją (Aprašo 7 p.). SĮ „Vilniaus miesto būstas“, vadovaudamasi Įstatymu ir Aprašu, teikia asmenims ir šeimoms pasiūlymą pasinaudoti Kompensacija. Asmenų ir šeimų, gaunančių Kompensaciją, skaičius Savivaldybėje nustatomas atsižvelgiant į valstybės biudžeto specialiąją tik...
Teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, jog jeigu studijų programoje numatyta studentų praktika, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, studentas bei aukštoji mokykla, kurioje būsimas praktikantas studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla. Pavyzdinė studento praktinio mokymo sutarties forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 26 d d. įsakymu Nr. ISAK– 432. Sutarties pavyzdys pateikiamas 1 priede. Praktinio mokymo sutartyje nustatoma studentų praktikos atlikimo tvarka bei sąlygos. Pažymėtina, kad sutartyje nėra numatyta galimybė mokėti už studento praktiką. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentų profesinės praktikos nuostatai (Patvirtinta EF tarybos posėdyje 2009 m. gegužės 5 d., protokolo Nr. 19000–92) parengti pagal Vilniaus universiteto praktikos reglamentą (Patvirtinta (Patvirtinta Senato komisijos posėdyje 2005–03–10, Protokolas SK–2005–5) ir Vilniaus universiteto Senato patvirtintą Vilniaus universiteto studijų programų reglamentą (patvirtintu Vilniaus universiteto Senato komisijos 2006– 02–22 posėdyje) ir skirti studijuojantiems pagal Ekonomikos, Vadybos ir verslo administravimo bei Vadybos informacinių sistemų studijų programas Ekonomikos fakulteto bakalaurams. Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto Baigiamosios praktikos atlikimo tvarką, sąlygas reglamentuoja sudaryta trišalė praktinio mokymo sutartis (vadovaujantis 2004– kovo 26 d ŠMM įsakymu Nr. – 432). Priėmimo praktikai procedūra skiriasi nuo įdarbinimo procedūros. Priimant į praktiką,. darbdaviai organizuoja pokalbį su potencialiais praktikantais, kartais rengia raštiškus turimų žinių patikrinimus. Praktikos dalyviams susitarus gali būti apsieinama be visų paminėtų formalumų, tokiu atveju pakanka dėstytojo rekomendacijų ar net neformalaus pokalbio su darbdaviu. Mokymo įstaiga, studentas ir praktikos vietos teikėjas turi sudaryti trišalę praktinio mokymo sutartį, kurioje numatytos bendradarbiavimo sąlygos, šalių teisės ir pareigos. Jei tai leidžia nustatyta praktinio mokymo tvarka, sutarties sudaryme studentas gali ir nedalyvauti. Šiuo dokumentu yra įteisinamas praktikanto statusas. Su ilgalaikiais partneriais mokymo įstaigoms būtų naudinga sudaryti bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatoma ne tik praktikų atlikimo galimybė, bet ir kitos abiems pusėms naudingos bendradarbiavimo galimybės. Ši sutartis n...
Teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio 5 punktas įtvirtina, kad Savivaldybė turtą gali įgyti pagal sandorius. 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Įvykdyti teisės aktų reikalavimai, įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, užtikrinant teritorijos planavimą. Negauta.
Teisinis reglamentavimas. Valstybės tarnautojų apmokėjimas ir kompensavimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis reglamentuotas VTĮ 28 straipsnio 2 dalyje, kurioje tiesiogiai nukreipiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) taikymą. VTĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taikomas darbo užmokestis, susidedantis iš valstybės tarnautojui mokamų šio straipsnio 1 dalies 1 (pareiginė alga) ir 3 (priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ) punktuose numatytų darbo užmokesčio dalių. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu valstybės tarnautojui yra mokamos VTĮ 30 straipsnyje nustatytos priemokos, tai jos į apmokėjimą už darbą poilsio arba švenčių dieną neįskaičiuojamos.